- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- 2-3131-861/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37283-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- V. M.
- Advokatai
- Algis Kojala, Jurgita Šamrickienė
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui UAB ,,Nordika prekybos slėnis‘‘, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 198,56 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eur neturtinės žalos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2015-11-29 kartu su sūnumi lankėsi UAB „Nordika prekybos slėnis“ parduotuvių centre ((duomenys neskelbtini)) ir tarp 17.10 - 17.30 val. prekybos centro koridoriuje paslydo ant slidžių drėgnų grindų ir krisdamas susižeidė galvą, pasitempė kojos sausgysles ir patyrė bendrą kūno sumušimą. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje skubios pagalbos skyriuje ieškovui buvo nustatyti galvos bei viso kūno sumušimai, o kitą dieną, pablogėjus sveikatai ir kreipusis į sveikatos priežiūros įstaigą, buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Ieškovas mano, kad žala kilo dėl UAB „Nordika prekybos slėnis“ savininko (valdytojo) nerūpestingumo, kadangi tvarkingai ir rūpestingai prižiūrimose patalpose nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, dėl ko jis patyrė sveikatos sutrikimą; tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Per nedarbingumo laikotarpį ieškovas negavo darbinių pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota, kas sudarė 68,56 Eur, turėjo 70 Eur nuostolių dėl vaistų įsigijimo, gydymo, be to, patyrė išlaidų važinėjant nuosava transporto priemone į sveikatos priežiūros įstaigą bei dėl asmeninių ryšio priemonių naudojimo derinant registracijas ir atvykimus į sveikatos priežiūros įstaigas, kas sudaro 60 Eur. Ieškovas dėl traumos patyrė ir dvasinius išgyvenimus, nes paaiškėjo, kad trauma nėra trumpalaikis sveikatos sutrikdymas. Fizinė sveikata pablogėjo neprognozuojamam laikui, o galbūt ir visam gyvenimui, jo sveikatos būklė sukėlė papildomus neigiamus išgyvenimus tiek pačiam, tiek artimiesiems, o skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir bendravimo galimybių sumažėjimą ieškovas patiria beveik kasdien. Fizinis skausmas paaštrėja stresinėse situacijose, dėl pervargimo ir įtampos, be to, pablogėjo regėjimas iš arti. Po nelaimingo atsitikimo ieškovui galvos skausmas trukdo susikaupti, blaško dėmesį, jis tapo irzlesnis tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe, yra priverstas dažniau lankytis pas gydytojus, pradėjo nuolat vartoti vaistus, paūmėjimo periodais skiriamas nedarbingumas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių tam, kad užtikrinti prekybos centro lankytojų saugumą - patalpos yra tvarkingos, reguliariai valomos ir prižiūrimos, o iš kartu su ieškiniu pateikto vaizdo įrašo nematyti, kad įvykio metu grindys būtų šlapios, nešvarios, ant jų būtų kažkokių pašalinių objektų. To nei pretenzijoje, nei ieškinyje nenurodė ir pats ieškovas, be to, įspėjamosios lentelės uždedamos tuo atveju, jeigu grindys yra nešvarios ar šlapios/ką tik išvalytos, kas lemia poreikį įspėti lankytojus būti atsargesniais. Dėl reikalavimo dalies, kuri sudaro 68,56 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. nedarbingumo laikotarpiu negautų pajamų, jos grindžiamos tik ieškovo skaičiavimais pagal 2015-12-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą dėl teisės į pašalpą, o darbo sutarties ar kitų įrodymų, pagrindžiančių realią pajamų gavimo tikimybę ir konkretų