Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) I. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 25S164436, kuriuo nuspręsta nepakeisti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir 2025 m. liepos 21 d. sprendimas), ir 2025 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 25S165739, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir 2025 m. liepos 22 d. sprendimas) (toliau kartu – ir Sprendimai).

2.1. Ginčijami Migracijos departamento Sprendimai priimti remiantis aplinkybe, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2024 m. lapkričio 18 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje), o 2025 m. kovo 4 d. pripažino pareiškėją įtariamuoju. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti labai didelės vertės svetimą turtą, iš anksto susitaręs, nuo 2024 m. gruodžio mėn. iki 2025 m. vasario 14 d., veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) vykdydami kitų asmenų nurodymus, būdami atsakingi už įrangos skirtos vykdyti automatinius skambučius, peradresavimo funkcija, apgaulingai nurodančią skambintojo buvimo vietą bei mobiliojo ryšio operatorių SIM kortelių įsigijimą, jų registravimą, siekdami suklaidinti, panaudojo minėtą įrangą, skambindami atsitiktinai pasirinktiniems Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims į jų naudojamus telefonų numerius, melagingai prisistatinėdami policijos pareigūnais, taip pasisavindami viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų vardus, melagingai pranešdami apie tariamai akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Swedbank“ užfiksuotą pranešimą, jog tariamai suklastoto įgaliojimo pagrindu, iš asmenų sąskaitų reikalaujama išmokėti ne mažiau 10 000 Eur, po to, telefoninių pokalbių metu išviliodami asmeninius duomenis bei iš elektroninių paštų atsiųsdami policijos pareigūnų pažymėjimus su nuotraukomis bei šaukimus atvykti į policiją, toliau siekdami suklaidinti, melagingai nurodydavo, jog bandoma prisijungti prie nukentėjusių banko sąskaitų, melagingai nurodydavo, kad sujungs su Lietuvos banko darbuotoju, kuris tariamai padės apsaugoti banko sąskaitas, po to, melagingai prisistačius Lietuvos banko darbuotoju, nurodydavo, kad turi atlikti kibernetinio saugumo protokolus, toliau siekdami suklaidinti nukentėjusiuosius, tęsdami telefoninius pokalbius vaizdo skambučiais per „WhatsApp“ programėlę, bei iš elektroninių paštų, tariamai iš policijos pareigūno, atsiųsdavo banko darbuotojo darbo pažymėjimą su nuotrauka, po to, melagingai prisistatinėdavo banko darbuotoju, nurodydami nukentėjusiems parsisiųsti programėlę, suvedus kodą ir kodą pasakius, tęsdami bendrus nusikalstamus veiksmus, neteisėtai prisijungdavo prie nukentėjusiesiems priklausančių bankų sąskaitų bei pervesdavo visas pinigines lėšas į sukčiavimo tikslais atidarytas banko sąskaitas, taip pat, panaudodavo nukentėjusiesiems priklausančias banko mokėjimo korteles ir išgrynindavo nukentėjusiesiems priklausančias pinigines lėšas.

2.2. Ginčijami Sprendimai priimti neatsižvelgus į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjui inkriminuotos nusikalstamos veikos yra ankstyvoje stadijoje, o pats pareiškėjas apie vykdytą sukčiavimo schemą nieko nežinojo, jis pats apgaule buvo įviliotas į nusikalstamą sukčiavimo schemą. Pareiškėjas nepažinojo ir nepažįsta nei vieno įtarime nurodyto asmens, jokiose schemose nedalyvavo ir apie tai net nežinojo, o pagal ikiteisminio tyrimo duomenis, sukčiavimo schemoje dalyvavę asmenys, taip kaip iš nukentėjusiųjų išviliodavo pinigus, analogiškai išviliojo iš pareiškėjo asmens duomenis bei juos panaudojo vykdydami nusikalstamą veiką. Atliekant tyrimo veiksmus gali paaiškėti, kad pareiškėjas yra nukentėjusysis, kadangi be to, kad buvo pasinaudota jo asmens duomenimis, jis iš vykdomos veiklos negavo jokių piniginių lėšų, o apie vykdomą sukčiavimo schemą sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Pareiškėjas bendradarbiauja su policijos pareigūnais, duoda išsamius parodymus ir atskleidžia maksimaliai viską kas jam yra žinoma. Sukčiavę asmenys su pareiškėju bendravo telekomunikacinėmis priemonėmis, o visų pokalbių tikslas tebuvo išvilioti jo asmens duomenis, o vėliau juos, pareiškėjui nežinomais tikslais ir schemomis, panaudoti. Šios kategorijos nusikaltimams būdinga tai, kad kaltininkai apgaule išvilioja nukentėjusiųjų asmens duomenis ir identifikaciją, vėliau atitinkamai banko sąskaitų duomenis ir t. t., ir galiausiai šiuos duomenis panaudoja piniginėms lėšoms išvilioti ir savo veiksmų užmaskavimui pasinaudojant išviliotais asmens duomenimis bei asmenų veiksmais, kai šie net neįtaria apie daromą nusikalstamą veiką.

