- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- 2-139-717/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03882-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Ieškovas
- T. K., A. S.
- Atsakovas
- Z. M.
Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Ievai Blauzdžiūnaitei, Jurgitai Radauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. K. ir A. S. ieškinį atsakovei Z. M. dėl teisės pripažinimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai prašė pripažinti jiems teisę įregistruoti VĮ Registrų centre be atsakovės Z. M. sutikimo žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) padalijimą į du atskirus žemės sklypus (suformuojant du atskirus turtinius vienetus) pagal 2015-05-07 ŽŪM prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-381-(14.8.100) nustatytus kadastro duomenis, pagal kurį T. K. ir A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise atitenka (duomenys neskelbtini) ir atsakovei Z. M. atitenka (duomenys neskelbtini);
priteisti ieškovams iš atsakovės visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovai savo ieškinyje ir jų atstovė žodžiu teismo posėdyje nurodė, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra statiniai, priklausantys šalims. Ieškovams priklausantis statinys yra blogos būklės. Ieškovai suplanavo jiems priklausantį statinį rekonstruoti, o tam, kad dėl kiekvieno jų veiksmo, vykdant rekonstrukcijos darbus, nereikėtų gauti atsakovės kaip gretimo sklypo savininkės sutikimo, nutarė atsiskirti jiems nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį. Atsakovė tam neprieštaravo, 2014-04-10 davė notariškai patvirtintą sutikimą dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo, padalinant bendrą žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus pagal įregistruotas dalis ir pridedamą prie šio sutikimo žemės sklypo planą.
Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014-05-09 įsakymu buvo leista pradėti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimą. Tuo tikslu taip pat buvo gauti Kauno miesto savivaldybės 2014-05-09 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai bei ieškovų lėšomis pradėti sklypo pertvarkymo projektiniai darbai.
Tų pačių metų gruodžio 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-3571 buvo patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pagal kurį 1508 kv. m ploto žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus po 756 ir 752 kv. m.
Visi administraciniai teisės aktai, priimti dėl dviejų atskirų žemės sklypų suformavimo yra teisėti ir galiojantys.
Priėmus Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymą Nr. A-3571, buvo parengti abiejų žemės sklypų kadastriniai matavimai, t.y. parengta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypo kadastrinių matavimų byla ir 756 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla. Sklypų ribos buvo suderintos su visais jo bendraturčiais.
2015-05-07 NŽT prie ŽŪM Kauno miesto vedėjo skyriaus sprendimu (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypas buvo pertvarkytas jį padalijant į du žemės sklypus ir patvirtinant šių žemės sklypų nustatytus kadastro duomenis pagal UAB „Geomatininkų grupė“ parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriama šio sprendimo dalis.
Pabaigus žemės sklypo padalijimo procedūrą, sklypai yra suformuoti į du atskirus nekilnojamojo turto objektus ir turi būti įregistruoti VĮ Registrų centre. Atsakovė atsisakė atlikti sklypų įregistravimo procedūrą, prašydama sumokėti jai tam tikrą pinigų sumą. Ieškovai mano, jog toks atsakovės elgesys yra neteisėtas, todėl prašo teismą jos atsisakymą įregistruoti du atskirus žemės sklypus pripažinti neteisėtu.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Savo atsiliepime į ieškinį (b.l. 59-60) ir žodžiu teismo posėdyje nurodė, kad 2004-09-23 metais ji nusipirko namą (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype esantis kitas namas nuosavybės teise priklausė ieškovams. Prie abiejų namų nuomojamas bendras žemės sklypo plotas sudarė 1508 kv. m ploto. Teismo 2005-06-20 sprendimu abiems namams priklausantis žemės sklypas buvo padalintas idealiomis dalimis į du atskirus žemės sklypus. Abu bendraturčiai 2007-05-25 nuvyko į Kauno miesto Žemėtvarkos skyrių ir nustatė naudojamojo sklypo ribas. Atsakovė jos nuomojamą žemės sklypą iš valstybės nusipirko 2009-02-03, pažymėjo žemės sklypo ribas, tačiau to neįregistravo VĮ Registrų centre.
