- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- 1A-576-1036/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05099-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- S. B.
- Advokatai
- Ana Ustinovič
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Nikolajaus Kozliako apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
S. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį nuteista 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme su 6 (šešių) mėnesių intensyvia priežiūra (buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nusprendžiu skirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu skirta bausme ir S. B. paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė su 6 (šešių) mėnesių intensyvia priežiūra (buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinės bausmės laiką įskaitytas S. B. suėmimo laikas nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2021 m. kovo 4 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, taip pat įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendį, ir minėtu nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, nustatyta, kad viso bausmės vykdymo laikotarpiu S. B. savo gyvenamojoje vietoje privalo būti nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi gydymo įstaigose.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktais, S. B. įpareigota per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį:
- dalyvauti elgesio pataisos programoje, užbaigti ją per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio vykdymo pradžios;
- tęsti darbą, jį praradus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausta S. B. bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. S. B. pripažinta kalta pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nuteista už tai, kad ji 2021 m. vasario 18 d., apie 9.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia sudavė peiliu L. P. vieną smūgį į pilvą, padarydama jam durtinę – pjautinę, kiauryminę, atsiveriančią į pilvaplėvę ertmę, žaizdą pilvo kairėje su plonosios žarnos pasaito pažeidimu, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė L. P. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Nikolajus Kozliakas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendį (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis) pakeisti dalyje dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir netinkamos bausmės rūšies paskyrimo, ir priimti naują nuosprendį – S. B., pripažinti kalta pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visus surinktus įrodymus, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo padarytą nusikalstamą veiką ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau nepagrįstai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir nepagrįstai paskyrė S. B. kitą bausmės rūšį, t. y. laisvės apribojimą.
2.2. Vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika, teigiama, kad BK 54 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tik konkrečiu atveju baudžiamojoje byloje nustačius visumą aplinkybių, apibūdinančių daug mažesnį nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
2.3. Valstybinio kaltintojo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas Skundžiamą nuosprendį, tinkamai neįvertino visų aplinkybių, kurios neabejotinai paneigia mažesnį tiek S. B. padarytos nusikalstamos veikos, tiek šią veiką padariusio asmens pavojingumą.
2.4. Skunde nurodoma, kad S. B. buvo pripažinta kalta padariusi tyčinį nusikaltimą, kuris pagal pavojingumą yra priskiriamas sunkių nusikaltimų grupei ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Nuteistosios padarytas nusikaltimas sukėlė sunkius padarinius – buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. S. B. peiliu sudavė į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno dalį ir ši aplinkybė turėtų būti pripažinta viena iš reikšmingiausių, vertinant padaryto nusikaltimo pavojingumą. Nors aptariamu atveju, vertinant baudžiamojoje byloje gautus įrodymus, nustatyta, kad nuteistosios veiksmai buvo spontaniški ir nebuvo intensyvūs, kadangi nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas kaltinamajai veikiant netiesiogine tyčia, tačiau nusikaltimo padarymui ji panaudojo įrankį – peilį, o tai rodo didesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Kartu atkreipiamas dėmesys į ankstesnį S. B. elgesį, t. y. ankstesniu nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad iš esmės analogiškoje situacijoje nuteistoji spontaniškai ir impulsyviai naudojo fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu. Todėl šiuo atveju teismo argumentas dėl padarytos veikos spontaniškumo ir neintensyvaus smurto pobūdžio – vienas smūgis peiliu į pilvą, negali būti pripažįstama kaip aplinkybė mažinanti rūšinį šios nusikalstamos veikos pavojingumą.