jų dydį ieškovas nėra pateikęs. Pažymėjo, kad ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, pagrindžiančių likusias 130 EUR dydžio išlaidas, t. y. išlaidas vaistams, kurui bei ryšio priemonėms. Ieškovui neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. Atsakovas atsiliepimu pripažino, kad įvykis galėjo sukelti nepatogumų, tačiau ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, galinčių pagrįsti teiginius, kuriais grindžia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, o pats reikalaujamas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas, neprotingas ir neadekvatus. Ieškovo nedarbingumo laikotarpis truko 8 dienas, byloje nėra įrodymų apie tai, kad jis būtų netekęs profesinio ar bendro darbingumo. Medicininių dokumentų išrašas liudija, kad ieškovo jaučiami galvos skausmai gali būti kito susirgimo pasekmė, jam diagnozuota simptominė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) bei paskirti vaistai kraujospūdžiui mažinti ir kaip matyti iš 2016-07-11 šeimos gydytojo įrašo, ieškovas savo arterinio kraujo spaudimo (AKS) neseka, nors kraujospūdžio padidėjimas jam buvo diagnozuotas prieš kelis metus; tuo tarpu galvos skausmas yra vienas iš padidėjusio kraujospūdžio simptomų. Ieškovas nurodo, kad suprastėjo ir rega, tačiau regos pablogėjimas taip pat yra sietinas su kitomis priežastimis - 2015-12-07 apsilankymo pas gydytoją oftalmologą metu jam diagnozuota presbiopija (vad. senatvinė toliaregystė, amžinė toliaregystė), dėl ko ir buvo išrašyti akiniai žiūrėjimui iš arti, o 2016-02-08 ieškovui buvo diagnozuota Retinopathia hypertensiva OU H35.0, kuri paprastai yra arterinės hipertenzijos (padidėjusio kraujo spaudimo) sukelta komplikacija - tinklainės kraujagyslių pokyčiai dėl kraujagyslių spazmo kaip atsakas į pakilusį kraujo spaudimą.
Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad prekybos centre paslydo ir krito, buvo be sąmonės apie 4 min, tai užfiksuota ir filmuotoje medžiagoje, be to, taip sakė sūnus, kuris ieškovą nuvežė į ligoninę. Regėjimas ieškovui sutriko staiga, prasidėjo nemiga, galvos svaigimas, galvos skausmas. Ieškovas patvirtino, kad atsakovas derybų dėl taikos sutarties metu jam siūlė 5000 Eur, tačiau jis buvo susitaręs dėl gydymo Lenkijoje, kur gydymas būtų kainavęs 8500 Eur, todėl su pasiūlymu nesutiko. Pabrėžė, kad Lietuvoje tokio gydymo nėra. Paaiškino, kad šiuo metu sveikata nei geresnė, nei blogesnė, jis geria antidepresantus, o kai nustoja juos vartoti, vėl prasideda nemiga, galvos skausmai. Patvirtino, kad atsakovas siūlė susirasti gydytoją diagnostikai, gydymui, tačiau ieškovas pageidavo, kad tokį gydytoją ar gydymo įstaigą jam pasiūlytų pats atsakovas. Ieškovas papildomai paaiškino, kad 2015 m. (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. liepos. Darbe 2018 m. spalį ant jo užkrito baldai, sužalojo nugarą, dėl to įvyko konfliktas su darbdaviu ir ieškovas iš darbo išėjo savo noru.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad, kas lėmė ieškovo paslydimą ir nukritimą, nustatyti neįmanoma, tačiau atsakingas pastato valdytojas, kadangi jis nesielgė rūpestingai dėl savo klientų saugumo. Tik po įvykio atsakovo prekybos centre atsirado įspėjamieji ženklai, o toks neatsakingas elgesys nulėmė sveikatos sutrikimus, tai - priežastinis ryšys. Ieškovas susidūrė su ignoravimu, nors prašė žalos atlyginimo, tačiau viskas liko be atsako, tačiau po 2 m. prasidėjo sveikatos sutrikimai, gydytojai darė prielaidą, kad sveikatos sutrikimus nulėmė trauma. Vėl atnaujinus derybas