- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- 2A-1156-587/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03882-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė, Rūta Palubinskaitė, Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- Z. M.
- Ieškovas
- T. K., A. S.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.4.2.5; 3.3.1.20; 3.3.1.18.1
2019 m. rugpjūčio 8 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės, Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-139-717/2019 pagal ieškovų T. K. ir A. S. ieškinį atsakovei Z. M. dėl teisės atlikti veiksmus be bendraturčio sutikimo pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai T. K. ir A. S. ieškiniu prašė pripažinti jiems teisę įregistruoti VĮ Registrų centre be atsakovės Z. M. sutikimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimą į du atskirus žemės sklypus (suformuojant du atskirus turtinius vienetus) pagal 2015 m. gegužės 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-381-(14.8.100) nustatytus kadastro duomenis, pagal kurį T. K. ir A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise atitenka 756 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune ir atsakovei Z. M. atitenka 752 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, bei priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad:
2.1. ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro 0,1508 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Šiame žemės sklype yra šalims priklausantys statiniai. Ieškovams priklausantis statinys yra blogos būklės, kurį ieškovai ketina rekonstruoti. Tam, kad vykdant rekonstrukcijos darbus, nereikėtų prašyti atsakovės kaip sklypo bendraturtės sutikimo, ieškovai nutarė atidalinti jiems priklausančią žemės sklypo dalį. Atsakovė tam neprieštaravo, 2014 m. balandžio 10 d. notaro patvirtintu sutikimu sutiko dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo, padalinant bendrą žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus pagal įregistruotas dalis ir pridedamą prie šio sutikimo žemės sklypo planą.
2.2. 2014 m. gruodžio 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-3571 patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pagal kurį 1508 kv. m. ploto žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus: 756 kv. m. ploto ir 752 kv. m. ploto. Buvo parengta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune 752 kv. m. ploto kadastrinių matavimų byla ir 756 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune kadastrinių matavimų byla. Sklypų ribos buvo suderintos su visais jo bendraturčiais.
2.3. 2015 m. gegužės 7 d. NŽT prie ŽŪM Kauno miesto vedėjo skyriaus sprendimu Nr. 8SK-381-(14.8.100) ginčo žemės sklypas buvo pertvarkytas jį padalijant į du žemės sklypus ir patvirtinant šių žemės sklypų nustatytus kadastro duomenis pagal UAB „Geomatininkų grupė“ parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriama šio sprendimo dalis.
2.4. Žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, padalijimo procedūra yra baigta, yra suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurie turi būti įregistruoti VĮ Registrų centre. Atsakovė atsisakė atlikti sklypų įregistravimo procedūrą, prašydama sumokėti jai tam tikrą pinigų sumą. Ieškovai mano, jog toks atsakovės elgesys yra neteisėtas, todėl prašė teismą, jos atsisakymą įregistruoti du atskirus žemės sklypus, pripažinti neteisėtu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Z. M. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad:
3.1. 2004 m. rugsėjo 23 d. ji nusipirko namą (duomenys neskelbtini), Kaune. Šiame žemės sklype esantis kitas namas nuosavybės teise priklausė ieškovams. Abu namai pastatyti nuomojamame bendrame žemės sklype, kurio plotas sudarė 1508 kv. m. ploto. 2005 m. birželio 20 d. teismo sprendimu abiem namams priklausantis žemės sklypas buvo padalintas idealiomis dalimis į du atskirus žemės sklypus. Abu bendraturčiai 2007 m. gegužės 25 d. nuvyko į Kauno miesto Žemėtvarkos skyrių ir nustatė naudojamojo sklypo ribas. Atsakovė jos nuomojamą žemės sklypą iš valstybės nusipirko 2009 m. vasario 3 d., pažymėjo žemės sklypo ribas, tačiau to neįregistravo VĮ Registrų centre.
