Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-72-907/2020

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-22
Bylos Nr.: e2-72-907/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02994-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Čebatoriūtė
Ieškovas: ERGO Insurance SE, Lietuvoje
Atsakovas: M. N.
Advokatai: Daiva Rusakienė

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.39.2.5.1.3Kitų pastatų draudimas
2.6.39.2.5.8Kito turto draudimas
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-72-907/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02994-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.5.1.3; 2.6.39.2.5.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė,sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujantieškovės atstovui M. K.,atsakovės atstovei advokatei Daivai Rusakienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei M. N., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Šiaulių autodota“, R. B., B. B. ir V. K. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1. Ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės M. N. 9707,96 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1-3).

2. Ieškovės atstovas M. K. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. 2019-09-04 teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė su draudėja UAB „Šiaulių autodota“ sudarė įmonių turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Ieškovė draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 12004,06 Eur dydžio žalą, kurią draudėja patyrė dėl 2017-05-29 įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kai minėtose patalpose trūko santechninė žarnelė, kuriose patalpose ji trūko, nežino, ir dėl to buvo aplietos draudėjos patalpos. Dėl šio įvykio atsakovė atlygino dalį žalos, dėl likusios – 9707,96 Eur sumos ieškovė kreipėsi į teismą. Žalą sudaro 8588,97 Eur patalpų remonto išlaidos ir 3203,18 Eur atsargos. Vanduo lašėjo 3 paras, rūsio patalpose viskas apgadinta: lubos, sienos, kolona, grindys, elektros instaliacija, šviestuvai. Rūsio patalpose ant lentynų buvo sudėtos automobilių detalės popierinėse ar plastikinėse pakuotėse, jos buvo naujos, todėl prekės verte buvo paimta prekės įsigijimo kaina. Remontas buvo atliktas, po to pagal sąmatas pinigai išmokėti. Patalpas iš karto po įvykio apžiūrėjo ieškovės darbuotojas – žalų ekspertas P. K., 2017-06-01 buvo surašytas defektinis aktas. Atsargų žalos dydis buvo skaičiuojamas pagal atsargų nurašymo aktus. Remonto darbai buvo paskaičiuoti UAB „Sistela“ programa pagal rinkos kainas, ar darbai atlikti, ar neatlikti, ar pateiktas atliktų darbų aktas, ar ne, mokama pagal UAB „Sistela“ programa paskaičiuotas rinkos kainas. Pradinis ieškovės ekspertės nuostolio paskaičiavimas nebuvo tinkamas paskaičiavimas, nes vėliau paaiškėjo tikrasis žalos mastas. Atsargų pakuotės permirkusios, barkodų nesimato. Nebuvo tikrinamos atskiros detalės, ar jos ir barkodai sutampa, UAB „Šiaulių autodota“ pateikė informaciją, ji nesukėlė abejonių, pagal ją ir buvo paskaičiuota žala. Dėl remonto darbų įvyko perskaičiavimas žalos, nes nebuvo atlyginta visa žala, kai buvo pateiktas atliktų darbų aktas, žalos dydis išaugo. Atlikus remonto darbus nevykstama į vietą tuo įsitikinti, nėra atliekamas patikrinimas. Nors ieškovo turto žalų ekspertė I. K. nuostolius paskaičiavo 2440,10 Eur, su ranga būtų 3485,86 Eur, tačiau kai nukentėjusysis paprašė atlyginti 12004,06 Eur ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos - faktūros jiems pilnai pakako, nieko netikrino, žalą atlygino UAB „Šiaulių autodota“, tai abejonių nesukėlė, jie klientais pasitiki. Draudimo bendrovės tikslas yra išmokėti teisingą žalą, kiek ji yra iš tikrųjų, o ne kiek paprašo draudėjas. Draudimo bendrovė už daiktus neišmoka draudimo išmokos pagal nurašymo aktus, nukentėjęs asmuo turi dar pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. Šiuo atveju draudimo išmoka buvo išmokėta tik pagal atsargų nurašymo aktus, pagrindžiančių dokumentų nebuvo reikalauta. Draudėjas turi pateikti teisingą informaciją, jie įvertino pateiktą informaciją, ji nesukėlė įtarimų, jie išmokėjo draudimo išmoką. Kur šiuo metu detalės, negalėjo atsakyti. Defektiniame akte nurodyta ne ta data ir ne tas adresas, nes surašant defektinį aktą buvo neparuoštas šablonas, įvyko žmogiška klaida kopijuojant, atsispaudino šabloną, nepažiūrėjo, bet jį pasirašė tinkami asmenys, apžiūrėtas tinkamas objektas. Buvo siųstos pretenzijos atsakovei dėl žalos, bet visos žalos ji nesutiko atlyginti. Trečiajam asmeniui buvo išmokėtas avansas, o jam pateikus atliktų darbų aktą, jam išmokėta likusi suma. Nežino, ar draudimo bendrovės darbuotojai patikrino atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą, bet paprastai nėra vykstama tikrinti, pasitikima klientu.

Atsiliepimas

3. Atsakovė M. N. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai. 2019-10-21 teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (1 t., b. l. 44-48). 2019-10-21 teismo posėdyje paaiškino, kad ji įvykio metu buvo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nuomininkė, šiuo metu yra jų savininkė. 2017 m. gegužės mėnesį, tiksliai datos nepamena, viename iš stomatologinių kabinetų trūko praustuvės šlangelė, dėl ko buvo aplietos žemiau esančios parduotuvės patalpos – rūsys, nuomojamos UAB „Šiaulių autodota“. Minėtas patalpas matė, buvo nusileidusi pasižiūrėti, detalių pakuočių popierius buvo perdrėkęs, kitų detalių pakuotės buvo polietileninės. Minėtose patalpose yra buvusi ir anksčiau, kai dar buvo avalynės parduotuvė, visada ten buvo pelėsio kvapas. Niekada ten nebuvo padarytas remontas. Kažkur po mėnesio 2017-06-29 gavo iš draudimo bendrovės pranešimą dėl žalos atlyginimo, kuriame buvo nurodyta, jog pagal 2017-05-29 įvykusį įvykį draudikas moka draudėjui draudimo išmoką, t. y., 2440,10 Eur už patalpų remontą ir 355,91 Eur kilnojamo turto nuostolį. Kartu su pranešimu buvo atsiųstas ieškovės nuostolio paskaičiavimas, kuriame nurodyta, kad nuostolio suma 2440,10 Eur., tuo tarpu teikiant ieškinį ši suma padidėjo tris kartus. Ji iš karto visiškai atlygino žalą ieškovei, t. y., pranešimu nurodytas sumas sumokėjo ieškovei - 2440,10 Eur už patalpų remontą ir 355,91 Eur kilnojamo turto nuostolį. Praėjus pusei metų iš draudimo bendrovės vėl gavo pranešimą, kad dėl šio įvykio susidarė papildoma žala - 3203,18 Eur ir 6148,87 Eur. Pilnai atlyginusi ieškovei žalą, ji ne kartą kreipėsi į ieškovę, kad būtų pateikta papildoma informacija, pagrindžianti papildomų išlaidų dydį, tačiau ieškovė jai nieko neatsakė, dokumentų neteikė, apžiūrint patalpas ir detales, jos nekvietė, jai apie tai nepranešė, neleido įvertinti žalos masto. Surašant defektinį aktą ar nurašant apgadintas detales ji nebuvo pakviesta. Minėtame rūsyje ji yra lankiusis prieš pora metų, kai jos pažįstamas žmogus pirko detales, jau tada buvo drėgmė, jautėsi pelėsio kvapas. Mano, kad įvykis įvyko savaitgalį, šeštadienį apie 10-11 val. ji ėjo į turgų, buvo užėjusi, patalpos buvo sausos. Tai mano, jog įvykis įvyko sekmadienį, nes pirmadienį atėję į darbą pamatė daug vandens. Įvykus įvykiui jai paskambino R. B., kad įleistų į savo patalpas, kad išsiaiškinti, iš kur bėga vanduo. Sesutė įleido, ji taip pat tuoj atvyko. Parduotuvės savininkė trumpai jai aprodė apipiltas rūsio patalpas, buvo tamsu, su prožektoriais pasišviesdami žiūrėjo, vandens buvo pribėgę, visur lašėjo, buvo stelažai su detalėmis. Pripažįsta, jog yra atsakinga už atsiradusią žalą, tačiau nesutinka su žalos dydžiu.

4. Atsakovės atstovė advokatė Daiva Rusakienė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nes ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 44-48). 2019-09-04 teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė M. N. įvykio metu buvo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nuomininkė, šiuo metu yra jų savininkė. Atsakovė M. N. 2017-06-29 gavo ieškovės raštus, kuriuose buvo nurodyta, kad pagal 2017-05-29 įvykusį įvykį draudikas moka draudėjui draudimo išmoką, t.y. 2440,10 Eur (patalpų remontas) bei 355,91 Eur (kilnojamo turto nuostolis). Ji pilnai atlygino ieškovei ERGO Insurance SE prieš tai nurodytas sumas. Tačiau po kurio laiko atsakovė gavo dar du ieškovės siųstus raštus, kuriuose nurodoma, kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialas kompensavo draudėjos UAB „Šiaulių autodota“ nuostolius, kuriuos pastaroji patyrė dėl 2017-05-29 (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įvykusios vandentiekio avarijos. Jos metu vanduo prasiskverbė į draudėjai priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir sugadino apdraustą turtą. Minėtuose raštuose nurodė, kad papildoma draudimo išmoka dėl šio įvykio sudarė 3203,18 Eur ir 6148,87 Eur. Atsakovė M. N., sumokėjusi draudimo bendrovei 2440,10 Eur ir 355,91 Eur sumas, t.y. pilnai atlyginusi dėl 2017-05-29 atsitikusio įvykio padarytą žalą, bei gavusi raštus dėl papildomų nuostolių atlyginimo, ne kartą kreipėsi į ieškovę, kad M. N. būtų pateikta papildoma informacija, pagrindžianti nuostolių dydį, tačiau ieškovė nepateikė jokių dokumentų, parodančių papildomos žalos atlyginimo būtinumą, draudėjo draudikui pateiktų tinkamai įformintų pirminių dokumentų, patvirtinančių patirtą žalą, jos šalinimo išlaidas, nepateikti draudiko priimti sprendimai dėl papildomos žalos nustatymo (nuostolių apskaičiavimo) ir atlyginimo, nepateikti finansiniai dokumentai, parodantys neva papildomai atsiradusios žalos atlyginimo faktą. Atsakovė laikosi pozicijos, kad draudėjo vienašališkai išrašyti atsargų nurašymo aktai neparodo ir neįrodo draudėjui atsiradusios žalos. Negalima identifikuoti aktuose nurodytų detalių ir jų deklaruoto sugadinimo fakto. Atsakovei M. N. nebuvo sudaryta galimybė, pasitelkus savo ekspertą, įkainoti aktuose nurodytas detales. Pasisakant dėl draudėjo papildomai atlikto patalpų remonto, nenustatytas joks ryšis, kad akte nurodytų darbų atlikimo būtinumą lėmė draudiminis įvykis, o ne draudėjo valia. Defektiniame akte netinkami nurodyta draudėjo pavardė ir apžiūros vieta. Remontas nebuvo atliktas, tačiau jau pateiktas atliktų darbų aktas, pagal kurį ir išmokėjo draudimo išmoką. Ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikintų, koks realus žalos dydis. Atsakovė žalą jau atlygino, sumokėjo tiek, kiek paskaičiavo ieškovės žalų ekspertė, todėl jai pareigos nekyla sumokėti tai, kas nepagrįsta patikimais dokumentais. Detalių apžiūrą atliko ieškovės žalų administratorius P. K.. Po įvykio buvo aplietos pakuotės ir detalės. Dalis pakuočių buvo popierinės, bet dalis pakuočių tai buvo plastikinės, joms niekas negalėjo atsitikti, be to, detalės rūdžių nepažeistos, tai kodėl už jas reikia mokėti. Kur detalės, ieškovės atstovas nežino. Vandens praustuvo šlangutė trūko, atsitiko po darbo valandų, ryte, atėję į darbą, pastebėjo. Kada tai įvyko, neaišku. Atsakovė nesutinka, kad tokio dydžio remontas buvo reikalingas, nėra detalių įsigijimo pirminių dokumentų, vertė jų nustatyta tik pagal nurašymo aktus, o tai neatitinka realų žalos dydį, minėti dokumentai neįrodo žalos dydžio, todėl atsakovė nesutinka tai sumokėti. Atsakovė yra sumokėjusi 355,91 Eur, mano, jog tai turėtų pakakti naujoms pakuotėms užsakyti, nes ieškovė neįrodė, jog minėtos autodetalės buvo sugadintos.

5. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, UAB „Šiaulių autodota“ atstovas N. N. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau niekuo nepagrįstas, todėl atmestas, arba prašymas teismo posėdį surengti nuotoliniu būdu, tačiau jis gautas prieš pat teismo posėdį, parduotuvės telefonas išjungtas, o kitų priemonių (telefono ar elektroninio pašto adreso), kaip taip greitai galima būtų susisiekti su trečiuoju asmeniu, nenurodė, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant. 2019-09-04 teismo posėdyje jis ieškinį palaikė, sutiko, jog jis būtų patenkintas, atsiliepimo nepateikė. Paaiškino, kad ieškovė su draudėja UAB „Šiaulių autodota“ sudarė draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, t. y., parduotuvė ir joje esančios atsargos – automobilių detalės. Ieškovė draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 12004,06 Eur dydžio žalą, kurią draudėja patyrė dėl 2017-05-29 įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kai minėtose patalpose trūko santechninė žarnelė ir dėl to buvo aplietos draudėjos patalpos. Tai buvo savaitgalis, vanduo lašėjo tris paras. Rūsyje esančios detalės su pakuotėmis buvo aplietos, prarado prekinę išvaizdą, jos netinkamos realizuoti, nes bendrovė prekiauja naujomis detalėmis, padėvėtų detalių pardavimu neužsiima. Minėtos detalės dar yra saugomos įmonėje, kai kurių detalių ant pakuočių dėl apliejimo nesimato jokių barkodų, yra ir jų pirminiai įsigijimo dokumentai – PVM sąskaitos – faktūros, pagal kurias buvo sudaromi atsargų nurašymo aktai. Pirminis sumos išmokėjimas buvo tam, kad įmonė galėtų remontuoti pati, tada nebuvo įskaičiuota nei PVM, nei mokestis už darbą. UAB „Šiaulių autodota“ remontui atlikti pasirinko statybų organizaciją – (duomenys neskelbtini), kuri pateikė darbų sąmatą, ieškovė su ja sutiko. Ta pati įmonė šiuo metu daro pataisymus, nes atsirado daugialaikio apliejimo pasekmės.

6. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, UAB „Šiaulių autodota“ atstovė V. A. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau niekuo nepagrįstas, todėl atmestas, arba prašymas teismo posėdį surengti nuotoliniu būdu, kuris pateiktas prieš pat teismo posėdį, tačiau parduotuvės telefonas išjungtas, o kitų priemonių (telefono ar elektroninio pašto adreso), kaip taip greitai galima būtų susisiekti su trečiuoju asmeniu, nenurodė, todėl byla nagrinėjama atstovei nedalyvaujant. 2019-09-04 teismo posėdyje ji ieškinį palaikė, sutiko, jog jis būtų patenkintas, atsiliepimo nepateikė. Paaiškino, kad ieškovė su UAB „Šiaulių autodota“ sudarė draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, t. y., parduotuvė ir joje esančios atsargos – automobilių detalės. Ieškovė draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 12004,06 Eur dydžio žalą, kurią draudėja patyrė dėl 2017-05-29 įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kai minėtose patalpose trūko santechninė žarnelė ir dėl to buvo aplietos draudėjos patalpos. Buvo savaitgalis, tekėjo dvi dienas, buvo aplietos rūsio patalpos, jose esančios lentynos, detalės. Viskas permirko, vanduo net stovėjo, dar dabar šlapia, neįmanoma išdžiovinti. Sumirko kai kurios PVM sąskaitos – faktūros, jos tapo neįskaitomos, todėl utilizuotos. Sumirko pakuotės, nesimato kodų. Kai neturi pakuotės, neturi ir kodo, detalė neturi vertės, jos jau nerealizuosi. Patalpos apliejimas buvo tik dalinis, t. y., dalis lubų, dalis grindų ir t. t., tačiau remontuoti, suvienodinti tai reikėjo visą patalpą. Buvo atliktas remontas, plastikinėmis lentelėmis buvo apkalta pilkom, o dabar baltom. Viskas, išskyrus kiliminę grindų dangą, pakeista, remontuota. Dangos negali keisti, nes dar drėgna, vis dar šlampa, minėtose patalpose ir laikyti dar nieko negalima. Po apliejimo vandens buvo 20-30 cm, žaibavo elektros laidai, galėjo ir užsidegti. Remonto iš karto negalėjo daryti, valė, džiovino patalpas, todėl remontą darė vėliau, tai ir sąskaita už jį pateikta vėliau. Antstolis, fiksuodamas faktines aplinkybes, buvo ne tose patalpose, stelažų ten nėra, ten tuščia patalpa, dešinėje pusėje aplietos patalpos, o detalės sudėtos kairėje, dar neutilizuotos. Dar neįrengtos grindjuostės, nes nekeista kiliminė danga. Dar nesumokėjo likusio 1000 Eur statybos bendrovei už remontą, nes jis dar nebaigtas. Kreipėsi į daugiau įmonių dėl remonto, prašė sąmatų, ši įmonė pateikė pigiausią remonto variantą. Minėtos patalpos yra nuomojamos nuo 2011 metų, kas metai tęsia nuomos sutartį, nuomos santykiai nenutrūko, tik to fakto neįregistravo VĮ Registrų centre.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, R. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant. 2019-09-04 teismo posėdyje ieškinį palaikė, sutiko, jog jis būtų patenkintas, atsiliepimo nepateikė. Paaiškino, kad jie abu su sutuoktine ir V. K. yra bendrasavininkiai aplietų patalpų. Apie įvykusį apliejimą jam pranešė, jis tuoj pat atvyko apžiūrėti. Rūsys buvo visas apsemtas, elektros laidai kibirkščiavo, vanduo bėgo, sausos vietos nebuvo, šviestuvai buvo pilni vandens, daug lentynų sumirkę, detalės kiaurai peršlapusios. Nuėjo į stomatologinį kabinetą į viršų, iš kurio tekėjo vanduo, ten dirbo darbininkė. Ji pasakė, jog vanduo jau seniai pratekėdavo, ji turėjo savaitgaliui užsukti, tačiau užmiršo. Praustuvą jau seniai reikėjo taisyti. Detalės kai kurios buvo parūdijusios. O patalpos iki šiol dar nėra atsistačiusios. Buvo kaip baseinas. Vandens prisigėrė visur. Tas patalpas šildė, vėdino, nes pradėjo pelyti. Padarytas remontas, viskas pakeista, išskyrus kiliminę dangą. Kiliminės dangos nekeitė, nes vietomis vis dar išsiveržia drėgmė. Lentelėmis buvo apkalta, reikėjo plėšti, keisti. Vien išdžiovinimo procesas buvo ilgas. Dabartinė minėtų patalpų būklė jo dar netenkina, drėgmė vis dar atsiverčia. Minėta patalpa nuomininkas negali naudotis jau daugiau kaip metai laiko, gerai, kad dar moka už nuomą. Nepamena, kada prieš išnuomojant minėtos patalpos buvo remontuotos, bet prieš tai buvę nuomininkai pridavė patalpas gerame stovyje.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, B. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant. 2019-09-04 teismo posėdyje ieškinį palaikė, sutiko, jog jis būtų patenkintas, atsiliepimo nepateikė, patvirtino sutuoktinio nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, V. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį palaikė, prašė patenkinti ir bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant (3 t., b. l. 145).

10. Liudytojas P. K. 2019-10-21 teismo posėdyje parodė, jog jis iki 2018-06-01 dirbo ERGO Insurance SE Lietuvos filiale žalų administratoriumi. 2017-05-29 įvykusį įvykį pamena. Elektroniniu paštu gavo pranešimą, kad įvyko žala, susisiekė su nukentėjusia puse ir kaltu asmeniu, tą pačią dieną ar kitą nuvyko apžiūrėti. Žala buvo padaryta parduotuvės rūsiui, vandeniu aplietos sienos, lubos, grindys. Buvo surašytas defektinis aktas, esantis byloje. Defektinį aktą rašė vietoje, jį rašė jis, pasirašė ir prierašą padarė UAB „Šiaulių autodota“ atstovai (1 t., b. l. 13 prierašas buhalterės), defektiniame akte nurodyti duomenys, kurie neatitinka, techninė klaida. Sandėlis gal prieš 20-30 metų buvęs remontuotas, nusidėvėjęs visiškai. Po vandens apliejimo matėsi atšokus kiliminė danga, tapetai, linoleumas. Grindjuosčių nebuvo. Ant stelažų buvo sudėtos detalės, kurios buvo taip pat supiltos vandeniu. Parduotuvės atstovų buvo paprašyta surašyti, kas iš detalių buvo sulieta. Sulieta buvo troseliai, amortizatoriai, diskai ir pan. Daugiausia vandens buvo pažeistos detalių popierinės pakuotės, detalės nebuvo sugadintos, nes jos metalinės, be to, minėtos detalės naudojant automobilį būna purve, merkiamos lietaus, todėl jos yra atsparios vandeniui. Jis žalos neskaičiuoja, o tik apžiūri ir konstatuoja, žalą skaičiuoja žalų ekspertai būstinėje, dėl žalos dydžio pasakyti negali. Mano, jog detales galima buvo realizuoti už mažesnę kainą, kai kurių gal ir nebegalima realizuoti, tačiau daugumą detalių galima. O jeigu nerealizavo ir jos netinkamos naudoti, tai turi būti jų sunaikinimo aktai ar perdavimo į metalo supirktuvę, ar pan. Detalės buvo nesugadintos, tik sulietos jų popierinės pakuotės, kad detalės netinkamos naudoti, prierašą padarė UAB „Šiaulių autodota“ atstovai. Tame rūsyje gal prieš 20 metų buvo kažkas daryta, t. y., remontas, o gal nuo pastato pastatymo niekas nebuvo daryta, nes labai viskas apleista. Apžiūrint patalpą M. N. nedalyvavo. Dėl remonto, kad jis nedarytas, matėsi akivaizdžiai, viena siena vienokia, kita – kitokia, viena su tapetais paklijuota, kita dažyta, apsidėvėję stipriai. Šviestuvai buvo pilni vandens, nuo tarybinių laikų likę. Jo išsilavinimas aukštasis, baigęs ekonomiką.

11. Liudytoja D. P. 2019-10-21 teismo posėdyje parodė, jog dirbo (duomenys neskelbtini), turi individualios veiklos pažymėjimą, dėsto Šiaulių universitete statybos inžinerijos katedroje, išsilavinimas aukštasis, turi atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), turi teisę sudarinėti sąmatas, atlikti sąmatų ekspertizes. Gavusi atsakovės ar jos atstovės prašymą, neprisimena kurios, analizavo (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą (1 t., b. l. 19) ir ERGO Insurance SE nuostolio apskaičiavimą (1 t., b. l. 28). Aplietų patalpų neapžiūrėjo, rėmėsi planeliu, nuotraukomis. Mano, jog sudarant lokalines sąmatas ar atliktų darbų aktus negalima piktnaudžiauti įkainiais, įrašant įkainius, tačiau pakeičiant jų pavadinimus į patogesnį variantą. Atliktų darbų akte patalpų džiovinimas 1402,62 Eur, t. y., buvo aplietos ir džiovinamos patalpos, o įkainis imtas kaip stogo džiovinimas, t. y., pakeičiant įkainį. Suma šokiruoja. Jeigu būtų sugadintas stogas, tai jis taip būtų džiovintas, o čia buvo džiovinamos patalpos, todėl drėgmės surinktuvas ar du surinktuvai būtų žymiai pigiau, nors čia užtektų ir vieno, o čia nurodytas stogo džiovinimas su degikliu. Sienų aptaisymo dailylentėmis nuardymas – imamas k4, tai reiškia, jog paliekama 60 procentų medžiagų, 60 procentų darbo užmokesčio, 60 procentų mechanizmų. Ar nuardymui medžiagos reikalingos? Ne. Nuardymui taip pat nereikės ir tiek darbo bei mechanizmų. Akte nurodytas „labai geras“ dažymas – dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant. Po patalpos apliejimo vandeniu, jei tai nenaujas remontas, turi būti tik atstatoma į esamą būklę. „Labai geras“ dažymas šiuo atveju yra perteklinis. Ji, sudarydama lokalinę sąmatą (1 t., b. l. 142), ėmė „gerą“ dažymą, nors šiuo atveju užtektų ir „paprastojo“ dažymo, nes patalpos nusidėvėję. Prie „labai gero“ dažymo 2-3 kartus glaistoma. Čia aplietos sienos net nebuvo glaistytos, jos tik pagruntuotos ir nudažytos. O čia atliktų darbų akte imtas „labai geras“ dažymas sienų ir lubų, dar padidinamas 25 procentais darbo užmokestis, tai nusižengimas. Aptaisymas dailylentėmis – paimtas rekomendacinis įkainis, tai tada turėjo būti ir rekomendacinė kaina. Nes rekomendacinis įkainis – daugiau nei vidutinis. Jeigu pažiūrėti nuotraukas, kokios buvo anksčiau dailylentės, tai jos turėjo kainuoti 60 procentų mažiau, jeigu imti tokias pat, tačiau niekur nesimato, kad jos tokios buvo. Kiliminių grindų dangų įrengimas – taip pat imta rekomendacinis įkainis. Dangos, sunku suprasti, kokios buvo. Iš nuotraukų nesimato, kad grindjuostės, kaip tokios, buvo, tai čia ar sąlygų gerinimas, ar atstatymas. Elektros darbai – bet ką užrašė. 1000 Eur be PVM – už ką? Nuimam šviestuvą, padažom, vėl uždedam. Už 1000 Eur neįmanoma, suma iš piršto laužta, ką ten dirbti? Atliktų darbų akte nurodyti inventoriniai pastoliai, kurie imami tik aukštoms patalpoms – sporto salėms, laiptinėms ir pan., o čia eilinė paprasta patalpėlė, jos aukštis nesiekia nei 4 m. Šiukšlių 3 tonas taip pat niekas nepririnks, ji ėmė maksimumą – 700 kg, o turėtų būti 300-400 kg,- užaukštinta. Sąvartyno mokestis 260 Eur be PVM, „Kur jūs matėt, logikos jokios“. Ji, sudarydama lokalinę sąmatą (1 t., b. l. 142), ėmė maksimaliai leistinas kainas, ėmė „gerąjį“ dažymą vietoj „paprastojo“, vertino grindjuostes, nors jų nebuvo, ten buvo užaukštinti kiekiai, įkainiai, ji ėmė rekomendacinius įkainius. Suremontuoti buvo galima už 2000-3000 Eur. Rekomendaciniai įkainiai - tai kiekvienas įkainis turi savo nurodytas darbų sudėtis. Be to, prie kiekvieno darbo, kur yra įkainis, yra numatytas ir valymas, to atskirai skaičiuoti nereikia. Jos sudaryta sąmata (1 t., b. l. 28) – 3485,86 Eur labai reali kaina. Ji pati skaičiavo UAB „Sistela“ programa, ėmė maksimalius dydžius, jai gavosi remonto darbų kaina apie 4000 Eur. Į jos sudarytą sąmatą elektros darbai neįskaičiuoti, nes nemano, kad tai reikalinga. Rozečių keisti nereikėjo, tik išdžiovinti. Išdžiovini, patikrini varžą ir eksploatuoji. Šviestuvai buvo tarybiniai, po jais galima lengvai padažyti. Į patalpas nevyko. Grindjuosčių nebuvo. Plotus ir įkainius ėmė kaip ieškovo ekspertė nurodė jų nuostolio apskaičiavime. Čia galima buvo naudoti statybinius ožius, jie įeina į pridėtines išlaidas, 10-20 Eur pastolių nuoma savaitei, jie nesidėvi. Tačiau ten rūsyje tokia drėgmė, ji eina iš išorės, niekas neišdžiovins, reikia izoliuoti, atkasti ir izoliuoti sienas, kitaip niekas neišdžiovins. Nėra izoliacijos, todėl drėgmė eina į rūsį. Turi spręsti įsisenėjusios drėgmės problemą. Vamzdiniai pastoliai statomi laiptinėse, sporto salėse. Turi statybos vadovo atestatą, pati dirbo 30 metų statybose su guminiais.

