Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės, Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. S. ir E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams D. S. ir E. Š. dėl teisės pripažinimo ir atsakovų D. S. ir E. Š. priešieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. M. kreipėsi į teismą, ir patikslinusi ieškinį prašė pripažinti jai teisę be atsakovų D. S. ir E. Š. sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centre žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimą į tris žemės sklypus, pagal kurį G. M. asmeninės nuosavybės teise atitenka 1 326 kv. m. žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); projektinis Nr. 2) ir 5 674 kv. m žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); projektinis Nr. 3), o atsakovams D. S. ir E. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise atitenka 15 101 kv. m žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); projektinis Nr. 1); be sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centre (duomenys neskelbtini) d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ nustatytus žemės sklypų, kurių projektinis Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), projektinis Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 3, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis (UAB „TopoEra“ matininko D. Ž. parengtos žemės sklypų kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)).

2. Nurodė, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 7000/22101 dalys 2,2101 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kitos šio sklypo dalys priklauso atsakovams D. S. ir E. Š.. Ieškovei inicijavus, pagal institucijų išduotus reikalavimus buvo pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas buvo atidalinti bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis, padalinant į du ir daugiau žemės sklypų, pakeičiant daliai žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Taip pat, rengiant projektą, buvo siūloma nustatyti ar panaikinti servitutus. UAB „TopoEra“ matininkas D. Ž. ieškovės lėšomis parengė projektą, žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį, kuriame numatytos atidalijami žemės sklypai. Brėžinyje suprojektuoti kiti sklypų atidalijimui reikalingi sprendiniai. Atsakovai 2020 m. kovo 9 d. ir 2020 m. balandžio 25 d. Derinimo raštais suderino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius ir aiškinamąjį raštą. Patvirtinus projektą, buvo atlikti visų žemės sklypų kadastriniai matavimai, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Suprojektuoti žemės sklypai 2020 m. gegužės 25 d. buvo paženklinti vietoje, šalys pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktus. Žemės sklypų savininkai su paženklintų žemės sklypų ribomis sutiko, patvirtindami jas savo parašais. Parengtos žemės sklypų kadastro duomenų bylos buvo suderintos ir pateiktos tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimu (duomenys neskelbtini) d. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas buvo pertvarkytas padalijimo būdu į tris žemės sklypus: projektinis. Šiuo sprendimu buvo patvirtintos parengtos žemės sklypų kadastro duomenų bylos (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyti servitutai bei pasiūlyti naujai projektuojami servitutai, nurodyti kadastrinių matavimų planuose, nustatyti notaro patvirtinta sutartimi. Nors nėra jokių faktinių ir teisinių kliūčių žemės sklypą padalinti į tris atskirus nekilnojamojo turto objektus, per daugiau kaip metus su atsakovais nepavyko suderinti pasikeitusių žemės sklypų kadastro duomenų įregistravimo VĮ Registrų centre. Kelias praplatinamas, dalis žemės paimama iš ieškovės. Atsakovai neginčija esminių sprendinių. Yra praleisti terminai ginčyti administracinius aktus. Kito kelio nėra galimybės įrengti, nes nuovažos, įvažos gali būti įrengtos ne dažniau nei 500 m ar 100 m, priklausomai nuo kelio, iš kurio yra įrengiamos. Atidalinant sklypus, servitutų suprojektavimas būtinas, bet jie yra siūlomi. Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. rugsėjo 13 d. rašte nurodyta, jog 0,08 ha servitutas nustatytas visiems suinteresuotiems asmenims.

3. Atsakovų priešieškinį prašė atmesti.

4. Atsakovai D. S. ir E. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pateikė priešieškinį, kuriuo pripažinti negaliojančiais ieškovės G. M. ir atsakovų D. S. bei E. Š. 2019 m. lapkričio 18 d. sudarytą susitarimą, atsakovės D. S. 2020 m. balandžio 25 d. pasirašytą derinimo raštą, atsakovo E. Š. 2020 m. kovo 9 d. pasirašytą derinimo raštą, atsakovės D. S. 2020 m. gegužės 25 d. pasirašytą žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktus; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, jog ieškovė nesikreipė į atsakovus dėl žemės sklypo kadastro duomenų registracijos ir konkrečių atidalijimo sąlygų, servitutų, jų turinio ir atlygintinumo nustatymo, todėl ji neturi reikalavimo teisės teismo prašyti be atsakovų sutikimo registruoti žemės sklypų kadastro duomenis ir žemės sklypo atidalijimo projekto sprendinius, padalijant žemės sklypą į tris žemės sklypus. Byloje pateikti administraciniai aktai neturi teisinės reikšmės ieškinio pagrįstumui. Ginčijami sandoriai sudaro papildomą teisinį pagrindą atmesti ieškinio reikalavimus pripažinti ieškovei G. M. teisę be atsakovų sutikimo registruoti VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ nustatytus žemės sklypų kadastro duomenis. Ieškovės užsakymu nustatyti žemės sklypų kadastriniai duomenys ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas neatitinka tikrosios atsakovų valios, nes atsakovai suklydo dėl žemės sklypų atidalijimo būdo ir siūlomų suformuoti servitutų, kadangi jie yra nustatyti išimtinai ieškovės interesų naudai, nepagrįstai varžantys atsakovų nuosavybės teises. Ieškovė naudojo apgaulę, teikė atsakovams tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri turėjo esminę reikšmę, atsakovams pasirašant ieškovės parengtus ginčijamus dokumentus. Atsakovai iš esmės suklydo, vertindami UAB „TopoEra“ Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir jame nurodytus sprendinius, D. Ž. buvo klaidingai informuoti, kad, formuojant ir pertvarkant žemės sklypą, privaloma numatyti atidalijamiems žemės sklypams (Nr. 2 ir Nr. 3) kelio servitutą, nes šie žemės sklypai gali turėti įvažiavimą keliu, besijungiančiu su valstybinės reikšmės keliu Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) per esančią nuovažą. Atsakovus suklaidino ir faktas, kad žemės sklype jau yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) ir jie buvo įsitikinę, kad atidalinus žemės sklypą į atskirus sklypus, esantis kelio servitutas privalo išlikti visiems atidalintiems sklypams. Ieškovės inicijuotas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas neatitinka sklypų formavimo ir pertvarkymo principų, numatytų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 32 ir 42 punktuose, nes žemės sklypai atidalinti, nesilaikant racionalių ribų bei pažeidžiant reikalavimą numatyti galimybę į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais. Be to, atsakovai teisės aktų nustatyta tvarka nedalyvavo projekto rengime, jiems nebuvo suteikta galimybė teikti pasiūlymus dėl žemės sklypo pertvarkymo. Atsakovai, nesutikdami su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais, 2022 m. gegužės 6 d. inicijavo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių pakeitimo procedūrą pateikdami prašymą Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti projekto sprendinių pakeitimą.

6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė sprendimą dėl ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo priimti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį – atmetė; priteisė iš atsakovų D. S. ir E. Š. po 3 638 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei G. M..

8. Teismas nurodė, kad projekto aiškinamajame rašte, kurį atsakovai suderino savo parašais, buvo išsamiai ir aiškiai nurodyti visi servitutai ir jų nustatymo teisinis pagrindas. Servitutų sprendiniai buvo ne tik nubraižyti atidalinamuose žemės sklypų planuose, nurodant, kokie tai servitutai, koks jų plotas ir paskirtis, taip pat jie buvo aprašyti žemės sklypų ribų paženklinimų aktuose, minėti dokumentai yra pačių atsakovų žemės sklypų dokumentai, kurie buvo su jais suderinti jų pačių parašais. Servituto nustatymo sprendiniai buvo susiję su pačios atsakovės veiksmais, atkuriant jai nuosavybės teises į žemės sklypą, vėliau 2008 metais tikslinant kadastro duomenis. Liudytojas D. Ž. nurodė, jog liudytojas Š. S. ir atsakovė buvo atvykę į matininko darbovietę, aiškinosi dėl projekto, buvo rodomi sprendiniai kompiuteryje, juos padidinant. Š. S. dokumentai buvo išsiųsti spalio mėnesį, o suderinimo iš atsakovės sulaukė kitų metų balandžio mėnesį. Liudytojas Š. S. paaiškino, jog dėl gautų projekto ir aiškinamojo rašto, buvo konsultuotasi su keliais matininkais, ant dokumentų atsakovai pasirašė po aiškinamojo rašto gavimo. Taigi, atsakovai turėjo pilną informaciją apie visą projekto sudėtį, sklypų padalinimo būdą, numatytus servitutus. Projekto sudėtyje dokumentų, dėl kurių atsakovai, galėjo suklysti, nebuvo. Šiuos dokumentus atsakovai galėjo aptarti su asmenimis, turinčiais specialių žinių, ką ir padarė, konsultuodamiesi su keliais matininkais, nes dokumentai buvo siųsti į liudytojo Š. S. (atsakovės sūnaus) elektroninį paštą ir turėjo tam pakankamai laiko.

9. Liudytojas Š. S. paaiškino, jog kelią (kuriuo atidalinus naudotųsi ir ieškovė) įrengė jo tėvai savo reikmėms. Ieškovė sklypą įsigijo iš atsakovės brolio, kuris faktiškai keliu nesinaudojo, neturėjo automobilio. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog ginčas iš esmės kilo dėl to, jog ieškovė intensyviau, nei atsakovės brolis, pradėjo naudotis keliu, tarp šalių kilo ginčai ir dėl to atsakovų nuomonės pasikeitė, tačiau tai nėra pagrindas su atsakovų sutikimu iki tol atliktus veiksmus dėl žemės sklypo atidalinimo pripažinti negaliojančiais.