2.5. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad priimant Skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kurios neabejotinai paneigia pačios S. B. daug mažesnį pavojingumą. S. B. bausta administracine tvarka, ne kartą teista, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 138 straipsnio 1 dalyje. Šiuo nuosprendžiu nuteista už sunkų smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Prokuroras akcentuoja, kad sunkus nusikaltimas, už kurį S. B. nuteista šioje byloje, padarytas iki nuosprendžio už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Tai patvirtina, kad nuteistosios daromos nusikalstamos veikos tiek pagal sveikatos sutrikdymo mastą (nuo nežymaus iki sunkaus sveikatos sutrikdymo), tiek pagal fizinio smurto pobūdį (smūgiai ranka ir koja, butelio metimas į galvą bei peilio panaudojimas) tampa vis pavojingesnės ir sunkesnės. Taip pat Skundžiamame nuosprendyje liko tinkamai neįvertintas ir S. B. asmeninis požiūris į padarytą nusikaltimą. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ir ankstesnės S. B. padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su alkoholio vartojimu, todėl manytina, kad nesaikingas S. B. alkoholio vartojimas ir apsvaigimas nuo jo, yra dėsningas jos elgesio rezultatas. Bylos aplinkybės patvirtina, kad S. B. nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų ir nesitaiso, būdama laisvėje, ignoruoja pareigą laikytis įstatymų ir jų nepažeidinėti, linkusi nusikalsti ir būdama impulsyvi ir konfliktiška asmenybė, kritiškai nevertina savo elgesio.
2.6. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nebus pasiekti bausmės tikslai. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtas maksimalaus termino laisvės apribojimas, net ir su intensyvia priežiūra bei įpareigojimais, nepaisant ir to, kad nuteistoji S. B. yra brandaus amžiaus, dirbanti, gaunanti nuolatines pajamas, neturės jokios teigiamos įtakos nuteistosios veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti. Pirmos instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad izoliavus nuteistąją nuo visuomenės būtų apsunkintas civilinių ieškinių tiek šioje, tiek ir kitoje baudžiamojoje byloje atlyginimas bei sukeltų sunkias neigiamas pasekmes nuteistosios socialiniams ryšiams, resocializacijai, nes tikėtina, jog S. B. realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju netektų darbo bei pajamų, nėra lemiamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kriterijus.
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu nuteistoji S. B. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Nikolajus Kozliakas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su Skundžiamu nuosprendžiu S. B. paskirta bausme. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir nuteistajai paskyrė neteisingą bei aiškiai per švelnią bausmę. Apeliaciniu skundu prašoma S. B. už padarytą nusikaltimą paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų ir pasisako tik dėl skunde keliamų klausimų.
6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą bei teisingą bausmę (BK 1 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, nes tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Taigi, teismas bausmę gali paskirti tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali nesilaikyti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas BK 54 straipsnio 3 dalyje.
8. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Ši norma įtvirtina galimybę teismams bausmių skyrimo procese tiesiogiai taikyti teisingumo principą. Kartu teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos, kadangi teisingumo principo reikalavimų įgyvendinamas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo, ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė.
9. Teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę šiuo pagrindu, turi nurodyti, aplinkybių visumą, rodančią, kad už nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-432/2014, 2K-24-689/2019 ir kt.).
10. Sprendžiant klausimą dėl S. B. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).
11. Nagrinėjamoje byloje S. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, kurios sankcijoje numatyta vienintelė ir neturinti alternatyvų laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad nuteistoji S. B. ir jos padaryta veika nėra tiek pavojingi, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jai tik inkriminuojamo nusikaltimo sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismo nuomone, sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas S. B. atliktų tik nubaudimo funkciją, nebūtų pasiekti kiti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, laisvės atėmimo bausmės rūšis yra per griežta ir neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui, bei iš esmės teigiamai nuteistosios charakterizuojamai asmenybei, todėl pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistajai paskyrė švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 54 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma bylose, susijusiose su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui. Tokiais atvejais nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-489/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių visuma, kurių pagrindu šioje byloje S. B. gali būti skirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta bausmė.
12. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, parinkdamas jos rūšį – laisvės apribojimą, t. y. švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme, bei jos dydį, nurodė, kad S. B. įvykdė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstama veika tyčinė, baiga. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino vieną nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgė ir į S. B. asmenybę, kad ji bausta administracine tvarka, nusikalto būdamas teista, paskutiniu apkaltinamuoju nuosprendžiu už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (nusikaltimas padarytas iki Skundžiamo nuosprendžio priėmimo), kad dėl paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę du kartus nagrinėti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimai, tačiau jie atmesti. Be to apylinkės teismas įvertino, kad nuteistoji yra brandaus amžiaus, dirbanti ir gaunanti nuolatines pajamas. Iš Skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad žemesnės instancijos teismo apsisprendimą S. B. neskirti laisvės atėmimo bausmės lėmė tai, kad ji Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo dirbanti ir gaunanti nuolatines pajamas. Be to, anot pirmos instancijos teismo, izoliavus nuteistąją nuo visuomenės būtų apsunkintas civilinių ieškinių atlyginimas, kadangi tikėtina, jog realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju S. B. netektų darbo bei pajamų, o atlikus bausmę ženkliai pasunkėtų resocializacija ir sklandus grįžimas į darbo rinką.