12. Ekspertas A. S. 2020-09-09 teismo posėdyje patvirtino savo išvadas, papildomai paaiškino, kad atliekdamas ekspertizę jis paėmė du defektinio akto lapus, kurie susiję su patalpų remontu (1 t., b. l. 12, 15), ir įvedė 2017 m. kainų lygiu, t. y., žiūrėjo, kiek kainuotų remontas minėtų apgadinimų. Jo lokalinė sąmata sudaryta remiantis normatyviniais dokumentais, sąmatos sudarymui buvo naudota UAB „Sistela“ programa, kuri yra sertifikuota, kurią turi teisę naudoti pagal sutartį su UAB „Sistela“. Be to, defektinio akto data 2017-06-01, o jo tęsinys surašytas data – 7 dienomis anksčiau, nei pradžia, nurodytas ne tas adresas. Ar čia buvęs klastojimas, ar kas čia, kaip tai suprasti? Tai dviprasmis dalykas. Tokio dokumento, kuriuo remiasi ieškovas dėl nuostolių išieškojimo, pagrįstumas kelia abejonių. Jis pritaikė 2017 metų kainų lygį. (duomenys neskelbtini) nors skaičiavo 2017 metų kainomis, bet nurodė, neaišku, kokias kainas. Tai privati įmonė, jų kainų lygis gali viršyti UAB „Sistela“ kainas. Atliko visus kontrolinius apmatavimus pats vietoje, dalyvavo savininkai, atsakovės atstovai, paaiškėjo, jog dydžiai, nurodyti (duomenys neskelbtini) atliktų darbų akte, neatitinka tikrovės, paaiškėjo prirašymai. Teismo ekspertizės akto priede Nr. 2 17 pozicijoje yra išvesti skirtumai, matyti, kad per daug prisirašė. Kaip pavyzdys: pirmoje eilutėje „sienų aptaisymo dailylentėmis nuardymas“ kiekis buvo nurodytas 54 m², jie pamatavo ir gavo – 34 m², paaiškėjo 20 m² skirtumas, t. y., fiksuotas prirašymas (15 stulpelis) ir t. t. Mano, jog „pastolių įrengimas ir išardymas“ yra nurodytas nepagrįstas pastolių pastatymas. Pastolių visai nereikėjo, nes per žema patalpa, pastoliai rekomenduojami, kai patalpos aukštis yra virš 3 metrų, o čia apie pusantro metro patalpos aukštis, tai koks „nykštukas“ dirbo, visai nepagrįstas darbas. Toliau „statybinių šiukšlių išvežimas“ - 3 tonos, tai jau turėtų būti grynas betonas. Šiuo atveju yra tik sienų dailylentės medinės ar plastikinės, gal plastikinės, bei kiliminė grindų danga, kuri dar nėra išardyta, ką pripažino ir apžiūros metu pats patalpų naudotojas, kad ji nebuvo keista. Tai išardytų dailylenčių medinių svoris sudarytų daugiausiai 500 kg, o plastikinės dailylentės dar lengvesnės, tai kaip numatė draudimas nuostolio apskaičiavime (1 t., b. l. 28), tai 1,56 tonos gal ir galėjo būti. Sąvartyno mokestis mokamas ne atskirai, o iš tikrųjų įeina į pačios įmonės pridėtines išlaidas, ne iš sąmatos jis mokamas iš tikrųjų. Be to, atliktų darbų akte sąvartyno mokestis jau ir taip atskirai yra nurodytas. Toliau, tokio, kaip fizinio nusidėvėjimo laipsnio, nėra, yra fizinio nusidėvėjimo procentas, jį dažnai nustato kadastro įmonė pagal metų skaičių. Šitam objekte duomenų neturėjo, koks fizinio nusidėvėjimo procentas yra nustatytas, bet yra kitas būdas, kurį, kaip ekspertas, yra taikęs kituose objektuose - tai vertinant šių patalpų nusidėvėjimą pagal einamojo remonto kaštus, t. y., pakeičiant į einamojo remonto kaštus – kiek reikėjo įdėti piniginių lėšų šių patalpų buvusiam lygiui atstatyti. Pagrindu ėmė savo kontrolinius matavimus, skaičiavo, koks kiekis buvo, pavyzdžiui, galimai atlikta dažymo darbų, lubų pakeitimo darbų, nes buvo užpylimo požymiai, šviestuvuose rado vandens, t. y. darbai, kurie buvo būtini atlikti, kad atstatyti patalpas į būklę iki jų apliejimo. Tai šių patalpų fizinis nusidėvėjimas būtų 3029,02 Eur, kas atitinka jo sudarytą lokalinę sąmatą (teismo ekspertizės akto priedas Nr. 3). Apžiūrėjus patalpas, paaiškėjo, kad buvo atlikti nekokybiški remonto darbai, daugelį darbų reikėtų perdaryti. Kokybės klausimo ekspertui nebuvo užduota, todėl dėl minėto klausimo jis ir nepasisakė. Abejojo, ar anksčiau minėtoms patalpoms remontas iš viso buvo atliktas nuo pastato pastatymo. Dažymas turi būti atliekamas kas 5 metai. Sienos matosi, kad gal buvo dažytos. Dažyti galima buvo voleliu ant koto, ant suolo, pastolių nereikėjo. Apžiūrint patalpas su juo visi dalyvavo, apmatavo patalpų lubas, sienas, grindis, dailylentės buvo nuardytos. Šviestuvai nekeisti, senos rozetės. Reikėtų keisti šviestuvus ir rozetes. Prastas dažymas, dėmėtas, matosi pūslės net vizuliai, plastikinės dailylentės vietomis sukaltos kreivai, matosi plyšiai, kai kurios gal net nekeistos, matosi subraižymai. Turėjo būti atstatytos patalpos į buvusią būklę, bet nežinoma, kokia patalpų būklė buvo iki apliejimo. Pastoliai nesivertina, tik darbas juos montuojant kainuoja. Ekspertizės 1.2.2 punkte nurodyta, jog teismo ekspertizės akte nustatyta defektų, užfiksuotų draudimo bendrovės ERGO Insurance SE defektiniame akte pašalinimo darbų skaičiuojamoji vidutinė rinkos kaina sudaro 3873,94 Eur, čia vertinamas „geras“ remontas. Ekspertizės priede Nr. 3 nurodyta, jog tiesioginės remonto išlaidos sudaro 1595,51 Eur, kitos - papildomos ir specifinės išlaidos. Atliktų darbų aktas - dokumentas atsiskaitymui, jau darbai turi būti atlikti, jeigu darbai buvo neatlikti, rangovas atliktų darbų aktą turėjo perrašyti. Tiek statybinių šiukšlių - tai turėjo būti tinko ardymas, apdaužymas, kitaip tokio svorio nesurinksi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

13. Iš byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų matyti, kad 2017 m. gegužės 29 d. ryte, apie 6.00 val. į darbą atvykęs trečiojo asmens UAB „Šiaulių autodota“ darbuotojas pastebėjo, kad nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kuriose yra įsikūrusi UAB „Šiaulių autodota“ autodalių parduotuvė, rūsyje nuo lubų bėga vanduo, kuris jau buvo susikaupęs ir ant grindų. Paaiškėjo, jog apliejimo priežastis – trūkusi vandens žarnelė stomatologiniame kabinete, kuris randasi namo pirmame aukšte adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad negyvenamoji patalpa – parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso B. B. (1/4 dalis), R. B. (1/4 dalis) ir V. K. (1/2 dalis), pagal sudarytą nuomos sutartį yra nuomojama UAB „Šiaulių autodota“ (1 t., b. l. 33-34), o negyvenamoji patalpa – stomatologinis kabinetas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nuosavybės teise priklauso K. M. ir pagal sudarytą nuomos sutartį buvo nuomojama M. N. (1 t., b. l. 35, 162), šiuo metu M. N. yra savininkė minėtos patalpos.

14. Turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo draustas Įmonių turto draudimu ERGO Insurance SE, draudimo galiojimo laikotarpis nuo 2017-01-24 iki 2018-01-24 (1 t., b. l. 8-10). Iš pranešimo apie žalą, defektinio akto, akto dėl padarytos žalos matyti, jog 2017 m. gegužės 29 d. iš stomatologinio kabineto buvo aplietos UAB „Šiaulių autodota“ nuomojamos patalpos, apliejimo metu buvo apgadintos lubos, elektros instaliacija, sienos, grindys (kiliminė danga), sugadintos buhalterinės bylos, lentynose vandeniu aplietos automobilių detalės rūsio patalpose (1 t., b. l. 11, 12-15, 22-25, 31, 32).

15. Iš byloje esančių dokumentų (1 t., b. l. 16-31) matyti, kad ieškovė ERGO Insurance SE nukentėjusiam asmeniui UAB „Šiaulių autodota“ pagal pateiktus dokumentus išmokėjo 12004,06 Eur sumą – 2017-12-18 sumokėjo 6148,87 Eur, 2017-12-18 sumokėjo 3203,18 Eur ir 2017-06-29 sumokėjo 2296,10 Eur ir 355,91 Eur. Ieškovė teigia, jog atsakovė ieškovei dalį žalos atlygino, likusios 9707,96 Eur nesumokėjo iki šiol, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Dėl deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų

16. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, t. y., dėl nukentėjusiam asmeniui išmokėtų sumų priteisimo iš kalto dėl patalpų apliejimo asmens. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; kt.).

18. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

19. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad UAB „Šiaulių autodota“ nuomojamų negyvenamųjų patalpų parduotuvės užliejimo židinys buvo atsakovės nuomojamoje negyvenamojoje patalpoje - stomatologiniame kabinete, šiuo metu jai jau priklausančiame nuosavybės teise, taigi, byloje yra nustatytos prielaidos atsakovės atsakomybei kilti. Atsakovė M. N. neneigia savo, kaip negyvenamųjų patalpų naudotojos, kaltės, neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp patalpų užliejimu padarytos žalos ir jos neteisėtų veiksmų, tačiau nesutinka su žalos dydžiu. Byloje kilo ginčas tarp draudiko (ieškovės), išmokėjusio draudėjui draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio kalta atsakovė, ir atsakovės dėl atlygintino žalos dydžio. Šioje byloje ginčo dėl žalą sukėlusio įvykio ir atsakovės M. N. kaltės nėra, atsakovė savo atsakomybės dėl po jos patalpomis esančio parduotuvės rūsio patalpų užpylimo neneigia. Byloje atsakovė M. N. neginčija nei paties įvykio, nei savo neteisėtų veiksmų, pripažįsta ir savo, kaip patalpų naudotojos, atsakomybę, tačiau su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes ieškovė neįrodė realios žalos dydžio, nėra pateikusi tinkamo žalos apskaičiavimo, ką, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovė ERGO Insurance SE privalo įrodyti.

20. Kasacinis teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais yra ne kartą konstatavęs, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese pagal įtvirtintą procesinį teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką pasižymi tuo, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą ne tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių, bet ir tada kai įrodymų visuma leidžia teigti, jog labiau tikėtina kurį nors faktą aplinkybe buvus (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; kt.). Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais.

21. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012; kt.).

Dėl žalos atlyginimo už atliktus remonto darbus

22. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad dėl 2017-05-29 įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovės nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kai šiose patalpose trūko santechninė šalto vandens žarnelė, buvo aplietos trečiojo asmens UAB „Šiaulių autodota“ patalpos, kurios buvo apdraustos ieškovės įmonių turto draudimu. UAB „Šiaulių autodota“ pranešime apie žalą matyti, kad 2017-05-29 iš (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, esančio stomatologinio kabineto buvo aplietos UAB „Šiaulių autodota“ nuomojamos rūsio patalpos, apgadintos lubos, elektros instaliacija, sienos, grindys, ant rūsio grindų buvo 10-15 cm vandens, vanduo bėgo ir vėliau, lašėjo dar tris dienas, šviestuvai buvo pilni vandens (1 t., b. l. 11). Ieškovės ERGO Insuranse SE pateiktame 2017-06-01 defektiniame akte ir jo 1 priede nurodyta, jog patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, rūsio 6R-12A ir 6R-13A patalpose apibėgo lubos (40,23 m² patalpoje 6R-12A, 32,93 m² patalpoje 6G-13A), dažytos akriliniais dažais, dažai atšokę, matosi pūslės, dėmės,- reikia perdažyti; viena siena ir kolona 6R-12A patalpoje, siena (24,50 m²) aptaisyta laminuotomis plokštėmis, jos išmirkusios, atšokusios, deformuotos, reikia keisti; sienos (46,20 m²) 6R-13A patalpoje dažytos akriliniais dažais, dažai atšokę, matosi pūslės, dėmės,- reikia perdažyti; kolona (9,50 m²) 6R-13A patalpoje aptaisyta laminuota plokšte, ji atšokusi, deformuota, išmirkusi,- reikia keisti; grindys 6R-12A (40,23 m²) ir 6R-13A (32,93 m²) patalpose - kiliminės dangos, sulietos ir išmirkusios, užterštos,- reikia valyti, džiovinti; sienos šviesos šviestuvai (12 vnt.) - pažeisti vandens, reikia keisti; elektros instaliacija rūsyje - reikia tikrinti ir remontuoti (1 t., b. l. 12, 15). Iš ERGO Insurance SE pateikto nuostolio apskaičiavimo, kaip priedo prie defektinio akto Nr. 47564-0312-1-001, matyti, kad ERGO Insurance SE turto žalų ekspertės I. K. vertinimu dėl žalos atsiradę nuostoliai sudaro 3485,86 Eur: 73,16 m² lubų perdažymas - 700,87 Eur, 97,70 m² sienų perdažymas - 782,58 Eur, 34,00 m² sienų aptaisymas dalylentėmis - 447,10 Eur, patalpų išklojimas apsaugine plėvele, patalpų valymas - 18,00 Eur, šviestuvų keitimas, patikra - 116,00 Eur, 0,1 m² statybinių šiukšlių pakrovimas ir išvežimas - 1,56 Eur, 73,16 m² kilimų valymas - 354,09 Eur, elektros instaliacija - 20,00 Eur, viso nuostolio suma - 2440,10 Eur, o su ranga sudaro 3485,86 Eur (1 t., b. l. 28). Trečiasis asmuo UAB „Šiaulių autodota“ 2017-12-14 pateikė ieškovei 2017 m. lapkričio mėnesį sudarytą atliktų darbų aktą, iš kurio matyti, jog UAB „Šiaulių autodota“ aplietų patalpų remontas, kurį atliko (duomenys neskelbtini), sudarė 8588,97 Eur plius PVM (1803,68 Eur), viso -10392,65 Eur (1 t., b. l. 19). Atlikusi galutinius nuostolių nustatymo veiksmus ir atsižvelgusi į (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą, ieškovė 2017-12-14 sudarė lokalinę sąmatą, pagal kurią atlyginamos išlaidos, reikalingos atkurti įvykio metu buvusią turto vertę, kurioje nurodė, jog iš viso tiesioginės išlaidos remonto darbams yra 7526,20 Eur (6220,00 Eur plius PVM 1306,20 Eur) (3 t., b. l. 168). Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir nukentėjusiam nuo patalpų apliejimo asmeniui UAB „Šiaulių autodota“ išmokėjo keturias išmokas: 355,91 Eur išmoką už patirtą kilnojamojo turto nuostolį, 3203,18 Eur už sugadintas autodetales pagal atsargų nurašymo aktus 2017-05-29 Nr. (duomenys neskelbtini)bei 2296,10 Eur ir 6148,87 Eur už patalpų remontą pagal (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą ir 2017-11-28 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16, 17, 18, 19, 20-21, 22-22-25, 26, 27, 29, 30, 31). Iš viso aplietų patalpų naudotojui UAB „Šiaulių autodota“ ieškovė atlygino 12004,06 Eur patirtą žalą.

23. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina sugadintą turtą atkurti. Nagrinėjamoje byloje nukentėjęs asmuo remontavo aplietas patalpas ir realiai patyrė žalos, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Vertinant byloje pateiktus ieškovės įrodymus pastebėtina, jog kai kurie įrodymai vienas su kitu nedera ir yra tarpusavyje prieštaraujantis. Remiantis aukščiau paminėtu 2017-06-01 defektiniu aktu ir jo 1 priedu, iš kurio matyti, kad 1 ir 4 punkte nurodyta, jog buvo aplieta 73,16 m² lubų, ieškovės pateiktame nuostolio apskaičiavime nurodyta, jog lubų reikia perdažyti 73,16 m², tačiau jos pateiktoje 2017-12-14 lokalinėje sąmatoje 5 pozicijoje reikia perdažyti lubų 76 m², kaip ir (duomenys neskelbtini) atliktų darbų akte (5 pozicija). 2017-06-01 defektinio akto ir jo 1 priedo 5, 6 punktuose nurodyta, jog buvo aplieta 97,70 m² sienų, kurias reikia perdažyti, nuostolio apskaičiavime nurodyta, jog sienų reikia perdažyti 97,70 m², o 2017-12-14 lokalinėje sąmatoje 4 pozicijoje reikia perdažyti sienų 56 m², kaip ir (duomenys neskelbtini) atliktų darbų akte (4 pozicija). 2017-06-01 defektinio akto ir jo 1 priedo 2 punkte nurodyta, jog buvo aplieta 33,50 m² sienų ir kolonų, kurios buvo aptaisytos laminuotomis plokštėmis, jas reikia keisti, nuostolio apskaičiavime nurodyta, jog sienų aptaisymą plokštėmis reikia keisti 34 m², o 2017-12-14 lokalinėje sąmatoje 1, 6 pozicijose reikia nuardyti ir aptaisyti sienų 54 m², kaip ir (duomenys neskelbtini) atliktų darbų akte (1,6 pozicija). 2017-06-01 defektinio akto ir jo 1 priedo 3, 8 punktuose nurodyta, jog buvo aplieta 73,16 m² grindų, kurių kiliminę dangą reikia džiovinti ir valyti, nuostolio apskaičiavime nurodyta, jog kilimų valymas reikalingas 73,16 m², o 2017-12-14 lokalinėje sąmatoje 7,8 pozicijose kiliminių dangų įrengimas 76 m², grindjuosčių tvirtinimas 80 m², nors apie tokį darbą nebuvo anksčiau net užsiminta, taip pat nurodyta ir (duomenys neskelbtini) atliktų darbų akte (7,8 pozicija).

24. Kaip matyti, aiškiai skiriasi tiek sienų, tiek lubų, tiek ir grindų kiekiai, nurodyti defektiniame akte ir nuostolio apskaičiavime bei vėlesniuose dokumentuose - lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų akte. Be to, vėliau ieškovės sudarytoje lokalinėje sąmatoje, kaip ir atliktų darbų akte, atsiranda tokie darbai, apie kuriuos anksčiau nebuvo nurodyti ir abejojama, ar jie buvo būtini siekiant atstatyti patalpų būklę būtent į iki remonto buvusią, o ne remontuojant patalpas nauja verte ir taip pagerinant jų būklę. Tai sienų dailylenčių nuardymas 54 m², kai dailylentėmis buvo aptaisyta viena siena (24,50 m²) ir kolona (9,50 m²) (1 pozicija), taip atsiranda didesnis plotas, grindjuosčių tvirtinimas, nors niekur nėra pažymėta, jog tokios buvo iki patalpų apliejimo (1, 6 pozicija), kiliminių dangų įrengimas (7 pozicija), nors jas turėjo valyti ir džiovinti, inventorinių pastolių įrengimas (10 pozicija), nors nėra duomenų, jog patalpos būtų buvusios labai aukštos, statybinių šiukšlių išvežimas 3 tonos (11 pozicija), kai nuostolio apskaičiavime buvo nurodoma tik 0,1 m² šiukšlių, sąvartyno mokestis (12 pozicija). Iš to matyti, kad ieškovės po atliktų darbų akto gavimo parengta lokalinė sąmata buvo priderinta prie atliktų darbų akte nurodytų kiekių ir kainų, net neatsižvelgiant į anksčiau pačios ieškovės sudarytus defektinį aktą ir nuostolių apskaičiavimą. Taip pat sumos nukentėjusiajam asmeniui buvo išmokėtos net nevertinant žalos apimties ir nuostolių dydžio proporcijos, neapžiūrint patalpų, neįvertinant žalos ir atlikto remonto masto, nors tokią pareigą ieškovė, kaip draudikas, turėjo, prieš išmokėdama draudiminę išmoką ir norėdama kreiptis į teismą dėl žalos išieškojimo iš kalto asmens, norėdama įrodyti žalos dydį.

25. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, į ką atkreipė dėmesį ir ekspertas A. S., atlikdamas byloje statinio ekspertizę, jog ieškovės darbuotojo surašytas defektinis aktas nėra tinkamai surašytas: nurodytas ne tas įvykis, ne ta data, ne tas draudėjas ir visai kitas adresas, be to, defektinio akto tęsinys, surašytas 2017-06-07 data, tačiau nurodyta kita data, kai buvo vertinama - 2017-06-08. Toks dokumentas, kaip ir atkreipė dėmesį ekspertas, negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu prašomos priteisti žalos dydį. Nors tiek liudytojas P. K., buvęs ERGO Insurance SE darbuotojas, tiek ieškovės atstovas nurodė, jog tai žmogiška klaida, tačiau tai yra oficialus draudimo bendrovės dokumentas, iš kurio negalima nustatyti nei įvykio datos, nei aplietų patalpų adreso, kurie būtini prašant priteisti žalą, tik tiek, kad jo niekas neginčija, tačiau tai negali būti pateisinama, nes draudimo bendrovė, surašydama minėtus dokumentus, turi būti pakankamai atidi ir rūpestinga. Be to, jeigu kyla abejonių dėl minėto dokumento datos, adreso ir pan., tai tuo pačiu kyla abejonių ir dėl žalos apimties, ar teisingai ji buvo konstatuota. Tokie ieškovės pateikti prieštaringi dokumentai negali būti vertinami, kaip patikimi įrodymai, visiškai pagrindžiantys jos prašomą priteisti žalą.

26. Be to, ieškovės pateiktiems rašytiniams įrodymams prieštarauja liudytojos D. P. parodymai ir sudaryta lokalinė sąmata (1 t., b. l. 142) bei eksperto A. S. surašytas teismo ekspertizės aktas (4 t., b. l.). Iš liudytojos D. P. parodymų matyti, jog ji turi teisę sudaryti lokalines sąmatas, jas vertinti, atlikti sąmatų ekspertizes (atestato Nr. 19716). Ji nurodė, jog vertino byloje esančius dokumentus (defektinį aktą, nuostolių apskaičiavimą, (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą) ir, atsižvelgiant į tai, sudarė savo lokalinę sąmatą. Patalpų apžiūrėti ji nevyko ir matavimų vietoje neatliko, plotus ir įkainius ėmė iš ieškovės sudaryto nuostolių apskaičiavimo. Ji nesutiko su atliktų darbų akte nurodytais įkainiais, manė, jog jie yra nepagrįstai užaukštinti. Be to, atliktų darbų akte patalpų džiovinimas - 1402,62 Eur, ji mato, jog buvo aplietos ir džiovinamos patalpos, o įkainis imtas, kaip stogo džiovinimo. Suma yra aiškiai per didelė, imtas stogo džiovinimas su degikliu, o turėjo būti džiovinamos patalpos, kurių džiovinimui reikėjo drėgmės surinktuvo ar dviejų, būtų žymiai pigiau ir efektyviau. Imtas per didelis įkainis sienų aptaisymo dalilylentėmis nuardymui. Be to, nuardymui medžiagos nėra reikalingos, kaip kad nurodyta atliktų darbų akte. Atliktų darbų akte taip pat nurodytas „labai geras“ dažymas – tai yra dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant. Po patalpos apliejimo vandeniu, jei tai nenaujas remontas, turi būti tik atstatoma į esamą būklę. „Labai geras“ dažymas šiuo atveju yra perteklinis. Ji, sudarydama lokalinę sąmatą (1 t., b. l. 142), ėmė „gerą“ dažymą, nors šiuo atveju užtektų ir „paprastojo“ dažymo, nes patalpos nusidėvėję. Prie „labai gero dažymo“ 2-3 kartus glaistoma. Čia aplietos sienos net nebuvo glaistytos, jos tik pagruntuotos ir nudažytos. Jeigu pažiūrėti nuotraukas, kokios buvo anksčiau dailylentės, tai jos turėjo kainuoti 60 procentų mažiau, jeigu imti tokias pat, tačiau buvo paimta žymiai brangesnių dailylenčių kaina. Iš nuotraukų nesimato, kad grindjuostės, kaip tokios, buvo, tai čia sąlygų gerinimas, bet ne atstatymas į buvusią būklę. Elektros darbai – neaišku, kas buvo daryta ir kas įrašyta. Jos nuomone, tiek negalėjo kainuoti, nes reikia nuimti šviestuvą, padažyti ir vėl uždėti. Atliktų darbų akte nurodyti inventoriniai pastoliai, kurie imami tik aukštoms patalpoms – sporto salėms, laiptinėms ir pan., o čia eilinė paprasta patalpėlė, jos aukštis nesiekia nei 4 m, todėl jų nereikėjo, galima buvo imti statybinius „ožius“. Be to, pastolių nuoma savaitei 10-20 Eur, jie nesidėvi. Šiukšlių 3 tonas taip pat niekas nepririnks, ji ėmė maksimumą – 700 kg, o turėtų būti 300-400 kg. Sąvartyno mokestis 260 Eur be PVM vėl per didelis. Ji, sudarydama lokalinę sąmatą (1 t., b. l. 142), ėmė maksimaliai leistinas kainas, ėmė „gerąjį dažymą“ vietoj „paprastojo“, vertino grindjuostes, nors jų nebuvo, ten buvo užaukštinti kiekiai, įkainiai, ji ėmė rekomendacinius įkainius. Mano, jog suremontuoti buvo galima už 2000-3000 Eur, jos sudaryta lokalinė sąmata 3382,54 Eur be PVM (+710,33 Eur) (1 t., 142). Ji mano, jog ieškovės į bylą pateiktas nuostolio apskaičiavimas (1 t., b. l. 28) – 3485,86 Eur,- labai reali kaina. Ji pati ėmė maksimalius dydžius, jai gavosi remonto darbų kaina 4092,87 Eur. Elektros darbų neįskaičiavo, nes nemano, kad jų reikėjo. Rozečių keisti nereikėjo, tik išdžiovinti, patikrinti varžą ir eksploatuoti. Šviestuvai buvo tarybiniai, po jais galima lengvai padažyti.

27. Teismo ekspertas A. S. teismo pavedimu atliko aplietų patalpų ekspertizę ir surašė teismo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 2), taip pat buvo apklaustas teismo posėdyje, kuriame savo išvadą palaikė, paaiškino ekspertizės aktą, pateikė išvadas ir atsakė į proceso dalyvių klausimus. Nuvykęs į vietą, patalpas apžiūrėjo, atliko kontrolinius matavimus, tai atliekant dalyvavo patalpų nuomininkai, atsakovė ir jos atstovė. Paaiškėjo, jog dydžiai, nurodyti (duomenys neskelbtini) atliktų darbų akte, neatitinka tikrovės, paaiškėjo prirašymai. Teismo ekspertizės akto priede Nr. 2 17 pozicijoje yra išvesti skirtumai, matyti, kad per daug prisirašė (pvz.: sienų aptaisymo dailylentėmis nuardymo kiekis buvo nurodytas 54 m², jie pamatavo ir gavo – 34 m², paaiškėjo 20 m² skirtumas, t. y., fiksuotas prirašymas (15 stulpelis) ir t. t.). Mano, jog pastolių pastatymas tokioje patalpoje buvo nepagrįstas, jų nereikėjo, nes per žema patalpa, pastoliai rekomenduojami, kai patalpos aukštis yra virš 3 metrų, o čia apie pusantro metro patalpos aukštis. Toliau „statybinių šiukšlių išvežimas“ - 3 tonos, tai jau turėtų būti grynas betonas, šiuo atveju yra tik sienų dailylentės medinės ar plastikinės ir kiliminė grindų danga, kuri dar nėra išardyta, ji nebuvo keista. Medinių dailylenčių svoris sudarytų daugiausiai 500 kg, o plastikinės dailylentės dar lengvesnės, realus dydis numatytas ieškovės nuostolių apskaičiavime (1 t., b. l. 28), tai 1,56 tonos gal ir galėjo būti. Sąvartyno mokestis mokamas ne atskirai, o iš tikrųjų įeina į pačios įmonės pridėtines išlaidas, ne iš sąmatos jis mokamas, o atliktų darbų akte sąvartyno mokestis atskirai nurodytas. Tai šių patalpų fizinis nusidėvėjimas, kad atstatyti į padėtį, buvusią iki apliejimo, būtų 3029,02 Eur, kas atitinka jo sudarytą lokalinę sąmatą (teismo ekspertizės akto 4.2.1 punktas, teismo ekspertizės akto priedas Nr. 3). Apžiūrėjus patalpas, paaiškėjo, kad buvo atlikti nekokybiški remonto darbai, daugelį darbų reikėtų perdaryti. Kokybės klausimo ekspertui nebuvo, todėl dėl minėto klausimo jis ir nepasisakė. Abejojo, ar minėtoms patalpoms remontas iš viso buvo atliktas nuo pastato pastatymo. Dažymas turi būti atliekamas kas 5 metai. Šviestuvai nekeisti, senos rozetės. Reikėtų keisti šviestuvus ir rozetes. Prastas dažymas, matosi pūslės net vizualiai. Teismo ekspertizės akto 1.2.2 punkte nurodyta, jog teismo ekspertizės akte nustatyta defektų, užfiksuotų draudimo bendrovės ERGO Insurance SE defektiniame akte, pašalinimo darbų skaičiuojamoji vidutinė rinkos kaina sudaro 3873,94 Eur, čia vertinamas „geras“ remontas, bet ten tokio nėra atlikta. Teismo ekspertizės akto priede Nr. 3 nurodyta, jog tiesioginės remonto išlaidos sudaro 1595,51 Eur, kitos - papildomos ir specifinės išlaidos. Atliktų darbų aktas - dokumentas atsiskaitymui, jau darbai turi būti atlikti, jeigu darbai buvo neatlikti, rangovas atliktų darbų aktą turėjo perrašyti. Iš teismo ekspertizės akto 2.2.1 punkto ir priedo Nr. 2 matyti, jog išminusavus nepagrįstai nurodytus darbus (pastoliai ir sąvartyno mokestis) ir per daug prirašytus duomenis (duomenys neskelbtini) atliktų darbų akto kainų lygiu remontas sudarytų 2927,03 Eur.