10. Atsakovų ginčijamas 2019 m. lapkričio 18 d. susitarimas parengtas ir pasirašytas atsakovų. Kita vertus, jis šio ginčo esmei neturi teisinės reikšmės. Susitarimas nėra sudėtinė žemės sklypo 2,2101 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto dalis, neįeina į jo dokumentų sudėtį. Šio susitarimo parengimas ir pasirašymas neturėjo įtakos projekto patvirtinimui ir juo sukurtoms teisinėms pasekmėms. Derinimo raštuose atsakovai suderino projekto sprendinius ir aiškinamąjį raštą, taip pat suderino atidalijamų žemės sklypų planus, juose pasirašydami. Susitarimo sąlygos šiuose dokumentuose nėra nurodytos. Šio susitarimo vykdymas nėra šios bylos dalykas.

11. Projekte buvo numatyta išsaugoti ankstesnį įregistruotą servitutą. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog 8 m pločio kelias, servitutas ties gyvenamąją teritorija apskaičiuotas pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“; taip pat pateiktas kelio apskaičiavimo profilis. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog žemės sklype Nr. 3 (ieškovės) yra nustatoma: 215 Kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis); žemės sklypams projektinis Nr. 2, Nr. 1, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0541 ha; (S7) 222 Servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas); žemės sklypams projektinis Nr. 2, Nr.1. Taigi, projektuojamo žemės sklypo Nr. 1 naudai ieškovės žemės sklype taip pat buvo nustatyti servitutai. Įgyvendinus atidalinimo projektą, kelias praplatės ieškovės žemės sąskaita, atitiks minimalius kelio pločiui keliamus reikalavimus (STR 2.06.04:2014, IV skyrius, 2 lentelė, (8 m.)), ginčų, dėl kelio naudojimo, nebekils. Esamo servituto praplatinimas atsakovų teisių nepažeidžia.

12. Nuovažų ir įvažų įrengimas bei jų rekonstrukcija yra reglamentuojama Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinto LR aplinkos ministro ir LR susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Dl-11/3-3. Pagal KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ II sk. Nuovažos į ūkinius objektus, sodybas, žemės ūkio paskirties teritorijas ir transporto aptarnavimo ir eismo dalyviams skirtų paslaugų objektus 165 punktą krašto keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų; rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų (166 p.), todėl įrengti dvi atskiras nuovažas nėra galimybių. Atskiro, gretimo kelio įrengimas į ieškovės sklypus vertintinas kaip neracionalus ir neekonomiškas, sklype yra servitutinis, tarnaujantis kelias.

13. Ginčui reikšminga tai, kad sklypų atidalijimas vyko, atsižvelgiant į nustatytą naudojimosi tvarką, nurodytą žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, parengtame 2018 m. birželio 24 d. įmonės UAB „Valakas“ ir įregistruotą nekilnojamojo turto registre, bei pagal 2019 m. sausio 29 d pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 805, pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kur nurodyta, kad „D“ dalis priklauso savininkui (ieškovei), „A“, „B“, „C“ dalys priklauso savininkams (atsakovams), „D“ dalis formavimo pertvarkymo projekte atitinka sklypus Nr. „2“ ir „3“ (0,1326 + 0,5674 = 0,7000), „A“, „B“, „C“ dalys atitinka sklypą Nr. „1“ (1,5101 ha). Liudytojas D. Ž. taip pat patvirtino, jog kito kelio įrengimas būtų neracionalus, ydingas, sklypai atidalinti pagal nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką.

14. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo apie atidalijamą žemės sklypą, priklausantį ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, 6.2. punkto matyti, jog 0,08 ha servituto įregistravimo pagrindas yra 2006 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 02-05-4883. Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. rugsėjo 7 d. rašte nurodyta, jog, atsižvelgiant į žemės sklypo (tuo metu viso sklypo) savininkės D. S. prašymą, 2008 m. balandžio 10 d. įsakymu buvo patikslinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro ir administraciniu aktu nustatyto servituto duomenys, tačiau, kokiam viešpataujančiam daiktui nustatytas servitutas, nenurodyta. VĮ Registrų centro 2023 m. rugsėjo 6 d. rašte nurodyta, jog šiam žemės sklypui buvo įregistruotas kelio servitutas, nenurodant viešpataujančio daikto, nes jis nėra nurodytas servitutą nustatančiame dokumente. Ieškovei įgyjant žemės sklypą, 2019 m. sausio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties 2.2. punkte parduodamą daiktą charakterizuojančiuose duomenyse nurodyta, jog visam daiktui yra įregistruotas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), viešpataujantis daiktas nebuvo nurodytas. Nacionalinė žemės tarnyba 2023 m. spalio 10 d. rašte dėl minėto servituto turinio nurodė, jog žemės sklype nustatytas 0,08 ha kelio servitutas suteikia teise naudotis keliu visiems suinteresuotiems ir tokį poreikį turintiems asmenims.

15. Abiejų šalių pateikti įrodymai patvirtina, jog įregistruoto servituto paskirtis ir buvo tokia, kokią ją plano rengimo dokumentuose ir teisme nurodė matininkas. Tai, kad buvo įregistruotas 0,08 ha servitutas, reiškia, kad jis buvo įregistruotas visų bendraturčių žemės sąskaita. Patvirtinus projektą, išliko tas pats servitutas, tik jis buvo praplatintas ieškovės žemės sąskaita, tam kad būtų įgyvendinti teisės aktų reikalavimai. Projektuojami servitutai pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, patvirtintas taisykles (toliau – Taisyklės) privalomai turėjo būti numatyti projekte, nes jame turėjo būti sprendžiamas patekimas į atidalijamus žemės sklypus. Aiškinamajame rašte yra nuosekliai ir išsamiai aprašyti servitutai, kurie iš seniau nustatytų paliekami, kurie naujai nustatomi, dėl ko nustatomi tokie, koks jų nustatymo pagrindas. Atsakovų pozicija, kad ieškovė bei kiti asmenys be pagrindo naudosis jų žemės sklypo dalimi, yra nepagrįsta, kadangi analogiška žemės sklypo dalis iš ieškovės sklypo dalies numatoma atsakovų žemės sklypo, kaip viešpataujančio daikto, naudai. Matininkas D. Ž. nurodė, kad pats vyko į žemės sklypą 3 kartus. Jis nurodė, kad kelio apimtis abiejų žemės sklypų sąskaita buvo platinama, nes iki tol buvęs 4 metrų kelio plotis buvo nepakankamas, neatitiko STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Taip pat liudytojas D. Ž. nurodė, kad į sklypą 2 suprojektavo patekimą tik ieškovės sklypo sąskaita, padarė apsisukimą jos žemėje, todėl patekimas į šį sklypą atsakovų teisių nepažeidžia. Visi atsakovų argumentai dėl nepagrįsto servitutų nustatymo yra nepagrįsti. Įvertinus ieškovės, atsakovų, liudytojų D. Ž., Š. S. paaiškinimus, atsakovams sudarant ginčijamus susitarimus, derinimo raštus, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktus, suklydimo ir apgaulės, klaidinančios informacijos teikimo atsakovams nenustatyta. Liudytojo parodymai, susiję su tuo, jog viešame registre tarnaujančiam servitutui nėra išviešintas viešpataujantis daiktas, yra teisingi. Atsakovų priešieškinyje išdėstyta pozicija patvirtina, kad esminio klydimo sąlygų nėra.

16. Administraciniai aktai – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM vedėjo 2020 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. 7FPĮ-128-(14.7.124 E.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. 7SK-(14.7.100 E.) buvo paskelbti viešai. Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka jie nebuvo apskųsti. Kauno rajono savivaldybės administracija 2020 m. vasario 25 d. Derinimo aktu suderino žemės sklypo atidalijimo projektą, kaip atitinkantį teisės aktų reikalavimus. Taip pat šį projektą Žemės valdos projekto patikrinimo aktu patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, nustatant, kad projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Šie administraciniai sprendimai taip pat nebuvo skundžiami. Tai yra savarankiškas pagrindas atmesti priešieškinio reikalavimus. Atsakovai, ginčydami savo sutikimus ir parašus žemės sklypų ribų paženklinimo aktuose, neginčija administracinio sprendimo, kuriuo pakeisti sklypo kadastro duomenys buvo patvirtinti, todėl priešieškinio tenkinimas nesukurtų jokių teisinių pasekmių. Projekto iniciatorė yra ieškovė, kuri laiko, kad Projektas yra iš dalies įgyvendintas ir patvirtinto projekto sprendinių keisti nesutinka, dėl šių aplinkybių priešieškinis taip pat yra atmestinas (Taisyklių 13 p., 13.4 p., 74¹ p.).

17. Bendraturčių nesutikimas turi būti pagrįstas realia jų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Atsakovai nesirėmė, o teismas nenustatė jokio realaus atsakovų teisių pažeidimo. Atsakovai, atsisakydami įregistruoti vietoje bendro sklypo tris atskirus žemės sklypus, pažeidžia ieškovės, kaip žemės savininkės teises. Atsakovų atsisakymas įregistruoti žemės sklypus yra neteisėtas, nes kiekvienas savininkas jam priklausančiu turtu turi teisę disponuoti savo nuožiūra. Atsakovai, atsisakydami atsidalinti bei atlikti pakeitimus nekilnojamojo turto kadastre pagal su jų sutikimu parengtus, patvirtintus ir galiojančius tris atskirus žemės sklypų planus, nepagrįstai atsisako duoti sutikimą šiuos žemės sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju atsakovų sutikimas reikalingas, kad būtų galima išregistruoti ieškovės ir atsakovų bendrą dalinę nuosavybę į žemės sklypą bei įregistruoti tris atskirus žemės sklypus pagal parengtus ir patvirtintus atskirus žemės sklypų projektus. Tuo jie pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus interesus, todėl tokios teisės turi būti ginamos. Ieškovė yra dalies žemės sklypo savininkė. Jos, kaip savininkės, teises gina LR Konstitucijos 23 straipsnis. Atsakovų teisės, atidalijant šalims priklausančius žemės sklypus į atskirus turtinius vienetus, niekaip nėra pažeidžiamos, byloje pažeidimai nenustatyti.