3.2. Ieškovai jiems priklausančiame name niekada negyveno, namas ir ieškovams priklausanti žemės sklypo dalis buvo apleista. Šiuo metu ieškovams priklausantis namas yra nugriautas. 2014 m. atsakovei paskambino vyras, prisistatė gretimame žemės sklype esančio namo paveldėtojas, prašė duoti sutikimą atidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį. Ji sutiko, tačiau pranešė ieškovui T. K., kad ji pirktų jo sklypo dalį, jeigu jis ketintų parduoti jam priklausantį žemės sklypą. Jie 2014 m. balandžio 10 d. pas notarę pasirašė sutikimą žemės sklypą padalinti į du atskirus žemės sklypus. Žemės sklypų atskyrimo klausimus tvarkė ne ieškovas, o kitas vyriškis vardu V. Šis asmuo jai 2015 metų rugpjūčio mėnesį pasakė, kad yra parengti visi dokumentai žemės sklypų padalinimui. Nuvykus į Kauno 23-ąjį notarų biurą patvirtinti žemės sklypo padalinimo sutarties, notarė atsisakė sutartį patvirtinti, motyvuodama, tuo, kad A. S. pati asmeniškai neatvyko pasirašyti sutarties bei nesuteikė įgaliojimo už ją pasirašyti žemės sklypo padalinimo sutartį. Tuo metu atsakovė suprato, kad faktinis žemės sklypo valdytojas yra ne T. K., o asmuo vardu Virgis. Ji pakartotinai išreiškė pageidavimą pirkti iš ieškovų žemės sklypą, bet jai buvo atsakyta.
3.3. Žemės sklypo padalinimo sutartis buvo pasirašyta, atsakovė pasirašė ir visus kitus sutikimus, reikalingus rengiant žemės sklypų padalinimo projektus. Ji nesutiko duoti sutikimo patvirtintą žemės sklypo padalinimo sutartį įregistruoti VĮ Registrų centre dėl to, kad ieškovai ją apgavo – nepardavė jiems priklausančio žemės sklypo. Kitokių jos teisių pažeidimo dėl sutarties įregistravimo atsakovė nenurodė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir pripažino ieškovams T. K. bei A. S. teisę įregistruoti VĮ Registrų centre be atsakovės Z. M. sutikimo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimą į du atskirus žemės sklypus (suformuojant du atskirus turtinius vienetus) pagal 2015 m. gegužės 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-381-(14.8.100) nustatytus kadastro duomenis, pagal kurį T. K. ir A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise atitenka 756 kv. m. ploto žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovei Z. M. atitenka 752 kv. m. ploto žemės adresu sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. atsakovei ir ieškovams nuosavybės teise priklauso po vieną gyvenamąjį namą, pastatytą viename 0,1508 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune. Šalys susitarė šį žemės sklypą padalinti į du atskirus žemės sklypus. Atsakovė 2014 m. balandžio 10 d. davė sutikimą padalinti žemės sklypą, kurį patvirtino notarė. Parengus kadastrinių matavimų bylas, suformuoti atskiri žemės sklypai: 756 kv. m ploto (duomenys neskelbtini) ir 752 kv. m ploto (duomenys neskelbtini), kurie turėjo būti įregistruoti kadastro registre. Atsakovė savo duoto sutikimo suformuoti du atskirus žemės sklypus, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo nenuginčijo, pripažino, kad ji geranoriškai, savo laisva valia dalyvavo visuose atskirų sklypų formavimo veiksmuose, o dėl galutinio atskirų sklypų įregistravimo nesutinka dėl to, kad ieškovas T. K. nesutinka jai parduoti savo sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune. Šiuo metu ginčo sklypo padalijimas, suformuojant du atskirus žemės sklypus, nėra nuginčytas. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys yra pasirašytas visų trijų žemės sklypo bendrasavininkų. Šių atskirų žemės sklypų suformavimas atitinka įstatymų reikalavimus ir nepažeidžia šalių teisių ir jų teisėtų interesų.
