- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-117-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27880-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- B. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, prašydama užbaigti nagrinėti ieškovės iškeltą civilinę bylą Nr. 2-3623-235/2014, atstatyti ieškovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę ir dėl neteisėtų teismo veiksmų ieškovei iš Lietuvos Respublikos priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą ir 7 000 Eur turtinę žalą.
2. Nurodė, kad teismai, nagrinėdami civilinę bylą Nr. 2-3623-235/2014, iškeltą pagal ieškovės ieškinį, nepagrįstai vilkino teismo procesus, tinkamai neišaiškino ieškovei jos teisių ir pareigų, teismo posėdžio metu teismas su ieškove elgėsi nepagarbiai. Ieškovės įsitikinimu, teismas savo iniciatyva pakeitė tinkamą atsakovą netinkamu, ir dėl teismo iniciatyva netinkamo pakeisto atsakovo ieškovės reikalavimai nebuvo patenkinti. Dėl šių priežasčių ieškovė labai išgyveno, jai pašlijo sveikata, pradėjo vartoti vaistus. Teismai privalėjo įgyvendinti savo funkciją kiek galima maksimaliai ir išaiškinti ieškovei jos procesines teises, stengtis bylą išnagrinėti visapusiškai, tačiau to nepadarė, todėl, ieškovės įsitikinimu, jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuri privalo būti priteista iš Lietuvos Respublikos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad teismai nepagrįstai vilkino ir iki šiol neišnagrinėjo civilinės bylos Nr. 2-3623-235/2014, kadangi ši byla yra išnagrinėta. Proceso delsimu gali būti apibūdinamas tik toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina pernelyg ilga. Nėra nustatyta, o ir pati ieškovė nenurodė konkretaus laikotarpio, kurio metu nepateisinamai ilgai nebūtų atliekami jokie proceso veiksmai. Ieškovei ne kartą buvo pasiūlyta pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau ji nesutiko, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti teismų neteisėtų veiksmų, nes bylą nagrinėję teismai neturi teisinio pagrindo pakeisti atsakovo be ieškovo sutikimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių galima spręsti apie teisėjų neteisėtus veiksmus, kaip nurodoma ieškinyje, nepagarbų jų elgesį. Kadangi ieškovė neįrodė neteisėtų teisėjų veiksmų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei. Ieškovė taip pat neįrodė kitų valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, bet to, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo praleidusi sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad iš šios bylos medžiagos, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3623-235/2014 medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3623-235/2014 iš dalies tenkino ieškovės B. M. ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės I. K. 15 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 3 140,76 Lt palūkanų, 5 proc. metines procesines palūkanas ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o kitą ieškinio dalį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2354-803/2014 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės ieškinys, ir šią bylos dalį grąžino iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, konstatavęs, kad ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei (I. K.). Bylą iš naujo išnagrinėjęs Vilniaus miesto aplinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2458-430/2015 atmetė ieškovės ieškinį, kaip pareikštą netinkamam atsakovui (I. K.), kadangi ieškovė byloje pakartotinai nagrinėjant bylą nesutiko pakeisti atsakovės ir laikė, kad I. K. yra tinkama atsakovė. Šis sprendimas paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2523-345/2015.
6. Vienas iš ieškovės nurodomų neteisėtų teisėjų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3623-235/2014 yra proceso vilkinimas. Šiuo atveju, susipažinus su civiline byla Nr. 2-3623-235/2014 nenustatyta pernelyg ilgų laikotarpių, kuomet jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami, tokių periodų nenurodė ir pati ieškovė, teigdama, kad minėta byla buvo vilkinama. Proceso vilkinimą ieškovė motyvuoja tuo, kad iki šiol nėra baigta išnagrinėti civilinė byla Nr. 2-3623-235/2014 ,,teisėtu variantu“, t. y. minėtoje byloje nėra priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Ieškovės argumentas, kad civilinė byla Nr. 2-3623-235/2014 iki šiol nėra užbaigta nagrinėti yra neteisingas, kadangi ta byla yra užbaigta nagrinėti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Ta aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su priimtais teismų sprendimais nereiškia, kad byla yra neužbaigta nagrinėti.
