- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- 2YT-6385-599/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19008-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Pareiškėjas
- B. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., Rima Vižinytė
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Andrejaus Tiščenkas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. B. bei Rima Vižinytė (notarė).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas B. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam, B. B., reikalingas išlaikymas bei priklauso privalomoji motinos G. B. palikimo (žemės sklypas su statiniais adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos Swedbank, AB banke) dalis.
2. Nurodė, kad 2022 m. spalio 27 d. mirė pareiškėjo motina G. B., po kurios mirties liko žemės sklypas su statiniais adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos Swedbank, AB banke. 2023 m. sausio 20 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarę Rimą Vižinytę, išreikšdamas valią tarpe kitų įpėdinių priimti mirusios motinos palikimą. Tą pačią dieną pareiškėjas sužinojo, kad mirusioji 2011 m. rugpjūčio 12 d. surašė testamentą, kuriuo pareiškėjo broliams A. ir A. B. paliko savo visą turtą bei turtines teises lygiomis dalimis.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad informavo notarę, jog nuo 2022 m, balandžio 7 d. yra senatvės pensininkas, kad neturi savo vardu registruoto nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, dėl savo negalios apriboto regėjimo, kuris pablogėjo patirto insulto pasėkoje, yra prižiūrimas sūnaus, o vasario 20 d. bus sprendžiamas pareiškėjo neįgalumo klausimas. Be to, notarės buvo įpareigotas kreiptis į teismą per 20 dienų nuo pareiškimo pasirašymo dienos ir tik tokiu atveju notarė neišduos testamente nurodytiems įpėdiniams teisės liudijimus.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas argumentus, išdėstytus savo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo pareiškimą tenkinti pilnutinai.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas argumentus, išdėstytus pareiškėjo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo pareiškimą tenkinti pilnutinai.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti, kaip visiškai nepagrįstą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
7. Pažymėjo, kad anot pareiškėjo, išlaikymo reikalingumas preziumuojamas kai toks asmuo palikėjo mirties dieną yra nepilnametis, nedarbingas dėl savo amžiaus (sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) ar sveikatos būklės (nedarbingumas), o taip pat jeigu jis yra palikėjo sutuoktinis ir augina bendrą savo ir palikėjo nepilnametį vaiką, tačiau su tokiu pareiškėjo pateiktu išaiškinimu negalima sutikti. Pareiškėjas palikėjos mirties dieną (duomenys neskelbtini) jau buvo sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, tačiau šis faktas patsai savaime nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo.
Šalies argumentai
8. Be to, pareiškime pareiškėjas nurodo, jog neturi jokio registruoto turto savo vardu, t. y. nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, tačiau pareiškėjo broliui suinteresuotam asmeniui A. B. yra žinoma, jog palikėjos mirties dieną (duomenys neskelbtini) pareiškėjas turėjo savo vardu registruoto turto - automobilius Volksvvagen Sharan (valst. nr. (duomenys neskelbtini)) ir Audi A6 (valst. nr. (duomenys neskelbtini)).
9. Pažymėtina tai, kad sprendžiant klausimą dėl įpėdinio teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo, įstatyme aiškiai yra nustatytas laiko momentas, kurio atžvilgiu turi būti įvertinamas išlaikymo įpėdiniui būtinumas - palikėjo mirties diena (CK 5.20 straipsnis).
Šalies argumentai
10. Pareiškėjas nurodo aplinkybes, egzistavusias ne palikėjos mirties dieną ((duomenys neskelbtini)), o pareiškimo įteikimo teismui dieną (t. y. 2023-02-09). Pažymėtina tai, kad aplinkybės, atsiradusios ar egzistuojančios po palikimo atsiradimo momento šioje situacijoje yra teisiškai nereikšmingos, nes sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą yra vertinama asmens padėtis buvusi palikimo atsiradimo dieną.
11. Be to, yra pagrindo manyti, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausęs turtas (du automobiliai) buvo fiktyviai perleistas, siekiant imituoti prastą materialinę padėtį prieš pateikiant pareiškimą teismui, t. y. vienas iš automobilių Volksvvagen Sharan (valst. nr. (duomenys neskelbtini)) vis dar stovi pareiškėjo gyvenamojo namo kieme, o kitas automobilis Audi A6 (valst. nr. (duomenys neskelbtini)) yra naudojamas pareiškėjo sūnaus M. B. Tokie veiksmai, kuriais asmuo bando susikurti prastą materialinę padėtį ir taip siekia būti pripažintas asmeniu, kuriam yra reikalingas išlaikymas, aiškiai prieštarauja pagrindiniams civilinės teisės principams - sąžiningumui, protingumui ir teisingumui (CK 1.5 str.).