5.2. Atsakovė, atsisakydama atlikti pakeitimus nekilnojamojo turto kadastre pagal su jos sutikimu parengtus, patvirtintus ir galiojančius du atskirus žemės sklypų planus, nepagrįstai atsisako duoti sutikimą šiuos žemės sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju atsakovės sutikimas reikalingas tam, kad būtų galima išregistruoti ieškovų ir atsakovės bendrą dalinę nuosavybę į 0,1508 ha žemės sklypą, o po to įregistruoti du atskirus žemės sklypus pagal parengtus ir patvirtintus atskirus žemės sklypų projektus. Atsakovė pažeidžia ieškovų, kaip žemės savininkų teises. Atsakovės atsisakymas įregistruoti žemės sklypus dėl to, kad ieškovai nesutinka parduoti jai ginčo žemės sklypo yra neteisėtas, nes kiekvienas savininkas jam priklausančiu turtu turi teisę disponuoti savo valia. Tai, kad ieškovai nesutinka parduoti atsakovei jiems atskirai suformuoto žemės sklypo nelaikytina atsakovės teisių pažeidimu, o atvirkščiai – atsakovės reikalavimas laikytinas neteisėtu ir pažeidžiančiu ieškovų, kaip žemės savininkų teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiu daiktu. Kitokių pagrindų, pažeidžiančių ar suvaržančių atsakovės teises, dėl ko negalėtų būti įregistruoti du atskiri žemės sklypai, atsakovė nenurodė. Dėl to jos atsisakymą duoti sutikimą išregistruoti jos ir ieškovų bendrą dalinę nuosavybę ir įregistruoti du atskirus žemės sklypus, teismas vertino neteisėtu ir nepagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atsakovė Z. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Prašo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Teismas skundžiamu sprendimu pasisakė tik dėl atsakovės sutikimo padalinti ginčo žemės sklypą į du atskirus sklypus, tačiau neanalizavo ieškovo T. K. sukčiavimo, apgaulės būdu pardavus bendro sklypo dalį ne bendraturtei atsakovei Z. M., turinčiai pirmumo teisę pirkti ieškovams priklausančią ginčo sklypo dalį, bet savo draugui V. M.. Ieškovas apgaulės būdu įtikino atsakovę, kad nori rekonstruoti ieškovams priklausantį statinį ir dėl to reikalingas atsakovės sutikimas suformuoti du atskirus sklypus. Ieškovai nuo 2005 m. žinojo, kad atsakovė nori pirkti jiems priklausančią ginčo sklypo dalį ir tam turi pirmumo teisę. Mano, kad ieškovams žemės sklypo dalis priklauso tik formaliai, viską valdo V. M., kuris nugriovė pastatus, prižiūri sklypą, privežė statybinių medžiagų. Jis tvarkė visus dokumentus, neturėdamas ieškovų įgaliojimų. Ieškovai byloje nedalyvavo, nors atsakovė prašė jų dalyvavimą pripažinti būtinu.
6.2. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovai nesutinka atsakovei parduoti jiems atskirai suformuoto žemės sklypo. Žemės sklypo padalijimo procedūra nėra baigta, sklypai nėra suformuoti į du atskirus nekilnojamojo turto objektus. Vadovaujantis Žemės įstatymu ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 66 punktu, be notaro pažymos apie tai, ar yra gautas visų bendraturčių sutikimas, ar teisingai paskaičiuotos savininkų nuosavybės teisės į sklypų dalis, 2015 m. gegužės 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas negalėjo priimti sprendimo Nr. 8SK-381-(14.8.100), kuriuo ginčo žemės sklypas buvo pertvarkytas jį padalijant į du žemės sklypus. Atidalijimo procedūra nėra baigta, o atsakovė negavo siūlymo pirkti bendraturčių dalies.
6.3. Teismo sprendimu nebuvo nustatytos visos faktinės aplinkybės, nebuvo tenkintas atsakovės prašymas apklausti liudytojus. Teismas bylą nagrinėjo formaliai, surinktus įrodymus vertino vienašališkai. Mano, kad iš atsakovės ieškovams priteistos nepagrįstai didelės teisinės pagalbos išlaidos.
Atsiliepimas
7. Ieškovai T. K. ir A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, 2019 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neteisėtas, pateiktas tikslu vilkinti užsitęsusią žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, atidalijimo procedūrą, atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis ir materialiosiomis teisėmis.
7.2. Visa žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame buvo du savarankiškai funkcionuojantys gyvenamieji pastatai, atidalijimo procedūra buvo vykdoma su atsakovės Z. M. žinia ir jai sutinkant, pasirašytinai suderinant su ja visus reikalingus projektinius sprendinius. Atsakovė nesutiko atlikti paskutinio veiksmo, kuris buvo natūrali seka iki tol vykusio viso žemės sklypų atidalijimo proceso – 2016 m. vasario 8 d. atvykti į Kauno 18-jį notarų biurą pasirašyti bendrosios dalinės nuosavybės teisės naikinimo sutartį. Liko pabaigti teisinės registracijos klausimus, tačiau išimtinai dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų ieškovai negali to atlikti.