18. Atsakovai nereiškė prieštaravimų tokio turinio Projektui, kas patvirtina, jog atsakovai laikė, jog Projekto sprendiniai nepažeidė jų teisių ir interesų. Kita vertus, nei viena iš atsakovų nurodytų aplinkybių nesudaro pagrindo išvadai, jog minimu Projektu buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir atsakovų teisės. Laikytina, kad atsakovai, atsisakydami vykti į notarinę kontorą ir sudaryti susitarimą dėl atidalinimo, atlikti pakeitimus Nekilnojamojo turto kadastre pagal su jų sutikimu parengtus, patvirtintus ir galiojančius atskirus žemės sklypų planus, elgiasi neteisėtai.

19. Ieškinį tenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 85 Eur žyminio mokesčio bei 7 191 Eur advokato atstovavimo išlaidos. Valstybė šioje byloje išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą nepatyrė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Apeliaciniame skunde atsakovai D. S. ir E. Š. prašė Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas:

1.1. Neįvertino visų aplinkybių ir teisinių argumentų, nurodytų atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-34516). Skundžiamame sprendime jie net nėra aprašyti, tuo pažeidžiant CPK 270 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, numatančias reikalavimą aprašomojoje sprendimo dalyje pateikti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauką. Teismas nenurodė motyvų dėl atsakovų pateiktų įrodymų, patvirtinančių atsikirtimo į ieškinį argumentus. Tuo teismas taip pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas. Visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, sudarančios teisinį pagrindą atsakovams neįgyvendinti žemės sklypo pertvarkymo ir atidalijimo projekto atsakovų atstovo išsamiai buvo atskleistos bylos nagrinėjimo metu, tiek teiktuose žodiniuose ir rašytiniuose paaiškinimuose, baigiamojoje kalboje, tačiau teismas šių įrodymų netyrė, dėl jų nepasisakė. Tokiu būdu teismas šiurkščiai pažeidė procesinės teisės normas ir neatskleidė bylos esmės.

1.2. Teismas sprendimą priėmė, turėdamas išankstinę nuomonę, jo nepagrįstos išvados surašytos taip, kad pateisinti jo rezultatą, kas objektyviai patvirtina bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą. Teismas, būdamas šališkas, netyrė ir nevertino, kad žemės sklypo atidalijimo projekte, išplečiant atsakovams nuosavybės teisėmis priklausančioje žemės sklypo dalyje nustatyto kelio servituto S-1 tarnavimą ir ieškovei atidalinamiems dviem žemės sklypams, kurių naudojimo paskirtis yra pakeičiama į gyvenamųjų namų statybos, esminiai pažeidžiamos atsakovų nuosavybės teisės ir teisėti interesai, kad atsakovų nuosavybės teisės nepagrįstai ribojamos, nustatant kelio servitutą, kaip tarnaujantį daiktą ieškovės atidalinamiems žemės sklypams projektiniai Nr. 2 ir Nr. 3, nes šie atidalinami žemės sklypai gali turėti atskirą įvažiavimą nuo valstybinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini).

1.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra galimybių įrengti dvi atskiras nuovažas, atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovė galėtų naudotis ta pačia nuovaža ir į savo sklypus įsirengtų atskirą kelią. Teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl atskiro įvažiavimo įrengimas į ieškovės sklypus laikytinas neracionaliu ir neekonomišku, šias deklaratyvias išvadas remdamas tik matininko D. Ž., atstovavusio išimtinai ieškovės interesus, teiginiu, kad kito kelio įrengimas būtų neracionalus, ydingas. Teismas neįvertino atsakovų pateiktų argumentų ir IĮ „Vitmeta“ projektinių sprendinių atitikimo Taisyklių reikalavimams ir atidalinamų žemės sklypų racionalumo. Teismas visiškai nevertino ir pateikto IĮ „Vitmeta“ 2022 m. birželio 23 d. rašto, kuriame pažymėta, kad toks žemės sklypo pertvarkymo būdas buvo suderintas su Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriumi. Be to, pagal IĮ „Vitmeta“ Preliminarią žemės sklypo pertvarkymo schemą būtų apsaugotos visų bendraturčių teisės ir teisėti interesai, nepablogintos žemės sklypų naudojimo sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti. Teismas neįvertino žemės sklypų projektuotojos liudytojos U. V. 2023 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje duotų paaiškinimų, kad D. Ž. parengto žemės sklypo atidalijimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai yra neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, o suprojektuoti servitutai ženkliai pažeidžia atsakovės D. S. nuosavybės teises, nes dviem ieškovei atidalinamiems žemės sklypams keičiama naudojimo paskirtis į gyvenamųjų namų statybos, todėl paliekamos sąlygos atsakovės lėšomis ir darbu sukurtu įvažiavimu ateityje naudotis neapibrėžtam ratui atidalinamuose žemės sklypuose esančių gyvenamųjų namų gyventojams, nors yra atskiro įvažiavimo įrengimo galimybė. Būtina įvertinti, kad tarp atsakovės D. S. ir ieškovės nuolat kyla ginčai dėl atsakovei priklausančio įvažiavimo naudojimo. Teismas neatsižvelgė į 2023 m. kovo 20 d. atsiliepime į ieškinį nurodytą kasacinio teismo praktiką.

1.4. Teismas netyrė 2023 m. kovo 20 d. atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, kad matininko D. Ž. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas neatitinka sklypų formavimo ir pertvarkymo principų, numatytų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Žemės sklypai suprojektuoti, nesilaikant racionalių ribų. 0,1326 ha žemės sklypas Nr. 2 suprojektuotas taip, kad riboti atsakovų nuosavybės teises, sudarant faktines sąlygas, jog būtų naudojamasi atsakovės D. S. įrengtu įvažiavimo keliu. Be to, žemės sklypai suprojektuoti, pažeidžiant reikalavimą numatyti galimybę į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais. Matininko D. Ž. parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte suprojektuotų kelio servitutų neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtina naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Matininko D. Ž. parengtame projekte nurodytas kelio servitutas atsakovams priklausančio žemės sklypo dalyje prieštarauja jo paskirčiai, nes savininkai nėra susitarę dėl jo nustatymo ir atlygintinumo. Ieškovė siekia patenkinti tik savo asmeninius interesus atsakovų nuosavybės sąskaita. Teismas neištyrė D. Ž. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių, atskleistų Aiškinamajame rašte, klaidingai nurodė, kad atsakovų žemės sklype Nr. 1. esantis kelio servitutas jau yra, tačiau neįvertino, kad, kaip nurodyta Aiškinamajame rašte, šis (S4) 215 Kelio servitutas, kaip tarnaujantis daiktas žemės sklypams projektiniai Nr. 2 ir Nr. 3, yra nustatomas naujai, be to, naujai nurodant, kad jis nustatomas visam žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pažeidžiamos atsakovų nuosavybės teisės, nepagrįstai išplečiant kelio servituto tarnavimą kitų atidalinamų ir viešpataujančiais tampančių žemės sklypų atžvilgiu. Ieškovė tokiu būdu nesąžiningai siekia sudaryti faktines sąlygas, kad atidalinti žemės sklypą į naujai formuojamus žemės sklypus Nr. 2 ir Nr. 3 toliau galėtų patekti tik per atsakovų žemės sklype esantį įvažiavimą. Teismas neįvertino matininko D. Ž. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto schemos Nr. 2 ir aiškinamojo rašto. Toks atidalinamų žemės sklypų formavimas su dideliu kiekiu servitutų, kai jų galima išvengti, yra akivaizdžiai neracionalus ir sudarantis sąlygas tolimesniems ginčams tarp žemės sklypų savininkų dėl servitutų naudojimo. Teismas neįvertino atsakovų pateiktų įrodymų, kad ieškovė jai atidalinamame žemės sklype Nr. 3 nustatytame (S6)115 Kelio servitute įvažiavimo ir gatvės praplatinimo neketina įsirengti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sklypų atidalijimas vyko, atsižvelgiant į nustatytą naudojimosi tvarką. Oficialūs rašytiniai įrodymai, kurių teismas netyrė, patvirtina, kad D. Ž. parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas nėra parengtas pagal galiojusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, ginčo kelio servitutą, kaip tarnaujantį daiktą, nepagrįstai išplečiant ieškovės atidalinamų sklypų projektiniai Nr. 2 ir Nr. 3, kaip viešpataujančių daiktų, atžvilgiu. Teismas neištyrė įrodymų dėl kelio servituto (S1), kaip tarnaujančio daikto, galiojimo atsakovės D. S. priklausančios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) žemės sklypo atžvilgiu. Teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadas, šališkai remdamasis ieškovės advokatės R. Gradauskienės pateiktu nepragrįstu Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. spalio 10 d. raštu.

1.5. Teismas neįvertino, kad ieškovė neturėjo reikalavimo teisės teismo prašyti be atsakovų sutikimo registruoti žemės sklypų kadastro duomenis ir žemės sklypo atidalijimo projekto sprendinius, padalijant žemės sklypą į tris žemės sklypus. Ieškinys pareikštas, nesant ieškovės teisių pažeidimo, kas sudaro savarankišką pagrindą jį atmesti. Ieškovė niekada nesikreipė į atsakovus dėl žemės sklypo kadastro duomenų registracijos ir nesiūlė konkrečių atidalijimo sąlygų, servitutų, jų turinio ir atlygintinumo nustatymo notariniu susitarimu. Teismas nevertino, kad patikslintame ieškinyje, argumentuojant teisę ieškovei reikšti reikalavimus, nepagrįstai remiamasi Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1156-587/2019, nes joje buvo skirtingos esminės faktinės aplinkybės.

