- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- 1-211-992/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05099-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- S. B.
- Nukentėjusysis
- L. P.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, įgijusi vidurinį išsilavinimą, išsituokusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi Vilniaus miesto savivaldybėje, teista:
1. 2017 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme;
2. 2018 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 90 parų arešto bausme;
3. 2021 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: S. B. 2021 m. vasario 18 d., apie 9.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia sudavė peiliu L. P. vieną smūgį į pilvą, padarydama jam durtinę – pjautinę, kiauryminę, atsiveriančią į pilvaplėvę ertmę, žaizdą pilvo kairėje su plonosios žarnos pasaito pažeidimu, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė L. P. sveikatą. S. B. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji S. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinama, savo kaltę pripažino iš dalies, sutiko duoti parodymus. Parodė, kad L. P. pas ją buvo atvažiavęs kaip draugas, sugulovas. Jie abu ir draugas S. S. jos močiutės bute, jos [kaltinamosios] kambaryje, gėrė alkoholinius gėrimus. Močiutė tuo metu buvo užsidariusi savo kambaryje. Per visą naktį ir rytą jie išgėrė 5 l alaus. L. P. prašė jos močiutės, paskui ir jos [kaltinamosios] pinigų, tačiau jos jų jam nedavė. L. P. supyko, norėjo iškelti duris, trenkti jai kėde, bet kėdės smūgio išvengė, nes kėdė atsitrenkė į šviestuvą. Tada ji, paėmusi nuo stalo nedidelį peilį, skirtą lašiniams pjauti, bakstelėjo juo. Peilis truputį įlindo. L. P. atsitraukė ir atsigulė į lovą. Jam sukilo spaudimas, pradėjo bėgti kraujas. Peilį ji padėjo koridoriuje ant spintelės. Iškvietė medikus, policiją. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamoji parodė, kad L. P. ją puolė ne pirmą kartą. L. P. sužeidė netyčia, jeigu būtų tai padariusi tyčia, būtų jį pasmeigusi. Šiuo atveju įlindo tik peilio galiukas. Tai buvo akimirka: pamatė peilį, griebė jį ir truputį dūrė. Skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) sakė, kad L. P. buvo sužalotas lauke, kad atėjo su durtine žaizda, nes su L. P. yra susitarę, jog vienas kito neišduoda, todėl ir pasakė iš pradžių, kad sužalojo M. K., nors jo su jais nebuvo. Kaltinamoji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Iš esmės analogiškus parodymus S. B. davė apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, minėtos apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai (2 t., 82-84 b. l.).
2021 m. vasario 25 d. parodymų patikrinimo vietoje metu S. B. nurodė įvykio vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute parodė kambarį, kur vartojo alkoholis, stalą, vietą kur sėdėjo ji, S. S., vietą ant lovos, kur sėdėjo L. P.. Parodė, kaip L. P., paėmęs prie stalo stovėjusią kėdę, pakėlė ją į viršų, kaip priėjęs prie kambario durų, norėjo jas nuimti. Taip pat parodė, kaip L. P. ją stūmė. S. B. parodė ant stalo vietą, kur gulėjo peilis, kurį ji griebė dešine ranka ir juo dūrė link jos artėjančiam nukentėjusiajam į pilvo sritį. Nurodė, kad rankoje laikydama peilį iš kambario išėjo, peilį paslėpė ant spintelės, esančios koridoriuje. Kambaryje S. B. parodė vietą – lovą, kur gulėjo L. P. su kraujuojančia žaizda (2 t., 85-95 b. l.).
Byloje pateiktas alkotesterio Alcotest 6810 kvitas, kuriame užfiksuotas 2021 m. vasario 18 d., 11.48 val., S. B. nustatytas 1,67 prom. girtumas (2 t. 99 b. l.).