su atsakovu paaiškėjo, kad Lietuvoje reikalingo gydymo nėra, todėl gydymo įstaigą ieškovas surado Lenkijoje. Kuomet ieškovas paprašė atsakovo surasti jam tris tinkamus variantus dėl gydymo įstaigų, jie pasiūlė tik vieninteles Vilniaus Kardiolitos klinikas, ieškovas, kadangi nebuvo pagrindo priimti tokį pasiūlymą, atsisakė. Atsakovas siūlė 5000 Eur, naudojosi savo galia, reikalavo įsipareigoti įvykio neviešinti; derybos nutrūko. Pažymėjo, kad ieškovas jokių čekių neišsaugojo, bet vaistų paskyrimai yra užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, akivaizdu, kad jis vaistus pirko ir to turi pakakti, be to, kiek ieškovas vyko pas gydytoją, tiek ir buvo kuro sąnaudų, o įrodymai yra patys faktai, tad galima apytikriai apskaičiuoti, kokia yra žala. Taip pat yra ir nedarbingumo faktas, o kokios pajamos prarastos, paskaičiuota maždaug, dėl to gali būti abejonių, bet prarastos pajamos buvo. Atstovas paaiškino, kad neturtinė žala atsirado pastaraisiais metais ir nors ekspertas mano, kad sveikatos sutrikimai su trauma nesusiję, tai tik eksperto nuomonė. Būtent gydantis gydytojas nurodo, kad su trauma sveikatos sutrikimai yra susiję.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad žalos dydis yra visiškai neįrodytas, nepateikta jokių dokumentų nei iš darbovietės, nei apie negautas pajamas, nei apie pirktus vaistus ar sunaudotą kurą, kai tuo tarpu tokios žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, tad turi būti konkreti, pagrįsta suma. Atsakovas neginčija, kad ieškovas patyrė nepatogumų, bet sutrikimo mastas yra pats mažiausias. Pažymėjo, kad ant grindų nieko nebuvo, jos nebuvo šlapios, ėjo kiti žmonės, bėgiojo vaikai, tačiau niekas nepaslydo ir nekrito. Ekspertizė buvo padaryta, kad būtų aiškūs padariniai, taigi, aišku, kad galvos skausmas yra padidinto kraujospūdžio pasekmė, o tomograma iš karto po įvykio ir dar du kartus vėliau nieko neparodė. Ekspertas akcentavo, kad stresas turi reikšmės, tačiau pats ieškovas patvirtino, jog patyrė stresą dėl traumos darbe, konflikto ir išėjimo iš darbo. Atstovė manė, kad neturtinė žala taip pat neįrodyta, tai tik samprotavimai, be to, prašė teismo atkreipti dėmesį, kad atsakovas dėjo visas pastangas, siūlė savo gydymo įstaigą, o statinio valdytojo atsakomybė negali būti taikoma, nes nėra nustatyta statinio trūkumų; paaiškinimai, kad tik po įvykio prekybos centre atsirado įspėjamieji ženklai tėra ieškovo prielaida. Be to, ieškovas ignoravo savo pareigą įrodinėti, neteikė įrodymų, derybų metu savo gydymo įstaigos Lietuvoje nesiūlė, byloje neteikė eksperto kandidatūros, nepateikė ekspertui klausimų. Pabrėžė, kad labiau tikėtina, jog ieškovo emocinį foną lėmė ne trauma 2015 m., o trauma ir konfliktas darbe 2018 m.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas Teismo medicinos ekspertizę atlikęs ekspertas P. P. (Teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. 0146/19) paaiškino, kad ieškovas hospitalizuotas nebuvo, o neurologo buvo nustatyta, kad galvos skausmai kyla dėl aukšto kraujo spaudimo ir nervinės įtampos – tai nėra susiję su trauma, be to, ieškovo rega yra puiki. Patvirtino, kad ryšio tarp traumos ir hipertonijos nemato, taip galėtų nutikti, jei galvos trauma būtų sunki. Dėl įvykio stresas galėjo būti, bet žmogus nukrito, tuo metu susinervino ir viskas. Galvos skausmų paūmėjimas taip pat sietinas su hipertonija, ne su įvykiu, jokie gydytojai nenurodė potrauminių galvos skausmų, nes tai buvo menka, eilinė trauma, akcentavo, kad visgi reikia atsižvelgti ir į ieškovo amžių. Iš medicininių dokumentų ekspertas paaiškino, kad anamnezė – tai, ką gydytojui pasako žmogus, o diagnozė – tai, ką nustato gydytojas. Kaip parodė magnetinio rezonanso tyrimas – pokyčiai išimtinai kraujagysliniai, nesusiję su trauma, neurologas net galvos smegenų sutrenkimo nediagnozavo, o kad galvos smegenų sutrenkimą nurodė šeimos gydytojas – tai ne jo kompetencija, jis tik siunčia kitam gydytojui, specialistui. Į teismo klausimą apie ieškovo sveikatos sutrikdymą, ekspertas atsakė, jog jo negalima sieti su trauma.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas 2015-11-29 UAB „Nordika prekybos slėnis“ parduotuvių centre ((duomenys neskelbtini)) tarp 17.10 - 17.30 val. koridoriuje paslydo ir krisdamas susižeidė galvą, pasitempė kojos sausgysles ir patyrė bendrą kūno sumušimą. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje skubios pagalbos skyriuje ieškovui buvo nustatyta galvos bei viso kūno sumušimai, o kitą dieną, pablogėjus sveikatai ir kreipusis į sveikatos priežiūros įstaigą, buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Ieškovas mano, kad žala kilo dėl UAB „Nordika prekybos slėnis“ savininko (valdytojo) nerūpestingumo, kadangi tvarkingai ir rūpestingai prižiūrimose patalpose nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, dėl ko jis patyrė sveikatos sutrikimą ir tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Per nedarbingumo laikotarpį ieškovas negavo darbinių pajamų, kas sudarė 68,56 Eur, turėjo 70 Eur nuostolių dėl vaistų įsigijimo, gydymo, be to, patyrė išlaidų važinėjant nuosava transporto priemone į sveikatos priežiūros įstaigą bei dėl asmeninių ryšio priemonių naudojimo derinant registracijas ir atvykimus į sveikatos priežiūros įstaigas, kas sudaro 60 Eur. Ieškovas dėl traumos patyrė ir dvasinius išgyvenimus, nes paaiškėjo, kad trauma nėra trumpalaikis sveikatos sutrikdymas; neturtinę žalą ieškovas vertina 15000 Eur. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, mano, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių tam, kad užtikrinti prekybos centro lankytojų saugumą. Dėl ieškovo prašomos turtinės žalos atlyginimo (negautos pajamos, išlaidos kurui, vaistams, ryšio priemonėms) nurodė, kad ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų apie patirtas tokias išlaidas, o neturtinė žala nesietina su įvykiu bei yra nepagrįstai per didelė.
Iš šioje civilinėje byloje atliktos Teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 0146/19 matyti, kad atlikęs tyrimą ekspertas, kuris buvo ieškovo prašymu apklaustas ir teismo posėdyje, pateikė teismui išvadą, jog įvykio metu patirtas galvos sumušimas pasireiškė odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva pakaušyje, kas atitiko nežymų sveikatos sutrikdymą. Ieškovui diagnozuotas padidėjęs kraujospūdis laikytinas galvos skausmų, galvos svaigimo priežastimi, tam turi įtakos ir mišrūs įtampos bei cervikogeniniai galvos skausmai, tačiau minėti nusiskundimai nėra susiję su trauma, o regos suprastėjimo nėra, nes aštrumas yra 1,0. Ekspertas ieškovo sveikatos sutrikimus siejo su kitomis ligomis ir nurodė, kad tai nėra 2015-11-29 įvykusio galvos sumušimo atsakovo patalpose padarinys.
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami, teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, tad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis įtvirtina asmenų pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Kaip nurodo ieškovas, CK 6.266 str. numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).