1.6. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovų priešieškinio, nes neišnagrinėjo esminių faktinių aplinkybių, netyrė kiekvieno iš ginčijamų sandorių negaliojimo faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų. Teismas objektyviai neištyrė liudytoju apklausto matininko D. Ž. 2022 m. birželio 29 d. teismo posėdyje duotų paaiškinimų. Netyrė ir nevertino, kad tokie žemės sklypo atidalijimo ir pertvarkymo projekto autoriaus matininko D. Ž. teiginiai įrodo atsakovų sąmoningos apgaulės faktą dėl žemės sklype esančio kelio servituto (S-1), kaip tarnaujančio daikto, teisinės reikšmės. Matininkas D. Ž. žemės sklypo atidalijimo projektą rengė išimtinai G. M. interesų naudai, pažeisdamas atsakovų teises ir teisėtus interesus. Teismo posėdžio metu ieškovė teismui taip pat nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, kad pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą servitutai liko nepakeisti. Aplinkybė, kad teismo nurodyti administraciniai aktai nebuvo ginčijami, neturi teisinės reikšmės priešieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių dėl atsakovų apgaulės ir suklydimo pagrįstumui. Teismas turėjo analizuoti priešieškinyje ir jį patikslinančiame 2023 m. kovo 20 d. atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Teismas, nepagrįstai bando paneigti atsakovų teisę inicijuoti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pakeitimo procedūrą pagal Taisyklių 74¹ punkto nuostatas, nors tokią teisę jie turi pagal Taisyklių 13.4 punktą. Baigus šios bylos nagrinėjimą atsakovai pagal Taisykles toliau tęs savo, kaip bendraturčių teisių realizavimą, atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas taip pat netyrė įrodymų dėl faktinių aplinkybių, kad atsakovai nebuvo kviesti į žemės sklypo žymėjimą ir apgaulingai buvo nurodoma, kad žemės sklype esantis kelio servitutas priklauso visiems, todėl yra būtina jį nustatyti ir ieškovės atidalinamiems žemės sklypams projektiniai Nr. 2 ir Nr. 3. Šie žemės sklypai gali turėti atskirą įvažiavimą keliu, besijungiančiu su valstybinės reikšmės keliu Nr. 141 per esančią nuovažą. Teismas nepasisakė dėl priešieškinio argumentų, kad ieškovė nuo pat pradžių atsakovus apgavo, nutylėdama savo tikruosius ketinimus, susitarime įsipareigodama įvykdyti tai, ko realiai neketino, nors tai buvo esminiai žemės sklypo atidalijimo sprendiniai. Teismas neįvertino nurodytų argumentų, kad negalima nustatyti servituto, kuris ekonomiškai nėra reikalingas viešpataujančiam daiktui ir neatsižvelgė į įrodytas faktines aplinkybes, kad ieškovė, inicijuodama ir rengdama žemės sklypo atidalijimo projektą, kartu su matininku D. Ž. atsakovams teikė tikrovės neatitinkančią, klaidinančią bei apgaulingą informaciją, piktnaudžiavo savo teise, nebendradarbiavo ir nesikooperavo, siekė vienašališkų savo interesų patekinimo. Teismas neištyrė ir nevertino atsakovų atsiliepime į patikslintą ieškinį ir priešieškinyje nurodytų argumentų pagrįstumo, pateiktų oficialių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų ir šalių paaiškinimų, pažeidė CPK 12 ir 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principus.

21. Ieškovė G. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas; neprieštarauja bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

2.1. Teismas tenkino eilę atsakovų atstovo prašymų, susijusių su posėdžių atidėjimu ir įrodymų pateikimu, posėdžių metu atsakovų atstovas teikė itin plačius, išsamius paaiškinimus, tuo akivaizdžiai realizuodamas CPK 42 straipsnyje numatytas teises. Byloje paaiškinimus teikė ir patys atstovai, jų prašymu apklausti liudytojai, todėl teismas visapusiškai padėjo šalims įgyvendinti savo teises, pateikti visus su ginču susijusius įrodymus, kad galėtų visapusiškai ir pilnai išnagrinėti šią bylą. Teismas pagal savo įsitikinimą priėmė sprendimą, neperimdamas atsakovų deklaruojamo „teisingo ginčo išsprendimo būdo“, kas negali reikšti, jog teismas buvo šališkas.

2.2. Iškilus ginčui dėl šio servituto turinio, Nacionalinė žemės tarnyba prie AM 2023 m. spalio 10 d. rašte nurodė, jog žemės sklype nustatytas 0,08 ha kelio servitutas suteikia teisę naudotis keliu visiems suinteresuotiems ir tokį poreikį turintiems asmenims. Registro tvarkytojas įregistravo tokį abstraktų servitutą, nenurodant viešpataujančio daikto, o atsakovė niekuomet neskundė registro tvarkytojo veiksmų, nesprendė viešo registro duomenų pakeitimo klausimo. Matininko D. Ž. nurodyta informacija yra teisinga ir atitinkanti bylos rašytinius duomenis. Teiginiai, kad buvo suklysta dėl projekto sprendinių, ne tik neatitinka realybės, bet ir pačių atsakovų elementarių rūpestingumo standartų. Atsakovai turėjo visą informaciją apie Projekto sudėtį, sklypų padalinimo būdą, naikinamus ir numatomus servitutus. Projekte buvo numatyta išsaugoti ankstesnį įregistruotą servitutą, taip pat jį praplatinti ieškovės žemės sklypo sąskaita, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus. Atskirų įvažų formavimo galimybė neegzistuoja. Sklypų atidalijimas vyko, atsižvelgiant į nustatytą naudojimosi tvarką. Projektu, numatant žemės sklypo padalijimo (atidalijimo) sprendinius, siūlomi nustatyti ar panaikinti servitutai yra neatsiejamas projekto rengimo sprendinys, kuris, patvirtinus Projektą, įgyvendinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 25 d. derinimo aktu, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM žemės valdos projekto patikrinimo aktu D. Ž. parengtas projektas buvo įvertintas, kaip atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM vedėjo 2020 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. 7FPĮ- 128-(14.7.124 E.) ir jos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. 7SK-(14.7.100 E.) buvo paskelbti viešai ir administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka nebuvo apskųsti.

2.3. Ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo procedūra yra baigta, sklypai įstatymo nustatyta tvarka suformuoti į atskirus nekilnojamojo turto objektus ir turi būti įregistruoti VĮ Registrų centre. Dėl kadastro duomenų pakeitimo į VĮ Registrų centrą su prašymais reikia kreiptis visiems trims išformuoto žemės sklypo bendraturčiams. Atsakovų atsisakymas tai atlikti pažeidžia ieškovės teises.

2.4. Teisinės padėties sugrįžimui į padėtį, buvusią iki teisinio žemės sklypų atidalijimo, būtinas administracinių aktų pripažinimas negaliojančiais teismine tvarka. Tokio teismo sprendimo nėra ir nėra inicijuoto tokio teisminio ginčo. Be to, terminai ginčyti administracinius aktus yra praleisti. Atsakovai priešieškiniu net ir formaliąja prasme reiškia nepagrįstą bei akivaizdžiai nenustatantį jokių teisių ar pareigų reikalavimą, neatitinkantį CK 1.138 straipsnyje įtvirtintų civilinių teisių gynybos būdų. Neginčijant paties Projekto ir jį patvirtinusio administracinio akto, negali būti sukurtas atsakovų pageidaujamas teisinis rezultatas, todėl atsakovų priešieškinis buvo suformuluotas teisiškai netinkamai ir turi būti paliktas nenagrinėtu.

2.5. Atsakovų ginčijamas 2019 m. lapkričio 18 d. susitarimas ginčo esmei neturi jokios teisinės reikšmės. Tokio susitarimo nuginčijimas nesukels atsakovams jų norimų pasekmių. Šis susitarimas iš dalies buvo įvykdytas, taip pat gali būti vykdomas ateityje. Visi atsakovų suderinti sprendiniai buvo visiškai aiškūs ir akivaizdūs – tiek žemės sklypų planai, tiek žemės sklypo pagrindinis brėžinys bei Projekto aiškinamasis raštas, iš jų atsakovai galėjo suvokti Projekto esmę. Projekto aiškinamajame rašte, kurį savo parašais atsakovai suderino, buvo išsamiai ir aiškiai nurodyti visi servitutai (esami, naujai nustatomi) ir jų nustatymo teisinis pagrindas. Sprendiniai dėl servitutų buvo aprašyti ir žemės sklypų ribų paženklinimų aktuose, minėti dokumentai buvo su atsakovais suderinti jų pačių parašais. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovai turėjo pilną informaciją apie visą projekto sudėtį, sklypų padalinimo būdą, numatomus servitutus. Projekto sudėtyje dokumentų, dėl kurių atsakovai galėjo suklysti, nebuvo. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog suklydimo ir apgaulės, klaidinančios informacijos teikimo atsakovams nenustatyta.

2.6. Projekto iniciatorė yra ieškovė, ji nesutinka keisti įsigaliojusio Projekto sprendinių. Be to, Projektas yra įgyvendintas, todėl atsakovų argumentai, jog teismas neįvertino byloje teismui pateikto IĮ „Vitmeta“ 2022 m. birželio 23 d. rašto bei projektuotojos liudytojos U. V. parodymų, duotų 2023 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje, neturi teisinės prasmės. Žemės sklypo padalijimo procedūrą pilnai užbaigus ir žemės sklypams jau esant atidalintiems, galėtų būti sprendžiamas ne jų padalijimo, bet sujungimo arba kitokio perskirstymo klausimas, rengiant naują Projektą ateityje, jei su tuo sutiktų visų trijų atidalintų žemės sklypų savininkai, todėl šioje dalyje teismo išvados yra visiškai pagrįstos ir teisėtos.