28. Įvertinus liudytojos D. P. ir eksperto A. S. parodymus bei pateiktus rašytinius įrodymus (lokalinę sąmatą ir teismo ekspertizės aktą su priedais), juos sulyginus su aukščiau paminėtais rašytiniais įrodymais (defektiniu aktu, nuostolio apskaičiavimu, 2017-12-14 lokaline sąmata ir (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktu) matyti, jog jie patvirtina, aukščiau nurodytas aplinkybes, jog kai kurie darbai nebuvo atlikti, matosi kiekių prirašymai, kai kurie darbai buvo nereikalingi arba atlikti nesiekiant atstatyti turto į buvusią iki apliejimo būklę, o siekiant pagerinti turto būklę, taip pat pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) atliktas remontas aplietose patalpose yra nekokybiškas. Tai patvirtina ir atsakovės pateiktas antstolio R. K. 2019-06-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio bei prie jo esančių fotonuotraukų matyti kad, kiliminė danga nekeista, drėgna, nešvari, patalpose grindjuosčių sumontuota nėra. Sienos ir lubos patalpose vietomis atsilupusios ir tinkuotos, matomos buvusio apliejimo žymės, kai kur matosi pūslės, nelygiai nudažyta. Sienų plastikinės dailylentės kai kurios purvinos, apgadintos, kai kurios blogai sumontuotos, yra tarpų tarp dailylenčių, ant kai kurių matyti, jog jos nėra naujos, likę nusitrynimai nuo stelažų (3 t., b. l. 146). Tas pačias aplinkybes patvirtina ir trečiojo asmens atstovės V. A. paaiškinimai, duoti teismo posėdyje, kai ji nurodė, jog dar yra atliekami remonto ir jo taisymo darbai, remontas nebaigtas, kiliminė danga nekeista, grindjuostės nepritvirtintos. Kad remontas atliktas nekokybiškai, patvirtino ir ekspertas A. S., nurodydamas, jog teismas neuždavė klausimo dėl kokybės atlikto remonto, todėl jis nepasisakė, tačiau net vizualiai matyti, jog remontas prastos kokybės, daugelį darbų reikia perdaryti, šviestuvai nekeisti, senos rozetės, prastas dažymas, matosi dėmės, pūslės, plastikinės dailylentės vietomis sukaltos kreivai, matosi plyšiai, kai kurios gal net nekeistos. Akivaizdu, jog už tokios kokybės remontą negalėjo būti išmokėta atliktų darbų akte nurodyta suma. Tačiau ERGO Insurance SE gavo iš nukentėjusio asmens (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą, pagal jį sudarė savo 2017-12-14 lokalinę sąmatą ir nukentėjusiam asmeniui išmokėjo jo prašomą sumą. Pažymėtina ir tai, kad draudimo bendrovė, prieš išmokėdama draudimo sumą, turi būti pakankamai atidi ir rūpestinga, kiek tai susiję su jos veikla, tačiau šiuo atveju ieškovė tokia nebuvo. Jos specialistai ir/ar ekspertai po defektinio akto surašymo nebuvo nuvykę į įvykio vietą, neapžiūrėjo atlikto remonto kokybės, net nepasiaiškino, ar jis atliktas, neatliko matavimų, nesigilino, tiesiog, kaip nurodė ieškovės atstovas teismo posėdyje, pasitikėjo klientu, gavo atliktų darbų aktą ir pagal jį išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, todėl turi šiuo atveju prisiimti dėl to jai tenkančias neigiamas pasekmes.

29. Pažymėtina, kad draudimo išmokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumą, draudimo vertę, kitas reikšmingas aplinkybes remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, savo paties surinkta informacija ir ekspertų išvadomis. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis, t. y. prievolę, kylančią iš delikto, taip pat kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, nes turi būti nustatyta, jog įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius. Kasacinis teismas ne kartą išaiškino, jog draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį ta apimtimi, kuria išmokėjo draudimo išmoką, buvus teisiniam pagrindui jos nemokėti arba sumažinti, turi būti suprantamas kaip įpareigojantis, sprendžiant subrogacijos klausimą, įvertinti deliktinės civilinės atsakomybės normose įtvirtintus teisinius pagrindus, pavyzdžiui, išvardytus CK 6.253 straipsnyje, 6.282 straipsnio 1 dalyje, neatlyginti padarytos žalos ar sumažinti jos atlyginimą. Jei tokių pagrindų nėra, vien tik draudimo teisės normose ar draudimo sutartyje nustatyti pagrindai nemokėti draudimo išmokos neatleidžia žalą padariusio asmens nuo prievolės atlyginti draudikui išlaidas, kurias šis patyrė dėl to, kad, išmokėdamas draudimo išmoką, atlygino žalą nukentėjusiajam. Apibendrinant pažymėtina, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama ne draudimo sutarties sąlygų tikslaus laikymosi svarba, bet aplinkybių, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį, svarba sprendžiant dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo pagal deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tinkamai nustačius civilinės atsakomybės, kilusios dėl draudžiamuoju įvykiu padarytos žalos, sąlygas, draudikui išmokėjus nepagrįstai didelę draudimo išmoką, žalą padaręs asmuo nėra įpareigojamas atlyginti daugiau nei jo padaryta žala (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017; kt.).

30. Remiantis bendrąja įrodinėjimo pareigos taisykle (CPK 178 straipsnis) ieškovė turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos ir tai, kad žalą lėmė tik atsakovės veiksmai. Nagrinėjamu atveju ieškovė žalos dydį grindė defektiniu aktu, nuostolių apskaičiavimu, (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktu, 2017-12-14 lokaline sąmata ir liudytojo P. K. parodymais. Atsakovė nesutiko su žalos dydžiu, rėmėsi liudytojos D. P. sudaryta lokaline sąmata ir jos parodymais, eksperto A. S. išvadomis ir ekspertizės aktu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės atstovas norėjo, jog teismas iškviestų liudytoju (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą pasirašiusį statybų vadovą A. B., prašymą pateikė bylą baigiant nagrinėti, po šalių, trečiųjų asmenų, liudytojų ir eksperto apklausos, prieš baigiamąsias kalbas. Teismas tenkino minėtą prašymą, tačiau paaiškėjo, jog minėto liudytojo buvimo vieta nežinoma - jis (duomenys neskelbtini) nedirba, deklaruotoje vietoje negyvena, teismas priėmė nutartį jį atvesdinti policijos pagalba, tačiau į du teismo posėdžius jis taip ir nebuvo atvesdintas. Nors ieškovas reikalauja iškviesti liudytoją, teismas negali iki begalybės atidėlioti teismo posėdžių vien dėl ieškovės atstovo užgaidos, juo labiau, kad net neaišku, ką ketina minėto liudytojo parodymais įrodinėti ieškovė. Be to, pati ieškovė prie minėto liudytojo paieškos neprisidėjo niekaip, tik paprašė iškviesti (duomenys neskelbtini) statybų vadovą, kuris senai ten nebedirba, nenurodė nei jo gimimo datos, nei gyvenamosios vietos. Teismas nėra aktyvus tokios kategorijos bylose ir negali iki begalybės ieškoti liudytojo civilinėje byloje, manoma, jog liudytojo iškvietimui yra išnaudotos visos galimybės ir byla nagrinėjama iš esmės.

31. Be to, kaip jau buvo paminėta aukščiau, pati ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad išsiaiškinti žalos dydį ir mastą, prieš išmokėdama draudimo išmoką neapžiūrėjo atlikto remonto, nesiaiškino jo kaštų. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje detalaus žalos dydžio nepateikė, nors būtent dėl to byloje kilo ginčas. Teismui 2019-07-02 nutartimi įpareigijus ieškovę pateikti detalų žalos dydžio paskaičiavimą, ji jo taip pat nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, paprašytas detalizuoti prašomą priteisti turtinę žalą, tik nurodė, jog žalą sudaro 8588,97 Eur patalpų remonto išlaidos ir 3203,18 Eur atsargos, viso būtų - 11792,15 Eur, nors iš byloje esančių dokumentų matyti, jog viso žala sudaro 12004,06 Eur, ką ieškovė nurodė ieškinyje, tiek išmokėjo nukentėjusiam asmeniui. Be to, dalį žalos gera valia padengė atsakovė, ieškovė to neįvertino. Ji ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės 9707,96 Eur, tačiau nedetalizuoja, kas tai sudaro. Įvertinus tokius prieštaringus ieškovės atstovo paaiškinimus, akivaizdu, jog jis pats nežino, kiek sumokėjo atsakovė, kiek žalos ji neatlygino, kiek reikėjo dar atlyginti žalos, kiek pati ieškovė atlygino žalos nukentėjusiam asmeniui. Jis nežino žalos dydžio ir negalėjo jo detalizuoti nei ieškinyje, nei teismo posėdyje, nei vykdydamas teismo nutartį pateikti detalų žalos paskaičiavimą, todėl vertintina, jog žalos dydis net pačiai ieškovei nėra aiškus ir šiai dienai nenustatytas. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus dėl negyvenamųjų patalpų - parduotuvės rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, turto sugadinimo, dalį ieškovės reikalavimų atlyginti nuostolius atmeta. Ieškovės pateikta 2017-12-14 negyvenamųjų patalpų - parduotuvės rūsio remonto darbų po užliejimo lokalinė sąmata nėra tinkamas įrodymas, nes į ją kai kurie įtraukti remonto darbai yra pertekliniai, neįrodyta, jog visi lokalinėje sąmatoje nurodyti nuostoliai atsirado dėl atsakovės veiksmų, be to, minėta lokalinė sąmata iš dalies dubliuoja (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą, nors kai kurie darbai yra sumažinti, palyginus su atliktų darbų aktu.

32. Teismas, atsižvelgęs į įrodymų visetą, daro išvadą, jog remiantis byloje ieškovės pateiktomis fotonuotraukomis iš aplieto buto, nors daugelis jų nėra ryškios, o kai kurios net ir neįžiūrimos (1 t., 75-106), prie antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtomis fotonuotraukomis (3 t., b. l. 146) ir prie ekspertizės akto esančiomis fotonuotraukomis (4 t., b. l. 2) atsakovės veiksmais padaryta žala tiksliausiai yra nustatyta ieškovės darbuotojo surašytame defektiniame akte (1 t., b. l. 12-15), taip pat ieškovės sudarytame pirminiame nuostolio apskaičiavime (1 t., b. l. 28). Taip pat teismas vertina atsakovės pateiktą liudytojos D. P. sudarytą lokalinę sąmatą (1 t., b. l. 142). Be to, šalių prašymu byloje buvo paskirta ekspertizė, siekiant įvertinti žalos mastą, remonto kaštus, yra pateiktas A. S. teismo ekspertizės aktas (4 t., b. l. 2), kuris vertintinas kartu su kitais įrodymais. Pažymėtina, jog pagal formuojamą teisminę praktiką ekspertizės išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privaloma ir vertinama laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-253, kt.).

33. Kadangi ieškovė negali tiksliai įrodyti patirtų nuostolių, o atsakovė su jų dydžiu nesutinka, tai jų dydį nustato pats teismas. Teismas, nustatydamas nuostolių dydį, sutinka, jog (duomenys neskelbtini) atliktų darbų akte atliktų darbų kainos yra užaukštintos, kai kurie darbai nebuvo atlikti, nors jie įrašyti į atliktų darbų aktą ir už juos ieškovės buvo sumokėta nukentėjusiam asmeniui, kai kurie darbai yra nebūtini, pertekliniai, be to, kaip nurodė ekspertas A. S., kuris pats vietoje apžiūrėjo patalpas ir atliko kontrolinius matavimus dalyvaujant UAB „Šiaulių autodota“ direktoriui A. A., atsakovei M. N. ir jos atstovei advokatei Daivai Rusakienei, ir palyginus su ieškovės defektiniu aktu, daugelyje pozicijų yra prirašymai, t. y., nustatyti skirtumai tarp realaus sienų, lubų ir grindų ploto ir atliktų darbų akte atitinkamai nurodyto ploto. Tiek ekspertas A. S., tiek liudytoja D. P. rėmėsi UAB „Sistela“ nurodytomis kainomis, nors pažymėjo, kad privačioms įmonėms jos nėra privalomos, tačiau tokios kokybės remontas, koks buvo atliktas aplietose patalpose rangovo (duomenys neskelbtini), negalėjo tiek kainuoti, kiek nurodyta atliktų darbų akte. Beje, ieškovės atstovas taip pat nurodė, jog skaičiuojant rėmėsi UAB „Sistela“ programa ir įkainiais, tačiau ieškovės sudarytoje 2017-12-14 lokalinėje sąmatoje kažkodėl užaukštinti įkainiai, panašūs į įkainius atliktų darbų akte. Teismas su tuo sutinka ir remiasi ieškovės nuostolių apskaičiavime, D. P. lokalinėje sąmatoje ir teismo ekspertizės akte nurodytomis medžiagų ir darbo užmokesčio rinkos kainomis.

34. Ieškovės pateiktame nuostolių apskaičiavime (1 t., b. l. 28) nurodyta, jog nuostolio dydis 2440,10 Eur, su ranga - 3485,86 Eur, nurodyta, jog iš minėtos sumos gali būti išskaičiuota išskaita (frančizė), ji ir buvo išskaičiuota - 144,00 Eur (1 t., b. l. 16), todėl ją išminusavus remonto darbai atstatant patalpas į jų buvusią būklę kainuotų 3341,86 Eur. Liudytoja D. P. nurodė, jog ėmė tuos pačius dydžius, plotus, kaip ir atliktų darbų akte, ji nebuvo nuvykusi į vietą apžiūrėti patalpų, neatliko matavimų, rėmėsi fotonuotraukomis ir byloje esančiais dokumentais, ir mano, jog remonto darbai galėtų kainuoti 3382,54 Eur be PVM (1 t., b. l. 142), ji nurodė, jog tai pakankamai reali kaina, ji ėmė maksimalius dydžius, jos nuomone remontas galėtų kainuoti apie 4000 Eur. Teismo ekspertas A. S. vertino patalpas jas apžiūrėdamas ir atlikdamas kontrolinius matavimus vietoje, vertino remontą, jo kokybę, lygino su (duomenys neskelbtini) atliktų darbų akte nurodytais darbais ir kainomis. Jis savo išvadose nurodė, jog teismo ekspertizės metu nustatytų defektų, užfiksuotų ieškovo defektiniame akte, pašalinimo darbų skaičiuojamoji vidutinė rinkos kaina sudaro 3873,94 Eur (ekspertizės akto 1.2.2 punktas), teismo ekspertizės metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atliktų darbų akte nepagrįstai užaktuoti neatlikti darbai sudaro 2927,03 Eur (ekspertizės akto 2.2.1 punktas), nepagrįstai užaktuoti darbai yra inventorinių vamzdinių iki 6 m aukščių pastolių įrengimas ir išardymas ir sąvartyno mokestis (ekspertizės akto 3.2.1 punktas), teismo ekspertas nekilnojamojo turto (vandeniu aplietų patalpų) nusidėvėjimą įvertina, kaip skaičiuojamą rinkos kaina (2017 m. spalio mėnesio kainų lygiu), būtiną patalpų būklės atstatymui,- 3029,02 Eur (ekspertizės akto 4.2.1 punktas).

35. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė, gavusi atliktų darbų aktą, jo neanalizavo, nenuvyko į vietą apžiūrėti patalpų ir įvertinti jų būklę, remonto kokybę, nepatikrino, ar jis iš viso buvo atliktas, nenustatinėjo, kokie darbai galėjo ir turėjo būti atlikti ir kurie tikrai buvo atlikti, nevertino atlikto remonto kainos, nors jos ekspertės atliktas nuostolio apskaičiavimas buvo vos ne dvigubai mažesnis nei atliktų darbų akte nurodyta remonto kaina. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, jog pasitikėjo klientu ir nukentėjusiam asmeniui UAB „Šiaulių autodota“ išmokėjo (pagal atliktų darbų aktą - 8588,97 Eur suma be PVM) - 2296,10 Eur ir 6148,87 Eur už patalpų remontą (kartu su 144,00 Eur besąlygine išskaita tai sudaro 8588,97 Eur), t. y., beveik visą nurodytą sumą (tik be PVM ir besąlyginės išskaitos). Ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikintų, koks realus žalos dydis. Pagal formuojamą teisminę praktiką ieškovas draudimo santykiuose su trečiuoju asmeniu, būdamas atlygintinės sutarties šalis, verslininkas, kurio verslo esmę sudaro tai, kad jis už tam tikrą mokestį - draudimo įmoką garantuoja kitos šalies turto ar kitokio intereso apsaugą ir veikia savo rizika, vadovaujasi tam tikromis taisyklėmis, todėl pagrįsta tikėtis ir reikalauti jo didesnio atidumo ir rūpestingumo bei operatyvumo apskaičiuojant ir išmokant draudimo išmokas. Taip pat pastebėtina, jog draudimo išmokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumą, draudimo vertę, kitas reikšmingas aplinkybes, remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, savo paties surinkta informacija ir ekspertų išvadomis. Tačiau nagrinėjamoje byloje aukščiau paminėti ieškovės veiksmai neatitinka jai, kaip draudimo bendrovei ir verslininkei, keliamų rūpestingumo ir atidumo standartų, kurie yra didesni, nei keliami fiziniam asmeniui ar vartotojui, ieškovė pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl turi prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Ieškovė, išmokėjusi UAB „Šiaulių autodota“ aukščiau nurodytą sumą, ją prašo priteisti iš atsakovės, kaip kalto už žalą asmens. Atsakovė nesutinka, mano, jog žalos dydis per didelis. Teismas sutinka su atsakovės argumentais ir, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, vertina žalos dydį.

36. Teismo vertinimu, palyginus (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą su defektiniu aktu, nuostolio apskaičiavimu, 2017-12-14 lokaline sąmata, liudytojos D. P. parodymais ir jos pateikta lokaline sąmata, eksperto A. S. pateiktomis išvadomis, manytina, kad nuostolių dydis turėtų mažinamas. Taip pat pažymėtina, jog tiek ekpertas A. S., tiek liudytoja D. P. turi atitinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją, specialių žinių, todėl turi teisę vertinti atliktus darbus, jų kainas, kiekius, jų parodymai atitinka vieni kitus ir byloje esančius dokumentus, yra nuoseklūs, logiški, jais teismui netikėti nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo, taip pat nėra duomenų, jog jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas jų parodymais ir išvadomis remiasi vertindamas rangovo atliktų darbų aktą.

37. Atliktų darbų akto (1 t., b. l. 19) 1 pozicijoje „sienų aptaisymo dalylentėmis nuardymas“ nurodyta, jog sunaudota 54 m² medžiagų, vieneto kaina 282,5479 Eur, viso - 152,58 Eur. Visų pirma nurodytas per didelis kiekis, jis turi būti 34 m², kiekis mažintinas 20 m², neteisingai nurodyta kaina ir pats darbas, nes dailylenčių nuardymas negali tiek kainuoti, be to, sutiktina su liudytoja D. P. ir ekspertu A. S., jog medžiagų tam darbui naudoti nereikia, reikalingas tik darbas, todėl tik jis ir apmokestinamas, kaip kad mano ekspertas ir liudytoja D. P.. Nuostolio apskaičiavime minėtas darbas nenurodytas, 2017-12-14 ieškovės sudarytoje lokalinėje sąmatoje už minėto darbo atlikimą nurodyta dar didesnė kaina nei rangovo (173,00 Eur, kuri niekuo nepagrįsta), imtas rangovo kiekis, nors reikalingą nuardyti dailylentes plotą ieškovė galėjo patikrinti su defektiniu aktu ar nuostolio apskaičiavimu, tačiau to nepadarė. 2 pozicijoje „kiliminių grindų dangų ardymas“ (sunaudota 76 m² medžiagų, vieneto kaina 1,9076 Eur, viso - 144,98 Eur), sutiktina su ekspertu A. S. ir liudytoja D. P., jog minėtas darbas neatliktas, todėl neskaičiuotinas, be to, turėtų būti skaičiuojamas užmokestis už darbą, o ne medžiagos, nes jos nuardymui nenaudojamos, o tik tam tikri įrankiai ir darbas. Nuostolio apskaičiavime minėtas darbas nenurodytas. 2017-12-14 ieškovės sudarytoje lokalinėje sąmatoje už minėto darbo atlikimą nurodyta dar didesnė kaina nei rangovo (166,98 Eur, kuri niekuo nepagrįsta), imtas rangovo kiekis 76 m², nors reikalingą nuardyti plotą ieškovė galėjo patikrinti su defektiniu aktu ar nuostolio apskaičiavimu, kur jis yra 73,16 m², tačiau to nepadarė. 3 pozicijoje „patalpų džiovinimas“ (2,620 m² kiekis, vieneto kaina 535,3508 Eur, viso - 1402,62 Eur, su kuo džiovinta ir kaip, neaišku), sutiktina su ekspertu A. S. ir liudytoja D. P., jog minėto darbo įkainis yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas. Liudytoja D. P. nurodė, jog buvo džiovinamos patalpos, o ne stogas, kaip kad nurodyta, todėl turėjo būti naudojami drėgmės surinktuvas ar du surinkuvai, be to, ji pabrėžė, jog rūsio patalpos nėra izoliuotos iš išorės, todėl to nepadarius, drėgmės rūsyje niekada neišnaikinsi, nes drėgmė eina ir iš išorės, per sienas, todėl pelėsio kvapas niekada neišnyks. Kaip nurodė ekspertas A. S., paimti per dideli kiekiai ir per brangus džiovinimo būdas, tiek patalpų džiovinimas negali kainuoti. Nuostolio apskaičiavime minėtas darbas nenurodytas. 2017-12-14 ieškovės sudarytoje lokalinėje sąmatoje už minėto darbo atlikimą nurodyta žymiai mažesnė kaina (330,79 Eur) nei atliktų darbų akte, kuri yra realesnė, nei atliktų darbų akte, kas rodo, jog net ieškovės ekspertai įvertino atliktų darbų aktą ir suprato, jog patalpų džiovinimo įkainis paimtas aiškiai per aukštas. 4 pozicijoje „anksčiau dažytų sienų dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant“ (56,00 m² kiekis, vieneto kaina 17,5704 Eur, viso - 983,94 Eur), sutiktina su ekspertu A. S. ir liudytoja D. P., kad buvo paimti per aukšti sienų dažymo įkainiai, patalpų būklė buvo pagerinta, o ne atstatyta į buvusią būklę iki apliejimo. Liudytoja D. P. nurodė, jog „labai geras“ dažymas – tai dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant 2-3 kartus. Po patalpos apliejimo vandeniu, jei tai nenaujas remontas, turi būti tik atstatoma į esamą būklę. „Labai geras“ dažymas šiuo atveju yra perteklinis. Ji, sudarydama lokalinę sąmatą (1 t., b. l. 142), ėmė „gerą“ dažymą, nors šiuo atveju užtektų ir „paprastojo“ dažymo, nes patalpos nusidėvėję. Be to, aplietos sienos net nebuvo glaistytos, jos tik pagruntuotos ir nudažytos. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir ekspertas, nurodydamas, jog jis ėmė „gerą“ dažymą, nors šiuo atveju užtektų ir „paprastojo“ dažymo, nes patalpos labai nusidėvėję, be to, atkreipė dėmesį į dažymo kokybę, kad ji labai prasta ir neatitinka jokių reikalavimų, nors tokio klausimo teismas jam ir neuždavė, prastas dažymas, dėmėtas, nelygus, matosi pūslės net vizualiai, todėl tiek mokėti už sienų dažymą, kiek nurodyta atliktų darbų akte, būtų neteisinga ir nesąžininga atsakovės atžvilgiu. Nuostolio apskaičiavime minėtas darbas pigesnis (782,58 Eur). 2017-12-14 ieškovės sudarytoje lokalinėje sąmatoje už minėto darbo atlikimą nurodyta mažesnė kaina (702,56 Eur), nors imtas „labai geras“ dažymas, kai, atsižvelgiant į patalpų nusidėvėjimą, jis turėjo būti „geras“ arba net gi „paprastasis“. 5 pozicijoje „anksčiau dažytų lubų dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant“ (76,00 m² kiekis, vieneto kaina 21,5733 Eur, viso - 1639,57 Eur), sutiktina su ekspertu A. S. ir liudytoja D. P., kad buvo paimti per aukšti lubų dažymo įkainiai, patalpų būklė buvo pagerinta, o ne atstatyta į buvusią būklę iki apliejimo, turėjo būti „geras“ arba netgi „paprastasis“ dažymas, nes patalpos labai nusidėvėję. Be to, darbų kokybė neatitinka tokiems darbams keliamų reikalavimų. Taip pat paimtas per didelis kiekis, turėjo būti 68,50 m², todėl mažintina. Nuostolio apskaičiavime minėtas darbas pigesnis (700,87 Eur). 2017-12-14 ieškovės sudarytoje lokalinėje sąmatoje už minėto darbo atlikimą nurodyta mažesnė kaina (1223,83 Eur), nors imtas „labai geras“ dažymas, kai, atsižvelgiant į patalpų nusidėvėjimą, jis turėjo būti „geras“ arba netgi „paprastasis“.

38. 6 pozicijoje „sienų aptaisymas plastikinėmis dailylentėmis“ (54,00 m² kiekis, vieneto kaina 2206,9964 Eur, viso - 1191,78 Eur), sutiktina su ekspertu A. S. ir liudytoja D. P., kad buvo paimti per aukšti įkainiai ir per dideli kiekiai, todėl mažintina. Be to, darbai atlikti nekokybiškai, net vizualiai ekspertizės akte esančiose fotonuotraukose matyti, jog lentelės sukaltos nelygiai, kreivai, matyti plyšiai, nelygios sandūros, kas negali tiek kainuoti. Nuostolio apskaičiavime minėtas darbas pigesnis (447,10 Eur). 2017-12-14 ieškovės sudarytoje lokalinėje sąmatoje už minėto darbo atlikimą nurodyta per pusę mažesnė kaina (590,87 Eur), kas rodo, jog atliktų darbų akte yra darbų prirašymai, buvo paimtas nerealus šio darbo kiekis ir įkainis. 7 pozicijoje „kiliminių grindų dangų įrengimas naudojant ritininio kilimo dangą“ (76,00 m² kiekis, vieneto kaina 15,5487 Eur, viso - 1181,70 Eur), šis darbas neatliktas, dėl to byloje nėra ginčo, todėl turėtų būti neskaičiuojamas, bet jį reikia atlikti, tai mažintinas. Sutiktina su ekspertu A. S. ir liudytoja D. P., kad buvo paimti per aukšti įkainiai ir per dideli kiekiai (turėjo būti 73,16 m²). Nuostolio apskaičiavime numatytas kilimų valymas, o ne keitimas, ir tai sudaro 73,16 m² - 354,09 Eur. 2017-12-14 ieškovės sudarytoje lokalinėje sąmatoje už minėto darbo atlikimą numatyta panaši kaina, kaip ir atliktų darbų akte (1114,37 Eur), nors pirminiame žalos įvertinime ieškovė net nemanė, jog kiliminę dangą reikia keisti, kas rodo, jog ji tinkamai nevertino atliktų darbų akto prieš išmokėdama draudiminę išmoką. 8 pozicijoje „grindjuosčių tvirtinimas“ (80,00 m² kiekis, vieneto kaina 2,2719 Eur, viso - 181,75 Eur), šis darbas neatliktas, dėl to byloje nėra ginčo, todėl neskaičiuotinas. Sutiktina su ekspertu A. S. ir liudytoja D. P., kad nėra jokių įrodymų, jog tokios grindjuostės aplietose patalpose buvo, be to, buvo paimti per aukšti įkainiai. Nuostolio apskaičiavime tokio darbo numatyta nėra. Apie grindjuostes neužsiminta ir defektiniame akte. 2017-12-14 ieškovės sudarytoje lokalinėje sąmatoje už minėto darbo atlikimą numatyta panaši kaina, kaip ir atliktų darbų akte (195,55 Eur), dar šiek tiek didesnė, nors jokių įrodymų, kad patalpoje grindjuostės buvo, ieškovė nepateikė ir pati neturėjo, kas vertintina kritiškai. Beje, ir liudytojas P. K. teismo posėdyje parodė, jog grindjuosčių nebuvo.

39. 9 pozicijoje „elektros darbai“ (921,66 Eur), kas buvo atlikta, byloje duomenų nėra. Liudytojas P. K., surašęs defektinį aktą, nurodė, jog patalpos buvo užlietos vandeniu, lašėjo, kibirkščiavo, šviestuvai buvo pilni vandens, nuo tarybinių laikų likę. Liudytoja D. P. parodė, jog jos nuomone, elektros darbai, kaip tokie, nebuvo atlikti, mano, jog bet ką užrašė. 1000 Eur be PVM – ji nesupranta, už kokius darbus tokia kaina užrašyta. Reikia tik nuimti šviestuvą, padažyti ir vėl užkabinti, tam nereikia mokėti 1000 Eur. Ji į savo lokalinę sąmatą elektros darbų neįskaičiavo, nes nemano, kad tai reikalinga. Rozečių keisti nereikėjo, tik išdžiovinti. Išdžiovinus ir patikrinus varžą, galima eksploatuoti. Šviestuvai buvo tarybiniai, po jais galima lengvai padažyti. Ekspertas A. S. mano, jog darbai neatlikti, nes nepateiktas elektros instaliacijos patikrinimo - defektų fiksavimo aktas, todėl jų neskaičiavo. Nurodė, jog šviestuvai nekeisti, senos rozetės, nors juos reikėtų keisti, todėl teismas šių darbų neskaičiuoja. Nuostolio apskaičiavime numatytas šviestuvų keitimas (116,00 Eur), bet jie nebuvo keisti. O 2017-12-14 ieškovės sudarytoje lokalinėje sąmatoje už minėto darbo atlikimą numatyta panaši kaina, kaip ir atliktų darbų akte (902,96 Eur), tik nedetalizuota, už kokius darbus, kas vertintina kritiškai ir atmestina. 10 pozicijoje „inventorinių vamzdinių iki 6 m aukščio pastolių įrengimas ir išardymas vidaus apdailos darbams“ (500,00 m² kiekis, vieneto kaina 1042,9524 Eur, viso - 521,48 Eur), sutiktina su ekspertu A. S. ir liudytoja D. P., jog aiškiai nepagrįstas darbas, tokie pastoliai yra naudojami sporto salėms, laiptinėms, itin aukštoms patalpoms, o čia patalpos per žemos, kad būtų reikėję tokių pastolių. Be to, galima buvo dažyti voleliu ant koto arba imti „statybinius ožius“, jų nuoma yra žymiai pigesnė, nei čia nurodyta kaina, be to, net ir pastolių nuoma pigesnė, juk jie nesidėvi, todėl šis darbas neskaičiuotinas. Nuostolio apskaičiavime tokio darbo numatyta nėra. 2017-12-14 ieškovės sudarytoje lokalinėje sąmatoje už minėto darbo atlikimą numatyta panaši kaina, kaip ir atliktų darbų akte (464,97 Eur), nors nėra jokių įrodymų, kad jis buvo reikalingas ar kad pastoliai buvo reikalingi, naudojami ir nuomojami ar perkami, kas vertintina kritiškai ir atmestina. 11 pozicijoje „statybinių šiukšlių išvežimas 10 km atstumu automobiliais - savivarčiais, pakraunant rankiniu būdu“ (3 tonos, kaina 44,8706 Eur, viso - 134,61 Eur) bei 12 pozicijoje „sąvartyno mokestis“ (3 tonos, kaina 44,1000 Eur, viso - 132,30 Eur). Sutiktina su ekspertu A. S. ir liudytoja D. P., jog aiškiai nepagrįsti. Liudytoja D. P. nurodė, jog šiukšlių 3 tonas neįmanoma pririnkti, čia turi būti betonas ar kažkas panašaus, o buvo tik plastikinės dailylentės, nes kiliminės dangos dar neardytos, todėl ji ėmė maksimumą – 700 kg, o turėtų būti 300-400 kg, mano, jog užaukštinta, be to, šiukšles išveža už mažesnį mokestį. Ekspertas A. S. nurodė, jog statybinių šiukšlių 3 tonos, tai jau turėtų būti grynas betonas, šiuo atveju yra tik sienų dailylentės plastikinės, net ne medinės, kurios legvesnės, bei kiliminė grindų danga, kuri dar nėra išardyta, ką pripažino ir apžiūros metu pats patalpų naudotojas, kad ji nebuvo keista, tai išardytų medinių dailylenčių svoris sudarytų daugiausiai 500 kg, o plastikinės dailylentės dar lengvesnės, tai kaip numatė draudimas nuostolių apskaičiavime - 1,56 tonos gal ir galėjo būti. Sąvartyno mokestis mokamas ne atskirai, o jis įeina į pačios įmonės pridėtines išlaidas, jis mokamas ne iš sąmatos. Teismas sutinka su minėtais argumentais, todėl sąvartyno mokestis neskaičiuotinas, o statybinių šiukšlių išvežimas mažintinas, atsižvelgiant į eksperto ir liudytojos argumentus. Nuostolio apskaičiavime sąvartyno mokesčio nėra, o šiukšlių išvežimo mokestis - 1,56 Eur. O 2017-12-14 ieškovės sudarytoje lokalinėje sąmatoje „statybinių šiukšlių išvežimas 10 km atstumu automobiliais - savivarčiais, pakraunant rankiniu būdu“ - 95,27 Eur, o „sąvartyno mokestis“ - 259,23 Eur, nors nėra jokių įrodymų, tai pagrindžiančių, todėl vertintinas, kaip nelogiškas ir neteisingas, ir atmestinas. Palyginus ir įvertinus minėtus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, medžiagų kiekius, įkainius, atliktus/neatliktus darbus, manytina, jog atliktų remonto darbų kaina sudarytų apie 3981,74 Eur, kas maždaug atitinka nuostolio paskaičiavimą, eksperto A. S. ir liudytojos D. P. sudarytas lokalines sąmatas bei parodymus, jog toks remontas galėtų kainuoti apie 2000-4000 Eur.