Taigi, asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog asmuo tyčia ar dėl neatsargumo atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš keturių civilinės atsakomybės sąlygų, šaliai nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Ieškovas ieškinyje tvirtino, jog žala jam atsirado dėl to, kad atsakovas nesilaikė savo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, jog prekybos centro lankytojai būtų saugūs vaikščiodami pastato bendro naudojimo patalpose; egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo, kadangi prižiūrimose patalpose nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs ir nebūtų kilusios pasekmės. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas yra kaltas, jog nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, turėjo pasirūpinti, kad lankytojams nekiltų pavojus paslįsti ant slidaus grindų paviršiaus, o apie tokį pavojų neįspėjo jokie užrašai ar lentelės. Iš esmės ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių ir atsakovo nerūpestingumą apibūdinančių faktų, dėl kurių įvyko įvykis – ieškovas pargriuvo; ieškovo advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjant bylą teisme nėra galimybės nustatyti, dėl ko ieškovas pargriuvo, kėlė įvairias versijas nuo slidžios grindų dangos iki slidžių ieškovo batų padų, visgi, teismas su tokia ieškovo pozicija sutikti negali. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo patalpose buvo slidu; tokią prielaidą kėlė tik ieškovo atstovas, kaip ir teiginius, jog tik po įvykio atsirado įspėjamieji ženklai atsakovo patalpose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas iš prie bylos prijungtų vaizdo įrašų gali pagrįstai teigti, kad atsakovas jokiais savo veiksmai ir/ar neveikimu nelėmė to, jog ieškovas parkrito. Prie bylos prijungtuose dviejuose įrašuose matyti, jog įvykio dieną nuo 17.10.00 val. iki 17.14.35 val., kuomet įvyko įvykis, pro vietą, kur parkrito ieškovas, praėjo 34 žmonės, taip pat prabėgo 2 vaikai. Nei vienas iš šių žmonių neparkrito, nepaslydo, nesuklupo, taip pat minimu laikotarpiu ant grindų niekas nebuvo išpilta, numesta ar pan. Teismas taip pat atkreipia ieškovo dėmesį, kad, priešingai nei jis nurodo savo paaiškinimuose, vaizdo įrašuose akivaizdžiai matyti, jog ieškovas nebuvo praradęs sąmonės. Kaip minėta, ieškovas parkrito 17.14.35 val., tuomet, padedamas šalia ėjusio sūnaus, atsisėdo ant grindų, judino kojas, užsiėmė ranka galvą. Antrajame vaizdo įraše nuo 17.15.00 val. matyti, kaip ieškovas pats eina link suoliuko, remiasi į sūnų, nuolat liečia savo pakaušį, tada pasižiūri į ranką, kažką kalbasi tiek su sūnumi, tiek su prie jų priėjusiu apsaugos darbuotoju, momentais numoja ranka, pasideda ranką ant suoliuko, vėl ją pakelia prie galvos. Ieškovas sėdi ant suoliuko apie 4 min., o kuomet apsaugos darbuotojas atsineša buteliuką, suvilgo jo turiniu vatą ir prikiša prie ieškovo nosies, ieškovas dar kurį laiką pasėdėjęs, susikimba su sūnumi rankomis ir išeina iš prekybos centro. Tokie vaizdo įrašuose matomi ieškovo veiksmai neabejotinai rodo, kad ieškovas sąmonės praradęs nebuvo, be to, kaip jau minėta, iš įrašo negalima daryti išvados, kad atsakovas nepasirūpino savo klientų saugumu, grindų dangos švara ar pan.
Kaip savo atsiliepime nurodė atsakovas, jis ėmėsi visų įmanomų priemonių tam, kad užtikrinti prekybos centro lankytojų saugumą - prekybos centro patalpos yra tvarkingos, reguliariai valomos ir prižiūrimos, o priešingų įrodymų byloje nėra. Kaip jau aukščiau pasisakė teismas, iš vaizdo įrašo nematyti, kad įvykio metu grindys būtų šlapios, nešvarios, ant jų būtų kažkokių pašalinių objektų. Beje, to nenurodė ir pats ieškovas, teigdamas, jog neįmanoma nustatyti, dėl kokios priežasties jis parkrito. Paminėtina, jog atsakovas atsiliepime akcentavo, kad įspėjamosios lentelės uždedamos tuo atveju, jeigu grindys yra nešvarios ar šlapios, ką tik išvalytos, kas gali lemti ir poreikį tuo metu įspėti lankytojus, jog grindys šlapios, slidžios ir jie turėtų būti atsargesni. Visgi, šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrįstų duomenų ir visiškai jokio pagrindo teigti, kad prekybos centro grindys įvykio metu buvo šlapios, nešvarios ar ką tik išvalytos. Akcentuotina, kad kaip matyti iš įvykio įrašo, pro įvykio vietą prieš ieškovą praėjo kiti prekybos centro lankytojai, prabėgo vaikai, tačiau jie nepaslydo, nesuklupo, nenugriuvo.