Nukentėjusysis L. P. į bylos nagrinėjimą neatvyko, atvesdintas nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio nuostatomis, buvo pagarsinti nukentėjusiojo L. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
L. P. parodė, kad su S. B. draugauja apie 6 metus. Jie yra meilužiai, kartais apsistoja pas ją bute Vilniuje, bet bendro ūkio neveda. 2021 m. vasario 16 d., apie 13 val., atvažiavo pas S. B.. Su ja vartojo alkoholį, jis gėrė degtinę, ji alų. Kartu su S. B. gyvena jos močiutė J. B., kuri serga Parkinsono liga, todėl alkoholio nevartoja, ji nuolat būna savo kambaryje. Visko neatsimena, nes persirgus „Covid“ sutriko sveikata, atmintis, mąstymas. Kiek pamena, buvo atėjęs ir kartu gėrė bendras pažįstamas pravarde „V.“, kurio vardas lyg ir S. ar S.. Daugiau lyg ir niekas nebuvo atėjęs. 2021 m. vasario 17 d. vėl gėrė alkoholį. Kartu su jais buvo ir „V. ‘, jis dažnai ateina pas S. B.. 2021 m. vasario 18 d. naktį ar ryte, dar buvo tamsu, tikslesnio laiko pasakyti negali, neatsimena, išėjo iš S. B. namų į parduotuvę alkoholio. Namie liko S. B., močiutė buvo savo kambaryje, gal dar buvo „V.“. Išėjęs iš laiptinės pasuko į dešinę pusę, kaip įprastai. Prie namo kampo išgirdo, kaip kažkas pribėgo. Atsisukęs pamatė nepažįstamą vyrą, ūgio ir sudėjimo, kuo buvo apsirengęs, pasakyti negali, vyras buvo su kauke, bet kokia neatsimena, ant galvos, jam atrodo, buvo užmauta kepurė. Vyras nieko nesakęs trenkė jam į pilvo sritį. Nematė, kad vyras būtų ką turėjęs rankoje. Po to jis dingo, kur dingo, nematė, buvo labai girtas. Po kelių akimirkų pajuto skausmą, nuėjo namo, lipant laiptais pradėjo labai skaudėti pilvą. Grįžęs atsisėdo S. B. kambaryje ant lovos. Pajuto silpnumą, pasakė, kad priguls, kai pasisuko ant šono pamatė, kad iš pilvo bėga kraujas, pilve yra žaizda. Įvykio metu vilkėjo mėlynos spalvos striukę, sportines kelnes, vilkėjo trumpomis rankovėmis marškinėlius, juodos spalvos, avėjo rudos spalvos batus. Drabužius pats nusirengė. Pajutęs silpnumą ir pamatęs, kad iš žaizdos švirkščia kraujas, paprašė iškviesti medikus. S. B. iškvietė medikus, rankšluosčiu spaudė žaizdą. Atvažiavo medikai, policijos pareigūnai, jį išvežė į ligoninę, kur operavo. Kas jį sužalojo, nežino, niekas jam keršyti negalėjo. Iš jo nieko neatėmė. Nei S. B., nei jo pažįstamas pravarde „V.“, jo nežalojo. Pažįsta Lazdynuose gyvenantį vyrą, pravarde „M.“, kitų jo duomenų nežino. Jį paskutinį kartą matė prieš dvi savaites, per šias dienas jo nematė ir su juo nebendravo, su „M.“ niekada nekonfliktavo, jis jo taip pat nežalojo. Dėl sužalojimo niekam pretenzijų neturi. Atsisako teikti pareiškimą. Prašo nukentėjusiuoju nepripažinti (1 t., 121-124 b. l.).
2021 m. balandžio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl nukentėjusiojo L. P. dalyvavimo procese nurodyta, kad 2021 m. balandžio 14 d., apie 15.30 val., mobiliuoju telefonu L. P. nurodė, kad gyvena Biržuose, pasilieka prie savo duotų parodymų, neturi, ką daugiau paaiškinti ir pridurti, atsisako teikti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų L. P. nepateikė (1 t., 130-131 b. l.).
L. M. K. (M. K.) teismui parodė, kad jam apie įvykį nebuvo žinoma. L. P. draugavo su S. B.. Jis [liudytojas] ryte vedžiojo šunį, o jį grįžusį namo sulaikė policijos pareigūnai, klausė, kur peilis. Parą laiko jis buvo sulaikytas. Iki šio įvykio jis su S. B. buvo susitikęs jos namuose, kur keturiese (jis, S. B., L. P. ir S. S.) vartojo alkoholinius gėrimus. L. P. trenkė jam už nieką ir išmušė dantį, todėl išėjo. Tarp L. P. ir S. B. konflikto nebuvo. Išgėręs L. P. tampa agresyvus, taip pat būna agresyvus kai negauna alkoholio. S. B. nėra sukėlusi jokių bėdų. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 22-23 b. l.), liudytojas parodė, kad konflikto tarp L. P. ir S. B. jis nematė.
Iš esmės analogiškus parodymus M. K. davė ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip įtariamasis (2 t., 22 - 23 b. l.).
2021 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio nuostatomis ikiteisminis tyrimas M. K. atžvilgiu nutrauktas, nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2 t., 45-53 b. l.).
