Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. D. gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, atstovui pagal įstatymą S. D.,

nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam G. L., jo gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei, atstovei pagal įstatymą G. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. ir G. L. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 5 punktu, 83 straipsniu, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, D. D. ir G. L. paskirtos auklėjimo poveikio priemonės – įspėjimas, išaiškinant jiems, kad padarius naują nusikalstamą veiką, jie negalės būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, elgesio apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sportine veikla), tęsti mokslą ir nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai, įpareigojant juos per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, dirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų.

D. D. ir G. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – atidavimas tėvų priežiūrai, palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinta.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš D. D. ir G. L., o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, priteista iš S. D., D. D., G. L. ir V. L., nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai D. D. ir G. L. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, 599,17 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt devynių eurų septyniolikos centų) turtinę žalą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Daiktinius įrodymus: du arbatinius šaukštelius, dviejų arbatinių puodelių ir stiklinės šukes, sudėtas į dėžę ir saugomus Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariate, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o USB laikmeną ir 1 CD su vaizdo įrašu, prisegtus prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Nepilnamečiai D. D. ir G. L. veikdami kartu su asmeniu, kuris nėra sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, 2018 m. rugpjūčio 12 d. apie 19 val., perlipę per UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), teritoriją juosiančią tvorą, iš minėtos bendrovės neužrakinto garažo pagrobė asfalto klotuvo „Vogele 1300-2“ du niveliacijos pultus 6 664,47 Eur vertės ir termometrą „Dewalt DCT414DIQ“ 99,17 Eur vertės.

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nuosprendyje konstatuota, kad ištirti ir įvertinti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. D. ir G. L. veikdami bendrininkų grupėje padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Tačiau teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas D. D. ir G. L. atžvilgiu taikyti BK 93 straipsnyje numatytas nuostatas, todėl abu nepilnamečiai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta ir jiems taikytos auklėjamojo poveikio priemonės. Spręsdamas dėl civilinio ieškinio reikalavimų, juos pagrindžiančius tenkino iš dalies. Nurodė, jog civilinė ieškovė, nustatydama pagrobto turto vertę, rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais pagrobtų daiktų pirkimo dokumentais, tačiau nevertino pagrobtų daiktų nusidėvėjimo ir jų vertės nusikalstamos veikos padarymo dieną. Teismui buvo pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kokios vertės buvo pagrobti daiktai jų pagrobimo metu (2018 m. rugpjūčio 12 d.). Iš draudimo bendrovės pranešimo apie draudimo išmoką nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrobtų pultų faktinė vertė (atskaičiavus nusidėvėjimą 3 247,24 Eur) nusikaltimo padarymo dieną buvo 3 417,23 Eur. Draudimo bendrovė ieškovei atlygino 2 917,23 Eur draudimo išmoką, tačiau neišmokėjo 500 Eur draudimo sutartyje numatytos franšizės, todėl teismas šią sumą solidariai priteisė iš abiejų nepilnamečių. Taip pat iš jų priteisė 99,17 Eur už pavogtą termometrą „Dewalt DCT414DIQ“, kurių neatlygino draudimo bendrovė.

3.5. Apeliantės teigimu, nėra aišku kodėl pirmosios instancijos teismas termometrui nepritaikė nusidėvėjimo, o niveliacijos pultams pritaikė nusidėvėjimą, vadovaujantis apeliantės sudaryta sutartimi su draudimo bendrove ERGO Insurance SE Lietuvos filialu. Taip pat kyla klausimas, kokiu būdų teismas paskaičiavo nusidėvėjimą, nes teismo nutartyje nėra nurodyta kuo remiantis apeliantės žalos atlyginimo suma sumažinama 3 247,24 Eur ir dėl ko nepriteistina iš atsakovų turėtų išlaidų (tiesioginių nuostolių) suma. Taip pat ar teismas gali taikyti turėtoms išlaidoms nusidėvėjimą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje civilinės ieškovės atstovė palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas G. L., jo atstovė pagal įstatymą G. L. ir gynėja advokatė Jurgita Jablonskienė, bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. D. atstovas pagal įstatymą S. D. ir gynėjas advokatas Algis Girdutis Šalavka prašė apeliacinį skundą atmesti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų D. D. ir G. L. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su žalos atlyginimo, priteisto UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų, dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnis imperatyviai nustato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 2K-628/2013, Nr. 2K-59/2014, Nr. 2K-281-746/2016, Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-125-697/2018, Nr. 2K-159-696/2018). Taigi, tenkinant civilinį ieškinį, turi būti nustatyta nurodytų sąlygų visuma; sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas.

8. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas D. D. ir G. L. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai): nepilnamečiai D. D. ir G. L. veikdami kartu su asmeniu, kuris nėra sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužrakinto garažo, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė asfalto klotuvo „Vogele 1300-2“ du niveliacijos pultus ir termometrą „Dewalt DCT414DIQ“. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų nepilnamečių kaltės forma – tiesioginė tyčia; D. D. ir G. L. veiksmus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą žalą sieja priežastinis ryšys, t. y. įmonės žala, atsiradusi dėl vagystės, padaryta D. D. ir G. L. neteisėtais veiksmais (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Ši nuosprendžio dalis nėra ginčijama. Taigi, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusių asmenų veiksmais civilinei ieškovei buvo padaryta žala, jiems atsiranda prievolė pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, t. y. D. D. ir G. L. turi atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jų neteisėtų veiksmų patirtą žalą.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 56–57), po to įmonės generalinis direktorius R. Š. 2019 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismui pateikė civilinį ieškinį dėl 3 846,41 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 13–15). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs, į draudimo bendrovės dokumentus apie paskaičiuotą pagrobtų pultų vertę ir civilinei ieškovei išmokėtą draudimo išmoką, sumažino atlygintinos žalos dydį nuo 3 846,41 Eur iki 599,17 Eur.

10. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių. CK 6.251 straipsnio 1 dalis nustato visiško nuostolių atlyginimo principą: padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

11. Pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-699/2015, 2015 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).

12. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje dėl žalos dydžio nustatymo, nurodyta, kad nustatant žalos dydį konkrečioje byloje gali paaiškėti, kad keičiamos tam tikros dalys ar detalės sugadintoje transporto priemonėje prieš pat eismo įvykį buvo pakeistos naujomis arba aplinkybė, kad rinkoje nėra tokių pat ar panašių dėvėtų dalių ar detalių, kad po remonto transporto priemonė atitiktų techninius saugos reikalavimus, arba jų įsigijimas būtų pernelyg apsunkintas, kas objektyviai lemtų būtinumą siekiant suremontuoti transporto priemonę naudoti naujas dalis ar detales. Žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti išlaidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio. Todėl tam tikrais konkrečiais atvejais naujų dalių ar detalių naudojimas siekiant suremontuoti transporto priemonę atitiks visiško nuostolių atlyginimo principą, nes nukentėjęs asmuo bus grąžintas į tą pačią padėtį, kurioje buvo iki įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).

13. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ir apylinkės teismas, nustatydamas turtinės žalos dydį, teisingai sprendė, kad pavogti daiktai nebuvo nauji, tačiau nepagrįstai atsižvelgė vien tik į draudimo bendrovės duomenis apie draudimo išmoką, todėl nustatė per mažą priteistinos žalos dydį. Pažymėtina, jog žalos dydį pagrįsti tinkamais įrodymais yra ieškovo pareiga. Tinkami įrodymai, tai yra duomenys, neleidžiantys abejoti tinkamu žalos dydžio nustatymu. Šioje byloje civilinė ieškovė pateikė įrodymus apie realiai patirtas išlaidas dėl D. D. ir G. L. padaryto nusikaltimo, t. y. pateikė duomenis apie niveliacijos pultų ir termometro vertę – 2018 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. WIRT75079, pagal kurią nusipirktų dviejų niveliacijos pultų vertė 6 664,47 Eur (1 t., b. l. 10, 50; 2 t., b. l. 90; 3 t., b. l. 70), bei 2017 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. EMC01154, iš kurios matyti, kad Devvalt DCT414D1Q termometro vertė 99,17 Eur (2 t., b. l. 102; 3 t., b. l. 68). Taigi, civilinės ieškovės patirti nuostoliai yra labai tiksliai apskaičiuoti ir pagrįsti objektyviais duomenimis.