Šalies argumentai
7. Ieškovė taip pat teigia, kad civilinę bylą Nr. 2-3623-235/2014 nagrinėję teisėjai neišaiškino ieškovei jos teisių ir pareigų, teismo posėdžio metu su ieškove elgėsi nepagarbiai, be jos sutikimo pakeitė tinkamą atsakovą (I. K.) į netinkamą atsakovą (UAB ,,Insvadis“), dėl netinkamo teismo iniciatyva pakeisto atsakovo ieškovės reikalavimai nebuvo patenkinti. Tokius atsakovės argumentus pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus. Priešingai nei teigia ieškovė, panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės ieškinys, konstatavus, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovei ne kartą buvo pasiūlyta pakeisti netinkamą atsakovą (I. K.) tinkamu atsakovu (UAB ,,Insvadis“), tačiau ieškovė atsisakė tą daryti. Priešingai nei teigia ieškovė, jos ieškinys, pareikštas civilinėje byloje Nr. 2-3623-235/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimu buvo atmestas ne todėl, kad teismas savo iniciatyva pakeitė atsakovą, o todėl, kad ieškovė atsisakė jį pakeisti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieškovė 2018 m. birželio 3 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei UAB ,,Insvadis“ dėl žalos atlyginimo, šis ieškovės ieškinys patenkintas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-760-934/2019. Ieškovė siekia, kad būtų peržiūrėti ieškovei nepalankūs teismų procesiniai sprendimai, priimti civilinėje byloje Nr. 2-3623-235/2014. Kaip jau buvo išaiškinta ieškovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. ir 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimis bei 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu, nesutikimas su teismo galutiniu teismo procesiniu sprendimu gali būti kvestionuojamas tik instancine tvarka, ką ieškovė ir padarė, tačiau ne užvedant naują bylą. Teigdama, kad teismai neteisingai išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-3623-235/2014, ieškovė iš esmės siekia tik kitokio tų pačių faktinių aplinkybių teisinio vertinimo. Ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti. Nenustačius neteisėtų teismo (teisėjų) veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, valstybės civilinė atsakomybė nekyla, todėl teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo analizuoti atlygintiną žalą bei jos dydį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė B. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, užbaigti nagrinėti teisėtai iškeltą civilinę bylą Nr. 2-3623-235/2014, atstatyti ieškovei buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises, iškelti ieškovę iš avarinio namo nuosavo buto į 2008 m. pirktą nuosavą butą, padengti patirtą 20 273 Eur nuostolį.
10. Nurodė, kad dėl teismų kaltės ieškovė prarado nuosavybės teisę į butą, patyrė 10 273 Eur nuostolių. Teismai be teisėto pagrindo vilkindami bylą teismuose septynis metus suluošino ieškovės sveikatą. Prašo atstatyti buto nuosavybės teisę, padengti susidariusius nuostolius, dėl teismų kaltės priteisti 6 631 Eur žalą ir 9 900 Eur neturtinę žalą, kuo skubiau užbaigti nagrinėti teisėtai iškeltą civilinę bylą Nr. 2-3623-235/2014. Ši byla be teisėto pagrindo yra septynerius metus vilkinama teismuose. Šią bylą nagrinėjo 9 teismai. Teismas, kuris išnagrinėjo bylą „antru neteisėtu variantu“ pažeidė ieškovės teises ir padarė ieškovei didelę žalą. Teismo argumentai neturi teisėto pagrindo. Be teisėto pagrindo yra panaikintas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovei yra padaryta 5 792,40 Eur žala. Nagrinėjant bylą teismas neteisėtai reikalavo, kad ieškovė pakeistų atsakovą. Teismai be ieškovės sutikimo pakeitė atsakovą. Procesą vilkino vienuolika teisėjų, kurie nagrinėjo bylą „antru neteisėtu variantu“, priėmė 7 teismų nutartis ir sprendimus, kurie neturi teisėto pagrindo, neatitinka tikrų faktų, iškeltoje civilinėje byloje.