L. S. S. (S. S.) teismui parodė, kad įvykio dieną, ryte, jį pakvietė išgerti. Išgėrus butelį, L. P. nuėjo pas S. B. močiutę, kuri tuo metu buvo kitame kambaryje, paprašyti pinigų. Ji pinigų jam nedavė. Atėjęs pas S. B. liepė eiti jai paprašyti močiutės pinigų. S. B. atsisakė, todėl L. P. labai supyko, stūmė S. B. ir ji nukrito. Atsikėlusi paėmė už peilio ir priėjusi prie tuo metu stovėjusio L. P. dūrė peiliu į pilvą. Jis [liudytojas] tuo metu sėdėjo ant kėdės ir matė, kaip buvo panaudotas peilis. L. P. atsigulė ant lovos. Buvo iškviesti medikai, su jais atvažiavo ir policijos pareigūnai. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad tiksliai neatsimena, koks buvo peilis. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 169-170, 172-173 b. l.), liudytojas juos patvirtino, papildomai parodė, kad močiutė iš kambario išėjusi nebuvo. L. P. nebuvo apsivilkęs marškinių, krūtinė buvo nuoga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. S. parodė, kad 2021 m. vasario 18 d., apie 6.30 val., atėjo pas savo pažįstamus S. B. ir L. P., jie yra sugyventiniai, gyvena bute su S. B. močiute. Viename kambaryje gyvena močiutė, o kitame - jie. Iš ryto jam paskambino S. B. ir pakvietė išgerti. Pasiėmęs 2 litrinius butelius alaus išėjo iš namų. S. B. ir L. P. turėjo litrą degtinės. S. B. močiutė visą laiką buvo savo kambaryje, pas juos nebuvo užėjusi. Jie buvo tik trise, t. y., jis, S. B. ir jos sugyventinis L. P., daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Geriant tarp S. B. ir L. P. įvyko žodinis konfliktas dėl degtinės. Kai baigėsi degtinė, L. P. nuėjo pas S. B. močiutę paprašyti butelio degtinės, tačiau jam močiutė nedavė. Grįžęs pasakė, kad jam močiutė neduoda degtinės ir paprašė, kad S. B. nueitų pas savo močiutę paprašyti butelio degtinės, kadangi jie visą laiką skolinasi iš močiutės. S. B. jam atsakė, kad neis, kad jei jam reikia, tegul pats prašo. Tada L. P. susinervino ir pastūmė S. B., ji nukrito ant grindų, tada atsistojo, paėmė nuo stalo peilį, kuriuo jie juo pjaustė maistą, ir vieną kartą dūrė L. P. į pilvą. L. P. tuo metu stovėjo, bet po dūrio atsigulė ant sofos, iš pilvo jam pradėjo bėgti kraujas. S. B., turėdama peilį rankoje, nieko nesakydama nunešė peilį į močiutės kambarį ir grįžo be peilio. S. B. paskambino 112 telefonu ir pranešė apie įvykį. Telefonu sakė, kad jos sugyventinis padurtas peiliu į pilvą, kas padūrė, nesakė. Jai telefonu buvo paaiškinta, ką reikia daryti (jis turėjo atnešti šlapią rankšluostį, kurį S. B. padėjo L. P. ant pilvo). Maždaug po penkių minučių atvažiavo greitoji ir policija. Kol jie laukė policijos, S. B. jam ir L. P. (L. P. buvo sąmoningas) pasakė, kad policijai pasakys, jog L. P. peiliu prie laiptinės durų padūrė jų bendras pažįstamas M. K.. Jis (S. S.) pratylėjo, L. P. irgi nieko nesakė. Atvažiavus greitajai ir pareigūnams, S. B. pasakė, kad L. P. padūrė M. K., ir iš balkono parodė namą, kur jis gyvena, apie save ji nieko nepaminėjo. Jis pareigūnams pasakė, kad nieko nepadarė, tačiau buvo sulaikytas. Greitoji išvežė L. P., o pareigūnai jį ir S. B. sulaikė, taip pat matė, kad jau buvo sulaikytas M. K.. M. K. nesuprato, kodėl jis buvo sulaikytas, dar klausė jo už ką. Jis M. K. atsakė, kad policijoje sužinos. Jo areštinėje niekas neklausė apie šį įvykį. Jis pats niekam nesakė, kad M. K. su jais nebuvo, o L. P. padūrė S. B.. Anksčiau M. K. yra konfliktavęs su L. P.. Vieną kartą L. P. buvo trenkęs į veidą M. K., dėl to S. B. sugalvojo, kad taip M. K. norėjo jam atkeršyti ir galėjo L. P. padurti, todėl suvertė kaltę M. K.. Tarp sugyventinių S. B. ir L. P. dažnai būna buitiniai konfliktai. Dar kartą nori pasakyti, kad nėra kaltas, L. P. padūrė S. B. ir tai įvyko spontaniškai, ji prieš tai jam nieko nesakė (1 t., 169-170 b. l., 172-173 b. l.).
2021 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro nutarimu, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies1 punktu, 212 straipsnio 1 punktu ikiteisminis tyrimas S. S. atžvilgiu nutrauktas, nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2 t., 2-10 b. l.).
BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2021 m. vasario 18 d., 9.54 val., pranešėja S. B. (padarytas rašymo apsirikimas nurodant pavardę – D.), prisistačiusi žmona, informavo, jog prieš 10 min. iš lauko grįžo vyras su kraujuojančia durtine žaizda pilvo srityje. Papildomai nurodyta, kad sužalotas L. P.. Sulaikyti įtariamieji S. S., M. K. ir S. B.. S. B. papildomai paaiškino, kad L. P. išėjęs į lauką susitikti su M. K., grįžo su durtine žaizda pilve (1 t., 6 b. l.).