Šalies argumentai
12. Pareiškime pareiškėjas nurodo savo socialinę padėtį, kad jis yra senatvės pensininkas, tačiau nenurodo savo gaunamos pensijos dydžio. Suinteresuotam asmeniui A. B. yra žinoma, jog pareiškėjo senatvės pensija siekia apie 700 Eur sumą, taigi, pareiškėjas palikimo atsiradimo momentu ir dabar gauna 700 Eur senatvės pensiją.
13. Oficialios statistikos portale yra nurodoma, jog Lietuvoje 2022 metų ketvirtąjį ketvirtį vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija siekė 482,99 Eur sumą. Taigi, pareiškėjo gaunama senatvės pensija palikimo atsiradimo momentu buvo kiek daugiau negu 200 Eur didesnė už vidutinę senatvės pensiją, gaunamą Lietuvoje. Be to, 700 Eur suma negali būti vertinama kaip maža suma, todėl yra akivaizdu, kad pareiškėjas gavo pakankamas pajamas, kurių visiškai užteko būtinųjų poreikių patenkinimui.
14. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių savo patiriamų išlaidų, kuriomis esant būtų galima pagrįsti, jog šios sumos būtų neužtekę jo pragyvenimui ir būtinųjų poreikių patenkinimui palikimo atsiradimo momentu.
15. Pažymėjo, kad palikimo atsiradimo dieną pareiškėjas buvo K. B., kuri gyveno ir dirbo užsienyje (Anglijoje), sutuoktinis. Taigi, pareiškėjas gyveno santuokoje, turėjo žmoną, kuri generavo dideles pajamas, buvo ir yra šiuo metu darbinga. Be to, sutuoktiniai turi įstatyminę pareigą vienas kitą materialiai remti, padėti vienas kitam (CK 3.27 str.), todėl darytina išvada, kad 700 Eur suma nebuvo vienintelės gaunamos pajamos, iš kurių pareiškėjas palikimo atsiradimo momentu galėjo patenkinti savo būtinuosius poreikius.
16. Be to, paminėtina ir tai, jog pareiškėjas turi du pilnamečius sūnus, kurie yra darbingo amžiaus ir kuriems taip pat kyla įstatyminė pareiga prižiūrėti / padėti savo tėvams. Pareiškėjas neturėjo jokių išlaikytinių ir niekam neteikė paramos ir pareiškėjo gaunamos pajamos bei šeimyninė situacija palikimo atsiradimo dieną nesuteikia pagrindo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjui jo motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
Šalies argumentai
17. Pareiškėjas pareiškime nurodo aplinkybes, kad jis yra apriboto regėjimo, prižiūrimas sūnaus, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjui palikimo atsiradimo dieną buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jam palikimo atsiradimo momentu iš tiesų buvo reikalinga slauga ir kad jis buvo prižiūrimas sūnaus. Be to, nenurodytos jokios papildomos išlaidos, kurios buvo patiriamos dėl sveikatos ligų, todėl objektyviai vertinant aplinkybių visumą, negalima teigti, jog pareiškėjas palikimo atsiradimo dieną buvo asmuo, kuriam buvo reikalingas išlaikymas.
18. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2023-02-20 buvo sprendžiamas jo neįgalumo klausimas, tačiau tai, ar pareiškėjas pripažintas neįgaliu ar ne, teisiškai nedaro įtakos sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Įstatyme aiškiai yra nustatytas laiko momentas, kurio atžvilgiu turi būti įvertinamas išlaikymo įpėdiniui būtinumas, t. y. palikėjo mirties diena ir vėliau atsiradusios aplinkybės nėra aktualios šio klausimo išsprendimui. G. B. mirė (duomenys neskelbtini), taigi, pareiškėjas, įrodinėdamas savo išlaikymo reikalingumą, turėjo nurodyti aplinkybes, egzistavusias palikimo atsiradimo dieną, o ne atsiradusias vėliau.
19. Įvertinus faktinę situaciją, buvusią palikimo atsiradimo momentu, suinteresuoto asmens teigimu yra akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo nuosavo turto, t. y. du automobilius, priklausiusius jam nuosavybės teise, gaudavo 700 eurų senatvės pensiją, buvo susituokęs, taigi, turėjo ir bendrą šeimos ūkį. Šios aplinkybės laikytinos pagrindžiančios faktą, jog pareiškėjui nebuvo reikalingas išlaikymas palikimo atsiradimo momentu ir turėtas turtas bei gautinos pajamos buvo visiškai pakankamos pareiškėjo pragyvenimui. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie savo prastą turtinę padėtį palikimo atsiradimo dieną, o pareiškėjo socialinis statusas (t. y. sulauktas senatvės pensijos amžius), kaip nurodyta teismų praktikoje, nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo būtinumo.
20. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas argumentus, išdėstytus suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo pareiškimą atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
Atsiliepimas
21. Suinteresuotas asmuo notarė Rima Vižinytė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo šią civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti jai nedalyvaujant.
22. Pažymėjo, kad pareiškėjo motinos G. B. sudarytas testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame buvo išreikštas testatorės patvarkymas dėl jai priklausančio turto paveldėjimo, t. y. G. B. pasinaudojo įstatymo nustatyta galimybe savo nuožiūra nuspręsti, kam po jos mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Ir šiuo atveju visas turtas buvo paliktas dviem iš trijų palikėjos sūnų. Ta aplinkybė, kad pagal testamentą turėjęs būti įpėdinis A. B. mirė anksčiau ((duomenys neskelbtini)) nei atsirado palikimas, nepadarė įtakos testatorės valiai - ji nesudarė naujo testamento, o taip pat nepakeitė jau sudaryto testamento, todėl šiuo atveju galioja Civilinio kodekso 5.61 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis, todėl pareiškėjas galėtų paveldėti pagal įstatymą sūnui tenkančią palikimo dalį tik nuginčijus motinos sudarytą testamentą, kadangi pareiškėjas į testamentinius įpėdinius nebuvo įtrauktas.
23. Į teismo posėdį suinteresuotas asmuo neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui yra pranešta tinkamai, teisme gautas prašymas šią civilinę bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
24. Iš šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas 2023 sausio mėn. 20 d. kreipėsi į Vilniaus m. 26-ąjį notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą po motinos G. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškime (notarinio registro Nr. 8-819) pareiškėjas patvirtino, kad jam yra žinoma, jog jo motina 2011 m. rugpjūčio 12 d. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko lygiomis dalimis kitiems dviem savo sūnums, t. y. A. B. ir A. B. Taip pat pareiškėjas notaro buvo informuotas apie tai, kad testamentinis įpėdinis A. B. jau kreipėsi į notarą bei priėmė palikimą (2023 sausio mėn. 11 d. pareiškimas, notarinio registro Nr. 8-202).
25. Iš į šią civilinę bylą pateikto 2023-06-28 Testamentų registro išrašo turinio nustatyta, kad pareiškėjo brolis A. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistravęs sudarytų testamentų ir Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.
26. Į šią civilinę bylą yra pateikta 2023-02-25 pažyma iš VĮ „Regitra“, kuri patvirtinta, kad pareiškėjas šiuo metu savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023-02-20 pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas patvirtina, jog nuo 2022-05-20 iki 2022-10-31 pareiškėjas gauna vienišo asmens išmoką – 32,00 Eur sumai bei senatvės pensiją – 687,30 Eur sumai. Iš VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ 2023-02-20 Medicinos dokumentų išrašo turinio nustatyta, kad pareiškėjas buvo hospitalizuotas dėl įvykusio insulto, smegenų infarkto, jam yra diagnozuota hipertenzinė širdies liga, presbiopija bei hipermetropija.
27. 2023 m. rugsėjo 25 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad jis yra pareiškėjo sūnus. Tėvas visada buvo sveikas, tačiau susirgo insultu, po to covidu, spaudimu, cukralige, dabar blogai mato. Tėvas pradėjo tvarkytis invalidumą, tačiau patsai važiuoti niekur negali, todėl užtrunka. Tėvas gauna apie 800 Eur pensiją, visus produktus tėvui perka tik sūnus iš jo pensijos. Tėvui vaistams reikia apie 50 Eur per mėnesį, maistui apie 320 Eur per mėnesį, buto nuomai 400 Eur, t. y. tėvas gyvena kartu su sūnumi. Šiuo metu liudytojas nedirba, registruotas darbo biržoje, oficialiai nedirba jau apie keturis metus, pajamų jokių negauna, turi automobilį Audi A6, kurio kaina apie 12 000 Eur, tačiau pinigus šio automobilio įsigijimui davė jam mama. Tėvas seniai turėjo auto wolkswagen, kuris buvo parduotas internetu, pardavė kartu su tėvu už porą tūkstančių eurų svetimiems žmonėms. Tėvas turi paskolą skalbimo mašinai, gyvena pas uošvienę, uošvienės name yra du kambariai, o šalia namelis vieno kambario, tačiau ten nėra sąlygų. Liudytojas kartu su tėvu gyvena, gyvena jie be patogumų. Oficialiai dirbo liudytojas tik prieš dešimt metų ir jis nėra tėvo globėjas.