2.3. Sprendimai priimti motyvuojant tuo, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, o tokia išvada padaryta remiantis tuo, kad pareiškėjas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, nors jam dar tik pareikšti įtarimai, nėra duomenų apie pasikeitusį pareiškėjo procesinį statusą, be to, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pareiškėjui pareikšti įtarimai dėl padarytos nusikalstamos veikos negali būti pagrindu vertinti, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4.1. Migracijos departamentas priėmė ginčijamus Sprendimus vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 54 straipsnio 1 dalies 2¹ punktu. Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, įtvirtintų Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2¹ punkte, dėl kurių gali būti panaikintas pareiškėjo leidimas nuolat gyventi, 2025 m. birželio 18 d. Policijos departamentui išsiuntė prašymą Nr. 12564642 įvertinti, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Policijos departamentas 2025 m. liepos 4 d. raštu Nr. 5-S-23442 pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas, įvertinęs turimą informaciją bei Policijos departamento išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei pritarė, kad pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali, pagrįsta Policijos departamento nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

4.2. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje deklaruojama nuo 2013 m. Pirmas leidimas nuolat gyventi jam buvo išduotas 2020 m. Nuo 2013 m. iki 2020 m. pareiškėjui buvo išduodami leidimai laikinai gyventi. Nustatyta, kad pareiškėjo motina ir tėvas yra (duomenys neskelbtini), kurie turi leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nuo 2013 m. iki 2022 m. mokėsi Lietuvos Respublikos mokyklose ir gimnazijose, o nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2025 m. sausio 14 d. pareiškėjas buvo įdarbintas Lietuvos Respublikoje ir jam buvo mokamos draudžiamosios pajamos. Nuo 2024 m. gegužės 11 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą. Migracijos departamentas pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika vertino kaip ilgalaikius ir stiprius (pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje nuo 2013 m., čia mokėsi ir lankė ugdymo įstaigas, Lietuvoje gyvena pareiškėjo tėvai, pareiškėjas šiuo metu vykdo individualią veiklą), tačiau atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs sunkią nusikalstamą veiką Lietuvoje, padarė išvadą, kad nustatyti socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

4.3. Sprendimas išduoti ar pakeisti leidimą nuolat gyventi iš esmės reiškia, kad Lietuvos Respublika leidžia užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai, suteikia jam išskirtinį statusą, priartinantį užsienietį prie Lietuvos Respublikos piliečio teisinio statuso. Teisėtas Lietuvos visuomenės interesas yra, kad nuolatiniais Lietuvos gyventojais siekiantys išlikti užsieniečiai, ypač atsižvelgiant į nuolatinių Lietuvos gyventojų teisių bei socialinių garantijų apimtis, būtų nepriekaištingos reputacijos, jų praeityje atlikti veiksmai ir rizika, jog ir ateityje gali daryti teisės pažeidimus, nesudarytų prielaidų galimam pavojui Lietuvos visuomenės narių sveikatai, turtui bei gyvybei, o įgyvendindami savo teisę gyventi Lietuvoje su leidimu nuolat gyventi, kartu paisytų ir pareigos laikytis Lietuvos įstatymų ir viešosios tvarkos normų. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti pareiškėjo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti ateityje užsieniečio, nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę, todėl leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką – pasiekti.