Atsiliepimas
11. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė nenurodė laikotarpio, kurio metu bylose nepateisinamai ilgai nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėta byla yra užbaigta nagrinėti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Ta aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su priimtais teismų sprendimais, nereiškia, kad byla neužbaigta nagrinėti. Priešingai nei teigia apeliantė, panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas apeliantės ieškinys, konstatavus, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliantei ne kartą buvo pasiūlyta pakeisti netinkamą atsakovą (I. K.) tinkamu atsakovu (UAB ,,Insvadis“), tačiau apeliantė atsisakė tą daryti. Apeliantė siekia, kad būtų peržiūrėti apeliantei nepalankūs teismų procesiniai sprendimai, priimti civilinėje byloje Nr. 2-3623- 235/2014. Ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
13. Apeliantė pateikė 2021 m. lapkričio 30 d., 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2021 m. gruodžio 30 d. prašymus, kuriuose prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Apeliantė teigia, jog bylą reikia nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi jos apeliacinis skundas tris kartus buvo atmestas, apeliantė privalo dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau nenurodo jokių argumentų, kodėl jos interesai negalės būti atstovaujami bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo tiek apeliantė, tiek jos atstovė, apeliantė teikė papildomus įrodymus, paaiškinimus. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nėra, bei, jog dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems pakankamu įgyvendinimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme traktuotina šalių galimybė teismui teikti procesinius dokumentus. Dėl to nurodyti apeliantės prašymai atmetami, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Dėl rašytinių paaiškinimų
14. Apeliantė 2021 m. gruodžio 22 d. prašyme pateikia rašytinius paaiškinimus, 2021 m. lapkričio 30 d. prašymu prašo skirti jai laiką parašyti atsiliepimą į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliacinis procesas pradedamas dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo asmeniui padavus apeliacinį skundą ir jį teismui priėmus (CPK 301–315 straipsniai). Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį bylos šalys turi galimybę išdėstyti visus teisinius argumentus byloje kilusiais klausimais. Dėl šių procesinių dokumentų formos ir turinio, pateikimo tvarkos CPK nustatyti specialūs reikalavimai; po to, kai yra priimamas apeliacinis skundas, kitai bylos šaliai sudaroma galimybė pateikti dėl apeliacinio skundo atsiliepimą. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK nenustatyta šalims procesinės teisės teikti teismui kitokius, negu šiame kodekse išvardyti, procesinius dokumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos argumentus, nenustačiusi pagrindo daryti išlygas iš CPK 323 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, sprendžia, kad apeliantės rašytinius paaiškinimus (prašymus) atsisakoma priimti, prašymas dėl atsiliepimo į atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikimo netenkinamas.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
15. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3623-235/2014 iš dalies tenkino ieškovės B. M. ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės I. K. 15 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 3 140,76 Lt palūkanų, 5 proc. metines procesines palūkanas ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o kitą ieškinio dalį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2354-803/2014 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės ieškinys, ir šią bylos dalį grąžino iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, konstatavęs, kad ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei (I. K.). Bylą iš naujo išnagrinėjęs Vilniaus miesto aplinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2458-430/2015 atmetė ieškovės ieškinį, kaip pareikštą netinkamam atsakovui (I. K.), kadangi ieškovė pakartotinai nagrinėjant bylą nesutiko pakeisti atsakovo ir laikė, kad I. K. yra tinkama atsakovė. Šis sprendimas paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2523-345/2015.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Apeliantė šioje civilinėje byloje prašo priteisti iš valstybės 6 631 Eur turtinę žalą ir 9 000 Eur neturtinę žalą. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnyje įtvirtintą deliktą, gali būti atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).
17. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip. Asmeniui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).
18. Apeliantė byloje įrodinėja, jog neteisėti teisėjų veiksmai pasireiškė tuo, kad civilinė byla yra septynerius metus vilkinama teismuose, iki šiol nėra išnagrinėta. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėta byla yra užbaigta nagrinėti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Aplinkybė, jog teismai išnagrinėjo civilinę bylą ne taip, kaip to siekė apeliantė, nereiškia, kad byla nėra išnagrinėta. Ieškovė negali ginčyti teismo nustatytų faktų kitose bylose įsiteisėjusiais teismo sprendimais, nes teismo ir teisėjo procesinius veiksmus gali vertinti tik aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka ir konstatuoti, kad priimtas teismo sprendimas (nutartis) yra nepagrįstas ar neteisėtas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 ir 111 straipsniai). Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tokie įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai negali būti peržiūrėti ir tuo labiau panaikinti jokiu kitu būdu kaip tik pasinaudojus išimtiniu proceso atnaujinimo institutu. Todėl apeliantės ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimai atstatyti ieškovei buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises, iškelti ieškovę iš avarinio namo nuosavo buto į 2008 m. pirktą nuosavą butą, pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai buvo atmesti. Ieškovės nesutikimas su konstatuotoms teismų išvadomis įsiteisėjusiuose sprendimuose ir sava įrodymų bei aplinkybių interpretacija nėra ir negali būti pagrindu pripažinti teismo (teisėjų) veiksmus, priimant procesinius sprendimus, neteisėtais.
19. Apeliantė, savo skunde ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą nepateikė jokių konkrečių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą. Vien ta aplinkybė, kad apeliantės netenkina teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-3623-235/2014, nesudaro pagrindo spręsti, jog apeliantė dėl teisėjų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią – t. y. šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas. Būtinybę laikytis res judicata principo yra įtvirtinęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs kad šis principas yra vienas iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą laikymosi sąlygų, siejamų su teisinio tikrumo principo įgyvendinimu (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje E. prieš Lietuvą).
20. Apeliantė ieškinyje taip pat nurodė, jog patirtą žalą ji kildina iš to, jog teismas savo iniciatyva pakeitė tinkamą atsakovą netinkamu atsakovu ir dėl netinkamo teismo iniciatyva pakeisto atsakovo ieškovės reikalavimai nebuvo patenkinti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie apeliantės teiginiai yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės ieškinys, konstatavus, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovei ne kartą buvo pasiūlyta pakeisti netinkamą atsakovą (I. K.) tinkamu atsakovu (UAB ,,Insvadis“), tačiau ieškovė atsisakė tą daryti. Priešingai nei teigia ieškovė, jos ieškinys, pareikštas civilinėje byloje Nr. 2-3623-235/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimu buvo atmestas ne todėl, kad teismas savo iniciatyva pakeitė atsakovą, o todėl, kad ieškovė atsisakė jį pakeisti. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog teismas būtų savo iniciatyva pakeitęs atsakovą, tokių įrodymų nepateikia ir apeliantė (CPK 178 straipsnis). Kiti apeliantės nurodyti argumentai dėl neva teismo (teisėjų) padarytų akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo pažeidimų yra abstraktaus pobūdžio ir nedetalizuoti, todėl vien tik apeliantės nesutikimas su teismų, nagrinėjusių ginčo bylas, atliktu įrodymų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, bei nepasitenkinimas galutiniais išnagrinėtų bylų rezultatais, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų teismo ir (ar) teisėjų veiksmų.
21. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo argumentai neturi teisėto pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinį, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teismo motyvai yra išsamūs, pagrįsti byloje esančiais įrodymais, teisės aktais ir teismų praktika. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės patirtą žalą, teismo nebuvo įvertinti. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl ieškovo reikalavimų ir nurodomų aplinkybių.
22. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės B. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.