28. 2023 m. rugsėjo 25 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. B. parodė, kad pareiškėjas yra buvęs liudytojos vyras. Jie išsiskyrė maždaug apie 1998 metus, tačiau kartu dar gyveno iki 2009 metų. Liudytoja dirba Anglijoje. Pareiškėjas negali vairuoti, liudytoja buvo poliklinikoje kartu su pareiškėju, pareiškėjas iš šonų nieko nemato, po insulto taip atsitiko. Liudytoja nuolat padeda pareiškėjui finansiškai, nes jam neužtenka lėšų pragyvenimui. Kartais ji jam siunčia apie 200 Eur sumą, nes pareiškėjui nuolat trūksta lėšų pragyvenimui. Kitos santuokos liudytoja nėra sukūrusi. Pareiškėjas gauna apie 700 Eur pensiją, papildomų išmokų nėra. Pareiškėjas turėjo automobilį wolkswagen, tačiau jis pareiškėjo yra padovanotas praeitais metais, jo kaina jai nėra žinoma. Pareiškėjas padovanojo šį automobilį, kadangi patsai susirgo. Automobilį Audi (12 000 Eur vertės) sūnui nupirko liudytoja, t. y. jam siuntė pinigus. Sūnus gyvena pas savo moterį, t. y. kaip sugyventiniai, ir pareiškėjas gyvena vienas, ne su sūnumi, o liudytoja nuolat siunčia sūnui pinigus maitinimui. Liudytojos pajamos yra 27 000 svarų į metus. Pinigai yra pervedami į pareiškėjo kortelę, tačiau pareiškėjas patsai savo kortele nesinaudoja, nes nemato.
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje gana išsamiai yra aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai : klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis : gauti pašalpą, pensiją ar kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, jog tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
31. Pažymėtina ir tai, kad klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, jog jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti : a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise ; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose ; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą ; ar turi kitą gyvenamąją vietą ; b) kokias pajamas toksai asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams ; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą ; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu ; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 17 punktas.)
32. Be to, kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, tai viena ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant dėl tokios teisės įgijimo. Išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), o taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį vertinant nagrinėjamos bylos kontekste testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019, 20 punktas).
33. Iš visos šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad šiuo atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam, B. B., yra reikalingas išlaikymas bei priklauso privalomoji motinos G. B. palikimo (žemės sklypas su statiniais adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos Swedbank, AB banke) dalis, t. y. pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
34. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).
35. Sutinkamai su LR CPK nuostatomis, šalys turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, t. y. šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į civilinę bylą privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (LR CPK 176 str. – 179 str.).
36. Be to, pažymėtina ir tai, kad šalis šioje civilinėje byloje atstovavo profesionalūs teisininkai, t. y. advokatai, kuriems civiliniame procese yra keliami didesni atidumo bei rūpestingumo kriterijai. Be to, advokatas pareiškėją atstovavo nuo pat pareiškimo teismui pateikimo dienos ir visą likusį bylos procesą. Pažymėtina ir tai, kad šalių procesinės teisės yra lygios, šalis šiuo atveju atstovavo profesionalūs teisininkai ir teismas už konkrečias šalis konkrečioje civilinėje byloje nerenka bei neteikia jokių įrodymų į bylą, nes priešingu atveju būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo bei teismo nešališkumo principai.
37. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas šioje civilinėje byloje šalims ir jų atstovams advokatams buvo nustatęs konkretų ir aiškų procesinį terminą pateikti visiems dar papildomai turimiems įrodymams, pagrindžiantiems tiek pareiškimą, tiek atsiliepimą į jį, todėl teismas vertina tik tuos įrodymus, kurie yra šalių pateikti byloje bylos nagrinėjimo metu iki teismui išeinant į pasitarimo kambarį priimti procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje (LR CPK 176 str. – 179 str.).
38. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas nevertina pareiškėjo jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės į šią civilinę bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir teismui jau išėjus į pasitarimo kambarį, kadangi tokių naujai pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą / prijungimą draudžia LR CPK nuostatos bei kaip jau minėta, šalims jau buvo nustatytas konkretus procesinis terminas pateikti visus turimus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius tiek pareiškimą, tiek atsiliepimą į jį ir šie pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai yra pateikti ženkliai praleidus šį teismo nustatytą procesinį terminą (LR CPK 176 str. – 179 str.).
39. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas nurodė, kad gauna senatvės pensiją, kuri siekia apie 800 Eur sumą, jis yra stipriai ligotas, tačiau invalidumas jam dar nėra nustatytas. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto jis neturi, gyvena buvusios žmonos motinos, t. y. uošvienei priklausančiame namelyje. Be to, pareiškėjas turi du suaugusius sūnus, kurie yra darbingo amžiaus, pareiškėjas yra išsiskyręs.