4.4. Pareiškėjo interesas gauti leidimą nuolat gyventi nėra pakankamas pagrindas nepaisyti visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos interesų. Nors pareiškėjas skunde ir nurodo, jog apie įvykdytą sukčiavimo schemą jis nieko nežinojo ir pats apgaule buvo įviliotas į nusikalstamą sukčiavimo schemą, konkrečių duomenų ar dokumentų, patvirtinančių šiuos jo teiginius, nepateikė. Be to, šioje byloje nėra sprendžiamas kitų institucijų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Migracijos departamentas priimdamas Sprendimus, neturėjo jokios informacijos, kad buvo pakeistas sprendimas dėl pareiškėjo pripažinimo įtariamuoju, todėl Migracijos departamentas neturėjo pagrindo abejoti Policijos departamento pateikta išvada.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

6.1. Policijos departamentas 2025 m. birželio 18 d. gavo Migracijos departamento paklausimą įvertinti, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas, įvertinęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre esančią informaciją pareiškėją, nustatė, kad Vilniaus AVPK 2024 m. lapkričio 18 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK182 straipsnio „Sukčiavimas“ 2 dalį (kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje). 2025 m. kovo 4 d. pareiškėjas pripažintas įtariamuoju ir jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, iš anksto susitaręs su asmenimis, atsakingais už įrangos, skirtos vykdyti automatinius skambučius ir peradresavimo funkciją, ir pasinaudojęs minėta įranga, kartu su bendrininkais, skambino atsitiktinai pasirinktiems Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims į jų naudojamus telefonų numerius. Melagingai prisistatydami policijos pareigūnais ir AB „Swedbank“ darbuotojais, ir pateikę suklastotus darbuotojų pažymėjimus, neteisėtai prisijungdavo prie nukentėjusiesiems priklausančių bankų sąskaitų, bei pervesdavo visas pinigines lėšas į sukčiavimo tikslais atidarytas banko sąskaitas. Taip pat, panaudodavo nukentėjusiesiems priklausančias banko mokėjimo korteles ir išgrynindavo nukentėjusiesiems priklausančias pinigines lėšas. Pareiškėjas, panaudodamas apgaulę, savo ir kitų asmenų naudai, įgijo labai didelės vertės svetimo turto, ne mažiau kaip už 234 764,11 Eur.

6.2. Įvertinęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre apie pareiškėją esančią informaciją, Policijos departamentas nustatė, kad jis įtariamas sunkaus nusikaltimo pagal BK 182 straipsnio „Sukčiavimas“ 2 dalį (kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje) padarymu ir atitinka Aprašo 12 punkto (Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų) 12.4 papunkčiu (jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą) nustatytą grėsmės vertinimo kriterijų bei 2025 m. liepos 4 d. Migracijos departamentui pateikė išvadą Nr. 5-S-23442 (toliau – ir Išvada), kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Policijos departamentas nurodė, jog būtina apriboti pareiškėjo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę.

II.

7. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo I. L. skundą.

8.1. Pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 4 d. iki 2020 m. birželio 10 d. turėjo leidimus laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais, nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjas turi leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu. Nuo 2013 m. spalio 18 d. pareiškėjo gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje. Pareiškėjas nuo 2013 m. iki 2025 m. pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas mokėsi Lietuvos mokyklose ir gimnazijoje. Pareiškėjas su pertraukomis dirbo Lietuvos įmonėse nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2025 m. sausio 14 d., o nuo 2024 m. gegužės 11 d. vykdo individualią veiklą.

8.2. Vilniaus AVPK 2024 m. lapkričio 18 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio „Sukčiavimas“ 2 dalį (kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje). 2025 m. kovo 4 d. pareiškėjas pripažintas įtariamuoju ir jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, iš anksto susitaręs su asmenimis, atsakingais už įrangos, skirtos vykdyti automatinius skambučius ir peradresavimo funkciją, ir pasinaudojęs minėta įranga, kartu su bendrininkais, skambino atsitiktinai pasirinktiems Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims į jų naudojamus telefonų numerius. Melagingai prisistatydami policijos pareigūnais ir AB „Swedbank“ darbuotojais, ir pateikę suklastotus darbuotojų pažymėjimus, neteisėtai prisijungdavo prie nukentėjusiesiems priklausančių bankų sąskaitų, bei pervesdavo visas pinigines lėšas į sukčiavimo tikslais atidarytas banko sąskaitas. Taip pat, panaudodavo nukentėjusiesiems priklausančias banko mokėjimo korteles ir išgrynindavo nukentėjusiesiems priklausančias pinigines lėšas. Pareiškėjas, panaudodamas apgaulę, savo ir kitų asmenų naudai, įgijo labai didelės vertės svetimo turto, ne mažiau kaip už 234 764,11 Eur.