40. Taip pat pažymėtina ir tai, jog aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, yra 1925 metų statybos, rekonstravimo pabaigos metai - 1996 m., fizinio nusidėvėjimo procentas - 35 procentai (1 t., b. l. 33-34; 3 t., b. l. 170). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principų, t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Žalos dydis yra viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo ir šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, o išmokėjus draudimo išmoką - draudimo bendrovei. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas yra vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-417/2014, 3K-3-130/2016 ir kt.).

41. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; kt.). Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartyje 3K-3-78/2010 pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teismas privalėjo patikrinti, ar civilinės atsakomybės draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką trečiajam asmeniui (nukentėjusio asmens turto draudikui), tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti, ar rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, ar pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų. Kitaip tariant, teismas turėjo patikrinti, ar ieškovo išmokėtas žalos atlyginimo dydis trečiajam asmeniui (draudėjui) yra pagrįstas. Nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą ar regresinį ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Draudikui tenka įrodinėjimo našta, kad jis dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudamas su savo draudėju siekė ekonomiškai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę. Nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovas nurodė, kad pasitikėjo vien trečiojo asmens atsiųstais dokumentais, jokių papildomų veiksmų neatliko, tačiau mano, kad žalą ir jos dydį įrodė.

42. Tiek liudytoja D. P., tiek ekspertas A. S. nurodė, jog patalpos turi būti ne gerinamos, o atstatomos į tokią būklę, kuri buvo iki remonto. Fizinis statinio ar sistemos susidėvėjimas tikslingiausiai nustatomas pagal kainą, reikalingą jo būklės atstatymui. Teismas sutinka su atsakovės atstovės, liudytojos D. P. ir eksperto A. S. argumentais, nes atsakovė turi atlyginti tik tas remonto išlaidas, kurios yra būtinos atstatyti patalpų būklę į iki jų remonto buvusią būklę, ji neturi mokėti už daikto pagerinimą. Tokia linkme formuojama ir teisminė praktika. Teismo ekspertas ekspertizės akte nekilnojamojo turto (vandeniu aplietų patalpų) nusidėvėjimą įvertina, kaip skaičiuojamą rinkos kaina (2017 m. spalio mėnesio kainų lygiu), būtiną patalpų būklės atstatymui,- 3029,02 Eur (ekspertizės akto 4.2.1 punktas). Kad minėtos patalpos buvo nusidėvėję, patvirtina ir patalpų savininkas R. B., teismo posėdyje nurodęs, jog senai remontuotos, nepamena, kada prieš išnuomojant minėtos patalpos buvo remontuotos, bet prieš tai buvę nuomininkai pridavė patalpas gerame stovyje. Liudytojas P. K. parodė, jog tame rūsyje gal prieš 20 metų buvo kažkas daryta, t. y., remontas, o gal nuo pastato pastatymo niekas nebuvo daryta, nes labai viskas apleista. Kad remontas niekada nedarytas, matėsi akivaizdžiai, viena siena vienokia, kita – kitokia, viena su tapetais paklijuota, kita dažyta, apsidėvėję stipriai. Šviestuvai buvo pilni vandens, nuo tarybinių laikų likę. Liudytoja D. P. parodė, jog patalpos labai nusidėvėję, remontas labai senai darytas, todėl būtų užtekę ir „paprastojo“ dažymo. Teismo ekspertas abejojo, ar minėtoms patalpoms remontas iš viso buvo atliktas nuo pastato pastatymo. Dažymas turi būti atliekamas kas 5 metai. UAB „Šiaulių autodota“ atstovai taip pat nenurodė, jog iki patalpų apliejimo būtų darę remontą. Tai rodo, jog patalpos buvo labai nusidėvėje, o dauguma atliktų darbų vertintini ne kaip atstatymas į buvusią būklę, o kaip patalpų būklės pagerinimas, tačiau rangovas patalpų nusidėvėjimo nevertino. Esant tokiems byloje surinktiems įrodymams, teismas ieškovės pateiktą (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą ir jos sudarytą 2017-12-14 lokalinę sąmatą vertina kritiškai, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir įvertinęs užfiksuotus rūsio patalpų pažeidimus, fotonuotraukas, pateiktas lokalines sąmatas (ieškovės, liudytojos D. P. ir eksperto A. S.), teismo ekspertizės akto išvadas, sprendžia, kad ieškovės pateiktuose (duomenys neskelbtini) atliktų darbų akte ir jos sudarytoje 2017-12-14 lokalinėje sąmatoje nurodytos sumos yra neproporcingos padarytam žalos mastui, todėl teismas pastarųjų rašytinių įrodymų nevertina kaip pagrindžiančių realius draudėjo patirtus nuostolius ir, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, mažina juose numatytas tiesiogines išlaidas iki 3981,74 Eur (įvertinus nusidėvėjimą - iki 3208,12 Eur, darbui nusidėvėjimas netaikomas), iš atliktų darbų akto ir lokalinės sąmatos išskaičiuojant sumas, kurios anksčiau teismo paminėtos, kaip nepagrįstos. Taip pat, įvertinus remontuotų patalpų nusidėvėjimą (pagal nekilnojamojo turto registro duomenis turto nusidėvėjimas 35 procentai, pagal eksperto išvadas - įvertinus patalpų nusidėvėjimą patalpų būklės atstatymui reikia 3029,02 Eur), ieškovės virš minėtų sumų išmokėtos draudimo išmokos, anksčiau teismo minėtais motyvais, laikytinos nepagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, eksperto išvadas, patalpų nusidėvėjimo laipsnį, remonto darbų kokybę, išminusavus atsakovės atlygintą žalos dalį (2440,10 Eur pagal pateiktą nuostolio apskaičiavimą), į tai, kad nėra pateiktas detalus žalos dydžio paskaičiavimas, kad ieškovės atstovas negalėjo tiksliai detalizuoti žalos dydžio, teismui pačiam nustačius žalos dydį, remiantis CK 6.281 straipsnio 1 dalimi, ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos žalos dydis už remontą mažintinas iki 1000,00 Eur, minėta suma kartu su atsakovės gera valia sumokėta žalos dalimi laikytina pakankamu žalos atlyginimu atsižvelgiant į žalos mastą ir atliktus/neatliktus darbus bei jų kokybę, suma atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijus.

Dėl išmokėtų sumų už atsargas (autodetales)

43. Iš įmonių turto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad turtas (parduotuvės patalpos, atsargos (autodetalės), biuro baldai ir kita orgtechnika, reklaminė iškaba), esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo draustas Įmonių turto draudimu ERGO Insurance SE, draudimo galiojimo laikotarpis nuo 2017-01-24 iki 2018-01-24 (1 t., b. l. 8-10). Iš pranešimo apie žalą, defektinio akto, akto dėl padarytos žalos matyti, jog 2017 m. gegužės 29 d. iš stomatologinio kabineto buvo aplietos UAB „Šiaulių autodota“ nuomojamos patalpos, apliejimo metu buvo apgadintos lubos, elektros instaliacija, sienos, grindys (kiliminė danga), sugadintos buhalterinės bylos, lentynose vandeniu aplietos automobilių detalės rūsio patalpose (1 t., b. l. 11, 12-15, 22-25, 31, 32). Remiantis bendrąja įrodinėjimo pareigos taisykle (CPK 178 straipsnis) ieškovė turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos ir tai, kad žalą lėmė tik atsakovės veiksmai. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, siekdama įrodyti, jog aplietose patalpose buvo sugadintos atsargos (autodetalės), pateikė defektinį aktą, duomenis apie išmokėtas sumas nukentėjusiajam asmeniui ir tris atsargų nurašymo aktus. 2017-06-07 defektiniame akte ir jo 1 priede nustatyta, jog sulietos atsargos (autodetalės): 75 vienetai amortizatorių (iširusi sulieta pakuotė popierinė, polietileninė pakuotė atvira, amortizatorių paviršius paveiktas drėgmės), 47 vienetai spyruoklių (kartoninės pakuotės be polietileno, pakuotės suirusios, spyruoklės aplietos vandeniu), 2 vienetai pusašių (kartoninėse pakuotėse polietileno apvalkale, kartoninė pakuotė suirusi, šlapia, polietileninis apvalkalas nepažeistas), 53 vienetai stabdžių diskų (diskai kartoninėse pakuotėse be polietileninio apvalkalo, kartoninė pakuotė suirusi, šlapia, 12 vienetų radiatorių (kartoninėse pakuotėse, kartoninės pakuotės suirusios, šlapios, ant radatorių pateko drėgmės), 23 vienetai stabdžių kaladėlių (kartoninėse pakuotėse, kartoninės pakuotės suirusios, ant stabdžių kaladėlių pateko drėgmės), 41 vienetas lynų - trosų (polietileno maišeliuose, kurie yra nesandarūs, pateko vanduo į vidų, paveikti drėgmės), 5 vienetai žibintų (kartoninės pakuotės suirusios, šlapios, ant žibintų pateko drėgmės (1 t., b. l. 13-14). Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir nukentėjusiam nuo patalpų apliejimo asmeniui UAB „Šiaulių autodota“ išmokėjo su tuo susijusias išmokas: 355,91 Eur išmoką už patirtą kilnojamojo turto nuostolį ir 3203,18 Eur už sugadintas prekes pagal atsargų nurašymo aktus Nr. 05/29, 05/29/1 ir 05/29/2 (1 t., b. l. 20, 21, 22-23, 24-25, 29, 30, 31).

44. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovės atstovas žalos nedetalizavo, nors buvo įpareigotas teismo, teismo posėdyje nurodė, jog žalą sudaro 8588,97 Eur patalpų remonto išlaidos ir 3203,18 Eur atsargos, t. y., nenurodė, kad į ją įeina ir 355,91 Eur suma. Nors į ieškiniu prašomą priteisti sumą 355,91 Eur kaip ir turėtų įeiti pagal teismo paskaičiavimus, tačiau, akivaizdu, jog ieškovės atstovas minėtos sumos priteisti iš atsakovės neprašė, jos dydžio neįrodinėjo, be to, minėtą sumą atsakovė ieškovui yra sumokėjusi. Iš ERGO Insurance SE pateiktų duomenų matyti, jog tai įvardijama kaip kilnojamo turto nuostolis (1 t., b. l. 29, 30), tačiau kas jį sudaro, kas tai buvo per nuostolis (ar buhalterinės bylos, ar atsargos (autodetalės), ar baldai, ar pan.), teismui nėra žinoma. Atsakovė nurodė, jog minėtą sumą ieškovei jau yra sumokėjusi gera valia iš karto, tai tik buvo jai pateikta pirma pretenzija, ieškovės atstovas to neginčijo. Defektiniame akte apie tai taip pat neužsiminta. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kas sudaro 355,91 Eur sumą, už kokį sugadinimą išmokėta minėta draudimo išmoka, nėra duomenų apie žalos dydį, įrodymų, kad minėtos žalos padarymas susijęs priežastiniu ryšiu su žala ir atsakovės veiksmais, kad minėta žala atsirado dėl atsakovės veiksmų, nesant tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų, nesant deliktinės atsakomybės sąlygų, ieškovei tinkamai neįrodžius, jog buvo patirta minėto dydžio žala, ieškinys šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