7.3. Nei vienas iš atsakovės apeliacinio skundo argumentų nėra susijęs su tuo, kad būtų blogai / netinkamai parengtas sklypų atidalijimas ar atidalijimas pažeistų atsakovės teises. Žemės sklypo padalijimu natūraliai yra suinteresuotos abi šalys. Padalijimas vyko išimtinai ieškovų lėšomis, tuo sukuriant ir atsakovei turtinę naudą ir tvarką nuosavybėje. Tiek faktine, tiek teisine prasme ieškovų reikalavimas yra pilnai pagrįstas.
7.4. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog atsakovė sutikimo įregistruoti žemės sklypų padalijimą iš esmės neduoda dėl to, kad ieškovai neparduoda jai savo žemės sklypo. Šie atsakovės argumentai yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi. Jokie bylos duomenys nepatvirtina fakto, kad ieškovai ketina naujai suformuotą žemės sklypą parduoti kitiems asmenims ar V. M.. Kita vertus, teisė perleisti žemės sklypą kitiems asmenims – tai pasirinktinė ieškovų teisė. Kadangi iki šiol buvęs žemės sklypas administracinių aktų pagrindu jau yra išformuotas, ieškovai turi teisę pasirinkti savo teisių realizavimo būdą savo nuožiūra ir šios teisės atsakovė negali apriboti. Atsakovės argumentai apie ieškovų sutikimą (nesutikimą) perleisti atsakovei jiems priklausantį žemės sklypą vertinti kaip beprasmiai.
7.5. Atsakovė nurodo, kad žemės sklypo padalijimo procedūra buvo įvykdyta nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos, nėra baigta. Šie atsakovės argumentai yra visiškai nepagrįsti. Ieškovai yra įvykdę visus įstatymų keliamus reikalavimus. Atitinkamos institucijos patvirtino visus žemės sklypo projektavimo ir formavimo darbų procedūrų etapus. 2015 m. gegužės 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-381-(14.8.100) žemės sklypas, kurio kadastro Nr. 1901/0047:58, buvo pertvarkytas jį padalijant į du žemės sklypus ir patvirtinant šių žemės sklypo nustatytus kadastro duomenis pagal UAB „Geomatininkų grupė“ parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylas. Žemės sklypo padalijimo procedūra yra baigta, teisme ginčytas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra tik viena iš procedūros dalių, jo pagrindu buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemėtvarkos skyriaus įsakymas, kurio pareiškėja neginčijo. Pareiškėja teisme nenurodė jokių administracinių aktų neteisėtumo požymių bei nepagrindė, dėl ko aktai turėtų būti panaikinti.
7.6. Atsakovė nurodo, kad teismas neapklausė jos liudytojų, taip pat nepripažino ieškovų dalyvavimo būtinu. Atsakovė teismo neprašė apklausti liudytojų, o jos prašymas dėl ieškovų pripažinimo dalyvavimo būtinu buvo reiškiamas nemotyvuotai ir nepagrįstai, visos ieškovų nurodytinos aplinkybės buvo žinomos ieškovų atstovei. Visos aplinkybės bei įrodymai teismo buvo ištirti ir nustatyti teisingai.
7.7. Ieškovų elgesys viso proceso metus buvo rūpestingas, apdairus ir sąžiningas, jie gerbė teismo ir kitų proceso dalyvių laiką, neteikė nepagrįstų prašymų / skundų bei nesiekė vilkinti proceso. Tuo tarpu atsakovė elgėsi priešingai. Šio ginčo atveju atsakovės pozicija nesuprantama. Atsakovė, sudariusi ieškovams pagrįstus lūkesčius vykdyti sklypų pertvarkymo procedūrą, savo poziciją pakeitė, dėl to privertė ieškovus inicijuoti ginčą teisme. Todėl ji turi prisiimti atsakomybę ir atlyginti ieškovų turėtas išlaidas. Atsakovės apeliacinio skundo teikimas patvirtina, kad atsakovė teismo sprendimą skundžia ne dėl esmės, o dėl paties apskundimo, verčia teismą nagrinėti ginčą, kurio iš esmės nėra, taip negerbdama nei proceso dalyvių, nei teismo laiko ir užimtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
10. Pirmos instancijos teismas iš Nekilnojamojo turo registro centrinio duomenų banko nustatė, kad ieškovams ir atsakovei nuosavybės teise priklauso po gyvenamąjį namą esantį viename 0,1508 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 37–41). Šalys susitarė, kad šį žemės sklypą pasidalins į du atskirus žemės sklypus. Atsakovė 2014 m. balandžio 10 d. davė sutikimą žemės sklypų padalinimui, kurį patvirtino notarė (b. l. 36). Atsakovė taip pat dalyvavo ir davė sutikimus, patvirtindama juos savo parašais, atskirų žemės sklypų rengimui, kadastrinių bylų suformavimui (b. l. 17-18, 62). Buvo parengti ir patvirtinti du atskiri žemės sklypų planai, suformuotos kadastrinių matavimų bylos: kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-20) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-24).