2.7. Teisme pareikštas ieškovės reikalavimas atitinka analogiškose bylose reikštus ir teismų tenkintus reikalavimus. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovai, atsisakydami atlikti pakeitimus nekilnojamojo turto kadastre pagal su jų sutikimu parengtus, patvirtintus ir galiojančius atskirus žemės sklypų planus, nepagrįstai atsisako duoti sutikimą šiuos žemės sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

22. . Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde apibrėžtų ribų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

24. Apeliaciniame skunde atsakovų atstovas advokatas M. Šimonis pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šis prašymas grindžiamas poreikiu tiesiogiai ir betarpiškai ištirti atsakovų pateiktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, kurių neištyrė šališkai bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui labai svarbu tiksliai nustatyti žemės sklypų planuose ir schemose, įregistruotose Nekilnojamojo turto registre, duomenis dėl daiktinių teisių ir naudojimosi tvarkos, servitutų tarnaujančių ir viešpataujančių daiktų, formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių racionalumo ir atitikimų teisės aktų reikalavimams, ištirti IĮ „Vitmeta“ preliminarią žemės sklypo pertvarkymo schemą, taip pat išklausyti IĮ „Vitmeta“ direktorės projektuotos liudytojos U. V. parodymus, nes jų neištyrė ir neįvertino pirmosios instancijos teismas. Atsakovė D. S. nori būti išklausyta dėl jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu ieškovės G. M. ir matininko D. Ž. įvykdytos apgaulės ir klaidinimo, suprojektuotų žemės sklypų neracionalumo ir naujų suprojektuotų servitutų, pažeidžiančių atsakovų nuosavybės teises, nes tai yra esminės bylos aplinkybės.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018). Šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o teismas sprendžia, kiek pateikti argumentai reikšmingi ir ar jie pagrindžia poreikį nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai pateiktame prašyme nepagrindžia išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje. Liudytoja U. V. buvo apklausta, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir pateikė savo paaiškinimus, atsakovės D. S. teisė būti išklausytai apeliaciniame procese buvo įgyvendinta jai pateikus savo poziciją apeliaciniame skunde. Tokiu būdu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose apeliacinės instancijos teismui suformulavo savo pozicijas pakankamai aiškiai jų ginčui spręsti, dėl to nėra būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Taigi, apeliantų D. S. ir E. Š. atstovo advokato M. Šimonio prašymas netenkintinas ir byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl esminių bylos aplinkybių

27. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas, o atsakovų priešieškinis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovai apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą, dėl to prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

28. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovė G. M. ir atsakovai E. Š. bei D. S. yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovei G. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 7000/22101 dalys žemės sklypo ir jame esantis pastatas – ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turtas įgytas 2019 m. sausio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 805 pagrindu. Atsakovui E. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 5000/22101 dalys žemės sklypo, turtas įgytas 2009 m. gegužės 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-3374 pagrindu. Atsakovei D. S. nuosavybės teises priklauso 10101/22101 dalys nurodyto žemės sklypo, turtas įgytas Kauno apskrities viršininko 2006 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 02-05-4883 ir tos pačios dienos sprendimo Nr. 52/20727 pagrindu. Ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype nuo 2009 m. vasario 19 d. yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

29. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teises yra įregistruoti servitutai (tarnaujantys) – 0,0169 kv. m servitutas modulinės transformatorinės MT statyba, 10 kV, 0,4 kV kabelių linijų tiesimas ir šių elektros įrenginių eksploatavimas (2011 m. kovo 1 d. servituto sutarties Nr. 2-1248 pagrindu), bei 0,08 ha ploto kelio servitutas (Kauno apskrities viršininko 2006 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 02-05-4883 pagrindu).

30. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 str. 2 d.). Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 str.). Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 str. 1 d., 4.80 str. 1–2 d., 4.81 str. 1 d.). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.

31. Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-346-(14.7.124.) buvo nuspręsta rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas), kurio tikslas atidalinti bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis, padalinti į du ir daugiau žemės sklypų, pakeičiant daliai žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Įsakyme taip pat buvo siūloma nustatyti ar panaikinti žemės sklypams servitutus. Kauno rajono savivaldybės administracija 2019 m. birželio 20 d. Nr. RFP-214 išdavė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (ZSFP-61986). NŽT 2019 m. birželio 21 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 7RE-205-(14.7.36).

32. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą rengė UAB „TopoEra“ matininkas D. Ž., kuris buvo pateiktas derinti Kauno rajono savivaldybei (2020 m. vasario 25 d. derinimo aktas Nr. DA-73) ir NŽT. NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-128-(14.7.124 E.) buvo patvirtintas žemės sklypo 2,2101 ha, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo pertvarkymo projektas, kartu pakeičiant pagal projektą naujai suformuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. 2 ir Nr. 3) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nustatytos pertvarkomų žemės sklypų specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Įsakyme taip pat nurodyta, kad paliekami žemės sklypui (projektinis Nr. 1) administraciniu aktu ir susitarimu nustatyti servitutai, bei siūlomi nustatyti nauji kelio servitutai žemės sklypams (projektiniai Nr. 2 ir Nr. 3) arba suteikiantys teisę žemės sklypo (projektinis Nr. 1) naudotojams tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas.

33. Suprojektuoti žemės sklypai 2020 m. gegužės 25 d. buvo paženklinti vietoje ir atsakovai pasirašė tiek sklypo planuose, sutikdami su paženklintų žemės sklypų ribomis bei plotais, tiek ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktuose. Parengtos žemės sklypų kadastro duomenų bylos buvo suderintos ir 2020 m. birželio 16 d. pateiktos patikrinti ir tvirtinti NŽT. Patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta (NŽT 2020 m. birželio 29 d. tikrinimo aktai Nr. KAM-26912-(10.9 E.), Nr. KAM-26879-(10.9 E.).

34. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 7SK-1513-(14.7.110 E.) buvo nuspręsta padalijimo būdu pertvarkyti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijant jį į tris žemės sklypus: projektinis Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), projektinis Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu buvo patvirtinti nustatyti kadastro duomenis pagal UAB „TopoEra“ parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 02-05-4883 nustatytas 0,08 ha kelio servitutas ir 2011 m. kovo 1 sutartimi nustatytas servitutas išlieka žemės sklypui, kurio projektinis Nr. 1. Taip pat pasiūlyta naujai projektuojamus servitutus, nurodytus žemės sklypų kadastrinių matavimų planuose, nustatyti notaro patvirtinta sutartimi (sprendimo 5 p.).

Dėl atsakovų priešieškinio

35. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovų priešieškinio konstatavo, jog įvertinus šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų D. Ž. ir, Š. S. parodymus, byloje surinktus įrodymus, nenustatyta, kad atsakovai, sudarydami ginčijamus susitarimus, pasirašydami derinimo raštus, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktus, iš esmės suklydo ar buvo apgauti dėl jiems pateiktos klaidinančios informacijos.

36. Atsakovai, nesutikdami su teismo išvada, apeliaciniame skunde teigė, jog teismas neišnagrinėjo esminių faktinių aplinkybių, kurias atsakovai nurodė ir atsiliepime į ieškinį, todėl neatskleidė bylos esmės; teismas neobjektyviai vertino liudytojo D. Ž., ieškovės atstovės advokatės R. Gradauskienės ir ieškovės sąmoningai klaidinančius parodymus dėl įregistruoto kelio servituto turinio, nurodytų faktinių aplinkybių, neatitinkančių tikrovės ir prieštaraujančių apeliaciniame skunde nurodytiems oficialiems rašytiniams įrodymams. Teismas nevertino, kad ieškovė nevykdo 2019 m. lapkričio 18 d. susitarime nurodytų įsipareigojimų, ir nepagrįstai sprendė dėl administracinių aktų neginčijimo byloje, nes jie neturi teisinės reikšmės priešieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių dėl atsakovų apgaulės ir suklydimo pagrįstumui, o pasibaigus bylos nagrinėjimui atsakovai teisės aktų nustatyta tvarka toliau tęs ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto regimo procedūras.

37. Taigi, apeliantai priešieškinyje sandorius ginčijo dviem pagrindais – CK 1.90 straipsnio pagrindu (kaip sudarytus dėl suklydimo) ir CK 1.91 straipsnio pagrindu (kaip sudarytus dėl apgaulės).

Dėl sandorių negaliojimo dėl suklydimo

38. Priešieškiniu atsakovai įrodinėjo, kad sudarydami 2019 m. lapkričio 18 d. susitarimą su ieškove, pasirašydami 2020 m. balandžio 25 d. (D. S.) ir 2020 m. kovo 9 d. (E. Š.) derinimo raštus, bei 2020 m. gegužės 25 d. D. S. pasirašytą žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktus neteisingai suvokė bei suklydo dėl sklypų atidalijimo būdu, nustatyto servituto turinio, ieškovės pažado įgyvendinti projektinius sprendinius ir užtikrinti kelio servitutą, kaip įvažiavimo kelio dalį, kuriuo naudosis visi dabartiniai žemės sklypo bendraturčiai, jai atitenkančioje žemės sklypo dalyje; matininko D. Ž. atsakovams teiktos informacijos dėl atidalijimo būdo, servitutų nustatymo, patekimo į sklypus tiesiai iš valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini), nenaudojant žemės sklypo dalies, priklausančios atsakovams, dėl ko atsakovai iš esmės suklydo vertindami UAB „TopoEra“ parengtą projektą

39. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad atsakovai buvo ieškovės suklaidinti, apgauti, neteisingai suvokė bei esminiai suklydo dėl ginčijamų sandorių.

40. Vertindama atsakovų nurodytus argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog sandorio sudarymas yra valinis veiksmas, todėl galimi atvejai, kai sandorį sudarančio asmens veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais sandorį sudaręs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė pripažinti sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus. Tokiais atvejais teismas sprendžia dėl suklydimo, vertindamas, ar bylos aplinkybės iš tikrųjų patvirtina suklydimo faktą pagal įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus suklydimą apibūdinančius kriterijus.

41. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Remiantis CK 1.90 straipsnio 4 dalimi, suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.

42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suklydimas taip pat yra suprantamas kaip neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014).

43. Konkrečiu atveju, šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2015; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-969/2016; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018).

44. Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.). Taigi tais atvejais, kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Toks vertinimas siejamas su tuo, kad tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią. Analogiškai, jeigu sandoris, atsižvelgiant į jo prigimtį, yra rizikingas, tai sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu. Nurodytos vertinimo gairės lemia tai, kad ir teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-219/2017). Taigi, tik konkrečių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į sandorių sudarymo aplinkybes, jo šalis, sudarymo aplinkybes ir kitus minėtus kriterijus, yra sprendžiama, ar egzistuoja teisiniai pagrindai teigti, jog sandoriai buvo sudaryti dėl esminio suklydimo.

