Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. K. gynėjo advokato Arvydo Martinkevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria 6 (šešių) mėnesių terminui, t. y. iki 2025 m. gegužės 23 d. (past. – rašymo apsirikimas nutarties rezoliucinėje dalyje ištaisytas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi), pratęstas laikino V. K. nuosavybės teisės apribojimas jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu paimtiems pinigams – 11 151 Eur.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-3271-1011/2024, kurioje V. K. kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 14 d. iki 2024 m. balandžio 30 d., veikdamas vieninga tyčia, apgaule savo naudai įgijo labai didelės – 116 754,34 Eur vertės svetimą turtą bei išvengė 7 604,86 Eur turtinės prievolės, o būtent: būdamas teistas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, finansų sistemai (Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį; Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį), turėdamas skolinių įsipareigojimų kitiems asmenims, tačiau neturėdamas piniginių lėšų ir turto šiems įsipareigojimams padengti bei žinodamas apie jo atžvilgiu, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2024 m. kovo 5 d., užvestas antstolių vykdomąsias bylas bendrai 260 994,87 Eur sumai, žinodamas apie jam priklausančiose banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms taikomą areštą, tačiau sąmoningai nutylėdamas šias esminę reikšmę nukentėjusiųjų apsisprendimui perduoti jam pinigines lėšas bei turtą turėjusias aplinkybes ir suvokdamas, kad nukentėjusieji negalės civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių, sudarydamas patikimo asmens įvaizdį, veikdamas savo bei MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, panaudodamas apgaulę bei piktnaudžiaudamas pasitikėjimu sudarė su asmenimis jiems nenaudingus sandorius, tyčia nustatydamas tokias sandorio sąlygas, kad asmenys už iš jo (V. K.) perkamas medžiagas / įrenginius, jų montavimo darbus sumokėtų avansu arba atliktų jo prašomus darbus, atiduotų prekes be išankstinio apmokėjimo, neturėdamas ketinimų įvykdyti savo įsipareigojimus.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. gegužės 23 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, ikiteisminio tyrimo metu skirtas laikinas V. K. nuosavybės teisės apribojimas turtui: gryniesiems pinigams – 11 020 Eur – bei gryniesiems pinigams – 131 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, kurių vertė 131 Eur, paimtiems kratos, atliktos V. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu. Grynaisiais pinigais, į kuriuos apribota V. K. nuosavybės teisė, uždrausta disponuoti. Nustatytas laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo terminas nuo 2024 m. gegužės 23 d. iki 2024 m. lapkričio 23 d. Pinigai perduoti saugojimui Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi laikino V. K. nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas 6 (šešiems) mėnesiams iki 2025 m. gegužės 23 d., paliekant anksčiau nustatytas apribojimo sąlygas.

II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Skundas atmestinas ir teismo nutartis paliktina galioti.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ar pratęsti apribojimo terminą teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir kaltinamojo V. K. gynėjo skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais baudžiamosios bylos Nr. 1-3271-1011/2024 duomenimis, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos keisti ar naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ribojimu. Laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti. Ši procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti nusikalstamu būdų gautą turtą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-298-654/2021).

8. V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamas, o perdavus baudžiamąją bylą į teismą baudžiamojoje byloje Nr. 1-3271-1011/2024 kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo labai didelės – 116 754,34 Eur – vertės svetimą turtą bei išvengė 7 604,86 Eur dydžio turtinės prievolės, t. y. padarė BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo (termino pratęsimo), būtina nustatyti, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-136-449/2021). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis V. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pagrindą tokiai išvadai duodantys duomenys užfiksuoti, be kita ko, nukentėjusiųjų apklausų protokoluose bei jų pateiktuose duomenyse, o iš dalies ir paties V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Pabrėžtina, kad šių duomenų pakankamumas vertinamas išimtinai laikino nuosavybės teisės apribojimo termino nustatymo pagrįstumo bei tikslingumo kontekste. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje esantys duomenys nevertinami BPK 20 straipsnio kontekste, nevertinama jų įrodomoji reikšmė ir apskritai nesprendžiama, ar konkretūs duomenys gali būti pripažįstami įrodymais byloje.