Atsakovai jiems priklausančiame žemės sklype esančiame name niekada negyveno. Tas namas ir ieškovams priklausanti žemės sklypo dalis buvo apleista. Šiuo metu ieškovams priklausančio namo nėra, jis yra nugriautas, apie tai atsakovė teismui pateikė Statybos inspekcijos išduotą raštą. 2014 metais atsakovei paskambino vyras ir pasakė, kad jis yra gretiname žemės sklype esančio namo paveldėtojas. Jis paprašė, kad ji duotų sutikimą atsidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį. Ji sutiko, tačiau paprašė ieškovo T. K., kad jeigu jis ketintų parduoti jam priklausantį žemės sklypą, tai tą sklypą nupirktų ji. Ieškovas sutiko ir jie 2014-04-10 pas notarę pasirašė sutikimą žemės sklypą padalinti į du atskirus žemės sklypus. Žemės sklypų atskyrimo klausimus tvarkė ne ieškovas, o kitas vyriškis vardu V.. Šis asmuo jai 2015 metų rugpjūčio mėnesį pasakė, kad yra parengti visi dokumentai žemės sklypų padalinimui. Nuvykus į Kauno 23-jį notarų biurą patvirtinti žemės sklypo padalinimo sutarties, notarė atsisakė sutartį patvirtinti, motyvuodama, tuo kad A. S. pati asmeniškai neatvyko į sutarties pasirašymą bei nedavė įgaliojimo už ją pasirašyti žemės sklypo padalinimo sutartį. Tuo metu ji suprato, kad faktinis žemės sklypo valdytojas yra ne T. K., o asmuo vardu V. Ji pakartotinai išreiškė pageidavimą pirkti iš ieškovų žemės sklypą, bet jai buvo atsakyta.
Galiausiai žemės sklypo padalinimo sutartis buvo pasirašyta. Atsakovė taip pat pasirašė ir visus kitus sutikimus, kurie buvo reikalingi rengiant žemės sklypų padalinimo projektus. Ji nesutiko duoti sutikimo patvirtintą žemės sklypo padalinimo sutartį įregistruoti VĮ Registrų centre dėl to, kad ieškovai ją apgavo – nepardavė jiems priklausančio žemės sklypo. Kitokių jos teisių pažeidimo dėl sutarties įregistravimo atsakovė nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje pateikti įrodymai, jų vertinimas, nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Ieškovei ir atsakovams nuosavybės teise priklauso po gyvenamąjį namą esantį viename 0,1508 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) (b.l. 37-41). Šalys susitarė, kad šį žemės sklypą pasidalins į du atskirus žemės sklypus. Ieškovė 2014-04-10 davė sutikimą žemės sklypų padalinimui, kurį patvirtino notarė (b.l. 36). Ji taip pat dalyvavo ir davė sutikimus, patvirtindama savo parašais, atskirų žemės sklypų rengimui, kadastrinių bylų suformavimui (b.l. 17-18, 62). Buvo parengti ir patvirtinti du atskiri žemės sklypų planai, suformuotos kadastrinių matavimų bylos: kadastrinis (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-20) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 21-24).
Parengus kadastrinių matavimų bylas, suformuoti atskiri žemės sklypai: 756 kv. m ploto (duomenys neskelbtini), turėjo būti įregistruoti kadastro registre. Įregistravimo tikslu atsakovei 2016-02-01 buvo pasiųstas paraginimas, kad ji 2016-02-08 atvyktų į Kauno 18-jį notarų biurą pasirašyti bendrosios dalinės nuosavybės teisės naikinimo sutartį pagal 2015-05-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 8SK-381-(14.8.100) dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, suformuojant du naujus turtinius vienetus pagal pridedamus žemės sklypų ribų planus (b.l. 11).
Atsakovė savo duoto sutikimo suformuoti du atskirus žemės sklypus, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo nenuginčijo, pripažino, kad ji geranoriškai, savo laisva valia dalyvavo visuose atskirų sklypų formavimo veiksmuose, o dėl galutinio atskirų sklypų įregistravimo nesutinka dėl to, kad ieškovas T. K. nesutinka jai parduoti savo sklypo (duomenys neskelbtini).
Šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl to, kad atsakovė ginčijo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014-12-18 įsakymą „Dėl žemės (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Atsakovės skundas buvo atmestas, administracinio teismo sprendimai dėl nurodytojo įsakymo jau yra įsigalioję (b.l. 118-125). Dviejų atskirų žemės sklypų suformavimas nėra nuginčytas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-07 nutartimi buvo paliktas galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2017-01-10 sprendimas, atmestas atsakovės skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-12-18 įsakymo Nr. A-3571 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (b.l. 118-125).
Atsakovė pateikė teismui 2018-08-10 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštą Nr. (15.2)-2D-11204, kuriame nurodyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) nugriautas – išardytas gyvenamasis namas, priklausantis fiziniams asmenims (b.l. 130).
Ieškovų advokatės atstovavimo išlaidos sudaro 1500 EUR (b.l. 8-9, 126-129).
Nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.
CK 4.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Ieškovai šią savo teisę realizavo suderindami su atsakove padalinti jų turimą bendrą 0,1508 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir parengdami du atskirus žemės sklypus: sau paskiriant (duomenys neskelbtini).