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau minėtus pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, nesutinka su atsakovų teigimu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino aptariamą teisinį reguliavimą bei, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo pripažinti sandorių negaliojančiais CK 1.90 straipsnio pagrindu, nes byloje nenustatyta, jog sandoriai buvo sudaryti dėl esminio suklydimo.

46. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog 0,08 ha servitutas (tarnaujantis daiktas) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas Kauno apskrities viršininko 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 02-05-4883, kuriuo atsakovei D. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Kelio servitutas Nekilnojamojo turto registre yra viešai įregistruotas nuo 2006 m. liepos 5 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sklype buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal 2008 m. birželio 27 d. UAB „Valakas” parengtą planą ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre nuo 2009 m. gegužės 7 d. Kaip matyti iš byloje pateiktų planų (UAB „Valakas“ 2007 m. lapkričio 23 d. planas, 2008 m. birželio mėnesio planas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, IĮ „Vimeta“ 2022 m. rugsėjo 22 d. parengta situacijos schema, ištrauka iš 2005 m. žemėtvarkos projekto), UAB „TopoEra“ sprendinių brėžinio (ortofoto plano), viešai skelbiamų duomenų internetiniuose portaluose https://www.geoportal.lt/map/ ir https://www.regia.lt/map/kauno_r?lang=0 (CPK 179 str. 3 d.) kito įvažiavimo į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra, kas reiškia, jog nustatytu kelio servitutu naudojosi ne tik atsakovė D. S. patekimui į jai nuosavybės teise priklausančią namų valdą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), bet ir kiti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Todėl atmestini, kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, jog kelio servitutas ginčo žemės sklype buvo nustatytas išskirtinai atsakovės D. S. naudai.

47. Ieškovų teigimu, jiems ieškovės ir matininko D. Ž. buvo pateikta klaidinga informacija dėl servituto turinio ir apimties, sklypų padalijimo būdo, nenumatytos galimybės į kiekvieną žemės sklypą patekti savarankiškai tiesiogiai per esančią nuovažą nuo kelio (duomenys neskelbtini).

48. Teismas nustatė, kad projekto aiškinamajame rašte išsamiai ir aiškiai buvo nurodyti visi servitutai (esami, naujai nustatomi) ir jų nustatymo teisinis pagrindas. Sprendiniai dėl servitutų buvo ne tik nubraižyti atidalinamuose žemės sklypų planuose, nurodant kokie tai servitutai, koks jų plotas ir paskirtis. Servitutai taip pat buvo aprašyti ir žemės sklypų ribų paženklinimų aktuose. Be to, visi dokumentai ieškovams buvo išsiųsti susipažinimui, dėl dokumentų turinio atsakovai konsultavosi su specialistais, ką patvirtina liudytojo Š. S. (atsakovės D. S. sūnaus) parodymai, atsakovai turėjo pakankamai laiko (beveik pusmetį) susipažinti su pateiktais pasiūlymais, pareikšti pastabas ar pateikti savo pasiūlymus.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovai turėdami visapusišką, išsamią informaciją apie sklypo pertvarkymo projektą, neteikdami jokių pastabų, pasiūlymų duomenų, projekto sprendinių pakeitimui, patikslinimui, nebuvo pakankamai rūpestingi, atsargūs ir atidūs, todėl tariamai klaidingas jų įsivaizdavimas apie projekto turinį, praėjus daugiau kaip 3 metams po ginčijamų sandorių sudarymo, negali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas.

50. Anksčiau šioje nutartyje teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nėra įrodytas faktas, jog ieškovė, rengdama sklypų atidalijimo projektą, neatsižvelgė į atsakovų interesus, kad parengtas atidalijimo projektas neatitiko tarp bendraturčių nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, teisės aktų reikalavimų, kad administraciniai aktai, kuriais šis atidalijimo projektas buvo patvirtintas, ar nustatytas servitutas buvo panaikintas, pakeisti administracine ar teismine tvarka.

51. Kaip jau minėta, CK 1.90 straipsnio 5 dalis nurodo, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Atsakovų pozicija, sudarant ginčijamą susitarimą ir pasirašant ginčijamus aktus, rodo, jog jie turėjo galimybę susipažinti su rengiamu projekto sprendiniais, teikti pasiūlymus dėl projekto sprendinių, dalyvauti paženklinant sklypų ribas ir atliekant matavimus. Tai, kad atsakovai persigalvojo ir ėmėsi rengti kitą sklypo pertvarkymo projektą, nustatyta tvarka nenuginčiję nei administracinių aktų dėl servituto nustatymo, nei sprendimų, kuriais buvo patvirtintas UAB „TopoEra“ parengtas projektas, yra aplinkybės, dėl kurios riziką prisiėmė patys atsakovai.

52. Priešingų išvadų dėl atsakovų esminio suklydimo traktavimo neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde pateikiami argumentai apie esminio suklydimo sąlygų egzistavimą, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamų sandorių negaliojančiais CK 1.90 straipsnio pagrindu.

Dėl sandorių negaliojimo dėl apgaulės

53. Priešieškiniu atsakovas įrodinėjo, kad sudarant ginčijamus sandorius ieškovės apgaulingi veiksmai pasireiškė ieškovės pasamdyto matininko D. Ž. atsakovų suklaidinimu dėl žemės sklype esančio kelio servituto (S-1), kaip tarnaujančio daikto, kuriuo galėjo naudotis tik D. S. patekimui į jai pačiai priklausantį namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teisinės reikšmės, ieškovės prisiimtų įsipareigojimų pagal 2019 m. lapkričio 18 d. susitarimą nevykdymu.

54. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį (CK 1.91 str.), byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015). CK 1.91 straipsnio 5 dalyje pažymėta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nebuvo nustatyta tyčinių nesąžiningų ieškovės veiksmų, apeliantai neįrodė savo teiginių, kad matininkas D. Ž. nutylėjo reikšmingas aplinkybes, susijusias su projekto sprendiniais, teikė netikslią arba visai neteikė informacijos apie projektą, nesudarė galimybės susipažinti su rengiamo projekto sprendiniais, aiškinamuoju raštu, dalyvauti paženklinant sklypus. Kaip jau buvo pažymėta ankstesniame nutarties skyriuje, nėra duomenų, kad atsakovai buvo suklaidinti, o nenustačius tyčinių prieš atsakovų interesus nukreiptų ieškovės veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti atsakovų apgaulės, sudarant ir pasirašant ginčijamus sandorius. Atsakovams neįrodžius CK 1.91 straipsnio pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priešieškinį atmetė.

Dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto

56. Apeliantai, nesutikdami su teismo sprendimu įrodinėjo, kad tik pagal UAB „TopoEra“ parengtą projektą sklypų atidalijimas yra ydingas, nes yra neracionalus, įsiterpęs į atsakovų sklypą, be atskiro privažiavimo iš kelio (duomenys neskelbtini) į ieškovės sklypą, nustatantis daug nepagrįstų neatlygintinų servitutų, neatitinka naudojimosi tvarkos, todėl prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

57. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą, tačiau atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios nuosavybės pasibaigimą, o naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas nelemia bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių pabaigos.

58. Atsakovų teigimu, projekte išplečiant atsakovams D. S. ir E. Š. nuosavybės teisėmis priklausančioje žemės sklypo dalyje nustatyto kelio servituto S1 tarnavimą ir ieškovei G. M. atidalinamiems dviem žemės sklypams, yra esminiai pažeidžiamos atsakovų nuosavybės teisės ir teisėti interesai.

59. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto (redakcija, galiojusi iki 2022 m. birželio 16 d.). Pagal Taisyklių 4.2.2. punktą Projektas rengiamas atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus.

60. Kaip jau minėta, ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymo Projektą parengė UAB „TopoEra“. Projekto sprendiniai buvo patikrinti NŽT ir nustatyta, kad jie atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, todėl galėtų būti įgyvendinami. Projektas buvo patvirtintas NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-128-(14.7.124 E.) ir jo pagrindu buvo parengtos atidalintų sklypų kadastro bylos. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 7SK-1513-(14.7.110 E.) buvo nuspręsta padalijimo būdu pertvarkyti žemės sklypą padalijant jį į tris žemės sklypus, patvirtinti nustatyti kadastro duomenis pagal UAB „TopoEra“ parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Sprendime taip pat nurodyta, kad nustatytas 0,08 ha kelio servitutas išlieka žemės sklypui, kurio projektinis Nr. 1. Sprendimai dėl minėto projekto yra nenuginčyti ir galiojantys.

61. Pagrindinis apeliantų nesutikimo su teismo sprendimu argumentas yra tas, kad nepagrįstai yra išplečiamas kelio servitutas, o parengtame projekte nėra numatytas atskiras įvažiavimas į ieškovės atidalijamus sklypus.

62. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog sklypų atidalijimas vyko atsižvelgiant į nustatytą naudojimosi tvarką, 2009 m. vasario 19 d. įregistruotą nekilnojamojo turto registre. Kaip matyti iš parengto plano žemės sklypo dalimis, pažymėtomis „A”, „B”, „C” naudojasi atsakovai, žemės sklypo dalimi, pažymėta „D“ naudojasi ieškovė, įgijusi žemės sklypą iš ankstesnio žemės sklypo savininko. Pagal nustatytą naudojimosi tvarką sklype nėra pažymėtas kitas įvažiavimas nuo valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės kelio į žemės sklypo dalį „D“, kas reiškia, jog visi sklypo bendraturčiai patekimui į sklypą naudojosi Kauno apskrities viršininko 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 02-05-4883 sklype nustatytu kelio servitutu (0,08 ha). Taigi, atmestini apeliantų argumentai, jog kelio servitutas buvo nustatytas išimtinai atsakovės D. S. interesais (patekimui į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini).

63. Pažymėtina, jog Taisyklių 42 punkte yra numatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Toks reikalavimas rengiant NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-128-(14.7.124 E.) patvirtintą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą buvo aiškinamas sistemiškai vertinant Taisykles, jis buvo ir kituose, susijusiuose teisės aktuose dėl sklypo pertvarkymo ir šių juridinių faktų teisinės registracijos.