8.3. Pareiškėjas 2025 m. birželio 17 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas.

8.4. Policijos departamentas 2025 m. birželio 18 d. gavo Migracijos departamento paklausimą įvertinti, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.

8.5. Policijos departamentas 2025 m. liepos 4 d. pateikė Migracijos departamentui Išvadą dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, kurioje nurodoma, jog pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio „Sukčiavimas“ 2 dalį (kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje). 2025 m. kovo 4 d. pareiškėjas pripažintas įtariamuoju ir jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, iš anksto susitaręs su asmenimis, atsakingais už įrangos, skirtos vykdyti automatinius skambučius ir peradresavimo funkciją, ir pasinaudojęs minėta įranga, kartu su bendrininkais, skambino atsitiktinai pasirinktiems Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims į jų naudojamus telefonų numerius. Melagingai prisistatydami policijos pareigūnais ir AB „Swedbank“ darbuotojais, ir pateikę suklastotus darbuotojų pažymėjimus, neteisėtai prisijungdavo prie nukentėjusiesiems priklausančių bankų sąskaitų, bei pervesdavo visas pinigines lėšas į sukčiavimo tikslais atidarytas banko sąskaitas. Taip pat, panaudodavo nukentėjusiesiems priklausančias banko mokėjimo korteles ir išgrynindavo nukentėjusiesiems priklausančias pinigines lėšas. Pareiškėjas, panaudodamas apgaulę, savo ir kitų asmenų naudai, įgijo labai didelės vertės svetimo turto, ne mažiau kaip už 234 764,11 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, pagrįstai galima daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Įvertinus tai ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti pareiškėjo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę.

8.6. Migracijos departamentas 2025 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą Nr. 25S164436, kuriuo nusprendė nepakeisti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali, pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas nusikalstamas veikas padarė aktyviais veiksmais, suvokdamas savo veiksmų pasekmes ir jų siekdamas. Pareiškėjo veiksmai rodo, kad jis nėra pakankamai integravęsis į Lietuvos visuomenę, nesilaiko visuotinai priimtų elgesio taisyklių, nėra išsiugdęs pagarbos kitų visuomenės narių teisėms, nesilaiko Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų pareigų. Pareiškėjo veiksmai rodo, jog jis ir ateityje gali daryti nusikalstamas veikas. Teisėtas Lietuvos visuomenės interesas yra, kad nuolatiniais Lietuvos gyventojais siekiantys tapti ar išlikti užsieniečiai, ypač atsižvelgiant į nuolatinių Lietuvos gyventojų teisių bei socialinių garantijų apimtis, būtų nepriekaištingos reputacijos, jų praeityje atlikti veiksmai ir rizika, jog ir ateityje gali daryti teisės pažeidimus, nesudarytų prielaidų galimam pavojui Lietuvos visuomenės narių sveikatai, turtui bei gyvybei, o įgyvendindami savo teisę gyventi Lietuvoje su leidimu nuolat gyventi, kartu paisytų ir pareigos laikytis Lietuvos įstatymų ir viešosios tvarkos normų. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti pareiškėjo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti ateityje užsieniečio, nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę, todėl atsisakymas pakeisti leidimą nuolat gyventi laikytinas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką – pasiekti.

8.7. Migracijos departamentas 2025 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą Nr. 25S165739, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Sprendime nurodyta, jog atsižvelgus į informaciją, kuri patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, kad ši grėsmė yra reali ir akivaizdi, ji grindžiama nustatytais faktais, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas nėra integravęsis Lietuvoje tiek, kad galėtų naudotis ilgalaikio gyventojo statusu, todėl leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikomas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui (užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką) pasiekti. Nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimais pareiškėjas pateikė skundą Regionų administraciniam teismui.

9. Teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalių, 54 straipsnio 1 dalies 2¹ punktų ir Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 12.4 papunkčio nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

10. Teismas pažymėjo, jog užsieniečio grėsmė viešajai tvarkai gali būti konstatuojama ir nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio, o asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą. Įvertinęs užsieniečio keliamos grėsmės pobūdį, jo veiklą viešosios tvarkos atžvilgiu ir padaręs išvadą, kad užsieniečio keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, teismas sutiko su Migracijos departamento nustatytomis aplinkybėmis, jog atsisakymas išduoti leidimą gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą – pasiekti. Teismas, be kita ko, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, sprendė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

11. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog dėl pareiškėjo atžvilgiu iškelto ikiteisminio tyrimo jam yra taikoma kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, todėl net ir panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Be to, nustačius, jog pareiškėjas neatliko jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, jis turės teisę pateikti Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

12. Teismas konstatavo, jog Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl turėjo teisėtą pagrindą priimti ginčijamus Sprendimus. Ginčijami Sprendimai atitinka VAĮ ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus keliamus individualiam administraciniam aktui. Teismas nenustatė kitų Sprendimų panaikinimo pagrindų.