2021 m. vasario 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrint įvykio vietą – dviejų kambarių butą, esantį penkių aukštų daugiabutyje gyvenamame name, penktame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad buto lauko durys yra metalinės, padengtos mediena. Duryse įrengta viena įleidžiama spyna. Durys ir spyna be pažeidimų. Duryse yra įrengta akutė. Ant durų, kiek žemiau akutės, kairėje pusėje aptikta raudonos spalvos dėmė, kuri buvo nufotografuota ir nuo jos buvo paimta nuoplova, kuri buvo supakuota į pakuotę Nr. 1. Buto Nr. 29 durų kairėje pusėje, sienoje yra elektros skydinė, ant kurios durelių aptiktos raudonos spalvos dėmės. Raudonos spalvos dėmės buvo nufotografuotos, nuo dėmių buvo paimta nuoplova, kuri buvo supakuota į pakuotę Nr. 2. Atidarius pirmas buto Nr. 29 duris, yra antros medinės durys. Antrose duryse įrengta viena durų įleidžiama spyna. Durys ir spyna be pažeidimų. Užėjus į buto koridorių, tiesiai ant sienos kabo veidrodis. Po veidrodžiu stovi medinis suolas, ant kurio sudėti rūbai. Suolo dešinėje pusėje pritvirtinta pakaba, ant kurios kabo rūbai. Suolo dešinėje pusėje, ant grindų patiestos kiliminės dangos stovi šviesiai rudos spalvos vyriški batai, kurie buvo nufotografuoti, paimti ir supakuoti į pakuotę Nr. 3. Koridoriaus dešinėje pusėje stovi vienų durų spinta. Kairėje koridoriaus pusėje yra praėjimas į kambarį Nr. 1. Kambario Nr. 1 durys medinės. Kambaryje Nr. 1 prie durų, ant grindų aptiktos raudonos spalvos dėmės, kurios buvo nufotografuotos, ir nuo kurių buvo paimta nuoplova, kuri buvo supakuota į pakuotę Nr. 4. Užėjus į kambarį Nr. 1, kairėje pusėje prie sienos stovi ištiesta lova. Ant prie lovos ant grindų patiestos kiliminės dangos aptiktos raudonos spalvos dėmės, kurios buvo nufotografuotos ir nuo kurių buvo paimta nuoplova, kuri buvo supakuota į pakuotę Nr. 5. Virš lovos prie sienos pritvirtintos keturios lentynos su stiklu, kuriose sudėtos knygos, stikliukai ir kiti daiktai. Ant lovos užtiesalo aptiktos raudonos spalvos dėmės, kurios buvo nufotografuotos, o lovos užtiesalas buvo paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 6. Ant lovos galo, arčiau lango aptiktos pilkos spalvos sportinės kelnės, ant kurių aptiktos raudonos spalvos dėmės. Kelnės buvo nufotografuotos ir supakuotos į pakuotę Nr. 7. Už lovos prie lango stovi medinis staliukas, ant kurio stovo radijas, o ant radijo stovi vazonas su gėle. Prie medinio staliuko stovi medinė kėdė, prie kėdės stovi spintelė, ant kurios televizorius. Už spintelės prie sienos stovi medinė kėdė. Prie kėdės stovi medinis stalas, ant kurio sudėti įvairūs daiktai. Stalo kairėje pusėje, prie sienos guli virtuvinis peilis, kuris buvo nufotografuotas ir supakuotas į pakuotę Nr. 8. Po stalu stovi plastikinis kibiras ir popierinis maišas su maisto atliekomis, tuščiais buteliais. Už stalo prie sienos stovi keturių durų spinta, ant kurios ant pakabų pakabinti rūbai. Išėjus iš kambario Nr. 1 ir praėjus koridoriumi, gale koridoriaus prie sienos stovi dviejų durų spinta. Einant koridoriumi link virtuvės, kairėje pusėje prie sienos stovi dviejų dalių spinta be durų. Spintos pirmoje dalyje, ant viršutinės lentynos aptiktas virtuvinis peilis su juodos spalvos rankena. Peilis buvo nufotografuotas, paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 9. Spintos antroje dalyje kabo tamsiai mėlynos spalvos vyriška striukė su užrašu „PUMA“. Striukė buvo nufotografuota, paimta ir supakuota į pakuotę Nr. 10. Einant koridoriumi link virtuvės, dešinėje pusėje yra dvejos medinės durys. Pirmos durys veda į tualeto patalpą, antros durys veda į vonios patalpą. Tualeto patalpoje bendra tvarka nepažeista. Vonios patalpoje virš vonios, ant virvės kabo šlapi baltos spalvos marškinėliai ir šlapios mėlynos spalvos sportinės kelnės. Marškinėliai buvo nufotografuoti ir supakuoti į pakuotę Nr. 11. Sportinės kelnės buvo nufotografuotos ir supakuotos į pakuotę Nr. 12. Vonios praustuve sudėti nešvarūs indai. Kambaryje Nr. 2 ir virtuvėje bendra tvarka nepažeista. Išėjus į kiemą, po buto Nr. 29 langais guli juodos spalvos polietileninis maišas, kuriame sukrautos įvairios maisto ir buitinės atliekos. Juodos spalvos polietileniniame maiše objektų, reikšmingų tyrimui, neaptikta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Prie protokolo pateikta įvykio vietos fotolentelė (1 t., 15-55 b. l.).
2021 m. vasario 18 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, skiltyje kvietimo priežastis nurodyta L. P. trauma pilvo srityje – durtinė žaizda, kraujuoja (1 t., 59-60 b. l.).
Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) buvo gautas 2021 m. vasario 18 d. telefoninio pokalbio, įvykusio tarp S. B. ir BPC darbuotojo įrašas. Užfiksuota, kad moteris, prisistatanti S. B. (nurodyta pavardė V.), kviečia greitąją pagalbą, nurodydama, kad 40 m. vyras į namus grįžo su durtine žaizda pilvo srityje. Žaizda kraujuoja. Paaiškino, kad asmuo buvo sužalotas lauke (1 t., 64-68 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. G 804/2021 (01) nurodyta, kad L. P. nustatyta durtinė - pjautinė, kiauryminė (atsiverianti į pilvaplėvės ertmę) žaizda pilvo kairėje (apie 1-1,5 cm ilgio, 8 cm gylio) su plonosios žarnos pasaito pažeidimu; sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu; sužalojimas dėl kiauryminio pilvaplėvės sužalojimo su plonosios žarnos pasaito pažeidimu vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas); sužalojimas padarytas aštriu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu (įrankiu); nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį, medicinos dokumentuose nėra aprašyta; sužalojimas nėra būdingas griuvimui ar savęs žalojimui; sužalojimas padarytas ne ilgai trukus prieš kreipiantis medicinos pagalbos (1 t., 91-92 b. l.).
2021 m. vasario 24 d. apžiūros protokole užfiksuota L. P. medicinos dokumentų iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės apžiūra, kurios metu Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P. nustatė, kad L. P. 2021 m. vasario 18 d. RVUL nustatyta kiauryminė durtinė pilvo žaizda su žarnos pasaito sužalojimu, kuri atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktą). Sužalojimas padarytas duriančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos (1 t., 118 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2021 m. kovo 1 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad nuoplovoje nuo grindų kambaryje Nr. 1 (3 mėg.), nuoplovoje nuo kiliminės dangos kambaryje Nr. 1 (4 mėg.), antklodės užvalkalo (7 mėg.), pilkų sportinių kelnių (8 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Ant peilio geležtės (6 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su L. P. DNR profiliu su 99,9999999999999999999999% tikimybe; nuoplovoje nuo elektros skydinės durelių prie buto Nr. 29 (2 mėg.) rastas žmogaus kraujas; nuoplovoje nuo buto Nr. 29 durų iš laiptinės pusės (1 mėg.), vyriškų batų (16, 17 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta; ant marškinėlių (9 mėg.), vyriškų batų (14, 15 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta; ant peilio (5 mėg.), vyriškos striukės (10-13 mėg.), žmogaus kraujo nerasta. Ant mėlynos striukės, nugarinėje pusėje su užrašu „PUMA“, dėmių ir sutepimų, tinkamų tyrimui, nerasta (1 t., 99-100 b. l.).
2021 m. vasario 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyr. tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad reaguojant pagal pranešimą ROIK 0121000106788, nuvykta į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio požymius, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05099-21. Bute buvo pranešėja S. B., S. S.. S. B. buvo akivaizdžiai neblaivi, nustatytas 1,67 promilių girtumas. Ji paaiškino, kad sugyventinis L. P., 2021 m. vasario 18 d. ryte, laiko įvardinti negalėjo, išėjo iš namų susitikti su pažįstamu pravarde „M.“, prieš tai jie konfliktavo, o grįžo su žaizda pilve. Bute ant lovos ir grindų prie lovos matėsi skysčio, panašaus į kraują, pėdsakai. Apžiūros metu laiptinėje, prie laiptinės į kraują panašių pėdsakų neaptikta. Paklausta, kur nukentėjusiojo drabužiai, S. B. atsakė, kad kelnes jau užmerkė į vandenį, jas parodė vonioje, o marškinėliai, kuriuos jis dėvėjo, dingo. S. B. nurodyta sugyventinio striukė ir batai buvo švarūs, neištepti raudonos ar rudos spalvos dėmėmis. S. B. negalėjo atsakyti, kada L. P. grįžo, teigė, kad jau buvo šviesu. Moters paaiškinimas buvo padrikas, netikslus, nerišlus ir kintantis, ji teigė, kad pati sugyventinio nežalojo. Bute buvęs S. S., nustatytas 2,43 promilių girtumas, pasakė, kad jį į pagalbą, kai grįžo sužalotas sugyventinis, pakvietė S. B., pažiūrėjęs telefone, patikslino, kad S. B. jam skambino kelis kartus apie 6.50 val., jis netrukus ir atėjo. Pasak S. S., jie išvakarėse, maždaug iki 2021 m. vasario 18 d., 4 val., girtuokliavo S. B. bute, tuomet jis išėjo namo. S. B. patvirtino, kad S. S. pasikvietė grįžus sugyventiniui, kad šis jai padėtų, kadangi pati nežinojo, kaip padėti. Teigė, kad S. S. skambino iš karto grįžus sugyventiniui, po to skambino Bendruoju pagalbos centro telefonu. Pranešimo į BPC laikas užfiksuotas 9.52 val. Buvo nustatyta, kad „M.