Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. B. ir Valstybinei įmonei „Registrų centras“, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ specialistės V. S. 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-2383-2025 panaikinimo ar pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“) specialistės V. S. 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-2383-2025 (toliau – ir Nutarimas) G. B. buvo patrauka administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad ji 2025 m. birželio 30 d., 07.34 val. (duomenys neskelbtini), būdama asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalyje. Dėl minėtų veiksmų G. B. buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda.

Motyvuojamoji dalis

Į teismo posėdį abi šalys neatvyko. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju G. B. apie posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai informuota, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. rugsėjo 23 d. taip pat informavo teismą, kad bylos nagrinėjime dalyvauti nepageidauja, todėl byla išnagrinėta proceso šalims nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Asociacijos įstatymo 10¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asociacijos veiklos ataskaita turi būti pateikta Juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, o jeigu auditas privalomas pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu turi būti pateikta ir auditoriaus išvada.

Šioje administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad G. B. nuo asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo - 2022 m. gegužės 11 d. yra šios (duomenys neskelbtini). Nors G. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde teigė, kad ji nežinojo ir nesuprato kokias funkcijas kaip (duomenys neskelbtini) ji turėjo atlikti, tačiau tas faktas, kad G. B. paminėtam juridiniam asmeniui vadovauja jau ne pirmus metus, - daugiau nei 3 metus, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad pastaroji nebuvo supažindinta su jai, kaip (duomenys neskelbtini) tenkančiomis atsakomybėmis ir pareigomis. Šį teismo vidinį įsitikinimą patvirtina ir tai, jog dar 2024 m. kovo 13 d. jos atžvilgiu pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį buvo priimtas nutarimas, paskiriant administracinę nuobaudą – įspėjimą, kas patvirtina, kad iki šiai bylai aktualaus laikotarpio G. B. jau kartą buvo priminta apie jai kaip asociacijos vadovei tenkančias pareigas ir atsakomybę. Akivaizdu, kad užimant tokias pareigas ir tai darant pakankamai ilgą laikotarpį, G. B. yra žinomos jai tenkančios atsakomybės ir pareigos, o su būtinybe kasmet teikti asociacijos finansinių ataskaitų rinkinius ji susiduria jau ne pirmą kartą. Svarbu ir tai, jog juridinių asmenų vadovams tenka pareiga veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujamas juridinis asmuo veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamame juridiniame asmenyje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie subjekto finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus.

Minėtų teismo aplinkybių kontekste pabrėžtina, jog vien tai, kad G. B. vadovaujama asociacija nuo jos įsteigimo nevykdė jokios veiklos, nepaneigia pirmiau minėtų ir G. B., kaip minėtos (duomenys neskelbtini), tenkančių pareigų. Šių pareigų nepaneigia ir tai, jog šiuo metu yra inicijuotas asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo procesas ir paminėta asociacija iš tikrųjų faktiškai jokios veiklos nevykdo. Teismų praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria nei juridinio asmens teisinės formos, nei statuso ar kitų kriterijų (turėtos metinės apyvartos, pelno ir nuostolių ir pan.), kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos, todėl ši pareiga imperatyviai privaloma visų formų juridiniams asmenims, nepaisant to, ar jie atskaitiniais metais gavo pelno, ar ne (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Aplinkybės, jog įmonė nevykdo jokios veiklos, savaime nereiškia, kad ir įmonės vadovas gali nevykdyti bendrovės vadovui įstatymuose numatytų pareigų. Priešingai, sustabdžius įmonės veiklą, pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus neišnyksta (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. eAN2-216-1053/2024, Nr. AN2-150-1058/2025). Be kita ko, bylai aktualiu laikotarpiu – 2025 m. birželio 30 d. asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ veikla nebuvo sustabdyta, o ir šis juridinis asmuo nebuvo likviduotas. Todėl vien tai, kad šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl bendrovės likvidavimo, pareigos teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius nepanaikina ir administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį nešalina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022).