III.

13. Pareiškėjas I. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimą ir ginčijamus Migracijos departamento Sprendimus.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

14.1. Faktas, kad užsieniečiui yra pareikšti įtarimai sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu vertinamas atsižvelgiant į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų duomenų visuma nebuvo vertinama, o pasiremta iš esmės tik ta aplinkybe, kad pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas nepagrindė ginčijamų Sprendimų proporcingumo. Teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16. Migracijos departamentas, pakartodamas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus, papildomai nurodo, kad priimti Sprendimai yra pagrįsti ir motyvuoti, o juos priimant buvo atsižvelgta į pareiškėjo ryšius Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento vertinimu, šeiminiai ryšiai nagrinėjamu atveju negali tapti pretekstu ignoruoti užsieniečio grėsmę valstybės saugumui. Vien tik pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl kylančios grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, tik pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teismas nagrinėjamu atveju pagrindė savo išvadas, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, sprendimą pagrindė teisės aktų nuostatomis.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo, pakartodamas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus, laikosi pozicijos, kad Policijos departamento Migracijos departamentui pateikta Išvada dėl pareiškėjo grėsmės yra pagrįsta ir teisinga, priimta įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją. Tol, kol ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo yra vykdomas ir pareiškėjui taikomos kardomosios priemonės, darytina išvada, kad įtarimai pareikšti pagrįstai. Pareiškėjo pripažinimas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei nepreziumuoja jo kaltės baudžiamojoje byloje, todėl nekaltumo prezumpcijos principas nėra pažeistas.

19. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. gruodžio 10 d. pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo atstovas 2025 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ąjį skyrių dėl informacijos apie pareiškėją suteikimo. Iš kartu su raštu pateikto 2025 m. lapkričio 25 d. prašymo matyti, jog juo pareiškėjo atstovas prašė suteikti informaciją apie tai, ar pareiškėjo veika, kurios padarymu įtariamas pareiškėjas, jo vaidmuo įtariamo nusikaltimo padaryme ir elgesys ikiteisminiame tyrime, kelia realią grėsmę viešajai tvarkai Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

20. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. 25S164436, kuriuo nuspręsta nepakeisti pareiškėjui išduoto leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Migracijos departamento 2025 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 25S165739, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2¹ punktu ir Policijos departamento Išvada, pagrįstai ir teisėtai Sprendimais nusprendė nepakeisti pareiškėjui išduoto leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, dėl to, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą grindė Aprašo 12.4 papunkčiu ir tuo, kad pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas.

22. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog aplinkybė, kad užsieniečiui yra pareikšti įtarimai sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu turėtų būti vertinama atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą. Nagrinėjamu atveju nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Sprendimai priimti iš esmės remiantis vienintele aplinkybe, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, tačiau baudžiamojoje byloje nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, be to, pareiškėjas paaiškino, jog jis neatliko jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, apie ją net nežinojo, todėl Migracijos departamento priimti sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.

23. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo, ir prašo atmesti apeliacinį skundą.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 4 d. iki 2020 m. birželio 10 d. turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais, o nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, kuris galiojo iki 2025 m. rugpjūčio 7 d. Pareiškėjas gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaruoja nuo 2013 m. spalio 18 d., o nuo 2013 iki 2025 m. pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas mokėsi Lietuvos mokyklose ir gimnazijoje. Pareiškėjas dirbo su pertraukomis Lietuvos įmonėse nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2025 m. sausio 14 d., nuo 2024 m. gegužės 11 d. vykdo individualią veiklą. Pareiškėjas 2025 m. gegužės 25 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes baigiasi leidimo nuolat gyventi galiojimas. Migracijos departamentas 2025 m. birželio 18 d. kreipėsi į Policijos departamentą su prašymu įvertinti, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas 2025 m. liepos 4 d. pateikė Migracijos departamentui išvadą, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas, įvertinęs Policijos departamento išvadą ir kitas bylos aplinkybes, 2025 m. liepos 21 d. sprendimu nusprendė nepakeisti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2025 m. liepos 22 d. sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei.

26. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (leidimas nuolat gyventi) – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Įstatymo 53 straipsnio, reglamentuojančio leidimo nuolat gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus, 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, jeigu pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2¹ punkte numatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, o tuo atveju, kai leidimas nuolat gyventi užsieniečiui išduotas šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, – jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024, išaiškinta, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo, be kita ko, yra nurodęs, jog tokiais atvejais ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui (šiuo atveju – viešajai tvarkai) rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024, 2024 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1049-575/2024 ir kt.).

28. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal šio straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

29. Aprašo 12.4 papunktyje įtvirtinta, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis įtariamas padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Pagal Aprašo 13.2 papunktį, užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis įtariamas padaręs nesunkų arba apysunkį nusikaltimą.

30. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant esminę bylos faktinę aplinkybę dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal nurodytą teisės normą, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

31. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020 ir kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, o vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijami Migracijos departamento sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nesutinka.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017 ir kt.). Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4994-502/2019, 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4634-520/2020, 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5037-624/2020, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-277-629/2022, 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1771-463/2024 ir kt.). Tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog faktas, kad užsieniečiui yra pareikšti įtarimai sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu, vertintinas atsižvelgiant į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015, 2017 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017 ir kt.).

35. Sprendžiant, ar užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, reikšmingas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimas 2015 m birželio 11 d. sprendime byloje C-554/13, kuriame teismas išaiškino, jog valstybė narė privalo kiekvienu konkrečiu atveju vertinti 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnio 4 dalies sąvoką „pavojus viešajai tvarkai“ siekdama patikrinti, ar asmeninis trečiosios šalies piliečio elgesys kelia realų ir faktinį pavojų viešajai tvarkai. Jeigu siekdama konstatuoti tokį pavojų valstybė narė vadovaujasi bendrąja praktika arba kokia nors prezumpcija, tačiau tinkamai neatsižvelgia į asmeninį piliečio elgesį ir į tokio elgesio keliamą pavojų viešajai tvarkai, ji klaidingai suvokia konkretaus nagrinėjamo atvejo patikrinimo ir proporcingumo principo reikalavimus. Tai reiškia, kad aplinkybė, jog trečiosios šalies pilietis yra įtariamas padaręs pagal nacionalinę teisę baudžiamą nusikalstamą veiką arba už ją buvo nuteistas baudžiamąja tvarka, pati savaime negali pateisinti to, kad toks pilietis laikomas keliančiu pavojų viešajai tvarkai pagal Direktyvos 2008/115 7 straipsnio 4 dalį (50 p.). Direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta „pavojaus viešajai tvarkai“ sąvoka bet kuriuo atveju reiškia, kad, be socialinės tvarkos sutrikdymo, kurį sukelia bet koks įstatymo pažeidimas, kyla reali, faktinė ir pakankamai rimta grėsmė pagrindiniam visuomenės interesui (pagal analogiją žr. Sprendimo Gaydarov, C-430/10, EU:C:2011:749, 33 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką) (60 p.). Tuo atveju, kai valstybės narės teritorijoje neteisėtai esantis trečiosios šalies pilietis yra įtariamas padaręs pagal nacionalinę teisę baudžiamą nusikalstamą veiką arba buvo už ją nuteistas baudžiamąja tvarka, vertinant, ar toks pilietis kelia pavojų viešajai tvarkai pagal šią nuostatą, gali būti svarbūs kiti veiksniai, kaip antai tokios veikos pobūdis arba sunkumo laipsnis, nuo jos padarymo praėjęs laikas (65 p.).

36. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Migracijos departamentas turi teisę remtis Policijos departamento išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017 ir kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai ir visuomenei, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas dėl leidimo gyventi nebūtų nagrinėjamas tik formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

37. Šio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad išvados teikimas tik formaliai taikant Duomenų apie užsienietį tikrinimo apraše (t. y. Apraše) numatytus informacijos vertinimo kriterijus, t. y. nevertinant ir neatskleidžiant tokio pobūdžio informacijos turinio (pvz., koks konkrečiai ir kada nusikaltimas padarytas, kokie įrodymai tai patvirtina, ar yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir ar jis yra įsiteisėjęs, ir pan.) Migracijos departamentui galimam sprendimui atsisakyti užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nėra visiškai tinkamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017 ir kt.).