14. Antra svarbi aplinkybė, kurios tinkamai neįvertino pirmosios instancijos teismas buvo ta, kad nors ir pavogti niveliacijos pultai buvo surasti bei grąžinti įmonei, tačiau, kaip nustatyta iš 2019 m. vasario 5 d. apžiūros protokolo, abu asfalto klotuvo „Vogele 1300-2“ niveliacijos pultai buvo sugadinti nepataisomai bei visiškai netinkamai naudoti. Ir netinkami naudoti ne dėl nusidėvėjimo, bet dėl mechaninių pažeidimų (2 t., b. l. 134–140). Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo pirkti naujus niveliacijos pultus, kad galėtų tinkamai vykdyti savo veiklą eksploatuojant asfalto klotuvą, nes pavogti niveliacijos pultai yra sudedamoji asfalto klojimo mašinos dalis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad: a) tokios asfalto klojimo mašinos yra itin specifinės, b) jų Lietuvoje yra nedaug, c) rinkoje nėra pirkti naudotų niveliacijos pultų, d) nėra net galimybės ne tik jų įsigyti naudotų pultų, bet ir sulyginti jų kainą su analogiškais naudotais daiktais esančiais pardavime. Dėl to kiekvienu atveju, kai tokia asfalto klojimo mašinos dalis sugenda ir nėra galimybės jos pataisyti, tenka pirkti visiškai naujus niveliacijos pultas. Šias aplinkybe patvirtina ir bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad civilinė ieškovė asfalto klotuvą „Vogele“ įsigijo 2008 metai, o 2011 ir 2013 metai buvo pirkti būtent nauji, o ne panaudoti plokštės šoninio valdymo pultai (byloje aiškumo ir/ar patogumo dėlei pavadinti niveliavimo pultais) (Ilgalaikio turto inventorizacijos apyrašas, PVM sąskaitos faktūros; 3 t., b. l. 38, 40–41). Teismas neturi jokio pagrindo abejoti civilinės ieškovės pateiktų pirkimo dokumentų patikimumu, juo labiau, kai juose nurodytos prekių įsigijimo kainos yra realios, atitinkančios šių daiktų vertę. Minėtuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes patvirtina ir civilinės ieškovės atstovų viso proceso metu išsakyti teiginiai, kurie yra nuoseklūs ir neprieštarauja bylos medžiagai. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti civiline ieškove, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, kad ji dėl kokių tai priežasčių siektų melagingai apkalbėti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistus D. D. ir G. L. ar juo labiau siektų iš jų pasipelnyti.

15. Pažymėtina ir tai, jog iš draudimo bendrovės dokumentų nėra aiškiai matyti, kaip buvo apskaičiuotas niveliacijos pultų nusidėvėjimas. Pateiktos Mobilių mašinų ir aparatų Kasko draudimo taisyklės Nr. 16 ir priedas prie jų Nr. 1 (2 t., b. l. 91–100) yra skirtos visoms civilinės ieškovės apdraustoms mašinoms ir kitiems panašiems įrenginiams, o šiuo atveju nėra pateikta duomenų kokiais konkrečiai taisyklių punktais buvo vadovautasi ir kaip būtent apskaičiuotas niveliacijos pultų nusidėvėjimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tarp civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo yra susiklostę sutartiniai santykiai – civilinė ieškovė ir draudimo bendrovė susitarė dėl civilinės ieškovės turto draudimo varianto, todėl abiejų šalių sutartos taisyklės dėl nusidėvėjimo šiuo atveju yra taikytinos civiliniams santykiams, atsiradusiems tarp įmonės ir draudimo bendrovės. Kadangi byloje nėra tikslių duomenų, kaip draudimo bendrovė skaičiavo niveliacijos pultų nusidėjimą, nėra pateikta apskaičiavimo metodika, konkretaus daikto individualus vertinimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad draudimo bendrovės rašte nurodyta draudimo išmoka atitinka realią asfalto klojimo mašinos dalių vertę nusikaltimo padarymo metu, ir juo labiau tai, kad gavus tokią išmoką civilinis ieškovas galėtų įsigyti analogišką daiktą.

16. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog jeigu civilinės ieškovės patirtų nuotolių dydis būtų sumažintas remiantis vien tik draudimo bendrovės dokumentais apie išmokėtą draudimo išmoką ir paskaičiuotą niveliacijos pultų nusidėvėjimą, ieškovei nebūtų kompensuoti visi jos patirti nuostoliai, o tai prieštarautų CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam visiško nuostolių atlyginimo principui bei pažeistų civilinės ieškovės interesus, kadangi ji patirtų nuostolius, nesant jos kaltės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis teismų praktika bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad civilinė ieškovė bus grąžinta į prieš nusikaltimą buvusią padėtį tik visiškai atlyginus žalą, atsiradusią dėl padarytos nusikalstamos veikos, t. y. priteisiant nuostolius už naujų asfalto klotuvo niveliacijos pultų ir termometro įsigijimą, kurių nepadengė draudimo įmonė.

17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio keičiama pilnai tenkinant civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį, t. y. padidinant priteistinos turtinės žalos dydį iki 3 846,41 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendį pakeisti:

Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ solidariai iš D. D. ir G. L., o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, iš S. D., D. D., G. L. ir V. L., nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai D. D. ir G. L. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, priteistą civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo padidinti iki 3 846,41 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt šešių eurų keturiasdešimt vieno cento).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.