Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/23/00168, suinteresuoti asmenys ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, antstolė Audronė Adomaitienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1006-601/2022 ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė solidariai iš atsakovų V. M. ir Č. P. ieškovui 412 506 Eur draudimo išmoką, 35 475,52 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (447 981,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir po 3 820,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas priteisė iš atsakovo V. M. ieškovui 968 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

17. Antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0036/23/00168 pagal Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1006-601/2022 dėl 412 506 Eur draudimo išmokos, 35 475,52 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (447 981,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 4 788,31 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo naudai.

18. 2023 m. sausio 26 d. antstolė išsiuntė skolininkui patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą.

19. 2023 m. balandžio 3 d. antstolė atliko veiksmus: 1) priėmė patvarkymą Nr. S-23-36-10709 dėl skolos išieškojimo ir nukreipė vykdyti UAB „Kamesta“; 2) priėmė patvarkymą Nr. S-23-36-10711 dėl skolos išieškojimo ir nukreipė vykdyti VSDFV Kauno skyriui; 3) priėmė nurodymą Nr. S-23-36-10713 priverstinai nurašyti areštuotas lėšas; 4) sudarė Turto arešto aktą Nr. S-23-10714, kuriuo buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas.

20. 2023 m. balandžio 6 d. skolininkas pateikė antstolei pranešimą, kad proceso šalys (skolininkai ir išieškotojas) sudarė taikos sutartį ir prašo antstolės ją teikti teismui patvirtinti.

21. 2023 m. balandžio 7 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-23-36-11555 dėl vykdomosios bylos sustabdymo, kuriuo vykdomoji byla Nr. 0036/23/00168 buvo sustabdyta iki teismas išnagrinės civilinę bylą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-9363-1164/2023 taikos sutartis buvo patvirtinta. Minėta nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 31 d.

22. 2023 m. gegužės 31 d. antstolė priėmė nurodymą Nr. S-23-36-18015 atšaukti priverstinai nurašytas lėšas ir priėmė pranešimus: Nr. S-23-36-18044 dėl patvarkymo nevykdymo, kurį išsiuntė UAB „Kamesta“ ir Nr. S-23-36-18042 dėl patvarkymo nevykdymo ir išsiuntė VSDFV Kauno skyriui. 2023 m. gegužės 31 d. antstolė priėmė Patvarkymą dėl turto arešto išregistravimo Nr. TA2-23-053692. 2023 m. birželio 1 d. antstolė priėmė Pranešimą Nr. S-23-36-18087, kuriuo išsiuntė skolininkui Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-36-18072. 2023 m. birželio 20 d. skolininko atstovas kreipėsi į antstolę su pranešimu, kuriame prašė grąžinti neteisėtai išieškotas lėšas ir perskaičiuoti antstolės atlygį. Antstolė 2023 m. birželio 30 d. priėmė Pranešimą Nr. S-23-36-20976, kuriame prašymo dėl lėšų grąžinimo netenkino.

23. 2023 m. liepos 20 d. pareiškėjas V. M. pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad antstolė neteisėtai nurašė 13 691,43 Eur nuo pareiškėjo banko sąskaitų ir juos grąžinti; 2) sumažinti antstolės apskaičiuotą atlygį iki minimalios – 1 740 Eur sumos; 3) panaikinti antstolės 2023 m. birželio 30 d. patvarkymą Nr. S-23-36-20976.

24. Antstolė 2023 m. liepos 27 d. patvarkymu Nr. S-23-36-23952 pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

25. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/23/00168 tenkino iš dalies. Teismas panaikino antstolės Audronės Adomaitienės 2023 m. gegužės 31 d. patvarkymo Nr. S-23-36-18072 dalį dėl antstolio nustatyto 10 200,50 Eur atlygio. Teismas nustatė, kad atlygis antstolei yra 7 000 Eur. Teismas taip pat panaikino antstolės Audronės Adomaitienės 2023 m. birželio 30 d. patvarkymą (pranešimą) Nr. S-23-36-20976. Kitą skundo dalį atmetė.

26. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas V. M. pateikė atskirąjį skundą. Nurodė, kad per beveik trijų mėnesių laikotarpį antstolė atliko visiškai minimalius vykdymo veiksmus, todėl priteisti 7 000 Eur atlygį nėra proporcinga. Per beveik trijų mėnesių laikotarpį tėra išieškota 10 535,22 Eur suma – t. y. vos 4 procentai nuo visos 255 012,50 Eur sumos, todėl antstolės atlygis turėtų skirtis išieškojus 10 535,22 Eur ir, atitinkamai, 255 012,50 Eur. Tarp skolininkų ir išieškotojo buvo sudaryta taikos sutartis, o tai yra savarankiškas pagrindas mažinti antstolės atlygį. Sudaryta taikos sutartis lemia akivaizdžiai sumažėjusią antstolės veiksmų vykdomojoje byloje apimtį. Įvertinus antstolės atliktus vykdymo veiksmus ir jų apimtį, atsižvelgus į pareiškėjo tinkamą elgesį, taip pat į tai, kad vykdymo veiksmai buvo vykdomi labai trumpą laiką, Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytas minimalus 1 740 Eur atlygis būtų protingas, teisingas ir sąžiningas, kartu labiausiai atitiktų ir šalių interesų pusiausvyros užtikrinimą.

27. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu nėra skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas pripažinti, kad antstolė Audronė Adomaitienė neteisėtai nurašė 13 691,43 Eur nuo pareiškėjo banko sąskaitų ir juos grąžinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies plačiau nepasisako.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

28. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

29. Suinteresuotas asmuo antstolė Audronė Adomaitienė 2023 m. lapkričio 30 d. pateikė į bylą išieškotojo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2023 m. spalio 17 d. elektroninį laišką ir pranešimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su suinteresuoto asmens antstolės Audronės Adomaitienės pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi atsirado po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui suinteresuoto asmens antstolės Audronės Adomaitienės pateikti įrodymai priimami.

Dėl antstolio teisės į atlygį, atlygio dydžio, kai pasibaigus raginime įvykdyti vykdomąjį dokumentą nustatytam terminui, skolininkas su išieškotoju sudaro taikos sutartį, tačiau neišsprendžia vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimo

30. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016, 16 punktas).

31. Priverstinis sprendimo vykdymas, kurį atlieka valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, sukelia skolininkui neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-172-403/2023).

32. CPK 609 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (1 dalis). Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą (2 dalis). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (3 dalis).

33. Administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte, o atlygio antstoliui apskaičiavimo tvarka detalizuota 110–113 punktuose. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintos ir specialios nuostatos, nustatančios atlygio antstoliui apmokėjimo ir išieškojimo tvarką, atsižvelgiant į vykdomosios bylos procesinę eigą, priklausomai nuo to, ar – skolininkas sumoka skolą, šalys sudaro skolos padengimo ar taikos sutartį. Be to, skirtingus teisinius padarinius sukelia skolos sumokėjimas, skolos padengimo ar taikos sutarties sudarymas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą ar jam pasibaigus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo sprendimą gera valia, per raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlygio antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punkte, kuriame įtvirtinta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.

34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyta atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad nurodytu atveju antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).

35. Antstoliui mokėtino atlygio dydis apskaičiuojamas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją (taikomas minimalus atlygio antstoliui dydis arba procentine išraiška išreikštas atlygio antstoliui dydis) ir nėra siejamas su antstolio konkrečioje vykdomojoje byloje atliktų vykdymo veiksmų apimtimi. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama galimybė tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, sumažinti antstoliui pagal Sprendimų vykdymo instrukciją apskaičiuotą mokėtiną atlygį.

36. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, dėl aplinkybių, prilygstančių nenugalimos jėgos (pranc. force majeure) aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas minimalus atlyginimas. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas atlyginimo dydžiui apskaičiuoti, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti. Net ir pradėjus priverstinio vykdymo procesą, priklausomai nuo skolininko elgesio, skolininko patiriamų neigiamų padarinių mastas gali labai skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016, 30 punktas).

37. Sprendimų vykdymo instrukcijos 167 punkte nustatyta, kad jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį arba skolos padengimo sutartį (CK 6.436 straipsnis) ir vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas taikos sutartyje arba skolos padengimo sutartyje, vykdomoji byla neužbaigiama ir visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.