11. Parengus kadastrinių matavimų bylas, suformuoti atskiri žemės sklypai: 756 kv. m. ploto (duomenys neskelbtini) ir 752 kv. m. ploto (duomenys neskelbtini), turėjo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro registre. Įregistravimo tikslu atsakovei 2016 m. vasario 1 d. buvo siųstas paraginimas, kad ji 2016 m. vasario 8 d. atvyktų į Kauno 18-jį notarų biurą pasirašyti bendrosios dalinės nuosavybės teisės naikinimo sutarties, pagal 2015 m. gegužės 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 8SK-381-(14.8.100) dėl žemės sklypo kadastro Nr. 1901/0047:58, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, suformuojant du naujus turtinius vienetus pagal pridedamus žemės sklypų ribų planus (b. l. 11).
12. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė savo duoto sutikimo suformuoti du atskirus žemės sklypus, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo nenuginčijo, o dėl galutinio atskirų sklypų įregistravimo nesutinka dėl to, kad ieškovas T. K. nesutinka jai parduoti savo sklypo esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Tą ji tvirtina ir apeliaciniame skunde.
13. Šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl to, kad atsakovė ginčijo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Atsakovės skundas buvo atmestas, administracinio teismo sprendimai dėl nurodytojo įsakymo yra įsiteisėję (b. l. 118-125). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi buvo paliktas galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimas, atmestas atsakovės skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. A-3571 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ panaikinimo (b. l. 118-125). Taigi, dviejų atskirų žemės sklypų suformavimo teisėtumas nėra nuginčytas.
14. Atsakovė pateikė teismui 2018 m. rugpjūčio 10 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštą Nr. (15.2)-2D-11204, kuriame nurodyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, nugriautas – išardytas gyvenamasis namas, priklausantis fiziniams asmenims (b. l. 130). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šis dokumentas bei faktas užfiksuotas jame jokios įtakos sprendimo priėmimui neturėjo, kadangi šiuo atveju, žemės sklypo atidalinimas niekaip nėra susijęs su statinio nugriovimu.
15. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.80 straipsnis numato atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi, iš esmės kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip suformuodamas atskirą turtinį vienetą, kuriuo jis galėtų disponuoti vienasmeniškai, be bendraturčio sutikimo. Nesutikimas dėl atidalijimo, kuris niekaip nepažeidžia atsakovės teisių, iš esmės suvaržytų ieškovų teisę valdyti, naudoti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, kas iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
16. Ieškovai šią savo teisę realizavo suderinę su atsakove, t. y. padalindami jų turimą bendrą 0,1508 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune į du atskirus žemės sklypus: sau paskiriant 756 kv. m. ploto (duomenys neskelbtini), Kaune ir 752 kv. m. ploto atsakovei (duomenys neskelbtini), Kaune.
17. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad surinkti ir byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog 2014 m. balandžio 10 d. ieškovai gavo atsakovės sutikimą, kad būtų rengiamas žemės sklypo pertvarkymo projektas, padalinant į du atskirus žemės sklypus pagal įregistruotas dalis. T. K. inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 9 d. buvo priimtas įsakymas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo buvo gauti iš Kauno miesto savivaldybės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. ŽSPR-9233. Po to buvo pradėtas žemės sklypų pertvarkos projekto rengimas. Apie tai atsakovė buvo informuota 2014 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 70-2-1340. Apie tai taip pat buvo paskelbta 2014 m. gegužės 12 d. Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje, o apie parengtą projektą buvo paskelbta 2014 m. rugpjūčio 22 d. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys yra pasirašytas visų trijų žemės sklypo bendrasavininkų.
