- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-02
- Bylos Nr.
- T-179-1237/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16918-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Masiulianec
- Nuteistasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 2.5.12.2Nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymas (BPK 352 str.)
- 2.5.18Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
susipažinusi su antstolio Sigito Osvaldo Grašio teikimu (patvarkymu) dėl nuteistajai V. B. nuosprendžiu paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais ar laisvės apribojimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Utenos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-495-286/2022 nusprendė V. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – viešuosius darbus devyniems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 180 valandų viešųjų darbų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki šešių mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 120 valandų viešųjų darbų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi – 12 MGL (452 Eur) dydžio bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 120 valandų viešųjų darbų ir 12 MGL (452 Eur) dydžio baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
2. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose gautas antstolio Sigito Osvaldo Grašio patvarkymas dėl vykdomojo rašto grąžinimo ir išieškojimo negalimumo aktas, kuris laikytinas teikimu dėl baudos bausmės pakeitimo viešaisiais darbais ar laisvės apribojimu.
Motyvuojamoji dalis
Teikimą atsisakytina priimti.
3. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 8 straipsnis nustato, kad baudos bausmę vykdanti institucija yra antstolis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 47 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatos numato, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, nuteistojo sutikimu teismas baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, o jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Tokios įstatymo nuostatos įpareigoja, kad antstolis, kaip bausmę vykdanti institucija, turi pateikti teismui teikimą su konkrečiu reikalavimu, pagrįstu vykdomosios bylos duomenimis, o ne reikalauti teismą priimti bet kokį sprendimą savo nuožiūra. Minėtų baudos pakeitimo kitomis bausmėmis nuostatų kontekste teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės dėl asmens negalėjimo sumokėti baudą nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, tai yra bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-13-327/2016). Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistieji iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, t. y. patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-321-397/2015). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-243-651/2015). Teikime dėl baudos pakeitimo kita bausme antstolis privalo pagrįsti, kokia konkrečia bausme siūloma pakeisti baudos bausmę ir kokios konkrečiai teisės normos pagrindu toks siūlymas teikiamas. Pavyzdžiui, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Atsižvelgiant į tai, antstoliui teikiant teikimą teismui dėl baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme, jame ne tik turi matytis informacija apie nuteistojo poziciją dėl šios bausmės atlikimo, bet ir turi būti pridėtas nuteistojo pasirašytas sutikimas (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-418-1020/2016).
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad įsiteisėjusį nuosprendį, išskyrus šio Kodekso 337 straipsnyje numatytus atvejus, pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas ir kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčia bausmės vykdymo institucijai ir nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuojančiam prokurorui. BPK 342 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad baudos priverstinį išieškojimą vykdo antstoliai. Nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuoja prokuroras (BPK 346 straipsnio 3 dalis). Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą (BPK 352 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, BVK 8 straipsnyje taip pat yra įtvirtinta, kad jeigu nuteistasis nesumokėjo baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (1, 2 dalys). Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (4 dalis). Pažymėtina, kad dėl baudos išieškojimo antstolis laikytinas bausmę vykdančios institucijos atstovu, kuriam yra pavesta kontroliuoti nuosprendžio vykdymą (BPK 342 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 362 straipsnio 2 dalis) (Kauno apygardos teįmos 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-882-601/2023). Taigi, antstolis laikytinas bausmę vykdančios institucijos atstovu, kuriam yra pavesta kontroliuoti nuosprendžio vykdymą.
5. Nagrinėjamu atveju antstolis pateikė teismui patvarkymą grąžinti vykdomąjį dokumentą, kuriame nurodė, kad bauda neišieškota, todėl antstolis 2025 m. balandžio 28 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. B-25-168-16 ir neįvykdytą elektroninį vykdomąjį dokumentą grąžina teismui, kuris turi teisę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, spręsti baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu klausimą. Taigi, nagrinėjamu atveju antstolio patvarkyme iš esmės suformuluoti du alternatyvūs prašymai, t. y. teismo nuožiūra pakeisti baudą arba į laisvės apribojimo bausmę, arba į viešuosius darbus. Pažymėtina, kad antstolis, kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajai paskirtą baudos bausmę. Teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistoji neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos ar vengia ją mokėti. Teismo vertinimu, antstolis kaip valstybės įgaliotas asmuo, turi pareigą kreiptis į teismą su teikimu, kuriame būtų nurodytas konkretus motyvuotas prašymas, apibrėžiantis aiškias bylos nagrinėjimo ribas, kartu įvertinus ir išdėsčius konkretų prašymą pagrindžiančias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta antstolio teikimą (patvarkymą) kaip pateiktą su esminiais trūkumais, trukdančiais išspręsti klausimą dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausme iš esmės, todėl tokį teikimą (patvarkymą) atsisakoma priimti ir jis grąžinamas antstoliui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu,
nutaria:
Antstolio Sigito Osvaldo Grašio 2025 m. balandžio 28 d. teikimą (patvarkymą Nr. S-25-168-18093) grąžinti antstoliui.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.