Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaistata“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Klaistata“ iškelta bankroto byla.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai nemokumo (bankroto) bylą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos (ne)iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė skolos suderinimo aktus, kuriuos prašo priimti į bylą.

13. Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

14. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su apeliantės teikiamais skolos suderinimo aktais, konstatuoja, kad jie nėra susiję su nagrinėjama byla, byloje nevyksta ginčas dėl apeliantės atitinkamų tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų su jos tiekėjais, todėl jų nepriima.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

16. Įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).

17. JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) matyti, kad, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, buvo siekiama taikyti balanso testą kartu su likvidumo testu. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad balanso testas gali būti naudingas, nustatant nemokumą, vertinant tai, ar turto (kaip jis bebūtų vertinamas) pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Taigi, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų santykį.

18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

19. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

21. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020 26, 27 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais, tiek su pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad atsakovės pateikti 2022 m. birželio 30 d. įmonės turto balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita yra pasirašyti tik atsakovės vadovo, tačiau nepasirašyti bendrovės buhalterio ar kito asmens, turinčio teisę tai padaryti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje.

23. Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas iš jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę; balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepasirašyto balanso finansiniai duomenys dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad jų tikrumas nepatvirtintas atsakingų asmenų, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

24. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal UAB „Klaistata“ 2022 m. birželio 30 d. balanso duomenis bendrovės turtas sudarė 7 576 Eur (visa apimtimi trumpalaikis turtas), tačiau balanso duomenys nėra pakankami konstatuoti, kad nurodytas trumpalaikis turtas realiai egzistuoja, kadangi atsakovė nepateikė į bylą tai galinčių patvirtinti įrodymų; 2022 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, skolos ir kiti įsipareigojimai sudarė 52 372 Eur, kurie mokėtini per vienerius metus. Pagal 2022 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė veikia nuostolingai – patirti 7 855 Eur dydžio nuostoliai. Atsakovė nepateikė šį balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitos detalizuojančios informacijos, taip pat, kaip jau buvo minėta, balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita nėra pasirašyti buhalterės ar kito, turinčio teisę pasirašyti šiuos dokumentus, asmens, todėl turto masė nustatytina iš kitų byloje esančių ir viešai prieinamų duomenų.

25. Nagrinėjamu atveju, vertindamas atsakovės nemokumą, pirmosios instancijos teismas iš atsakovės Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktų 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentų nustatė, kad atsakovė turto turėjo už 7 607 Eur sumą, kurį sudarė trumpalaikis turtas – 7 454 Eur atsargos, 63 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 90 Eur pinigų bei jų ekvivalentų; atsakovės mokėtinos skolos ir įsipareigojimai 2021 m. gruodžio 31 d. – 44 548 Eur, kurie turėjo būti įvykdyti per vienerius metus. Iš byloje esančios 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos pirmosios instancijos teismas nustatė, kad per ataskaitinį laikotarpį atsakovė patyrė 20 521 Eur nuostolių. Vertindamas Nekilnojamojo turto registro duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi, kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovė transporto priemonių taip pat neturi.

26. Teismas nustatė, kad atsakovė 2022 m. liepos 22 d. turėjo 3 darbuotojus ir toks skaičius darbuotojų bendrovėje dirba nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d.; 2022 m. birželio 3 d. duomenimis įmonė yra skolinga VSDFV biudžetui – 3 506,97 Eur. Pažymėtina, kad šios nutarties priėmimo dieną skola VSDFV biudžetui yra šiek tiek sumažėjusi – iki 2 874,43 Eur, tačiau byloje nėra duomenų, jog ji būtų visiškai padengta. Iš turimų duomenų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bendrovė yra nemoki, ilgą laiką nevykdo turtinių prievolių, turto, kurio pakaktų atsiskaitymams su kreditoriais, neturi, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių gauti pajamas bei įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, todėl iškėlė atsakovei bankroto bylą.

27. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

28. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog atsakovė nėra gyvybinga bendrovė, teigia priešingai, jog įmonė patyrė tik laikinus finansinius sunkumus, gali toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą, gauti pajamas ir pagal galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

29. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji vykdo veiklą, jog vykdoma veikla pelninga ir ji turi daugiau turto nei įsipareigojimų bei turi finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Vertinant apeliantės nurodomas aplinkybes dėl dalinio skolos VSDFV sumokėjimo, viena vertus, atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su atskiruoju skundu nepateikė ir nenurodė jokių realių veiksmingų priemonių, kurių ji ketina imtis, siekdama pakeisti (pagerinti) įmonės veiklos rodiklius, tęsti veiklą. Kita vertus, kasmetinis nuostolių generavimas leidžia kritiškai vertinti atsakovės nurodomus argumentus dėl įmonės mokumo ir ūkinės komercinės veiklos tęstinumo.

30. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018).

31. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, byloje surinktų įrodymų pagrindu, negali padaryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė duomenų, kurie leistų vertinti, kad atsakovės finansinė būklė pagerėjo. Atsakovės finansiniai įsiskolinimai nėra trumpalaikiai ir atsakovė ilgą laiką, t. y. ilgiau nei vienerius metus, nepajėgi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais – bendrovė neneigia, kad pareiškėjai yra skolinga (paskutiniais duomenimis skola VSDFV biudžetui siekia 2 874,43 Eur). Kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė yra gyvybingas juridinis asmuo. Kaip nustatyta, atsakovė realiai nėra pajėgi mokėti finansinių įsipareigojimų; atsakovė negeneruoja veiklos pajamų. Be to, Sodros duomenis, įmonėje yra tik trys darbuotojai. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovė pastaruoju metu jokios ūkinės komercinės veiklos faktiškai nevykdo, o pagal byloje esančius duomenis – pelno (nuostolių) ataskaitas – atsakovės veikla iš esmės kuria tik nuostolius ir realių perspektyvų stabilizuoti padėtį nėra (jų atsakovė leistinais įrodymais neįrodė).

32. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalis pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.