Pirmiau teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimų aktualios teismų praktikos aspektu pabrėžtina, jog tiek G. B. vadovaujamos asociacijos faktinės veiklos nevykdymas, tiek šios asociacijos likvidavimo proceso inicijavimas jau po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, nešalina pareigos teikti metines finansinės ataskaitos rinkinius ir nesudaro pagrindo G. B. atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną nutraukti. Anaiptol, pareiga teikti metines finansinės ataskaitos rinkinius yra sietina su trečiųjų asmenų galimybe susipažinti ir įvertinti bendrovės finansinę būklę, siekiant priimti tam tikrus ekonominius sprendimus - jų paskirtis yra patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, todėl G. B., bylai aktualiu laiku atitikusi asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovo statusą, buvo saistoma pirmiau nurodytos pareigos, tačiau jos nesilaikė ir tokiu savo neveikimu realizavo ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde G. B., nesutikdama su skundžiamu Nutarimu, taip pat apeliavo į tai, jog jai paskirta 615 Eur dydžio administracinė bauda yra per didelė, neproporcinga ir paskirta visiškai neatsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, o būtent tai, kad iš karto po administracinio nusižengimo protokolo surašymo ji kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl asociacijos likvidavimo ir teikia visą būtiną informaciją.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas (imperatyvas) administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones parinkti iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Be to, skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymo leidėjas numato baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Nagrinėjamu atveju, G. B. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda, kuri itin neženkliai viršija minimalų baudos dydį, skirtiną už pastarosios padarytą administracinį nusižengimą. Iki šioje byloje aptariamų įvykių G. B. administracine tvarka buvo baustą tik kartą pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį dėl asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ Metinės pelno mokesčio ataskaitos nepateikimo laiku, jai buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Pastaroji yra neteista, šiuo metu (duomenys neskelbtini), registruojasi Užimtumo tarnyboje. Be kita ko, kaip matyti iš Juridinių asmenų registro 2025 m. rugpjūčio 20 d. išplėstinio įrašo, asociacija „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) yra likviduojama, o iš viešai prieinamų šio juridinio asmens duomenų taip pat matyti, kad šioje bendrovėje darbuotojai nėra registruoti, taip pat nėra fiksuotos jokios asociacijos pajamos ir turtas, kas nesudaro pagrindo teismui abejoti, kad asociacija bylai aktualiu laiku iš tikrųjų veiklos nevykdė.

Aptariant G. B. padarytą ir teismo įrodytą administracinį nusižengimą, pabrėžtina, jog šis yra laikytinas labiau atsitiktinio pobūdžio. Nepaneigtina, jog klaidingas teisės aktų reikalavimų suvokimas nešalina G. B. atsakomybės, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti, kad pastaroji, Institucijai neteikdama finansinių ataskaitų rinkinių, tą darė piktybiškai. Anaiptol, kaip matyti iš pačios G. B. paaiškinimų, asociacija buvo įsteigta visuomeniniais tikslais, tačiau dėl nuspręsto nerealizuoti projekto veiklos nevykdė, ko pasėkoje galiausiai buvo inicijuotas šio juridinio asmens likvidavimas. Be kita ko, iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad dėl G. B. neveikimo buvo kilusi kokio nors pobūdžio žala. Nepaneigtina, jog iki šioje byloje aptariamų įvykių G. B. buvo nubausta pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį dėl laiku nepateiktos asociacijos Metinės pelno mokesčio ataskaitos, tačiau ši aplinkybė, nors teigiamai G. B. necharakterizuoja, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti, kad pastarosios padarytas ir šioje byloje aptariamas administracinis nusižengimas siekia tą standartinį pavojingumą laipsnį, kurį numato ANK 223 straipsnio 2 dalis, dėl kurio pastarajai turėtų būti taikoma Nutarimu paskirta nuobauda.

Visos šios aptartos aplinkybės, charakterizuojančios tiek pačią administracinėn atsakomybėn patrauktą G. B., tiek jos padarytą administracinį nusižengimą, taip pat šiuo klausimu galiojantis teisinis reguliavimas ir aktuali teismų praktika, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju pastarajai yra tikslinga skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei ta, kuri yra numatyta Institucijos Nutarime, o būtent – įspėjimą. Teismo vertinimu, ši administracinės nuobaudos rūšis yra teisinga bei proporcinga. Be kita ko, atitinka ir teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad asmeniui, padariusiam ANK 223 straipsnio 2 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą, esant sudėtingam įstatyminiam reguliavimui, bendrovės likvidavimo (veiklos sustabdymo) faktui, taip pat nekilusiai žalai, gali būti taikomas ir įspėjimas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-73-1036/2023, Nr. eAN2-216-1053/2024).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti VĮ „(duomenys neskelbtini) “ specialistės V. S. 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-2383-2025 dalyje dėl paskirtos administracinės nuobaudos.

G. B., padariusiai administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.