- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-22
- Bylos Nr.
- eAN2-464-935/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01399-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 9.55Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ir skelbimo juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo interneto svetainėje tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal VĮ „Registrų centras“ (toliau – Institucija) Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės (toliau –atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Institucijos specialistės 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu G. B. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį 615 Eur dydžio bauda, nes ji, būdama asociacijos (duomenys neskelbtini) vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 metų asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – AĮ) 10¹ straipsnio 3 dalyje.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 27 d. nutartimi pakeitė Institucijos specialistės 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą ir G. B., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė įspėjimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos specialistės 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą.
4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad dėl metinių finansinių ataskaitų nepateikimo jokia žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, be to, pažymima, jog ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali ir apskritai nereikalauja jokių pasekmių kylimo. Skunde aiškinama, kad finansinių ataskaitų rinkiniai daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti tam tikrus ekonominius sprendimus, t. y. jų paskirtis yra patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Ūkio subjektai privalo laiku vykdyti teisės aktuose numatytas pareigas, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Asociacijos metinių finansinių ataskaitų nepateikimas laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Taigi G. B. padarytas administracinis nusižengimas, įvertinus ir įstatymų leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytą pakankamai griežtą nuobaudą, nelaikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu, o įspėjimo paskyrimas aiškiai neatitinka ne tik administracinių nuobaudų paskirties, įtvirtintos ANK 22 straipsnyje, bet ir teisingumo principo.
5. Institucijos atstovė pažymi, kad aplinkybė, jog asociacija nevykdė veiklos, niekaip nepateisina pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus nevykdymo. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad aplinkybė, jog apie sprendimą sustabdyti įmonės veiklą yra informuojama Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kuri leidžia neteikti jai finansinių deklaracijų, neatleidžia asmens nuo pareigos vykdymo kitiems valstybės subjektams. Be to, Institucijos tvarkomame registre nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo, todėl visi juridiniai asmenys vis tiek privalo teikti finansines ataskaitas.
6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tuo metu, kai G. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, asociacija (duomenys neskelbtini) nebuvo likviduojama ar likviduota, todėl teisės pažeidėja privalėjo teikti metines finansines ataskaitas registro tvarkytojui.
7. Skunde nurodoma, kad atsakomybė už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą asmeniui kyla tiek tais atvejais, kai jis veikia tyčia, tiek tais atvejais, kai jis veikia neatsargiai. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad G. B. neteikdama finansinių ataskaitų rinkinių veikė nepiktybiškai, nebuvo pagrindas keisti Institucijos specialistės nutarimo dalies dėl baudos paskyrimo.
8. Institucijos atstovė teigia, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, jog sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją sušvelninant. Be to, skiriama administracinė nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
9. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog skiriama administracinė nuobauda turi nubausti pažeidėją, tačiau priėmė tokiai išvadai prieštaraujantį sprendimą – paskyrė švelnesnę nuobaudą, t. y. įspėjimą, nors nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį. Aplinkybės, kad asociacija nevykdo veiklos, nekilo jokia žala tretiesiems asmenims, nevertintinos kaip išskirtinės. Šiuo atveju nėra nustatyta nei objektyvių, nei subjektyvių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, jog įstatyme nustatytos baudos taikymas G. B. neatitiktų teisingumo ar proporcingumo principų.
10. Institucijos atstovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė teismų praktikos pavyzdžiais bylose, kuriose susidariusi situacija nėra analogiška šioje administracinėje byloje susidariusiai situacijai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Institucijos atstovės apeliacinis skundas netenkintinas.
11. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, Institucijos specialistės 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu G. B. paskirtą nuobaudą – baudą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą pakeisti švelnesne nuobauda – įspėjimu. Taigi apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrins tik tiek, kiek to prašoma Institucijos atstovės apeliaciniame skunde, t. y. tik dėl to, ar G. B. pagrįstai buvo taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
12. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, siekiant atgrasyti asmenis nuo teisės pažeidimų darymo, paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti tokiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Akivaizdu, kad administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek individualių bei bendrųjų prevencinių tikslų.
13. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, asmeniui galima paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teigtina, kad nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos paminėtos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, yra susidariusi situacija, kuri leidžia manyti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės, numatytos ANK 32 bei 34 straipsnyje, nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai paskirti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo turiniu ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, jog šiuo atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos G. B. buvo taikytos pagrįstai. Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytų gyvenimiškų aplinkybių visuma (įstatymas bei teismų praktika nereikalauja nustatyti, kokias nors nepaprastas/ypatingas aplinkybes), apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, leido teisės pažeidėjai skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalyje.
14. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visų pirma pažymi, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ir nekyla ginčų dėl to, jog G. B. iš tikrųjų padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, kurio objektas yra oficialioji statistika. Pati G. B. neneigė, kad ji nevykdė savo kaip asociacijos (duomenys neskelbtini) vadovės pareigos per teisės aktuose nustatytą terminą Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti reikiamus duomenis. Tuo pačiu iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad G. B., supratusi, jog padarė teisės pažeidimą, iš esmės nedelsdama ėmėsi veiksmų, kuriais buvo siekiama užtikrinti, jog analogiškas pažeidimas daugiau nepasikartotų. G. B. ne vėliau nei septintą dieną po to, kai jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, ėmėsi veiksmų, kad veiklos nevykdantis juridinis asmuo būtų likviduotas. Pažymėtina, kad iš viešai skelbiamų duomenų matyti, jog asociacija (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra likviduota. Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad G. B. pripažįsta padariusi teisės pažeidimą bei dėl jo padarymo gailisi.
15. Iš G. B. paaiškinimų, užfiksuotų 2025 m. liepos 7 d. prašyme, teiktame Institucijai, skunde dėl Institucijos specialistės nutarimo bei 2025 m. spalio 10 d. prašyme, teiktame pirmosios instancijos teismui, matyti, kad ji savo veika (neveikimu) nesiekė (neturėjo tikslo) nuslėpti ar iškraipyti informaciją apie vadovaujamo juridinio asmens, kuris realiai jokios veiklos nevykdė, finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, suklaidinti kitus asmenis. Ji reikiamos informacijos Juridinių asmenų duomenų tvarkytojui neteikė, nes asociacija jokios veiklos nevykdė, negavo jokių pajamų ir nepatyrė išlaidų, tikėjosi, jog neveikiantis juridinis asmuo bus likviduotas Institucijos iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas įvertintina ir tai, kad nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas buvo padarytas veikiant neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nerūpestingumo (teisės pažeidėja nenumatė, jog daro pavojingą veiką, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti).
16. Be jokios abejonės, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra formali, tai reiškia, kad atsakomybė už šioje normoje numatyto nusižengimo padarymą kyla ir tais atvejais, kai dėl veikos padarymo nekyla neigiamų padarinių. Vis tik šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad dėl G. B. teisės pažeidimo nekilo ne tik jokie neigiami padariniai kitiems asmenims, bet ir realiai nebuvo sukelta tokių pasekmių kilimo grėsmė, nes, kaip jau buvo minėta, asociacija (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdė, santykiais su kitais ūkio subjektais nebuvo susisaisčiusi, išlaidų bei pajamų neturėjo.
17. Atsižvelgtina ir į tai, kad nebuvo nustatyta G. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Ji anksčiau vieną kartą buvo traukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Kitų duomenų, kurie galėtų kaip nors neigiamai apibūdinti G. B., administracinio nusižengimo byloje nėra. G. B. nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. registravosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybių, aptartų šio procesinio sprendimo 14-17 pastraipose, visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir G. B. paskyrė švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, t. y. įspėjimą. Čia pažymėtina, kad įspėjimas yra viena iš ANK 23 straipsnyje įtvirtintų administracinių nuobaudų rūšių. Taigi, paskyrus G. B. įspėjimą, ji administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą neišvengė, t. y. jos padaryta veika buvo pasmerkta valstybės vardu, teisės pažeidėjai kyla ir neigiamos pasekmės, susijusios su administracinės nuobaudos taikymu.
19. Teigtina, kad įspėjimo paskyrimas neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, taip pat ir tai praktikai, kuri yra nurodyta skundžiamoje nutartyje. Manytina, kad pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda yra tinkama priemonė siekiant efektyviai bei kompleksiškai įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudų tikslus, o ne tik asmens nubaudimo tikslą, kuriam šiuo atveju apeliaciniame skunde suteikiama išskirtinė reikšmė. G. B. paskirta nuobauda – įspėjimas atitinka valstybės, visuomenės ir teisės pažeidėjos interesų pusiausvyrą. Dėl šių priežasčių, priešingai nei deklaratyviai nurodoma apeliaciniame skunde, ji vertintina kaip teisinga ir atitinkanti proporcingumo principo reikalavimus (tinkamumo, būtinybės ir interesų suderinimo).
20. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Institucijos atstovės apeliacinio skundo nėra pagrindo tenkinti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį nepakeistą ir VĮ „Registrų centras“ Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.