64. Byloje nustatyta, kad pagal parengtą žemės sklypo pertvarkymo projektą „D” dalis atitinka sklypus projektiniai Nr. 2 ir Nr. 3, atitenkančius ieškovei, o „A”, „B” ir „C” dalys atitinka sklypą projektinis Nr. 1, atitenkantį atsakovams, t. y. visiškai atitinka nustatytą naudojimosi sklypu tvarką. Todėl atmestini apeliantų argumentai dėl projekto neracionalumo, ieškovei priklausančių sklypų įsiterpimo į atsakovų žemės sklypą, kadangi šiems argumentams pagrįsti jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius samprotavimus, atsakovai nepateikė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ieškovės pasiūlytą sklypo atidalijimo planą buvo išspręstas klausimas dėl ieškovės patekimo į jai asmeniškai atidalintus žemės sklypus projektiniai numeriai Nr. 2 ir Nr. 3, nustatant kelio servitutą. Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad atsakovams priklausančiame sklype (projektinis Nr. 1) lieka Kauno apskrities viršininko įsakymu nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis), pažymėtas S4, patekimui į žemės sklypus, kurių projektiniai numeriai Nr. 2 ir Nr. 3, bei žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytas servitutas nėra panaikintas, išnykus jo būtinumui (CK 4.130 str. 5 d.) ar pasibaigė, pasikeitus aplinkybėms taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu (CK 4.135 str. 1 d.).

65. Projekto aiškinamajame rašte pažymėta, jog įvažiavimas / išvažiavimas į formuojamą žemės sklypą yra iš nuovažos nuo kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), esamu keliu iki žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam Kauno apskrities viršininko 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 02-05-4883 yra nustatytas 0,08 ha ploto, 4,20 m pločio kelio servitutas (tarnaujantis).

66. Apeliantų deklaratyvūs teiginiai, kad ieškovė į jai nuosavybės teises priklausančius sklypus (projektiniai Nr. 2, Nr. 3) gali įsirengti atskirą įvažiavimą nuo kelio (duomenys neskelbtini) taip pat nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais (CPK 178 str.).

67. Pagal Kauno rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, patvirtintą Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. TS-341, Kauno rajono turizmo plėtros teritorijų vystymo iki 2020 m. specialų planą, patvirtintą Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. TS-275, pertvarkomoji teritorija ribojasi su esamu valstybinės reikšmės keliu Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Nei pagal nurodytus dokumentus, nei pagal Kauno rajono savivaldybės bendrąjį planą nėra numatyta įrengti naujų nuovažų / įvažų, jų išplėtimo nuo kelio (duomenys neskelbtini) į projektinius sklypus (transporto tinklas, gatvės).

68. Be to, LR aplinkos ministro ir LR susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Dl-11/3-3 patvirtinto Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ IX skyriaus „Sankryžos“ II skirsnyje „Nuovažos į ūkinius objektus, sodybas, žemės ūkio paskirties teritorijas ir transporto aptarnavimo ir eismo dalyviams skirtų paslaugų objektus“ nustatyta, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus (162 p.); krašto keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų (165 p.); rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų, jeigu vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, kelio valdytojo turimais vidutinio metinio paros eismo intensyvumo valstybinės reikšmės keliuose duomenimis, yra didesnis kaip 200 transporto priemonių per parą. Jeigu vidutinis metinis paros eismo intensyvumas yra mažesnis kaip 200 transporto priemonių per parą, sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos mažesniu atstumu. Parenkant mažesnį atstumą tarp sankryžų ir nuovažų, turi būti įvertintos eismo saugumo sąlygos. Pirmenybė teikiama nuovažoms į vietinės reikšmės kelius, kurie suprojektuoti patvirtintuose teritorijų ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose, žemės sklypus, kuriuose nustatyti kelio servitutai, taip pat nuovažoms į du ar daugiau žemės sklypų (166 p.).

69. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų (naujos sankryžos ir nuovažos įrengimo, eismo saugumo sąlygų įvertinimo, seniūnijos pritarimo ir pan.), jog naujos atskiros nuovažos įrengimas ar esamos išplėtimas šioje vietoje yra leistinas, galimas. Vien tik IĮ „Vitmeta“ parengtos preliminarios žemės sklypo pertvarkymo schemos sprendiniai ar liudytojos U. V. parodymai, nesudaro pagrindo teigti, apie naujos nuovažos įrengimo (esamos išplėtimo) galimumą ir pagrįstumą, nes, nagrinėjamu atveju, IĮ „Vitmeta“ parengtos preliminarios žemės sklypo pertvarkymo schemos sprendinių vertinimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo objektas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo nevertino ir sprendime dėl jo nepasisakė.

70. Apeliantų nuomone, parengtas projektas yra neracionalus, nes ieškovei atidalinami naujai suformuoti du sklypai, iš kurių 0,1326 ha žemės sklypas Nr. 2 yra suprojektuotas ieškovės žemės sklypo gale, yra įsiterpęs tarp ieškovei suprojektuoto 0,5674 ha žemės sklypo Nr. 3 ir atsakovų žemės sklypo Nr. 1., neturint savarankiško patekimo. Teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, kad UAB „TopoEra“ projektas yra patvirtintas, jo sprendiniai įgyvendinti administraciniais aktais, įvažiavimo į sklypus Nr. 2 ir Nr. 3 klausimas yra išspręstas ieškovės žemės sklypų sąskaitą išplečiant jau nustatytą 0,08 ha kelio servitutą, suprojektuoti sklypai atitinka 2009 m. nustatytą naudojimosi tvarką, administraciniai aktai, kuriais buvo patvirtinti projekto sprendiniai nėra nuginčyti, panaikinti, pakeisti ar pripažinti negaliojančiais, todėl apeliantų argumentai dėl parengto projekto neracionalumo yra deklaratyvūs ir teisiškai nereikšmingi, juolab, kad patys apeliantai nenurodė, kokiems teisės aktams prieštarauja tiek pats projektas, tiek ir administraciniai aktai, kuriais įgyvendinti jo sprendiniai.

71. Apeliaciniame skunde atsakovai taip pat teigia, kad teismas neištyrė aplinkybių dėl projekte naujai numatytų dar 4 perteklinių servitutų S6, S8, S12, S13.

72. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantų nurodomi servitutai yra nustatomi ieškovei po atidalijimo atitenkančiuose sklypuose projektiniai Nr. 2, Nr.3 ir skirti išimtinai šių sklypų naudojimui. Visi kiti servitutai pagal projektą taip pat nustatomi po atidalijimo ieškovei atitenkančiuose sklypuose projektiniai Nr. 2 ir Nr. 3, ir taip pat suteikiantys teisę ir atsakovams (kitiems teisėtiems jų sklypo naudotojams) tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (S7), važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (S5). Apeliantai nenurodė, kaip nurodytų servitutų nustatymas pažeidžia jų teises, todėl plačiau dėl jų nepasisakytina.

73. Apeliantų teigimu, ieškovė jai atidalinamame žemės sklype Nr. 3 nustatytame kelio servitute S6 įvažiavimo ir gatvės praplatinimo neįsirengė ir neketina įsirengti, o žemės sklypo dalyje, kurioje suprojektuotas kelio servitutas auga medžiai (tujos) ir užstatytas ieškovės tvora su betoniniu pamatu, kelio apsaugos zonoje iškasusi tvenkinį. Be to, ieškovė nevykdė 2019 m. lapkričio 18 d. susitarime nurodytų įsipareigojimų. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

74. Iš byloje pateiktų nuotraukų, darytų 2015-2022 m. laikotarpiu matyti, kad ieškovės G. M. lėšomis buvo išplatinta nuovaža iš regioninio kelio (duomenys neskelbtini), įrengta 8 m pločio apsisukimo aikštelė, ieškovės sklypo sąskaita išplatintas kelias (3,2 m); panaudojant ieškovei priklausančio žemės sklypo dalį, 40 m kelio atkarta yra išplatinta (atstumas nuo kelio krašto iki tvoros yra 5,8 m, atstumas nuo tvoros iki medžių (beržų) yra 5,9 m). Ieškovė pateikė įrodymus, jog darbai buvo atlikti jos lėšomis (Avesco Rent Lithuania, UAB 2019 m. sudaryta nuomos sutartis, PVM sąskaitos faktūros, pirkimo užsakymai iš UAB „Drąseikių karjeras“ ir mokėjimo kvitai, mokėjimo kvitas už iš UAB „Rizgonys“ įsigytą smėlį, smėlio žvirgždo mišinį, žvyrą).

75. Atsakovai, jokių įrodymų, patvirtinančių, jog servitutinis kelias buvo įrengtas tik atsakovės D. S. lėšomis nepateikė, kaip ir nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, paneigiančių aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, kad ieškovė vykdė tiek susitarimą, tiek atliko kelio praplatinimo darbus savo lėšomis.

76. Nagrinėjamu atveju atsakovai, reikšdami nesutikimą dėl atidalijimo projekto įregistravimo VĮ Registrų centras, rėmėsi projekto sprendinių prieštaravimams teisės aktų reikalavimams, kadangi į atsakovei atitenkančius sklypus nėra numatytas atskiras įvažiavimas nuo kelio (duomenys neskelbtini), kad be pagrindo yra nustatomi nauji servitutai ir jau nustatytu kelio servitutu nepagrįstai leidžiama naudotis visų sklypų (projektiniai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3) savininkams ar teisėtiems naudotojams. Atsakovų vertinimu, tokiais projekto sprendiniais pažeidžiami jų teisėti lūkesčiai ir interesai.

77. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendraturčių atsisakymas yra laikomas motyvuotu tada, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia bendraturčių, kaip savininkų, teises (iš esmės sunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą). Nagrinėjamu atveju, atsakovai pateikė nesutikimo su atskirais projekto sprendiniais, argumentus, tačiau nesiėmė priemonių pateikti savo nesutikimus patvirtinančių leistinų įrodymų. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-352-701/2015). Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovai, nesutikdami su ieškovės projekto sprendiniais ir specialistų vertinimais, neginčydami administracinių aktų, kuriais projektas buvo patvirtintas, savo kaip žemės sklypo dalies savininkų teisių pažeidimą grindė subjektyviais teiginiais bei nuomonėmis ir niekaip nepagrindė, kaip UAB „TopoEra” parengtas, įgaliotų institucijų patikrintas ir patvirtintas projektas, pagal kurį atidalijamame sklype (projektinis Nr. 1) yra paliekamas dar 2006 m. nustatytas kelio servitutas, išplečiant jį ieškovės sklype, kitų servitutų nustatymas (ir atsakovų naudai) ieškovei atitenkančiuose sklypuose (projektiniai Nr. 2, Nr. 3), pažeis atsakovų teises. Atsakovų teiginys, kad yra numatomi neatlygintini servitutai, suponuoja išvadą, jog atsakovai iš esmės prieštarauja ne projekto techniniams sprendiniams, o tam, kad nėra sutarta ir numatyta materiali kompensavimo sistema.

78. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog projektiniams sprendiniams atsakovai jau yra davę rašytinius sutikimus, kurių naikinti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo, todėl atsakovų nemotyvuotas atsisakymas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre parengtą sklypų atidalijimo projektą (kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidžia ieškovės interesus ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų.

79. Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai neįrodė ieškovės pateikto projekto negatyvaus poveikio, grėsmės jų, kaip bendraturčių, teisėms ir teisėtiems interesams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino.

Dėl įrodymų vertinimo ir teismo šališkumo

80. Atsakovai apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas, būdamas šališkas, formaliai ištyręs ir netinkamai įvertinęs šalių įrodinėtas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, netinkamai aiškindamas ir taikydamas šalių ginčą reglamentuojančias materialinės ir proceso teisės normas, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, nurodytus apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

81. Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Vadovaujantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, pažymima tai, kad įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021).

82. Atsakovai apeliacinį skundą grindžia esminiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jų atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytų argumentų dėl nepagrįsto servituto nustatymo, padalijimo projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams, atsakovų pateiktos IĮ „Vitmeta“ preliminarios žemės sklypo pertvarkymo schemos, nei teismo posėdžio metu liudytoja apklaustos IĮ „Vitmeta“ direktorės projektuotojos U. V. parodymų.

83. CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad bylos šalys turi teisę teikti įrodymus. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Tai reiškia, jog bylos šalis gali pasirinkti, kokiais leistinais įrodymais grįs savo reikalavimus ir atsikirtimus. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji nuostata, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

84. Apeliantai akcentuoja aplinkybę, kad matininko D. Ž. parengtas sklypo atidalijimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai yra neracionalūs ir prieštarauja teisės aktų reikalavimams, ir tai, jų manymu, patvirtina IĮ „Vitmeta“ parengta preliminari žemės sklypo pertvarkymo schema bei liudytojos U. V. parodymai.

85. Vertinant nurodytus apeliantų argumentus atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino ir motyvuotai pasisakė dėl atsakovų keliamų argumentų dėl matininko D. Ž. parengto žemės sklypo atidalijimo ir pertvarkymo projekto, kuris yra patvirtintas administraciniais aktais pagrįstumo. Šiuo atveju nenustatyta pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovų pateikti argumentai dėl pertvarkymo projekto duomenų vertinimo ar atsakovų byloje pateikti įrodymai nebuvo įvertinti priimant skundžiamą teismo sprendimą.

86. Apeliantai, nesutikdami su skundžiamu teismo sprendimu ir teigdami, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, apeliacinio skundo argumentus sieja konkrečiai tik su galbūt jiems netinkamu ieškovės pateikto žemės sklypo atidalijimo ir pertvarkymo projekto įvertinimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir padarydamas išvadas, su kuriomis nesutinka apeliantai, nesirėmė išimtinai vien tik D. Ž. parengto projekto duomenimis, tačiau šios įrodinėjimo priemonės duomenis vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovai apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kokių nors kitų konkrečių, byloje esančių, ieškinio ar priešieškinio reikalavimų pagrįstumui įvertinti reikšmingų faktinių aplinkybių ar įrodymų, juos įvertino netinkamai, neišsamiai ar nevisapusiškai.

87. Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat nuolat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tačiau skunde nėra pateikiama jokių konkrečių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu. Apeliaciniame skunde nurodomi deklaratyvaus pobūdžio teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo iš esmės yra siejamas su apeliantų atstovo argumentais dėl netinkamo, formalaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, netinkamo materialinės teisės normų taikymo, netinkamu jo paaiškinimu ir įrodymu vertinimu, bylos esmės neatskleidimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi bylos duomenis ir įvertinusi jų visumą, nenustatė pagrindo padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ar proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Apeliantų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumą (tendencingumą) tiriant ir vertinant įrodymus. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip įvertino atitinkamus įrodymus ir kitaip nusprendė dėl šalių byloje pareikštų materialinių reikalavimo pagrįstumo, nei to tikėjosi proceso dalyvis (nagrinėjamu atveju apeliantai), nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

88. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes niekada nesikreipė į atsakovus D. S. ir E. Š. dėl žemės sklypo kadastro duomenų registracijos VĮ „Registrų centras“ ir nesiūlė konkrečių atidalijimo sąlygų, servitutų, jų turinio ir atlygintinumo nustatymo notariniu susitarimu. Šie apeliantų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

89. Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534. Pagal Nuostatų 50 punktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimų fiksavimas – veiksmai, kuriais nustatomi įrašyto į kadastrą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimai ir, vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka, sudaroma nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Taisyklių 82 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai, vadovaudamiesi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais pertvarkyti žemės sklypus ir nustatyti jų kadastro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka sudaro notariškai tvirtinamas sutartis dėl žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas (sklypai) priklauso vienam asmeniui (82.1 pp.), teikia duomenis Nekilnojamojo turto registrui dėl žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimo (perdalijimo atveju) arba dėl žemės sklypų, turėtų iki padalijimo, atidalijimo ar sujungimo sutarties sudarymo, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų išregistravimo bei žemės sklypų, pertvarkytų pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų įregistravimo (82.2 pp.).

90. Nagrinėjamu atveju, žemės sklypo projektas jau yra patvirtintas, atlikti atidalintų sklypų kadastriniai matavimai, patvirtinti pakeisti žemės sklypų kadastro duomenys.

91. Pažymėtina, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog visi žemės sklypo pertvarkymo projekto dokumentai buvo pateikti atsakovams susipažinti, atsakovai jokių pasiūlymų, pretenzijų nereiškė. Iš byloje pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad ieškovė ne kartą ragino atsakovus vykti pas notarą dėl susitarimų sudarymo, atsakovams siųsti pranešimai, prašant pasikeitusius nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis įregistruoti ne ginčo tvarka, tačiau būtent atsakovai vengė tai padaryti. Atsakovas E. Š. savo delsimą aiškino, jog negali pasirašyti įgaliojimo, nes neturi galimybės nuvykti į ambasadą, kad vykimas į ambasadą ir dokumentų tvarkymas pareikalaus papildomų lėšų ir pan. Ieškovė sutiko su visomis atsakovo nurodytomis priežastimis, ir galiausiai pervedė atsakovui 200 Eur sumą už dokumentų, reikalingų vykti pas notarą sutvarkymą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog būtent atsakovai nebendradarbiavo ir visaip delsė siekiant bendro tikslo – įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų registracijos VĮ „Registrų centras“, tuo pažeisdami ieškovės teises ir teisėtus interesus.

92. Apeliantai skunde nurodo, jog jie yra pradėję sklypo pertvarkymo projekto rengimo procedūras ir toliau jas tęs pasibaigus bylos nagrinėjimui. Neabejotinai pripažintina, kad atsakovai tokią teisę turi, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pagal Taisyklių 74¹ punktą projektas keičiamas, kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius, kurie nėra įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju, patvirtinus projektą, buvo parengtos atskirų žemės sklypų kadastrinės bylos, planai, žemės sklypų ribų paženklinimo aktai, suteikti sklypams adresai, dėl sklypų atidalijimo yra priimti aukščiau nurodyti administraciniai sprendimai, kurie nėra nuginčyti.

93. Apeliantų teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės, o teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatų, nes nenurodyti ir neįvertinti visi atsakovų ir jų atstovo išsakyti ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai. Teismas nenurodė, kuo remdamasis priešieškinį atmetė, kodėl neįvertino visų atsakovų į bylą pateiktų įrodymų ir nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės.

94. Pažymėtina, kad CPK 270 straipsnio nuostatos neįpareigoja teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje aprašyti kiekvieną teismui pateiktą argumentą ar įrodymą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl, nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas, vien kitokia atsakovų ir jų atstovo nuomonė dėl byloje susiklosčiusių aplinkybių vertinimo ir dėl jų pareikštų reikalavimų pagrįstumo, nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, ir spręsti, jog buvo neatskleista bylos esmė.

Dėl bylos baigties

95. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas – tai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas, o ne pakartotinis bylos nagrinėjimas teisme. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad apeliaciniame skunde būtų nurodyta, kokios aplinkybės patvirtinta skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija nepasisako dėl kiekvieno apeliantų skunde nurodyto nesutikimo su teismo sprendimu argumento.

96. Dėl esminių ieškovės skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-180-403/2022).

97. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teismo sprendimo motyvai neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, o tai, kad apeliantai turi kitą nuomonę dėl įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti teismo padarytų išvadų bei motyvų tinkamumu. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

98. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus atsakovų apeliacinio skundo, ieškovė įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.).

99. Grįsdama savo patirtas išlaidas, ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2024 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą ARG24 Nr. 0040, pagal kurią ji turėjo sumokėti 2 904 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ir 2024 m. balandžio 22 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 1134923, patvirtinantį, kad ieškovė sumokėjo šią sumą savo atstovei. Ieškovės nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis, po 1 452 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.