Pateikti ir byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad 2014-04-10 ieškovai, gavę atsakovės sutikimą, kad būtų rengiamas žemės sklypo pertvarkymo projektas, padalinant į du atskirus žemės sklypus pagal įregistruotas dalis. T. K. inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014-05-09 buvo priimtas įsakymas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo buvo gauti iš Kauno miesto savivaldybės 2014-05-09 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. ŽSPR-9233. Po to buvo pradėtas žemės sklypų pertvarkos projekto rengimas. Apie tai atsakovė buvo informuota 2014-05-13 raštu Nr. 70-2-1340. Apie tai taip pat buvo paskelbta 2014-05-12 Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje, o apie parengtą projektą buvo paskelbta 2014-08-22. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys yra pasirašytas visų trijų žemės sklypo bendrasavininkų.
Šių atskirų žemės sklypų suformavimas atitinka įstatymų reikalavimus ir nepažeidžia šalių teisių ir jų teisėtų interesų, t.y. bendram šalių žemės sklypui padalinti buvo gautas atsakovės sutikimas, 2014-12-18 priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymas „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo. Šį įsakymą atsakovė apskundė administraciniams teismui, tačiau jos skundas buvo atmestas, sprendimas yra įsiteisėjęs. Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2015-05-07 sprendimu Nr. 8SK-381-(14.8.100) buvo nuspręsta pertvarkyti žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo būdu į du žemės sklypus ir patvirtinta šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys pagal UAB „Geomatininkų grupė“ matininko K. B. 2015-02-27 parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamos šio sprendimo dalys. Šis sprendimas yra galiojantis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 25018-11-07 nutartimi Nr. A-1184-556/2018, palikdamas galioti 2017-01-10 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą Nr. I-271-414-2017, konstatavo, kad ieškovai turėjo teisę inicijuoti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei pateikti prašymą organizuoti šio projekto rengimą. (nutarties 25 p.).
Atsakovė, atsisakydama atlikti pakeitimus nekilnojamojo turto kadastre pagal su jos sutikimu parengtus, patvirtintus ir galiojančius du atskirus žemės sklypų planus, nepagrįstai atsisako duoti sutikimą šiuos žemės sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju atsakovės sutikimas reikalingas tam, kad būtų galima išregistruoti ieškovų ir atsakovės bendrą dalinę nuosavybę į 0,1508 ha žemės sklypą, o po to įregistruoti du atskirus žemės sklypus pagal parengtus ir patvirtintus atskirus žemės sklypų projektus.
CK 4.20 straipsnis nustato, kad daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių.
Ieškovai yra dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai. Jų, kaip savininkų, teises gina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis.
CK 4.98 straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Atsakovė, atsisakydama įregistruoti vietoje bendro sklypo du atskirus žemės sklypus, pažeidžia ieškovų, kaip žemės savininkų teises. Atsakovės atsisakymas įregistruoti žemės sklypus dėl to, kad ieškovai nesutinka parduoti jai ginčo žemės sklypo yra neteisėtas, nes kiekvienas savininkas jam priklausančiu turtu turi teisę disponuoti savo valia. Tai, kad ieškovai nesutinka parduoti atsakovei jiems atskirai suformuoto žemės sklypo nelaikytina atsakovės teisių pažeidimu, o atvirkščiai – atsakovės reikalavimas laikytinas neteisėtu ir pažeidžiančiu ieškovų, kaip žemės savininkų teise laisvai disponuoti jiems priklausančiu daiktu.
Kitokių pagrindų, pažeidžiančių ar suvaržančių atsakovės teises dėl ko negalėtų būti įregistruoti du atskiri žemės sklypai, atsakovė nenurodė. Dėl to jos atsisakymas duoti sutikimą išregistruoti jos ir ieškovų bendrą dalinę nuosavybę ir įregistruoti du atskirus žemės sklypus, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Ieškovai savo ieškinio reikalavimus įrodė, teismas juos vertina kaip teisėtus ir pagrįstus, todėl ieškinį tenkina visiškai.
Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymas.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudaro 41,60 EUR žyminio mokesčio išlaidos bei 1 500 EUR advokatės atstovavimo išlaidos.
Advokatės atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos apimtį, nagrinėjimo laiką yra proporcingos, todėl tenkinamos visiškai.
Be to iš atsakovės valstybei turėtų būti priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis). Šias išlaidas sudaro 13,27 EUR.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 267 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovų ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovams: T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę įregistruoti VĮ Registrų centre be atsakovės Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimą į du atskirus žemės sklypus (suformuojant du atskirus turtinius vienetus) pagal 2015-05-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus kadastro duomenis, pagal kurį T. K. ir A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise atitenka 756 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini); atsakovei Z. M. atitenka 752 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovams: T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 500,00 EUR (vienas tūkstantis penki šimtai) advokatės atstovavimo išlaidų ir 41,60 EUŽ (keturiasdešimt vienas EUR 60 ct) žyminio mokesčio išlaidų, viso 1 541,60 EUR (vienas tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt vienas EUR 60 ct).
Priteisti iš atsakovės Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 13,27 EUR (trylika EUR 27 ct), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą