Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB SKF „Arkada“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Druslita“ ieškinį atsakovui UAB SKF „Arkada“ dėl skolos priteisimo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas UAB statybos komercijos firma „Arkada“ su ieškiniu sutiko dalyje dėl 31 317,46 Lt suma, su likusia skolos suma nesutinka. Pažymėjo, jog ieškovas nepagrįstai teismui pateikė 2014-12-23 PVM sąskaitą-faktūrą dėl 5 720,62 Lt skolos priteisimo už papildomus darbus, kurių ieškovas su atsakovu nederino, apie juos neinformavo, nederino, ar buvo būtinybė šiuos darbus atlikti, taip pat nepateikė net darbų atlikimo akto. Pažymėjo, kad sutartyje šalys susitarė, jog už papildomus darbus ieškovas moka savo iniciatyva. Akcentavo, kad jei buvo ieškovo atskiras susitarimas su Veisiejų regioniniu parku, tai mokėti turėtų naujasis užsakovas. Taip pat atsakovas prašo mažinti skolos sumą 3 212,45 Lt suma (t.y. 10 proc. užsakovas sulaiko sutarties 8.3 punkto pagrindu), nes atsakovas negavo pasirašyti baigiamojo akto bei jo priedų: panaudotų medžiagų, gaminių sertifikatų ir t.t. Pasak atsakovo, atsakovo skolą galėtų sudaryti ne 37 038,08 Lt, bet 31 317,46 Lt (atėmus 5 720,62 Lt sumą).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-07-10 tarp šalių buvo sudaryta Statybos rangos sutartis (b.l. 5-10), kuria atsakovas užsakė pas ieškovą darbus, kad šis atliktų Vidaus ir lauko elektros tinklų įrengimą Veisiejų regioninio parko administraciniame pastate, (duomenys neskelbtini) (2.1. sutarties punktas) ir įsipareigojo už juos atsiskaityti; sutarties kaina yra 69 848,47 Lt (4.1. sutarties punktas). 2013-09-04 šalys sudarė papildomą susitarimą prie 2012-07-10 Statybos rangos sutarties (b.l. 11). Ieškovas kreipėsi su ieškiniu dėl įsiskolinimo už atliktus darbus ir delspinigių priteisimo; atsakovas su ieškovo reikalavimais sutiko iš dalies, teigė, jog ieškovo reikalavimai dalyje dėl 5 720,62 Lt nepagrįsti, nes ieškovas reikalauja priteisti už papildomai atliktus darbus, dėl kurių su atsakovu sulygta nebuvo. Be to, atsakovo manymu, ieškovui neįvykdžius sutarties 7.9 p. reikalavimų, t.y. nepateikus Baigiamojo darbų atlikimo akto, atsakovas sutarties 8.3 p. pagrindu įgijo teisę į 10 procentų ieškovui mokėtinos sumos sulaikymą, t.y. 930,39 Eur (3 212,45 Lt). Pirmos instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovo reikalavimai priteisti 5 720,62 Lt už papildomai atliktus su atsakovu nesuderintus darbus nepagrįsti, šioje dalyje ieškinį atmetė, likusioje dalyje tenkino; taip pat sprendė, jog atsakovas neįgijo teisės reikalauti sutarties 8.3 p. pagrindu priteistinos sumos sumažinimą. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, prašo pirmos instancijos teismo sprendimą pakeisti, sumažinant priteistą įsiskolinimo ir delspinigių sumas. Apeliacinį skundą iš esmės grindžia dviem aspektais: a/ pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovo pateikto Statybos užbaigimo akto, todėl yra pagrindas sutarties 8.3 p. taikymui ir priteistinos sumos sumažinimui 10 procentų; b/ mano, kad ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikytinas 6 mėnesių senaties terminas, priteistinų delspinigių suma turi būti 293,03 Eur.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su apelianto motyvais sutikti nėra pagrindo.

Nagrinėjamojoje byloje apeliantas nesutikimą su pirmos instancijos teismo priteista įsiskolinimo suma ir reikalavimą ją sumažinti motyvuoja tuo, kad ieškovas iki šios dienos nėra pateikęs atsakovui Baigiamojo darbų atlikimo akto bei jo priedų: panaudotų medžiagų ir gaminių sertifikatų bei jų atitikties deklaracijų, paslėptų darbų aktų, t.y. neįvykdė sutarties 1.2 p. 5 d., 7.9 p. reikalavimų, ir todėl atsakovui sutarties 8.3 p. pagrindu atsiranda teisė sulaikyti 10 procentų mokėtinos sumos. Tačiau ieškovo teismui pateikto 2014-06-04 Statybos užbaigimo akto Nr. SUA-10-140604-00041-(14.45) turinys patvirtina, kad statybų objekte buvo sudaryta Statybos užbaigimo komisija, kuri atliko statinio Veisiejų regioninio parko administraciniame pastate, Santarvės g. 9, Veisiejuose, statinių užbaigimo procedūras ir nustatė, kad statiniai atitinka statinio projekto sprendinius, ir komisija vienbalsiai nusprendė, kad statyba yra baigta (b.l. 143-145). Šį statybos užbaigimo aktą pasirašė taip pat ir atsakovo UAB SKF „Arkada“ atstovas K. R., kuris nurodytas kaip statinio statybos vadovas. Esant nustatytam, kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo pateiktas aktas gali būti laikomas Baigiamuoju aktu šalių sudarytos rangos sutarties 7.9 p. nuostatų kontekste, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl rangos sutarties 8.3 p. nustatytos galimybės ieškovui mokėtinų sumų sumažinimo 10 procentų yra nepagrįsti ir atmestini. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad aktu patvirtinamas visų numatytų sutartyje darbų atlikimo faktas bei tai, kad statybos darbai buvo atlikti tinkamai ir laiku, komisija priimdama juos neturėjo jokių pastabų, todėl atsakovas privalo atsiskaityti su ieškovu už jo atliktus darbus (CK 6.687 str.), ir pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui 9 070,16 Eur įsiskolinimą, atsiradusį dėl netinkamos prievolės pagal rangos sutartį įvykdymą.

Apeliantas apeliaciniame skunde ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo prašo taikyti 6 mėnesių senaties terminą ir sumažinti pirmos instancijos teismo priteistų delspinigių sumą iki 293,03 Eur. Pažymėtina, jog CPK 312 str. numatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Apeliantas reikalavimo taikyti ieškinio senatį pirmosios instancijos teisme nereiškė, todėl neturi teisės šį reikalavimą reikšti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, jog teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas vertino į bylą pateiktus įrodymus nepažeisdamas CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais, todėl konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja procesu; pateikdamas įstatymams neatitinkantį pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo už akių, neatvykdamas į posėdį, pateikdamas formalųjį apeliacinį skundą sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl prašo CPK 95 str. pagrindu atsakovui paskirti 5792 eurų baudą, kurios 50 procentų skirti ieškovo naudai.

CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės: atsakovo procesinio dokumento su trukumais pateikimas, į vieną teismo posėdį neatvykimas, apeliacinio skundo pateikimo faktas negali būti laikomos pakankamu pagrindu piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti. Atkreiptinas dėmesys, jog skundo pateikimas tai viena iš galimai pažeistų teisių gynimo bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo formų. Kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nesąžiningas ir nepagrįstas šalies veiksmas; tokių atsakovo veiksmų byloje nenustatyta, todėl ieškovo prašymas dėl baudos CPK 95 str. pagrindu skyrimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovo prašymo CPK 95 str. pagrindu skirti atsakovui baudą netenkinti.