Kaip jau minėta, pagal CK 6.266 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tuomet, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, tačiau kitais atvejais pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, numatytais CK 6.246 – 6.248 str. ir esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, t. y. neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, žalai bei kaltei. Taigi, teismas sprendžia, kad išvados, jog atsakovas tinkamai nevykdė įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytų pareigų ir taip neužtikrino patalpų tinkamo saugumo, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, daryti negalima nei vadovaujantis CK 6.266 str. 1 d., nei CK 6.246 str. 1 d., kurioje įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nors teismas byloje nenustatė neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės pagrindo, teismo nuomone, atsakovas taip pat paneigė savo kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo; kaip minėta, ieškovas parkrito prekybos centro patalpose, o byloje nėra nustatyta, dėl kokios priežasties ieškovas parkrito, kai tuo tarpu kiti prekybos centro lankytojai toje pačioje vietoje panašiu laiku (maždaug 4 min. eigoje) neparkrito, nesuklupo, nepaslydo ir pan.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Nors, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nėra būtinybės pasisakyti, teismas pažymi, kad ieškovo nurodyta turtinė ir neturtinė žala yra visiškai nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad per nedarbingumo laikotarpį jis negavo 68,56 Eur darbinių pajamų, turėjo 70 Eur nuostolių dėl vaistų įsigijimo, gydymo, patyrė 60 Eur išlaidų važinėjant nuosava transporto priemone į sveikatos priežiūros įstaigą bei dėl asmeninių ryšio priemonių naudojimo. Ieškovas dėl traumos patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinė sveikata pablogėjo neprognozuojamam laikui, jo sveikatos būklė sukėlė papildomus neigiamus išgyvenimus, o skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir bendravimo galimybių sumažėjimą ieškovas patiria beveik kasdien. Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 15000 Eur.
Teismas pažymi, kad ieškovas patirtos turtinės žalos niekaip neįrodinėja, - nepateikė į bylą nei vieno įrodymo. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas jokių čekių neišsaugojo, tačiau, kad vartoti vaistai, yra užfiksuota medicininėje kortelėje ir, atstovo nuomone, to teismui turi pakakti, kadangi aišku, jog kiek kartų ieškovas vyko pas gydytoją, tiek ir kuro išlaidų ieškovas turėjo. Atstovas paaiškino, kad turtinę žalą galima apskaičiuoti apytiksliai, nes žinoma, kiek tuo metu, kai buvo vartojami, vaistai kainavo. Panašiai atstovas argumentavo ir negautų pajamų dydį, nurodydamas, kad jos paskaičiuotos ,,maždaug‘‘ ir dėl to gali kilti abejonių, bet jos tikrai buvo.
Teismui kyla pagrįstų abejonių tiek dėl niekaip neįrodinėjamo turtinės žalos dydžio, tiek dėl įrodinėjimo pareigos apskritai. Pažymėtina, kad dėl įrodinėjimo pareigos teismas jau pasisakė aptardamas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir pabrėžia, jog ieškovas, prašydamas konkrečios turtinės žalos, privalo visų pirma įrodyti tokios patirto žalos dydį. Kaip teisingai pastebėjo atsakovo atstovė teismo posėdžio metu, turtinės žalos tikslas yra labai aiškus – tai patirtos žalos kompensavimas, kuris niekaip nesusijęs su pelnu ar pan.
Ieškovo prašoma priteisti 68,56 Eur suma kaip negautos pajamos nėra tinkamai pagrįsta – ieškovas į bylą pateikė savo atliktus skaičiavimus, tačiau darbo sutarties nepateikė, realių gautų pajamų savo darbo laikotarpiu nenurodė, o teismų praktikoje aiškiai pažymima, kad netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, neišvengiamomis ir įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012).