40. Pažymėtina tai, kad palikėjo vaiko nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. Procesiškai tai reiškia, kad nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176 - 178 straipsniai). Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas daro išvadą, kad įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2010 ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2010).
41. Pareiškėjas nurodė, kad gauna apie 800 Eur senatvės pensiją. Teismas daro išvadą, kad tokia piniginė suma šiuo atveju negali būti vertinama kaip maža ir netenkinanti asmens būtinųjų ir kasdieninių poreikių. Įrodymų, jog pareiškėjas palikėjos (motinos) mirties dienai turėjo specialius poreikius, byloje nėra pateikta (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nenurodė / nedetalizavo, t. y. kokio dydžio lėšos jam buvo būtent reikalingos palikėjos (mamos) mirties dienai, siekiant patenkinti jo visus būtinuosius poreikius.
42. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas šioje civilinėje byloje taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjo gaunamos pajamos per mėnesį yra nepakankamos jo visiems būtiniems poreikiams patenkinti, t. y. pareiškėjas nenurodė jokių savo patiriamų išlaidų, kuriomis būtų galima pagrįsti, jog šios sumos būtų neužtekę jo pragyvenimui ir būtinųjų poreikių patenkinimui palikimo atsiradimo momentu, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
43. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog jis jaučia neteisybę ir didelę nuoskaudą dėl tokio motinos testamento surašymo ir turto po jos mirties paskirstymo, nes savo tokiu testamentu mirusi motina atėmė tiek pareiškėjui, tiek jo vaikams teisę į palikimą, nors jis ankščiau ir padėdavo savo motinai įvairiuose darbuose. Be to, pareiškėjas su savo motina iki jos mirties buvo susipykęs ir gerai žinojo apie motinos surašytą testamentą ne jo naudai.
44. Teismas pažymi, kad testamentas yra valinis testatoriaus vienašalis sandoris, kuriuo testatorius savo nuožiūra priima sprendimą kokiems įpėdiniams ir kokio turto palikti, todėl testatoriaus surašytame testamente (kol jis nėra nuginčytas) išreikšta testatoriaus valia yra ginama LR CK normomis.
45. Teismas taip pat daro išvadą, kad liudytojų parodymai šiuo atveju yra vertintini kritiškai, nes kaip matyti iš jų parodymų, nesutampa esminės šios civilinės bylos aplinkybės, kaip visgi ir su kuom gyvena pareiškėjas, nes vienu atveju yra nurodoma, jog pareiškėjas gyvena kartu su sūnumi, kitu atveju – sūnus gyvena atskirai su savo moterimi sugyventine, tokiu būdu visiškai yra neaišku, ar pareiškėjas gyvena kartu su sūnumi ar visgi gyvena vienas.
46. Be to, taip pat pareiškėjo pateikta į šią civilinę bylą naujai sudaryta nuomos sutartis taip pat yra vertintina kritiškai, nes pareiškėjas nurodė, jog naujai išnuomotose patalpose jis gyvens kartu su sūnumi, kai tuo tarpu byloje esantys kiti įrodymai patvirtina tą aplinkybę, jog pareiškėjo sūnus gyvena atskirai nuo pareiškėjo. Be to, pažymėtina ir tai, kad naujai sudaryta nuomos sutartis neįrodo tos aplinkybės, jog gyvenamojo ploto keitimas buvo būtent pareiškėjui reikalingas palikėjos (motinos) mirties dienai, t. y. ši nuomos sutartis yra sudaryta ženkliai jau po palikėjos (motinos) mirties fakto, todėl ir šioje dalyje pareiškėjo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
47. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė visų aplinkybių, jog pareiškėjui motinos mirties dienai buvo reikalingas išlaikymas ir jam priklauso privalomoji motinos palikimo (žemės sklypas su statiniais adresu: Vilnius, Mūrinės Vokės 58, žemės sklypas adresu: Vilniaus m. Kulokiškių km.; piniginės lėšos Swedbank, AB banke) dalis, todėl pareiškėjo pareiškimas yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).
48. Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį ir sudėtingumą ir į advokato sugaišto laiko sąnaudas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš pareiškėjo suinteresuoto asmens A. B. naudai yra priteistinos 121,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
49. Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš pareiškėjo valstybės naudai yra priteistinos 53,12 Eur pašto išlaidos.
50. Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 270 str., 448 str. nuostatomis, teismas
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 121,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš pareiškėjo B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 53,12 Eur pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.