“ - M. K.. Šis asmuo buvo sulaikytas. M. K. neneigė, kad konfliktavo su L. P., kai pas juos girtuokliavo 2021 m. vasario 16 d. Nurodė, kad po to jie susitikę nebuvo ir apie jokį L. P. sužalojimą jis nežino. M. K. nustatytas 0,42 promilių girtumas. Atliekant pirminius veiksmus kilo įtarimas, kad L. P. buvo sužalotas bute. Nuo 2019 m. sausio 1 d. šiuo adresu policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje, sužalojimų, triukšmo kviesti 36 kartus. 2020 m. vasario 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05765-20, S. B. sužalojus peiliu L. P., t. y. įtariant nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnyje padarymu. Apie 11 val. priimtas sprendimas S. B. ir S. S. sulaikyti. Atvykus į įvykio vietą L. P. buvo išvežtas į RVU ligoninę, patruliai su L. P. nesusikalbėjo, nes jis tik dejavo, į klausimus neatsakinėjo. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vyras išvežtas tik su apatinėmis kelnaitėmis. Nuvykę į RVU ligoninę Vilniuje, Šiltnamių g. 29, iš priėmimo skyriaus slaugytojos sužinojo, kad L. P. nustatyta gili pilvo žaizda, gausus kraujavimas, asmuo iš karto buvo operuotas. Apie 13 val. dar buvo operuojamas, tikslesnės informacijos dėl sužalojimų nebuvo. Bendrauta su namo (duomenys neskelbtini), gyventojais, kurie teigė, kad jokio triukšmo negirdėjo. Atvykus į įvykio vietą filmuota uniformos kamera 1006 (1 t., 150-152 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Baudžiamojo kodekso 141 straipsnis reglamentuoja, kad sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 (toliau tekste – ir Taisyklės). Taisyklių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiuo teisės aktu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, sprendžia, kad bylos duomenys nepalieka abejonių, jog būtent kaltinamoji S. B. įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y., peiliu vieną kartą smūgiavusi L. P. į pilvo sritį, tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Kaltinamoji S. B., duodama parodymus teisme, neneigė peiliu dūrusi L. P. į pilvo sritį, nepripažino, jog tai padarė tyčia. Nurodė, kad L. P. buvo labai įpykęs, kadangi nei ji, nei jos močiutė nedavė jam pinigų alkoholiui. L. P. pastūmė ją, po to bandė išimti iš staktos duris, nepavykus to padaryti, paėmė kėdę ir užsimojo ja, tačiau sutrukdė šviestuvas, jai pavyko išvengti smūgio kėde. Tą akimirką ji paėmė nuo stalo nedidelį peilį ir dūrė juo L. P.. Peilis buvo nedidelis, juo jie per išgertuves pjaustė užkandą. Kaltinamosios teigimu, ji tik peiliu „bakstelėjo“ ir L. P. įlindo peilio galiukas. L. P. sužaloti nenorėjo, jeigu būtų norėjusi, būtų jį pasmeigusi. Po įvykio peilį ji padėjo koridoriuje ant spintelės. Skambindama BPC telefonu nurodė, kad iš kiemo vyras grįžo su durtine žaizda, daugiau jokių įvykio detalių nepasakojo. Su L. sutarė, kad vienas kito neišduos, todėl atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad L. P. sužalojo M. K., kurio išties įvykio metu nebuvo.
Bylą nagrinėjant teisme liudytojas S. S., kuris buvo tiesioginis šio įvykio dalyvis patvirtinto, kad L. P. negavęs pinigų buvo įpykęs ir tarp L. P. bei S. B. kilo konfliktas, kurio metu L. P. iš pradžių kumščiu trenkė į šalia stovėjusią kėdę, po to paėmė S. B. už galvos. S. S. nurodė, kad jis įvykio metu, kuomet S. B. dešine ranka griebusi nuo stalo virtuvinį peilį dūrė juo L. P. į pilvą, sėdėjo šalia ir visą šią situaciją labai gerai matė. Smūgio sudavimo metu, kaip teigė S. S., L. P. stovėjo šalia stalo. Kadangi šiuo peiliu jie per išgertuves pjaustė lašinius, liudytojas tiksliai apibūdino peilį: metaline geležte su juoda rankena. Aiškindamas tolesnę įvykio eigą, S. S. nurodė, kad dūrusi peiliu, S. B. greitai išėjo iš kambario, grįžo be peilio. Suprato, kad ji peilį paslėpė. Paskambinusi BPC telefonu, S. B. iškvietė medikus, o tada jam ir L. P. sakė, kad kaltę dėl L. P. sužalojimo suvers M. K., kurio nei įvykio metu, nei prieš tai su jais bute nebuvo.
Nukentėjusiojo L. P. apklausti teisme ir išgirsti jo poziciją dėl šio įvykio nepavyko. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis laikėsi pozicijos, kad kieme peiliu jį sužalojo nežinomas asmuo, neigė, kad tai padarė S. B., S. S. ar M. K.. M. K. viso proceso metu apskritai neigė bylai aktualiu laiku leidęs laiką kartu su S. B. ar L. P.. Kadangi kaltinamoji pripažino, jog versiją dėl L. P. sužalojimo, t. y., kad jį sužalojo M. K., sugalvojo pati, siekdama išvengti atsakomybės, teismas priimdamas nuosprendį nesiremia nukentėjusiojo L. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie, vadovaujantis BPK 276 straipsnio normomis, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu.