9. Be kita ko, nagrinėjamo skundo kontekste aukštesnysis teismas akcentuoja, kad vertinant nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, nėra sprendžiamas turto, į kurį apribota kaltinamojo nuosavybės teisė, tiek nuosavybės, tiek ir įgijimo teisėtumo klausimas. Nors prie skundo aukštesniajam teismui pateikiami išrašai iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės bei Gyventojų registro, tačiau tokie duomenys nepaneigia laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo ir jo termino pratęsimo pagrįstumo bei neįrodo piniginių lėšų priklausomybės būtent skunde nurodomai O. K.. Pabrėžtina, kad klausimus dėl piniginių lėšų, į kurias apribota kaltinamojo nuosavybės teisė, įgijimo (ne)teisėtumo bei galimų sąsajų su nusikalstama veika išspręsti gali tik baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą. Nagrinėjamu gi atveju šioje proceso stadijoje kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytiems argumentams, kurių pagrindu turėtų būti naikinama skundžiama nutartis, aukštesnysis teismas pritarti pagrindo nenustatė.

10. Nagrinėjamu atveju atliekant ikiteisminį tyrimą prokurorės 2024 m. gegužės 23 d. nutarimu laikinas V. K. nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas buvo paskirtas (b. l. 8–10), o skundžiama nutartimi šio apribojimo terminas pratęstas siekiant užtikrinti civilinius ieškinius. Iš LITEKO sistemoje esančio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės surašyto kaltinamojo akto matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšta keturiolika civilinių ieškinių. Pažymėtina, kad baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189¹ straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 206 straipsnio 3 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje, sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-19217 redakcija)). Tuo tarpu pagal BPK 151 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pažymėtina, kad teisminėje stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad, taikant šią priemonę, nebūtų pažeistas proporcingumo principas (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-105-307/2022).

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pratęsus laikino V. K. nuosavybės teisės apribojimo terminą proporcingumo principas nebuvo pažeistas. Tokią išvadą pagrindžia V. K. pareikštų kaltinimų apimtis, t. y. nors baudžiamojoje byloje Nr. 1-3271-1011/2024 V. K. kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) padarymu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiaisiais pripažinti septyniolika asmenų, kita vertus, procesinės prievartos priemonės taikymo termino pratęsimo proporcingumą pagrindžia ir šiuo metu pakankamai neilga šios priemonės taikymo trukmė (laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. K. atžvilgiu taikomas nuo 2024 m. gegužės 23 d.) Sutiktina, kad procesinių prievartos priemonių taikymas visais atvejais riboja tam tikras asmenų teises, tačiau tokie ribojimai pateisinami, nes jais siekiama baudžiamajam procesui reikšmingų tikslų. Nagrinėjamu atveju šioje proceso stadijoje netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo kaltinamojo turtui gali būti apsunkintas arba net tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įgyvendinimas. Byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė varžo kaltinamojo V. K. teises akivaizdžiai labiau nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti, todėl konstatuotina, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas nagrinėjamu atveju yra proporcinga priemonė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, dėl to, teismas tiek savo iniciatyva, tiek gavęs proceso dalyvių prašymus, vos tik paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms, turi teisę ir gali iš naujo spręsti klausimą dėl procesinės prievartos priemonės panaikinimo netgi nepasibaigus paskirtam tokios priemonės terminui (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-245-487/2022). Kita vertus, pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog BPK 151 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės laikinumas nereiškia, kad ji negali būti taikoma iki pat bylos nagrinėjimo teisme pabaigos ar ją jau išnagrinėjus, nes galimybę ją taikyti iki teismui byloje priėmus galutinį sprendimą ar po tokio sprendimo priėmimo nulemia šios procesinės prievartos priemonės esmė, t. y. būtinybė užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, turto konfiskavimą arba priteistų civilinių ieškinių įvykdymą, konfiskuoto turto išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018).

12. Apibendrindamas, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis priimta laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Šiuo metu V. K. laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl skundžiama nutartimi šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas. Šių išvadų nepaneigia ir skunde nurodyti argumentai, todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo V. K. gynėjo advokato Arvydo Martinkevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.