Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. K. ir A. S. dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

9. Šiame kontekste teismas akcentavo, kad teismo posėdžio metu nustatyta, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrąja daline nuosavybės teise priklausė pareiškėjai Z. M. (752 kv. m), T. K. (378 kv. m) ir A. S. (378 kv. m). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014 m. balandžio 10 d. gavus Z. M. sutikimą, jog būtų rengiamas minėto žemės sklypo pertvarkymo projektas, padalinant jį į du atskirus žemės sklypus pagal įregistruotas dalis, T. K. iniciavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. 2014 m. gegužės 9 d. buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, iš Kauno miesto savivaldybės buvo gauti 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. ŽSPR-9233. Apie tai, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas yra pradėtas organizuoti, pareiškėja buvo informuota Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 70-2-1340. Apie pradedamą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą taip pat buvo skelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje 2014 m. gegužės 12 d., o apie parengtą – 2014 m. rugpjūčio 22 d. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys yra pasirašytas visų trijų žemės sklypo bendrasavininkų. Žemės valdos projekto patikrinimo akto išvada buvo teigiama. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad 2014 metais ŽPDRIS dar nebuvo įdiegta, todėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nurodė, siekiant užtikrinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo viešumą, visą informaciją, susijusią su pradedamais rengti, parengtais ir patvirtintais projektais, kurią pagal naujos redakcijos taisyklių nuostatas numatyta skelbti ŽPDRIS interneto svetainėje, kol bus įdiegta ŽPDRIS, skelbti organizatoriaus interneto svetainėje.

11. Taigi, teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius neturėjo jokio pagrindo netvirtinti pateikto 1 508 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto. Tuo tarpu pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie tai, kad vienas iš sklypo bendrasavininkų T. K. pareiškėją apgavo, nepasiūlęs jai pirkti sklypo dalies, susitarė ją parduoti kitam asmeniui bei dėl to inicijavo sklypo padalijimą, neturi jokios įrodomosios reikšmės vertinant ginčijimo įsakymo teisėtumo klausimą, o susiję su bendrasavininkų tarpusavio santykiais. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą nepateikta jokių faktinių duomenų, jog pertvarkytas sklypas yra parduodamas ir pažeidžiamas pareiškėjos pirmumas įsigyti parduodamas žemės sklypo dalis.

13. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teismas konstatavo, jog skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. A-3571 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti dėl pareiškėjos išdėstytų argumentų.

III.

19. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, išdėstytus savo atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo pertvarkymo projektas buvo rengiamas turint pareiškėjos sutikimą. Nurodo, jog apie ginčijamo Administracijos įsakymo priėmimą buvo paskelbta viešai, o pareiškėja žinojo apie jo rengimą nes pati tam davė sutikimą. Be to, apie tai, kad ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas yra pradėtas organizuoti, pareiškėja buvo informuota Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 70-2-1340, apie tai taip pat buvo skelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje 2014 m. gegužės 12 d., o apie parengtą projektą – 2014 m. rugpjūčio 22 d. Tuo tarpu pareiškėjos argumentai dėl A. S. teisių pažeidimo yra visiškai nepagrįsti. Šiuo aspektu pažymi, kad A. S. visiškai pritarė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, atidalijimo procedūrai ir jos siekė. Šis atidalijimas pilnai atitinka jos valią. A. S., dėl kurios neva nepateikto sutikimo pareiškėja kreipėsi į teismą, iki šiol nebuvo pateikusi jokių pastabų dėl rengiamo ar parengto projekto, nors informacija apie pradedamą organizuoti projekto rengimą jai buvo išsiųsta Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 70-2-1340, o jos derinimas taip pat pateiktas projekto sprendinių brėžinyje 2014 m. liepos 18 d. Be to, T. K., veikdamas A. S. 2011 m. birželio 17 d. įgaliojimo pagrindu, jam suteiktų įgalinimų neviršijo, nes tokią aplinkybę patvirtina civilinėje byloje Nr. 2-7982-717/2016 esantis 2015 m. lapkričio 3 d. A. S. įgaliojimas T. K.. Tuo tarpu A. S. nėra įgaliojusi pareiškėjos ginti jos interesus ar ją atstovauti, todėl tokia pareiškėjos apeliacinio skundo pozicija A. S. yra nesuprantama. Jei pati A. S. nelaiko, kad jos teisės yra pažeistos, tuomet visiškai neaišku, kokiu pagrindu šias teises imasi ginti asmuo, turintis priešingą teisinį interesą ir neįgaliotas ginti trečiojo suinteresuoto asmens teisių, prieš šio asmens valią ir interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. A-3571 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

22. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

24. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

25. Šiame kontekste pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2015 m. balandžio 4 d.) 2.1 punktas numato, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte). Remiantis Taisyklių 12.2 punktu, projektų rengimą miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, o pagal Taisyklių 13.4 punktą projektų rengimo inicijavimo teisę, be kita ko, turi privačios žemės savininkai. Jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai (Taisyklių 29 p.). Atitinkamai nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrąja daline nuosavybės teise priklausė pareiškėjai Z. M. (752 kv. m), T. K. (378 kv. m) ir A. S. (378 kv. m). Taigi, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, T. K. turėjo teisę inicijuoti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei pateikti prašymą organizuoti šio projekto rengimą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2014 m. balandžio 10 d. yra davusi notarine tvarka patvirtintą sutikimą, kad būtų rengimas šio žemės sklypo pertvarkymo projektas, padalinant jį į du atskirus žemės sklypus pagal įregistruotas dalis (b. l. 70). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginys, kad nagrinėjamu atveju T. K. neturėjo teisės inicijuoti minėto žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

26. Remiantis Taisyklių 57 punktu, kai projektas rengiamas Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.7 punktuose nurodytais atvejais ir, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Parengtas projektas teikiamas visuomenei susipažinti; informacija apie parengtą projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt); susipažinimui su parengto projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis; organizatorius ne per ŽPDRIS pateiktus pasiūlymus ir pritarimus ne vėliau kaip kitą darbo dieną įkelia į ŽPDRIS (Taisyklių 58 p.). Atitinkamai šiuo atveju apie tai, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas yra pradėtas organizuoti, pareiškėja buvo informuota Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 70-2-1340 (b. l. 67). Nors pareiškėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad ji šio rašto negavo, pabrėžtina, jog apie pradedamą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą taip pat buvo skelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje 2014 m. gegužės 12 d. (b. l. 46, 63), be to, kaip jau minėta, pareiškėja dar 2014 m. balandžio 10 d. buvo davusi sutikimą rengti šio žemės sklypo pertvarkymo projektą bei pasirašė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (b. l. 45, 72). Taigi, akivaizdu, kad pareiškėja buvo informuota ir žinojo apie rengiamą ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau jokių pastabų ar pretenzijų neteikė, priešingai, su ja buvo pasirašytinai suderinti projekto sprendiniai. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apie parengtą sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą buvo skelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje 2014 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 44, 62).

27. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog A. S. būtų įgaliojusi pareiškėją ginti jos interesus ar ją atstovauti, ar kad pareiškėja turėtų teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo (ABTĮ 55 str. 1 d.), t. y. ginti kito asmens – A. S. – teises ir interesus, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl galbūt pažeistų A. S. teisių atmestini. Juolab kad pati A. S. jokių pastabų ar pretenzijų dėl ginčo sklypo padalinimo, taip pat dėl šioje byloje ginčijamo atsakovo įsakymo, nėra pateikusi. Priešingai, jos atstovė advokatė R. G. (b. l. 92) atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad A. S. visiškai pritarė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, atidalijimo procedūrai ir jos siekė, šis atidalijimas atitinka jos valią. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuojama, kad T. K., veikdamas A. S. 2011 m. birželio 17 d. įgaliojimo pagrindu, jam suteiktų įgalinimų neviršijo, o byloje esantis 2015 m. lapkričio 3 d. įgaliojimas (b. l. 93–96) patvirtina A. S. valią, jog T. K. atstovautų, be kita ko, dėl jai priklausančios minėto žemės sklypo dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. padalinimo į atskirus žemės sklypus, visas sąlygas nustatant savo nuožiūra.

28. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. A-3571 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti dėl pareiškėjos išdėstytų argumentų. Taigi, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Z. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.