Kaltinamosios S. B. ir liudytojo S. S. parodymų visuma patvirtina, kad tarp S. B. ir L. P. kilo konfliktas, tačiau S. B. versija, kad prieš smūgiuojant peiliu L. P., jai kilo grėsmė, nepasitvirtino. Analizuojant įvykio eigą matyti, kad po to, kai L. P. stūmė S. B., ji atsistojo, tada L. P. bandė iškelti duris, vėliau užsimojo kėde, tačiau užkabino šviestuvą. Liudytojas S. S. teisme patvirtino, kad smūgio peiliu sudavimo metu L. P. stovėjo ir šioje situacijoje jokių pavojingų veiksmų S. B. atžvilgiu iš nukentėjusiojo pusės nebuvo. Byloje nėra pagrįstų įrodymų, kad S. B. buvo kilusi reali grėsmė, dėl ko ji turėjo pagrindą gintis. Sprendžiant dėl kaltinamosios veiksmų mechanizmo, svarbu įvertinti tai, kad L. P. pastūmus S. B. jo veiksmai prieš kaltinamąją nutrūko, ji, siekdama išvengti tolesnio konflikto, turėjo galimybę pasišalinti iš kambario, kviesti pagalbą, tačiau liko tame pačiame kambaryje, kas rodo, jog kaltinamoji jokios grėsmės savo sveikatai ar gyvybei nejuto. Būtinosios ginties situacija galima tik tuo atveju, jeigu atremiamas pavojingas kėsinimasis jam dar nepasibaigus. Šiuo atveju pavojingas kėsinimasis neegzistavo, peilio prieš L. P. panaudojimo metu jokio tiesioginio pavojaus S. B. nebuvo.
Kaltinamosios S. B. versiją, jog ji nenorėjo sužaloti L. P. ir tai padarė netyčia, paneigia jos elgesys po incidento: po įvykio ji paslėpė peilį, kas rodo, jog ji suprato, kad peilis yra pagrindinis jos kaltės įrodymas; suvokdama, kad sužalojimas yra rimtas, paskambinusi BPC pagalbos telefonu, kviesdama medikus, nenurodė, kas konkrečiai sužeidė L. P., o kambaryje buvusiems L. P. ir S. S. nurodė sakyti, jog L. P. sužeidė M. K., šiems neišreiškus prieštaravimo, tokią versiją nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kas užfiksuota vyresniojo tyrėjo M. P. tarnybiniame pranešime; siekdama, kad versija dėl L. P. padaryto sužalojimo atrodytų tikroviškiau, vonioje užmerkė L. P. kelnes, kas patvirtina kaltinamosios suvokimą, jog šioje situacijoje ji puikiai suprato savo atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusias pasekmes. Teismo vertinimu, kaltinamoji numatė, jog, durdama peiliu nukentėjusiajam, atlieka veiką, pavojingą kito žmogaus sveikatai ir netgi gyvybei, numatė, kad savo veika gali sukelti BK 135 straipsnyje numatytus padarinius, nors jų ir nenorėjo, bet leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Nukentėjusiajam padarytą sužalojimo mastą – sunkų sveikatos sutrikdymą - patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 804/2021 (01), kurioje konstatuota, kad L. P. nustatyta durtinė - pjautinė, kiauryminė (atsiverianti į pilvaplėvės ertmę) žaizda pilvo kairėje (apie 1-1,5 cm ilgio, 8 cm gylio) su plonosios žarnos pasaito pažeidimu; sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu.
Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai įrodyta, jog S. B. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, jos veika kvalifikuota tinkamai ir teisingai.
Dėl kaltinamajai skirtinos bausmės
Kaltinamosios S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką S. B. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje be alternatyvų numatyta laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė.
Teismas, skirdamas bausmę S. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).
Kaltinamoji S. B. padarė vieną sunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, nustatyta po vieną jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. kovo 24 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-71/2021 nurodyta, kad S. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. S. B. bausta administracine tvarka, teista, paskutiniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu ji teista už kito žmogaus (BK 138 straipsnio 1 dalis), kas rodo, kad kaltinamosios elgesys nėra itin pavyzdinis, tačiau S. B. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė dar iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžio priėmimo, nuosprendžio priėmimo dieną kaltinamosios atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas yra sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-184-746/2016, 2K-195-677/2016 ir vėlesnės).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji yra brandaus amžiaus, dirbanti, gaunanti nuolatines pajamas. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, S. B. paskutiniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu skirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros nustatant: 1) pareigą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir užbaigti ją per 10 mėnesių nuo nuosprendžio vykdymo pradžios; 2) pareigą per 1 metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą; 3) pareigą bausmės atlikimo metu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 4) draudimą bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas); 5) pareigą bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nors jau du kartus nagrinėtas klausimas dėl S. B. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę, tačiau Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimai – atmesti, kas patvirtina, jog S. B. ėmėsi priemonių pakeisti savo ankstesnį elgesį.
Teismo apsisprendimą neskirti S. B. laisvės atėmimo bausmės lemia ir tai, kad ji šiuo metu dirba ir gauna nuolatines pajamas. Šiuo atveju izoliavus kaltinamąją nuo visuomenės būtų apsunkintas civilinių ieškinių tiek šioje, tiek ir kitoje baudžiamojoje byloje atlyginimas, kadangi tikėtina, jog S. B. realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju netektų darbo bei pajamų, o atlikus tokią bausmę jai ženkliai pasunkėtų resocializacija ir sklandus grįžimas į darbo rinką. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas atliktų tik nubaudimo funkciją, bet visiškai nebūtų pasiekti kiti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tokie kaip tikslas paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir tikslas užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas - yra per griežta ir neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui bei iš esmės teigiamai charakterizuojamai asmenybei. Teismo vertinimu, kaltinamajai gali būti taikomos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jų pagrindu skiriama švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas - paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant maksimalų laisvės apribojimo bausmės terminą. Teismas sprendžia, kad tokios rūšies ir dydžio bausmė yra tinkama bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnyje, pasiekti. Kartu su bausme kaltinamajai skirtini BK 48 straipsnio 4 dalyje numatyti įpareigojimai dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą, o jį praradus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu, taip pat draudimas S. B. bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismo vertinimu, šie įpareigojimai ne apsunkins S. B. padėtį, priešingai, probacijos tarnybos rengiamos smurtinį elgesį keičiančios programos, jų turinys padės S. B. suprasti jos netinkamo elgesio modelius, išgryninti elgesio priežastis, valdyti emocijas, spręsti konfliktus taikiais būdais, o probacijos pareigūnų vykdoma kontrolė įgalins kaltinamąją šių įpareigojimų laikytis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 9 dalimis, šiuo nusprendžiu skiriama bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu skirta bausme.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2416,01 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., 72-81b. l.). Civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl jis laikomas pagrįstas, iš kaltinamosios priteistina 2416,01 Eur žala nukentėjusiojo L. P. gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 ir 6.263 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatos iš tiesų numato skolininko pareigą mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atitinkama nuostata nustato procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2019 m. birželio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį baudžiamojoje byloje ir tenkindami pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis aktualiausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje civiliniu ieškiniu prašoma ne tik priteisti patirtą turtinę žalą, tačiau ir 5 procentus procesinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki reikalavimų įvykdymo, iš S. B. taip pat priteisiamos ir procesinės palūkanos, kurios skaičiuotinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kardomųjų priemonių ir kitų klausimų
Kaltinamoji S. B. buvo laikinai sulaikyta nuo 2021 m. vasario 18 d., 11 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi S. B. skirtas 14 dienų suėmimo terminas (2 t., 59, 119-122 b. l.). Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. kovo 4 d. nutarimu S. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas - panaikinta (2 t., 123-125 b. l.). Suėmimo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Ikiteisminio tyrimo metu S. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus naikintina. Asmens dokumentas - Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) – pasirašytinai 2021 m. spalio 27 d. grąžintas S. B. (3 t., 82 b. l.), tolesnis kardomosios priemonės - dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimo – taikymas netikslingas, todėl ši kardomoji priemonė naikintina paskelbus nuosprendį.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti: nuoplovos voke (4 vnt.); virtuviniai peiliai (2 vnt.) ir seilių pavyzdys (4 vnt.), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, kiti daiktai - lovos užtiesalas, pilkos sportinės kelnės, vyriška striukė Puma, balti marškinėliai, mėlynos sportinės kelnės, vyriška žalsvai pilka striukė, pirštinės, - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtiems jų savininkams, o per nustatytą terminą asmenims šių daiktų neatsiėmus, sunaikintini. Visi minėti daiktai saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, 2021 m. kovo 29 d. kvitas serija Nr. LS005722 (1 t., 111-113 b. l.).
Kompaktiniai diskai nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje 1-211-992/2022.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę su 6 (šešių) mėnesių intensyvia priežiūra (buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nusprendžiu skirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu skirta bausme ir S. B. paskirti galutinę 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę su 6 (šešių) mėnesių intensyvia priežiūra (buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinės bausmės laiką įskaityti S. B. suėmimo laiką nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2021 m. kovo 4 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, taip pat įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendį, ir minėtu nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, nustatyti, kad viso bausmės vykdymo laikotarpiu S. B. savo gyvenamojoje vietoje privalo būti nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi gydymo įstaigose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktais, kaltinamąją S. B. įpareigoti per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį:
- dalyvauti elgesio pataisos programoje, užbaigti ją per 10 mėnesių nuo nuosprendžio vykdymo pradžios,
- tęsti darbą, jį praradus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti S. B. bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Išaiškinti S. B., kad ji privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, laikytis nustatytos dienotvarkės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nustatyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu skirti įpareigojimai atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą vykdomi minėto nuosprendžio nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį ir priteisti iš S. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2416,01 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiolika eurų 1 cnt) L. P. gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo.
S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
S. B. paskirtą kardomąją priemonę - asmens dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – panaikinti paskelbus nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - nuoplovas voke (4 vnt.), virtuvinį peilį (2 vnt.) ir seilių pavyzdį (4 vnt.), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (2021 m. kovo 29 d. kvitas serija Nr. LS005722 (1 t., 111-113 b. l.), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kitus daiktus - lovos užtiesalą, pilkas sportines kelnes, vyrišką striukę Puma, baltus marškinėlius, mėlynas sportines kelnes, vyrišką žalsvai pilką striukę ir pirštines, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (2021 m. kovo 29 d. kvitas serija Nr. LS005722 (1 t., 111-113 b. l.), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtiems jų savininkams, o per nustatytą terminą asmenims neatsiėmus daiktų, sunaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinius diskus palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-211-992/2022.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.