Dėl patirtų išlaidų vaistams įsigyti, ieškovo gydymui, išlaidų kurui, ryšio priemonėms, byloje įrodymų nėra, tokių įrodymų ieškovas nenurodė ir teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, o ieškovo atstovo teikti teismui paaiškinimai apie tai, jog įrodymas yra pats faktas, kad vartojo vaistus ir vyko į gydymo įstaigas, yra teismo vertinamas kritiškai. Todėl teismas mano, kad reikalavimas dėl turtinės žalos yra visiškai neįrodytas.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad turi būti nustatyti ne bet kokie ieškovo moraliniai išgyvenimai, sveikatos sutrikdymai, o tik tokie negatyvaus pobūdžio reiškiniai, kuriuos nagrinėjamu atveju sukėlė būtent atsakovo veiksmai ar neveikimas, t. y. turi būti įvertintas priežastinis ryšys tarp atsiradusių sveikatos sutrikdymų ar moralinių išgyvenimų bei atsakovo veiksmų. Ieškovo argumentai, kad atsakovo neveikimas turėjo esminę reikšmę jo sveikatos pablogėjimui, iš esmės nėra pagrįsti jokiais įrodymais (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Iš ieškovo pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nei viename dokumente nėra įvardinta, jog ieškovą vargintų potrauminiai galvos skausmai, to nenurodė ir Vilniaus Universitetinės ligoninės Santaros klinikų neurologas; negana to, neurologas kaip diagnozės nenurodė ir galvos smegenų sutrenkimo, ką nurodė tik šeimos gydytojas kaip anamnezę, t. y. tai, ką jam papasakojo jo pacientas, tačiau šis išrašas niekaip nepatvirtina ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, jog būtent dėl pargriuvimo atsakovo prekybos centre ir patirto galvos sumušimo jis patyrė nurodomus neigiamus išgyvenimus ir jam buvo sutrikdyta sveikata.
Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovui buvo išrašyti antidepresantai, jokiais kitais įrodymais ieškovas neturtinės žalos neįrodinėjo, prašomos sumos nepagrindė. Teismas svarbia aplinkybe, kurią patvirtino pats ieškovas, laiko tai, jog ieškovas neskaičiuojant jo kreipimųsi į medicinos įstaigas iš karto po traumos 2015 m. pabaigoje – 2016 m., vėliau į medikus pradėjo kreiptis tik 2018 m. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad neturtinė žala atsirado pastarųjų metų bėgyje, po 2 metų išryškėjo sveikatos sutrikimai. Ieškovas nurodo, kad įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini), kur 2018 m. ant jo nukrito baldai, sužalojo nugarą, o dėl šio įvykio įvykus konfliktui su darbdaviu, 2019 m. liepą ieškovas išėjo iš darbo. Kadangi pagal ekspertizės akte nurodytas aplinkybes bei apklausus ekspertą teismo posėdžio metu, teismas gali daryti išvadą, jog ieškovo galvos skausmai yra sietini su aukštu kraujo spaudimu, o šis, savo ruožtu, siejamas su nervine įtampa, teismas linkęs manyti, kad 2018 m. trauma ir konfliktas ieškovo darbovietėje yra labiau sietinas su atsakovo sveikatos pablogėjimu, nei 2015 m. įvykis atsakovo prekybos centre. Ieškovo atstovas kvestionavo ekspertizės aktą, nurodydamas, kad tai yra tik eksperto manymas, tačiau teismas primena, kad byloje ekspertizė yra skiriama tuomet, kai teismui yra būtina išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių žinių, o ekspertizę atlieka asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti.
Kaip teismo posėdyje paaiškino ekspertas, ieškovo patiriami galvos skausmai nėra susiję su 2015 m. įvykiu ir trauma, o galvos skausmus su prieš keletą metų įvykusia trauma galima būtų sieti tik tuomet, jei trauma būtų buvusi sunki, kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra duomenys, jog ieškovui nebuvo diagnozuotas net galvos smegenų sutrenkimas. Be to, ekspertas pažymėjo, kad aukštas kraujo spaudimas ieškovui buvo diagnozuotas jau kurį laiką, o jo ligos istorijoje yra duomenų, jog jam paskirtų vaistų nuo aukšto kraujo spaudimo ieškovas nevartojo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog eksperto vertinimu, jokių ieškovo regos sutrikimų nėra, todėl pateiktą į bylą ieškovo akinių receptą, kuriame akinių paskirtis nurodyta ,,artumui‘‘, teismas sieja su ieškovo amžiumi – kaip nurodyta medicininiuose dokumentuose, ieškovui diagnozuota senatvinė toliaregystė.