38. Iš Migracijos departamentui pateiktos Policijos departamento išvados matyti, kad joje nustatyta, jog Vilniaus AVPK 2024 m. lapkričio 18 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 „Sukčiavimas“ straipsnio 2 dalį, pacituota šio BK straipsnio dispozicija. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 4 d. šiame tyrime pripažintas įtariamuoju; įtariama, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, skambino atsitiktinai pasirinktiems Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims į jų naudojamus telefonų numerius melagingai prisistatydami policijos pareigūnais ir AB „Swedbank“ darbuotojais ir pateikę suklastotus darbuotojų pažymėjimus, neteisėtai prisijungdavo prie nukentėjusiems asmenims priklausančių banko sąskaitų bei pervesdavo visas pinigines lėšas į sukčiavimo tikslais atidarytas banko sąskaitas. Minėti asmenys, be kita ko, panaudodavo nukentėjusiems asmenims priklausančias banko mokėjimo korteles ir išsigrynindavo nukentėjusiems asmenims priklausančias pinigines lėšas. Pareiškėjas apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą, ne mažiau kaip už 234 764,11 Eur; pareiškėjui paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika, už kurią atsakomybė numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 5 dalį kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei.

39. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nekvestionuoja fakto, kad nusikalstama veika, kurios galimu padarymu įtariamas pareiškėjas, pasikėsinta į svetimą turtą, kad ši nusikalstama veika nesuderinama su valstybės ir visuomenės interesais, tačiau kita vertus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui dėl įtariamos nusikalstamos veikos būtų pareikšti kaltinimai (surašytas kaltinamasis aktas) arba būtų nustatytos kitos pareiškėjo grėsmei konstatuoti reikšmingos aplinkybės, neabejotinai patvirtinančios pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų baustas už kitus priešingus teisei veiksmus administracine tvarka arba nesilaikytų nustatytų elgesio normų ir taisyklių (šios aplinkybės neginčijo ir Migracijos departamento atstovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme).

40. Dar daugiau, byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2013 m., pareiškėjui per visą buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, o nuo 2020 m. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo tėvai, kurie turi jiems išduotus leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, 2013-2025 m. pareiškėjas pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas mokėsi Lietuvos mokyklose ir gimnazijoje, pareiškėjas taip pat dirbo su pertraukomis Lietuvos įmonėse nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2025 m. sausio 14 d., nuo 2024 m. gegužės 11 d. vykdo individualią veiklą. Pareiškėjas integravosi ir sieja savo tolesnį gyvenimą Lietuvos Respublikoje, laisvai bendrauja valstybine lietuvių kalba, todėl nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra ilgalaikiai ir pakankamai stiprūs (tą pripažino ir Migracijos departamentas skundžiamame 2025 m. liepos 22 d. sprendime Nr. 25S165739).

41. Įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, be kita ko, atsižvelgusi į pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteiktą nuolatinio gyventojo statusą, į šiems asmenims suteikiamą didesnę teisinę apsaugą, į pareiškėjo ir jo tėvų faktinį (realų) gyvenimą ir integraciją Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pats savaime pareikštų įtarimų faktas (nesant kitų pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei pagrindžiančių duomenų) šiuo konkrečiu atveju nesuponuoja išvados, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti realią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad situacija, kai dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir pareikštų įtarimų užsieniečiui draudžiama išvykti iš šalies, tačiau tuo pat metu atsisakoma pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, yra pakankamai paradoksali, todėl, nenustačius pagrindų, dėl kurių šiuo metu toks leidimas užsieniečiui neturėtų būti išduodamas, tai ir turėtų būti padaryta, o vėliau, paaiškėjus Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų buvimui, toks leidimas galėtų būti panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015 ir kt.).

43. Dėl šiame sprendime aptartų aplinkybių Migracijos departamento priimti sprendimai pripažįstami nepagrįstais ir neteisėtais, todėl panaikinami (ABTĮ 91 str. 2 d. (dėl neteisingo įrodymų įvertinimo ir teisės taikymo)).

44. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas pareiškėjo skundą tenkinti (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo I. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo I. L. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 25S164436 ir 2025 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 25S165739.

Sprendimas neskundžiamas.