18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šių atskirų žemės sklypų suformavimas atitinka įstatymų reikalavimus ir nepažeidžia šalių teisių ir jų teisėtų interesų, t. y. bendram šalių žemės sklypui padalinti buvo gautas atsakovės sutikimas, priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymas „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Šį įsakymą atsakovė apskundė administraciniam teismui, tačiau jos skundas buvo atmestas, sprendimas yra įsiteisėjęs. Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 8SK-381-(14.8.100) buvo nuspręsta pertvarkyti žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu į du žemės sklypus ir patvirtinta šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys pagal UAB „Geomatininkų grupė“ matininko K. B. 2015 m. vasari 27 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamos šio sprendimo dalys. Šis sprendimas yra galiojantis.
19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi Nr. A-1184-556/2018, palikdamas galioti 2017 m. sausio 10 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą Nr. I-271-414-2017, konstatavo, kad ieškovai turėjo teisę inicijuoti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei pateikti prašymą organizuoti šio projekto rengimą (nutarties 25 p.).
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė, atsisakydama atlikti pakeitimus nekilnojamojo turto kadastre pagal su jos sutikimu parengtus, patvirtintus ir galiojančius du atskirus žemės sklypų planus, nepagrįstai atsisako duoti sutikimą šiuos žemės sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju atsakovės sutikimas reikalingas tam, kad būtų galima išregistruoti ieškovų ir atsakovės bendrą dalinę nuosavybę į 0,1508 ha žemės sklypą, o po to įregistruoti du atskirus žemės sklypus pagal parengtus ir patvirtintus atskirus žemės sklypų projektus. Tuo ji pažeidžia ieškovų teises bei teisėtus interesus, todėl tokios teisės turi būti ginamos (CK 1.138 straipsnis).
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.20 straipsnis nustato, kad daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Ieškovai yra dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune savininkai. Jų, kaip savininkų, teises gina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis. Atsakovės teisės atidalijant šalims priklausančius žemės sklypus į atskirus turtinius vienetus niekaip nėra pažeidžiamos, byloje pažeidimai nenustatyti.
22. CK 4.98 straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovė, atsisakydama įregistruoti vietoje bendro sklypo du atskirus žemės sklypus, pažeidžia ieškovų, kaip žemės savininkų teises. Atsakovės atsisakymas įregistruoti žemės sklypus dėl to, kad ieškovai nesutinka parduoti jai ginčo žemės sklypo yra neteisėtas, nes kiekvienas savininkas jam priklausančiu turtu turi teisę disponuoti savo nuožiūra. Sutiktina su ieškovų argumentu, kad tai, jog ieškovai nesutinka parduoti atsakovei jiems atskirai suformuoto žemės sklypo nelaikytina atsakovės teisių pažeidimu, o atvirkščiai – atsakovės reikalavimas laikytinas neteisėtu ir pažeidžiančiu ieškovų, kaip žemės savininkų teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiu daiktu.
23. Atsakovės argumentas, kad pirmos instancijos teismas neanalizavo ieškovo T. K. sukčiavimo, apgaulės būdu pardavus bendro sklypo dalį ne bendraturtei atsakovei Z. M., o V. M., atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas, kadangi, pardavimo fakto byloje iš viso nenustatyta. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovai parduoda jiems priklausančią dalį ginčo žemės sklypo.
24. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad nei vienas iš atsakovės apeliacinio skundo argumentų nėra susijęs su tuo, kad būtų blogai ar netinkamai parengtas sklypų atidalijimas ar atidalijimas pažeistų atsakovės teises.
25. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįstai iš jos priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu atsakovės argumentu ir jį atmeta, kadangi priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti 1500 Eur neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindų, pažeidžiančių ar suvaržančių atsakovės teises dėl ko negalėtų būti įregistruoti du atskiri žemės sklypai, atsakovė nenurodė ir teismas nenustatė. Dėl to Z. M. atsisakymas duoti sutikimą išregistruoti jos ir ieškovų bendrą dalinę nuosavybę ir įregistruoti du atskirus žemės sklypus, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Ieškovai savo ieškinio reikalavimus įrodė, teismas juos vertina kaip teisėtus ir pagrįstus, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 4.80 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis, CK. 4.20 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymas.
27. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
28. Ieškovas T. K. turėjo 1000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliaciniame procese (b. l. 169), jos priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai).
29. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese sudaro 2,33 Eur valstybei, todėl iš atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 “Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Z. M. a/k (duomenys neskelbtini) ieškovui T. K. a/k (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.