- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e2S-257-587/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19130-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- E. Š., D. S.
- Ieškovas
- G. M.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Mindaugas Šimonis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. Š. ir D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2162-584/2023 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams D. S., E. Š. dėl teisės pripažinimo bei atsakovų priešieškinį ieškovei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams D. S., E. Š. dėl teisės pripažinimo ir atsakovų priešieškinį ieškovei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2022 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi tenkintas atsakovų D. S. ir E. Š. atstovo advokato Mindaugo Šimonio pareiškimas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos Editos Vitonės nušalinimo. Civilinė byla Nr. e2-2162-1088/2022 perduota paskirti nagrinėti kitam civilines bylas nagrinėjančiam teisėjui automatizuotu būdu per teismų informacinės sistemos LITEKO bylų skirstymo modulį. Nutartimi atmestas ieškovės atstovės prašymas skirti baudą atsakovams ir jų atstovui.
3. 2022 m. lapkričio 4 d. civilinė byla perduota nagrinėti teisėjai D. J..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatė terminą iki 2022 m. lapkričio 30 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo pripažinti teisę be atsakovų sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centre Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos 9 d. įsakymu nustatytus žemės sklypų kadastro duomenis. Konstatavo, kad toks ieškinio reikalavimas yra neaiškus, nekonkretus, sukelsiantis kitų ginčų dėl jo vykdymo (jei toks reikalavimas būtų patenkintas). Ieškovė nurodo, jog parengė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas buvo atidalinti bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis, padalinant į du ir daugiau žemės sklypų, pakeičiant daliai žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Rengiant projektą buvo siūloma nustatyti ar panaikinti servitutus. Nors ieškovė ieškinyje paminėjo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslus, tačiau ieškinio dalyke konkretūs reikalavimai: atidalinti žemės sklypus tarp bendraturčių ir kaip, ar nustatyti servitutus ir kokius, nėra suformuluoti, atitinkamai ieškinyje nėra išdėstytas ieškinio pagrindas, pagrindžiantis tokius veiksmus. Taip pat nėra aišku, kuriems konkrečiai sklypams yra keičiama žemės naudojimosi paskirtis. Ieškovė privalo suformuluoti ieškinio reikalavimus, nurodyti juos pagrindžiančias aplinkybes. Jei žemės naudojimosi paskirties keitimas apsprendžia atsakovų teises, dėl to taip pat turi būti suformuluotas atitinkamas reikalavimas. Tikslindama ieškinio dalyką ir pagrindą, ieškovė privalo atsižvelgti į tai, jog byloje yra reiškiamas priešieškinis dėl susitarimo, derinimo raštų, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų negaliojančiais. Už kiekvieną naujai suformuluotą reikalavimą ieškovė privalo sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį. Teismas išaiškino, kad tuo atveju, jei nustatytu terminu nebus pašalinti ieškinio trūkumai, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovai E. Š. ir D. S. (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 141 straipsnio 1 daliai, kadangi pirmosios instancijos teismas nutartį pašalinti ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą priėmė, kai civilinė byla buvo išnagrinėta iš esmės. Praėjus 8 mėnesiams po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos ir beveik metams nuo ieškinio pateikimo ir priėmimo teisme dienos, bylai buvus išnagrinėtai teisme iš esmės 2022 m. spalio 3 d., nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas negali būti keičiamas. Teismui sudarant sąlygas keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, būtų pažeistos ne tik procesinės teisės normos, bet ir apeliantų procesinės teisės ir teisė į teisingą teismą, teismo procesas taptų nenuoseklus ir neapibrėžtas, atsakovams pagrįstai atsikirtus į ieškinį tektų iš naujo gintis nuo iš esmės naujo ieškinio pareiškimo. Ieškovės atstovės parengtas 2021 m. gruodžio 1 d. ieškinio reikalavimas, nors ir yra nepagrįstas, tačiau tiek teisiškai, tiek lingvistiškai yra visiškai aiškus.
1.2. Teismas, nustatęs, kad ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, pareikštas netinkamai taikant ir aiškinant teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų kadastrinių duomenų įregistravimą ir žemės sklypo atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, turėtų bylą baigti nagrinėti iš esmės pagal pateiktą ieškinį ir ieškinį atmesti, bet ne skundžiama nutartimi skatinti ir sudaryti procesines sąlygas (leisti) ieškovei pakeisti tiek ieškinio dalyką, tiek ieškinio pagrindą. Toks teismo elgesys iškraipo civilinio proceso esmę, ir kelia pagrįstas nešališkumo abejones.
1.3. Civilinei bylai esant šioje stadijoje, net ir pasikeitus teismo sudėčiai, keisti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą būtų visiškai nesąžininga, tai iškreiptų civilinio proceso eigą, pažeistų esminius civilinio proceso principus – dispozityvumo ir rungtyniškumo (CPK 12, 13 straipsniai), nulemtų procesinę situaciją, kad atsakovams ir jų atstovui pagrįstai atsikirtus į ieškinį ir įrodžius ieškinio nepagrįstumą, po bylos išnagrinėjimo iš esmės jis iš esmės yra pakeičiamas kitu ieškinio dalyku ir pagrindu. Tai nesuderinama su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, kaip civilinio proceso principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Skundžiama nutartimi pažeidžiami ir operatyvaus, koncentruoto bei ekonomiško bylos išnagrinėjimo reikalavimai, numatyti CPK 7 straipsnyje, nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos.