38. Kadangi, kaip minėta šios nutarties 32 punkte, pagal CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, vykdymo išlaidas, be kita ko, sudaro atlygis antstoliui, nutraukus vykdomąją bylą dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį arba skolos padengimo sutartį, bet neišsprendė vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimo, antstolis įgyja teisę reikalauti iš skolininko ir atlygio už sprendimo priverstinį vykdymą.

39. Nagrinėjamu atveju antstolė Audronė Adomaitienė 2023 m. sausio 26 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, išsiuntė skolininkui minėtą patvarkymą, raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Skolininkas neįvykdė savo prievolės iki vykdomojo dokumento pateikimo antstolei momento, taip pat ir per antstolės nustatytą raginimo terminą. 2023 m. balandžio 6 d. skolininkas pateikė antstolei pranešimą, kad proceso šalys (skolininkai ir išieškotojas) sudarė taikos sutartį, kurią prašo antstolės teikti teismui patvirtinti. 2023 m. balandžio 7 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-23-36-11555 dėl vykdomosios bylos sustabdymo, kuriuo vykdomoji byla Nr. 0036/23/00168 buvo sustabdyta iki teismas išnagrinės civilinę bylą dėl taikos sutarties patvirtinimo. 2023 m. balandžio 11 d. antstolė Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą Nr. S-23-36-11566 dėl taikos sutarties patvirtinimo. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-9363-1164/2023 taikos sutartis buvo patvirtinta. Minėta nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 31 d.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, po to, kai Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi patvirtino išieškotojo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir skolininkų V. M. bei Č. P. 2023 m. kovo 24 d. sudarytą taikos sutartį dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1006-601/2022 priteistų sumų mokėjimo, antstolė Audronė Adomaitienė turėjo pagrindą neužbaigti vykdomosios bylos ir iš skolininko išieškoti visas vykdymo išlaidas, be kita ko, ir atlygį už sprendimo priverstinį vykdymą, kadangi vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas taikos sutartyje. 2023 m. birželio 1 d. antstolė priėmė Pranešimą Nr. S-23-36-18087, kuriuo išsiuntė skolininkui Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-36-18072, pagal kurį vykdymo išlaidos yra 10 535,21 Eur, iš jų 10 200,50 Eur (4 procentai nuo 255 012,50 Eur sumos) sudaro antstolės atlygis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas ir bendruosius teisės principus šios bylos atveju skolininko bei antstolės interesų pusiausvyrą labiausiai atitiktų 7 000 Eur atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento vykdymą nustatymas. Apeliantas prašo sumažinti antstolės atlygį iki 1 740 Eur sumos.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nėra pakankamos spręsti, kad šioje byloje egzistuoja pagrindas sumažinti antstolės atlygį nuo 10 200,50 Eur iki minimalios 1 740 Eur sumos. Vien tai, kad atlyginimas antstolei yra apskaičiuotas procentine išraiška pagal išieškotiną sumą, nors apeliantas sumokėjo teismo priteistas sumas priverstinio vykdymo proceso metu, vykdydamas šalių sudarytą taikos sutartį, kaip jau minėta, savaime nėra pakankamas pagrindas mažinti antstolei mokėtino atlygio dydį. Nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jeigu skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą, o faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Pagal kasacinio teismo praktiką, atlygio antstoliui dydis turi būti apskaičiuojamas nuo visos išieškotinos sumos tais atvejais, kai buvo išieškota visa vykdomojoje byloje išieškotina suma, neatsižvelgiant į tai, ar ją išieškojo antstolis ar skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumokėjo skolą arba kitaip atsiskaitė su išieškotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-172-403/2023).

42. Byloje nustatyta, kad iki išieškotojui kreipiantis dėl priverstinio prievolės pagal Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą vykdymo apeliantas šios prievolės jokia apimtimi nevykdė, į antstolę su taikos sutartimi kreipėsi jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, todėl faktinės aplinkybės, liudijančios apelianto pastangas atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, byloje nenustatytos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skolininko netinkamo elgesio vykdymo proceso metu nenustatyta, šalys taikos sutartį sudarė ir pateikė antstolei gana greitai po vykdymo proceso pradžios (praėjus mažiau nei trims mėnesiams). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 7 000 Eur antstolės atlygio suma labiausiai atitinka skolininko ir antstolės interesų pusiausvyros užtikrinimą.

43. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

44. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.