Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. R., vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

Šiais veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikų padarymo aplinkybės aiškios, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo vertinimu, kaltinamojo E. R. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Teismas nustatė, kad kaltinamojo E. R. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Pažymėtina, jog E. R. įvykdė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 40 straipsnio 1 dalis).

E. R. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi prasikaltęs, todėl pripažintina, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad kaltinamasis per paskutinius 1 metus vieną kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą (ANK 416 straipsnio 2 dalis), bauda sumokėta, neteistas. Ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai išgyveno dėl savo neteisėtų veiksmų.

Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokia savo nusikalstamos veikos pavojingumą, o jo įvykdytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, taip pat pagristai manyti, kad E. R. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nusikalstamais veiksmais žala nebuvo padaryta. Todėl pripažintina, kad yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Laiduotoju siekiantis būti A. R. teisme paaiškino, kad yra E. R. sūnus. Iš tėčio sužinojo, kad prarado teises. Sužinojo pirmadienį, kuomet jis buvo sustabdytas. Pagal balsą girdėjo, kai paskambino, kad buvo girtumas. Tėtis nusižengė, jis nenorėtų tokio dalyko. Tėtis neteisingai padarė, šitą žino, kad negalima vairuoti girtam, galima sužeisti kitus, subraižyti nuosavybę, bet jis nieko nepadarė tokio, sutinku, kad jis galėjo negerti tą dieną. Jis vairuodamas niekada negėrė. Jis namuose geria. Tėtis penktadieniais išgerdavo, po darbo. Jis pas kaimyną nueidavo, gerai išgėręs ir dar su kaimynu išgerdavo. Kai tėtis geria alkoholį, jam nieko nesako, kad atsipalaiduotų. Laiduotojas yra automechanikas, būna mašiną tvarko, vienas kito patarimo paprašo, telefonu naudotis padeda. Jeigu pasakytų, kad negertų, jis griežtai klausytų. Anksčiau nebuvo sakęs, kad nevartotų. Administracine tvarka baustas, nebuvo pravažiuojančio prilietęs, baudą sumokėjo. Mano, jog turėtų įtakos, kad negertų daugiau, nesėstų už vairo. Jis yra tėčiui autoritetas. Laiduotojas nedirba, tėtis jį išlaiko. Prašo be užstato laidavimo. Neturi pinigų.

Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad A. R. yra tinkamas būti laiduotoju, byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimą laiduotoją, todėl teismas sprendžia, kad A. R. laikytinas vertu teismo pasitikėjimo. Vien ta aplinkybė, jog laiduotojas matydavo, kaip kaltinamasis vartodavo alkoholius gėrimus, neleidžia daryti išvados, kad ateityje jis negalės daryti ir nedarys teigiamos įtakos savo tėvui. Nustatyta, kad A. R. praeityje neteistas, per paskutinius 5 metus vieną kartą baustas administracine tvarka (ANK 446 straipsnio 4 dalis), bauda sumokėta. Tiek kaltinamasis, tiek jo sūnus A. R. parodė, kad juos sieja artimi santykiai – gyvena kartu, vienas kito prašo patarimų, apie įvykį kaltinamasis dar tą patį vakarą papasakojo sūnui, o pastarasis tokį jo poelgį įvertino neigiamai. E. R. visada atsižvelgia į sūnaus nuomonę, jo klauso, kartu aptaria visus svarbius gyvenimo klausimus. Akcentuotina, kad A. R. teisiamojo posėdžio metu dėl kaltinamojo perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą, konkrečiai pasisakė ir įvertino tėvo padarytą nusikalstamą veiką, paaiškino, kaip ateityje pasireikštų jo teigiama įtaką tėvui. Kartu pažymėtina, kad pats A. R. paaiškino, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną, nenumanė, kad tėvas gali išvažiuoti pavartojęs alkoholio, kadangi jam nebūdingas toks elgesys. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad A. R. gebėtų daryti įtaką kito asmens elgesiui, jį kontroliuoti. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis yra E. R. sūnus ir juos skiria pakankamai didelis amžiaus skirtumas, neleidžia daryti išvados, kad ateityje jis negalės daryti ir nedarys teigiamos įtakos savo tėvui. Svarbu akcentuoti ir tai, kad E. R. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl A. R. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo tėvo elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo / atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas.

Teismas akcentuoja, kad tik tapdamas laiduotoju, A. R. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe daryti teigiamą įtaką bei kontroliuoti E. R. elgesį, nei tiesiog palaikydamas nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad A. R. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, A. R. rūpi jo tėvo ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie A. R. asmenybę, tiek jo bei E. R. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad A. R. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, daryti teigiamą įtaką E. R., tai daro ir darys, jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant A. R. atsakomybėn pagal laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, E. R. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo A. R. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė E. R.. Laiduotojas per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį E. R. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. E. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojo ir kaltinamojo sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą, nėra būtinas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

E. R. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą. Todėl tikslinga E. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje – uždraudimą naudotis specialia teise – teisę vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones. Skiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę bei nustatant jos dydį, būtina įvertinti ne tik padarytos veikos pobūdį, jos pavojingumą ir padarymo aplinkybes, tačiau ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – E. R. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, per paskutinius 1 metus administracine tvarka baustas vieną kartą, bauda sumokėta. E. R. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, ją vertino neigiamai. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d.

Pažymėtina, kad kaltinamasis nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė, sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą.

Remiantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Pagal teismų praktiką, darant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus minėtą veiką, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant baudžiamajame kodekse, automobilio konfiskavimas yra iš esmės būtinas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. R. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl ši kelių transporto priemonė laikytina nusikaltimo priemone. Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad automobilis VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra konfiskuotinas.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamų veikų padarymo metu E. R. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu E. R. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas dėl 112,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamam E. R. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas nustatė, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra itin gera, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) vairuotojo pažymėjimas Nr. 01968233, kuris saugomas voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“.

2) garso ir vaizdo įrašai, įrašyti į kompaktinę laikmeną, saugomą voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoju paskirti A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) netaikant užstato.

Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti E. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu paskirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nepriteisti iš E. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

1) vairuotojo pažymėjimą Nr. 01968233, saugomą voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

2) garso ir vaizdo įrašus, įrašytus į kompaktinę laikmeną, saugomą voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.