Akcentuotina, kad ieškovui 3 kartus buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kurių metu nebuvo nustatyta jokių potrauminių reiškinių, tad teismas vertina, kad ieškovas įvykio metu patyrė mažareikšmių nepatogumų, nežymių sveikatos sutrikdymų kaip pakaušio sumušimas, kraujosruva, mėlynė; aukščiau aptartus jo sveikatos sutrikimus lėmė ne pargriuvimas atsakovo prekybos centre, o ieškovui diagnozuojamas aukštas kraujo spaudimas. Teismas nesutinka ir su ieškovo paaiškinimais, jog jis buvo apie 4 min. praradęs sąmonę – šiuos ieškovo teiginius paneigia prie bylos prijungtas vaizdo įrašas, kuris teismo jau buvo aptartas aukščiau ir iš kurio akivaizdžiai matyti, jog ieškovas nuo parkritimo iki išėjimo iš prekybos centro buvo visiškai sąmoningas.
Teismui šioje byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad atsakovo veiksmai ir/ar neveikimas negalėjo nulemti ir nenulėmė ieškovo sveikatos būklės. Kaip minėta, šioje byloje nėra įrodymų, kad ieškovo nurodomus sveikatos sutrikimus lėmė tai, jog jis parkrito atsakovo prekybos centre ir susitrenkė galvą. Taip pat minėta, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė kokį nors neigiamą poveikį, sukėlusį ar vienkartinius, ar trumpalaikius išgyvenimus, ar emocijas. Be to, pažymėtina, kad neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys veiksniai yra intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Kaip pažymėjo ekspertas, paprastai taip kaip ieškovas nukritęs žmogus ,,susinervintų ir tiek‘‘, nes tai buvo menka, eilinė trauma, o ieškovas turi pats prisiimti atsakomybę už jam diagnozuotos hipertonijos nesigydymą (vaistų nevartojimą).
Teismas pažymi, jog iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovo ir jo atstovo pastebėjimai apie tai, jog atsakovas naudojosi savo galia ir ignoravo ieškovo siūlymus susitarti taikiai, yra nepagrįsti, nes byloje esantis šalių susirašinėjimas parodo, jog šalys dėl taikos sutartie sąlygų derėjosi, intensyviai susirašinėjo, vyko susitikimai. Kaip paaiškino pats ieškovas, atsakovas jam siūlė konkrečią sumą žalos atlyginimui, be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas teikė pasiūlymus ir dėl sveikatos sutrikimų diagnostikos, gydymo, rekomendavo konkrečią gydymo įstaigą, todėl su tuo, kad atsakovas nebendradarbiavo, sutikti negalima.
Taigi, apibendrinant išdėstytą aukščiau, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė ne tik įstatyme įtvirtintos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), bet ir turtinės bei neturtinės žalos (CK 6.249, 6.250 straipsniai), todėl ieškinys yra atmestinas.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumokėjo 450 Eur žyminio mokesčio, nors jo mokėti neturėjo, jam žyminis mokestis grąžinamas (LR CPK 83 str. 1 d. 3 p.). Atsakovas byloje patyrė 4654,49 Eur atstovavimo išlaidų, tame tarpe ir 520,31 Eur išlaidų ekspertizei atlikti, todėl ieškinį atmetus, jos priteisiamos iš ieškovo (LR CPK 93 str.).
Valstybė patyrė 23,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei ieškinį atmetus, minėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovo.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB ,,Nordika prekybos slėnis‘‘, į. k. 303091887, 4654,49 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus, 49 ct) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 23,60 Eur (dvidešimt tris eurus, 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Grąžinti ieškovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur sumokėtą žyminį mokestį, mokėjimo data 2018-11-26, Swedbank AB. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.