13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistoji S. B. yra iš esmės teigiamai charakterizuojama asmenybė, ir pritaria prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, jog nėra pagrindo nuteistosios elgesį vertinti kaip pozityvų, parodantį mažesnį jos asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad S. B. yra linkusi nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, savo gyvenimo būdo nekeičia, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistoji iki Skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teista tris kartus, du kartus už smurtines nusikalstamas veikas, t. y. padarytas žmogaus sveikatai. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad nuteistosios S. B. daromos nusikalstamos veikos tiek pagal sveikatos sutrikdymo mastą, tiek pagal fizinio smurto panaudojimo pobūdį sunkėja. 2017 m. gruodžio 22 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu S. B. teista už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas) (bei BK 178 straipsnio 1 dalyje), padarymą (smūgiai ranka ir koja), 2021 m. balandžio 8 d. – už BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas) numatyto nusikaltimo padarymą (butelio metimas į galvą), nagrinėjamu atveju už sunkų sveikatos sutrikdymą, panaudojant peilį. Svarbu pažymėti, kad nusikalstama veika dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo padaryta praėjus vos metams po paskutinės nusikalstamos veikos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo bei dar net nepriėmus apkaltinamojo nuosprendžio už ankstesnę nusikalstamą veiką. Du paskutiniai nusikaltimai padaryti toje pačioje vietoje ((duomenys neskelbtini)), iš esmės panašiomis aplinkybėmis, nuteistajai esant apsvaigus nuo alkoholio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. B. ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės, nesusijusios su terminuotu laisvės atėmimu (laisvės apribojimo ar trumpalaikės laisvės atėmimo, t. y. arešto), teigiamos įtakos elgesio pokyčiams neturėjo. Atvirkščiai, ji ir toliau darė tyčines nusikalstamas veikas, kas pagrįstai rodo nuteistosios abejingumą į visuomenėje nusistovėjusias ir priimtinas moralės ir dorovės normas. Vienintelės iš esmės teigiamai S. B. charakterizuojančios aplinkybės yra tai, kad ji Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo dirbanti bei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pateikė 2022 m. spalio 14 d. sudarytą darbo sutartį, taip pat 2022 m. spalio 13 d. su Vilniaus teritorine ligonių kasa sudarė žalos atlyginimo sutartį ir atlygino dalį nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, tačiau jos nėra pakankamos, kad sudarytų pagrindą S. B. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti jai švelnesnę negu BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę.
14. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistosios nenorą keisti savo gyvenimo būdo parodo ir jos elgesys po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, priimto dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, įsiteisėjimo. Dėl S. B. paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą Probacijos tarnyba su teikimais į apylinkės teismą kreipėsi net tris kartus. Pirmą kartą – 2021 m. gruodžio 14 d. Apylinkės teismas, svarstydamas dėl nuteistajai paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę, nustatė, kad S. B. elgesys probacijos laikotarpiu nėra visiškai pavyzdingas dėl padarytų administracinių nusižengimų ir paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus. 2021 m. birželio 13 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimas buvo atmestas, nors ir nustačius, jog nuteistoji daro administracinius nusižengimus, nesilaiko draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, netinkamai vykdo įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą bei pažeidinėja bendrąsias probuojamųjų pareigas. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad paskutinis teikimas dėl nuteistosios elgesio buvo svarstytas ir po Skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. 2022 m. rugsėjo 6 d. Pabrėžtina, kad paskutinio teikimo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nuteistoji S. B. nedirba, nors tiek 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu dėl kurio svarstytas teikimas, tiek Skundžiamu nuosprendžiu (neįsiteisėjusiu), nuteistajai buvo skirtas įpareigojimas tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į nuteistosios S. B. sistemingai daromus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholinių gėrimų vartojimu (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 484 straipsnio 1 dalis), viešosios rimties trikdymu (ANK 488 straipsnio 1, 2 dalys), melagingais pranešimais (ANK 489, 493 straipsniai), smulkia vagyste (ANK 108 straipsnio 1 dalis), paskirtos piniginės nuobaudos nemokamos.