1.4. Skundžiamos teismo nutarties motyvai pagrįstai kelia abejones Kauno apylinkės teismo teisėjos Dianos Jasaitienės nešališkumu. Teisėja ne tik nesilaiko CPK 141 straipsnio reikalavimų dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo ribojimo, pagrindinių procesinės teisės principų, bet ir savo motyvuose ieškovės ir jos atstovės naudai iš esmės nurodo, kokius ieškinio reikalavimus ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovė turi reikšti ieškinį. Teisėjos skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai vertintini kaip ieškovės ir jos atstovės konsultacijos ir išankstinė nuomonė dėl ieškinio reikalavimo ir pagrindo pagrįstumo, kad jis būtų suformuotas taip, kaip nurodo teisėja, kad jį būtų galima patenkinti. Tai pažeidžia apeliantų teises į nešališką teismą ir lygybės teismui principą, todėl skundžiama nutartis naikintina ne tik dėl to, kad priimta pažeidžiant procesinės teisės normas (CPK 329 straipsnio 1 dalis), bet ir dėl to, kad ji yra priimta šališko teismo, t. y. neteisėtos sudėties teismo, kas sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė G. M. prašo atsisakyti priimti apeliantų atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį grindžiamas šiais argumentais:
2.1. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato sąlygas, kurioms esant pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka atskirai nuo teismo sprendimo. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
2.2. CPK 115 straipsnio 5 dalis nustato, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui; ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atskiruoju skundu taip pat gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad skųsti nutartį dėl trūkumų šalinimo gali asmuo, kuris pateikė procesinį dokumentą su trūkumais. Todėl akivaizdu, jog apskųsti nutartį dėl trūkumų šalinimo gali tik ieškovė, kuri pateikė procesinį dokumentą su teismo nustatytais trūkumais. Ieškovė šios nutarties neskundė, ja vadovaudamasi patikslino savo ieškininio reikalavimo dalyką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Vienu iš atskirojo skundo argumentų apeliantai teigia, kad skundžiama nutartis priimta neteisėtos sudėties teismo, kadangi yra priimta šališko teismo, kas sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas šį apeliantų atskirojo skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėjo (ne)šališkumo klausimams spręsti proceso šalims suteikta teisė reikšti nušalinimą, kuris civilinėje byloje sprendžiamas CPK 62–70 straipsniuose nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimas CPK nustatyta tvarka pareikštas nebuvo, apeliantai jiems suteikta teise reikšti teismui nušalinimą nepasinaudojo.
11. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo faktą, kad ieškinyje nėra suformuluoti reikalavimai, nėra išdėstytas ieškinio pagrindas, jog ieškovė privalo suformuluoti ieškinio reikalavimus, nurodyti juos pagrindžiančias aplinkybes. Teismas konstatavo, kad tikslindama ieškinio dalyką ir pagrindą, ieškovė privalo atsižvelgti į tai, jog byloje yra reiškiamas priešieškinis dėl susitarimo, derinimo raštų, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų negaliojančiais; už kiekvieną naujai suformuluotą reikalavimą ieškovė privalo sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pirmosios instancijos teismo motyvai vertintini apibendrinto pobūdžio pirmosios instancijos teismo argumentais, išsakytais rengiantis civilinės bylos nagrinėjimui, jų nėra pagrindo pripažinti šališkais. Nėra pagrindo išsakytų pirmosios instancijos teismo argumentų ir motyvų vertinti konsultacija, kokius ieškinio reikalavimus ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovė turi reikšti ieškinį.
12. Įvertinęs išsakytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas ieškovei nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Teisiškai reikšminga šiuo atveju pripažintina aplinkybė, kad atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė atsakovai, kuriems skundžiama nutartimi nebuvo nustatyta jokia procesinė pareiga.
14. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato sąlygas, kurioms esant pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka atskirai nuo teismo sprendimo: 1) kai CPK numato tokį atvejį (t. y. kai CPK normos tiesiogiai nurodo apie nutarties tam tikru klausimu apskundimą); 2) kai teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
15. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusi CPK 115 straipsnio 5 dalis nustatė, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atskiruoju skundu taip pat gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai.
16. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė, kad skųsti nutartį dėl trūkumų šalinimo gali asmuo, kuris pateikė procesinį dokumentą su trūkumais ir kuriam teismas nustatė pareigą pašalinti teismo nurodytus procesinio dokumento trūkumus. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas terminą pašalinti ieškinio trūkumus nustatė ieškovei G. M.. Darytina išvada, kad, vadovaujantis skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, atskirąjį skundą dėl 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties pateikti galėjo tik ieškovė, kuriai skundžiama nutartis tiesiogiai sukūrė konkrečias teisines pasekmes (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. byloje Nr. e2S- 350-803/2019). Tuo tarpu, apeliantai tokios procesinės teisės neįgijo.
17. CPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys), t. y. apeliacija galima, kai yra priimtas apeliacijos objektu pagal įstatymą galintis būti teismo procesinis sprendimas ar nutartis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirųjų skundų priėmimui ir nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, 2022 m. lapkričio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutarties peržiūrėjimas apeliacine tvarka apeliantams nesukels jokių materialių teisinių pasekmių jų civilinių teisių ir pareigų prasme. Aplinkybė, kad teisėjas, kuriam perduota nagrinėti civilinė byla dėl to, kad konstatuotas pagrindas pakeisti bylą nagrinėjusio teismo sudėtį, nustatė terminą jam perduoto nagrinėti ieškinio trūkumams pašalinti, nepažeidžia CPK 141 straipsnyje nustatyto reglamentavimo. Pasikeitus teismo sudėčiai, civilinės bylos nagrinėjimas pradedamas nuo pradžių.
19. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje apeliantų atžvilgiu nėra apeliacijos objektas, todėl apeliacinis procesas pagal apeliantų atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovų E. Š. ir D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria teismas nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus, nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.