15. Vertindama nusikalstamos veikos pavojingumą teisėjų kolegija pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams, kad nuteistosios padarytas nusikaltimas sukėlė sunkius padarinius – buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, buvo iškilusi grėsmė nukentėjusiojo gyvybei. Akcentuotina ir tai, kad S. B. peiliu sudavė į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno dalį, kas rodo padarytos nusikalstamos veikos, o kartu ir jos elgesio, pavojingumą. Vien tai, kad nusikalstamos veikos padarymui nebuvo iš anksto rengiamasis, kad ji padaryta spontaniškai, nesumenkina nusikalstamos veikos pavojingumo ir nesudaro pagrindo S. B. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.
16. Apibendrinus tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai S. B. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taikė nenustatęs aplinkybių visumos, rodančios daug mažesnį nuteistosios ar jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką nenumatytą bausmę – laisvės apribojimą.
17. Parenkant laisvės atėmimo bausmės dydį teisėjų kolegija įvertina šiame nuosprendyje aptartus S. B. charakterizuojančius duomenis, jos pastangas, išreikštas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, dirbti, norą atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Atsižvelgiama ir į tai, kad S. B. nusikalstami veiksmai buvo neapgalvoti, jiems nebuvo ruoštasi, veika padaryta spontaniškai, taip pat į paties nukentėjusiojo poziciją, kuris niekam dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo pretenzijų neturėjo, nereiškė civilinio ieškinio dėl padarytos žalos, atsisakė teikti pareiškimą, būti pripažintas nukentėjusiuoju. Aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti S. B. skiriant ženkliai mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, t. y. skiriant laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
18. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, bendrindamas nuteistajai paskirtas bausmes, parinko netinkamą bausmių bendrinimo būdą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu bendrinamos bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, nustatytoms BK 10 ar 11 straipsniuose, t. y. kai veikos skiriasi per vieną ar kelias kategorijas (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6-976/2015, 2A-15-719/2019 ir kt.). Nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą S. B. pripažinta kalta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. B. pripažinta kalta pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, t. y. už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikalstamos veikos (BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje), remiantis paminėta kasacinio teismo praktika, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms tyčinių nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl šioje byloje bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, taikomas bausmių apėmimas (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas).
19. Bendrinant bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2K-133/2012, 2K-585/2010, 2A-7-3/2014, 2K-151-489/2019, 2K-109-628/2022). Taigi, nagrinėjamoje byloje, subendrinus šiuo nuosprendžiu skirtiną bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, kuris pagal bausmių keitimo taisykles prilyginamas laisvės atėmimui 8 (aštuoniems) mėnesiams (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), į šiuo nuosprendžiu skirtiną bausmę įskaitytina pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendį atlikta bausmė.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
20. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta 2022 m. spalio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma Nr. APD-2022-10889 dėl 105 eurų išieškojimo iš nuteistosios S. B. dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
21. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nutartyje byloje Nr. 2A-2-458/2021 konstatuota, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016), koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015).
22. Minėtų BPK nuostatų ir teismų praktikos kontekste pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinis procesas S. B. atžvilgiu vyko valstybinio kaltintojo, t. y. valstybės, iniciatyva, paduodant skundą jos padėtį bloginančiais pagrindais. Pati nuteistoji pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl gynėjas nuteistajai buvo skirtas teismo iniciatyva. Teisėjų kolegija įvertina ir S. B. sunkią materialinę padėtį, ji nuteista realia laisvės atėmimo bausme, iš jos Vilniaus teritorinės liginių kasos naudai priteistas civilinis ieškinys. Nors prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, įvertinus gynėjo paskyrimo teisnius pagrindus ir nuteistosios S. B. turtinę padėtį, valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendį pakeisti.
S. B., pripažintai kalta pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti S. B. laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendį, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistosios S. B. neišieškoti.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.