45. Taip pat ieškovė nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 3203,18 Eur draudimo išmoką už sugadintas prekes (autodetales) pagal atsargų nurašymo aktus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, jog rūsio patalpose ant lentynų buvo sudėtos automobilių detalės popierinėse ar plastikinėse pakuotėse, jos buvo naujos, todėl prekės verte buvo paimta prekės įsigijimo kaina. Patalpas iš karto po įvykio apžiūrėjo ieškovės darbuotojas – žalų ekspertas P. K., buvo surašytas defektinis aktas. Atsargų žalos dydis buvo skaičiuojamas pagal atsargų nurašymo aktus. Pakuotės permirkusios, barkodų nesimato. Nebuvo tikrinamos atskiros detalės, ar jos ir barkodai sutampa, UAB „Šiaulių autodota“ pateikė informaciją, ji nesukėlė abejonių, pagal ją ir buvo paskaičiuota žala bei išmokėta draudimo išmoka. Atsakovė su tuo nesutiko, nurodydama, jog po apliejimo buvo nusileidusi į rūsį ir matė autodetales, dalies autodetalių pakuočių popierius buvo perdrėkęs, kitų autodetalių pakuotės buvo polietileninės, todėl joms neturėjo kas nors atsitikti. Jos atstovė taip pat nurodė, jog atsakovė M. N., sumokėjusi draudimo bendrovei 2440,10 Eur ir 355,91 Eur sumas, t.y. pilnai atlyginusi dėl 2017-05-29 atsitikusio įvykio padarytą žalą bei gavusi raštus dėl papildomų nuostolių atlyginimo, ne kartą kreipėsi į ieškovę, kad M. N. būtų pateikta papildoma informacija, pagrindžianti nuostolių dydį, tačiau ieškovė nepateikė jokių dokumentų, parodančių papildomos žalos atlyginimo būtinumą, draudėjo draudikui pateiktų tinkamai įformintų pirminių dokumentų, patvirtinančių patirtą žalą, jos šalinimo išlaidas, nepateikti draudiko priimti sprendimai dėl papildomos žalos nustatymo (nuostolių apskaičiavimo) ir atlyginimo, nepateikti finansiniai dokumentai, parodantys neva papildomai atsiradusios žalos atlyginimo faktą. Atsakovė laikosi pozicijos, kad draudėjo vienašališkai išrašyti atsargų nurašymo aktai neparodo ir neįrodo draudėjui atsiradusios žalos. Negalima identifikuoti aktuose nurodytų detalių ir jų deklaruoto sugadinimo fakto. Atsakovei M. N. nebuvo sudaryta galimybė, pasitelkus savo ekspertą, įkainoti aktuose nurodytas detales. Po įvykio buvo aplietos pakuotės ir detalės. Dalis pakuočių buvo popierinės, bet dalis pakuočių tai buvo plastikinės, joms niekas negalėjo atsitikti, be to, detalės rūdžių nepažeistos, todėl nemano, jog už jas reikia mokėti. Ieškovo atstovas net nežino, kur detalės šiuo metu yra. Atsakovės atstovė nurodė, jog nėra detalių įsigijimo pirminių dokumentų, vertė jų nustatyta tik pagal nurašymo aktus, o tai neatitinka realaus žalos dydžio, minėti dokumentai neįrodo žalos dydžio, todėl atsakovė nesutinka už tai sumokėti. Trečiojo asmens UAB „Šiaulių autodota“ atstovai nurodė, jog rūsyje buvusios detalės su pakuotėmis buvo aplietos vandens, prarado prekinę išvaizdą, nusiplovė jų barkodai, nėra barkodo, nėra ir detalės, jos jau negalima identifikuoti, jos netinkamos realizuoti, nes bendrovė prekiauja tik naujomis detalėmis, padėvėtų detalių pardavimu neužsiima. Minėtos detalės dabar yra saugomos įmonėje, kai kurios išmestos, kai kurių detalių ant pakuočių dėl apliejimo nesimato jokių barkodų, yra ir jų pirminiai įsigijimo dokumentai – PVM sąskaitos – faktūros, pagal kurias buvo sudaromi atsargų nurašymo aktai.

46. Liudytojas P. K. parodė, jog jam atvykus apžiūrėti aplietas patalpas, ant stelažų buvo sudėtos detalės, kurios buvo taip pat supiltos vandeniu. Parduotuvės atstovų buvo paprašyta surašyti, kas iš detalių buvo sulieta. Sulieta buvo troseliai, amortizatoriai, diskai ir pan. Daugiausia vandens buvo pažeistos detalių popierinės pakuotės, detalės nebuvo sugadintos, nes jos metalinės, be to, minėtos detalės naudojant automobilį, būna purve, merkiamos lietaus, todėl jos yra atsparios vandeniui. Jis žalos neskaičiuoja, o tik apžiūri ir konstatuoja, žalą skaičiuoja žalų ekspertai būstinėje, dėl žalos dydžio pasakyti negali. Mano, jog detales galima buvo realizuoti už mažesnę kainą, kai kurių gal ir nebegalima realizuoti, tačiau daugumą detalių galima. O jeigu nerealizavo ir jos netinkamos naudoti, tai turi būti jų sunaikinimo aktai ar perdavimo į metalo supirktuvę dokumentai, ar pan. Detalės nebuvo sugadintos, tik sulietos jų popierinės pakuotės, kad detalės netinkamos naudoti, prierašą padarė UAB „Šiaulių autodota“ atstovai (1 t., b. l. 13). Iš V. A. prierašo defektiniame akte matyti, jog ji užrašė, jog visos aukščiau išvardintos detalės pardavimui netinkamos, kadangi paveiktos vandens ir drėgmės, suirusios pakuotės, metasi rūdys.

47. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors trečiojo asmens atstovai tiek prieraše prie defektinio akto, tiek teismo posėdyje nurodė, jog autodetalės neturi barkodų, jų nesimato, todėl jos netinkamos parduoti ir naudoti, tačiau tada neaišku, kaip UAB „Šiaulių autodota“ žinojo, kurias autodetales reikia nurašyti, jeigu neįmanoma nieko įskaityti ar atsekti. Be to, teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė V. A. pati pripažino, jog ne visi barkodai nesimato, o tik dalis, todėl buvo galimybė minėtas autodetales naudoti bei realizuoti už mažesnę kainą, o ne reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo nauja verte.

48. Iš antstolio R. K. 2019-06-27 atlikto faktinių aplinkybių kostatatvimo ir surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolis nurodė, jog apžiūrėjus patalpą, kurioje sudėtos galimai apgadintos autodetalės, buvo konstatuota, kad joje netvarkingai sudėtos autodetalės. Dalis nurodytų autodetalių buvo popierinėse pakuotėse, dalis - permatomose plastikinių maišelių pakuotėse ir kelios autodetalės buvo be pakuotės padėtos ant grindų. Pasirinktinai apžiūrėjus popierinėse ir plastikinėse pakuotėse esančias autodetales, detalių, kurios būtų pažeistos rūdžių ar turėtų kitokių drėgmės įtakotų pažeidimų, vizualiai nematyti (fotonuotraukos Nr. 43-61). Paprašius parodyti dokumentą, ar tai būtent tos detalės, kurios buvo įtrauktos į defektinį aktą, direktorius A. A. pasakė, jog gali būti, kad dalis detalių išmesta, o dalis detalių yra būtent šioje patalpoje. Dokumento nepateikė, kad būtų galima sutikrinti. Direktorius pareiškė, jog ant pakuočių jau nebesimatantys identifikavimo duomenys ir nebus galima atskirti, ar būtent tos detalės yra sandėliuojamoje patalpoje (3 t., b. l. 146). Iš minėto dokumento akivaizdu, jog nors trečiojo asmens atstovė ir ieškovo atstovas nurodė, jog ant detalių metasi rūdys, tačiau nei iš antstolio faktinių aplinkybių protokolo, nei iš jo darytų fotonuotraukų vizualiai to nesimato, detalės atrodo kaip naujos, nėra jokių drėgmės, rūdžių ar pelėsio pėdsakų, tokio pobūdžio prekių sugadinimai atsiranda per ilgesnį laiką, o nuo apliejimo įvykio praėjo beveik du metai, tai pakankamas laikas bent minimaliems apgadinimams pasimatyti, tačiau jų nėra, todėl ieškovės atstovo ir trečiųjų asmenų argumentas, jog autodetalės buvo apgadintos ir netinkamos naudoti ar realizuoti, atmestinas, kaip niekuo nepagrįstas. Taip pat pažymėtina, jog detalės buvo popierinėse ar polietileninėse pakuotėse, todėl būtent popierinės pakuotės galėjo sumirkti, o polietileninėms pakuotėms ir jose esančioms detalėms, jeigu pakuotės sandarios, nieko neturėjo atsitikti. Be to, iš antstolio padarytų fotonuotraukų matyti, jog ir popierinės pakuotės ne itin nukentėjo, truputį apsiglamžę, tačiau yra padarytos iš kieto kartono, todėl beveik nepakeitusios išvaizdos, tik išdžiūvusios. Taip pat pabrėžtina, kad puikiausiai matosi ir barkodai, gal ne ant visų pakuočių, bet tikrai ant daugumos, todėl neaišku, kas jas trukdo realizuoti, kad ir už mažesnę kainą, o ne reikalauti visą žalą atlyginti iš atsakovės. Taip pat pažymėtina, jog detalės labai netvarkingai suverstos pačios UAB „Šiaulių autodota“ darbuotojų, kai kurios iškritusios iš pakuočių, atrodo, jog būtų buvusi liūtis, tačiau juk tik vanduo lašėjo, o ne srove bėgo užpylimo metu, todėl negalima bet kaip sumesti detales su pakuotėmis, manant, kad vis tiek atsakovė atlygins žalą. Sutiktina ir su liudytoju P. K., kuris patvirtino minėtas aplinkybes, nurodė, kad daugiausia vandens buvo pažeistos detalių popierinės pakuotės, detalės nebuvo sugadintos, nes jos metalinės, be to, minėtos detalės naudojant automobilį, būna purve, vandenyje, merkiamos lietaus, todėl jos yra atsparios vandeniui. Mano, jog detales galima buvo realizuoti už mažesnę kainą, kai kurių gal ir nebegalima realizuoti, tačiau daugumą detalių galima, prierašą dėl jų apgadinimo defektiniame akte padarė ne jis, o V. A.. Taip pat pabrėžtina, kad jokie specialistai ar ekspertai autodetalių neapžiūrėjo, jų neapžiūrėjo net ieškovės atstovas, defektiniame akte jos buvo nurodytos pagal trečiojo asmens atstovų nurodymus, o draudimo išmoka buvo išmokėta pagal trečiojo asmens UAB „Šiaulių autodota“ pateiktus vienašališkai sudarytus atsargų nurašymo aktus.

49. Antstoliui paparašius pateikti dokumentus, kad sutikrinti, ar visos autodetalės yra patalpose, kurios galimai sugadintos ir nurašytos, bendrovės direktorius nurodė, jog gali būti, kad dalis jų jau išmesta, tačiau sunaikinimo aktų nepateikė, sąrašo, kad sutikrinti detales, nedavė ir antstoliui, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių, ar tikrai visos atsargų nurašymo aktuose nurodytos autodetalės ir buvo aplietos, jau nekalbant, kad neįrodyta, kad joms kokia nors būtų buvusi padaryta žala, nežinomi tiksliai ir galimai sugadintų detalių kiekiai, nes jie nebuvo patikrinti. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ieškovė reikalauja iš atsakovės atlyginti žalą už autodetalių apgadinimą, tačiau detalių jai neperdavė, pati jų nerealizavo, kad ir už mažesnę kainą, kad iš atsakovės prašyti atitinkamai ir mažesnį žalos atlyginimą, jas paliko UAB „Šiaulių autodota“, kuri dar ir gavo draudimo išmoką už minėtas detales, kas gali būti vertinama, kaip nepagrįstas praturtėjimas kitos asmens sąskaita, o tai jau neteisėti veiksmai civilinės teisės prasme. Atsakovės atstovė nurodė, jog atsakovė ieškovei sumokėjo 355,91 Eur, ieškovės atstovas to neginčijo. Sutiktina su atsakovės atstove, jog jeigu ir buvo padaryta žala vandens paliejimu, tai tik popierinėms autodetalių pakuotėms, todėl minėta atsakovės suma yra pakankama, kad užsakyti pagaminti naujas pakuotes. Vadinasi, ieškovė nepagrįstai konstatavo, kad buvo padaryta žala autodetalėms, remdamasi tik UAB „Šiaulių autodota“ atsargų nurašymo aktais, nes ji tokio pobūdžio aplinkybėms konstatuoti neturi reikiamos kvalifikacijos, o į reikiamą kvalifikaciją turinčius specialistus dėl minėtų aplinkybių konstatavimo nesikreipė, nors, kaip draudimo bendrovė, veikianti savo rizika, turėjo išsiaiškinti visas su žala susijusias aplinkybes ir tik tada išmokėti draudimo išmoką. Be to, ieškovės atstovo defektinis aktas (1 t., b. l. 13-14) surašytas netinkamai, nėra aiški autodetalių net apžiūrėjimo data, jis yra 2017-06-07 datos, o nurodyta, jog papildoma apžiūra atlikta 2017-06-08, o tęsinyje vėl 2017-06-07 data, kas taip pat negali būti laikoma patikimai žalos dydį įrodančiu dokumentu. Be to, liudytojas P. K. parodė, jog jis autodetalių žalos nevertino, tik užrašė tai, ką sakė trečiojo asmens atstovai. Draudimo bendrovė, realiai nemačiusi sugadintų autodetalių, neįsitikinusi, ar jų negalima realizuoti, kad ir už mažesnę kainą, ar už tą pačią kainą tik užsakius pagaminti naujas pakuotes, neatliko jokių aktyvių veiksmų, išmokėjo draudimo išmoką ir dabar jos reikalauja iš atsakovės. Pripažintina, kad trečiajam asmeniui išmokėta ir prašoma priteisti draudimo išmoka yra grindžiama ne objektyvais finansiniais apskaičiavimais, realiu žalos dydžio nustatymu, bet dvišaliu ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Šiaulių autodota“ susitarimu, kuris nėra pagrįstas aiškiais, konkrečiais kriterijais, apskaičiavimais.

50. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką vandens patekimas į patalpas nėra savaime neigiami padariniai, turintys ryšį su atsakovės veiksmais. Pažymėtina, kad byloje turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – trečiojo asmens prekių sugadinimo (supelijimo ir aprūdijimo). Vandens patekimas į patalpas, kaip toks, nėra žala, tai yra žalą galinti sukelti aplinkybė, vertintina sprendžiant dėl atsakovės (patalpų savininkės) veiksmų teisėtumo. Minėta, kad priežastinį ryšį bylose dėl žalos atlyginimo turi įrodyti būtent ieškovas (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutratį, priimtą civilinėje byloje nr. 3K-3-560/2012; kt.).

51. Taip pat pažymėtina, jog draudikas (ieškovė), visiškai netyrė žalos atsiradimo aplinkybių, nustatydama trečiajam asmeniui atlygintinos žalos dydį, nevykdė pareigos kooperuotis su atsakove, nesilaikė ekonomiško prievolės vykdymo principo, nesielgė sąžiningai jos atžvilgiu, o rėmėsi draudėjo UAB „Šiaulių autodota“ pateiktais žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio (autodetales tikrino ir jų nurašymo sąrašus sudarė UAB „Šiaulių autodota“ darbuotojai, ieškovės darbuotojai ar specialistai nedalyvavo, V. A. nurodė, jog autodetalės sušlapo, metasi rūdys, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nėra, antstoliui ir atsakovei patikrinti ir patiems įvertinti autodetalių būklę pagal sąrašą nebuvo suteikta galimybė, buvo nurodyta, jog kai kurių detalių jau nėra, barkodai nusitrynę, nors tai buvo naujos detalės, apie jų perkainojimą nebuvo net kalbos, jos buvo nurašytos), todėl darytina išvada, kad žalos dydžio nustatyti nėra galimybės. Ieškovė, siekdama gauti iš atsakovės nuostolių atlyginimą dėl autodetalių apgadinimo, turi įrodyti esant deliktinės atsakomybės sąlygoms, viena iš jų yra žala, jos dydis (CK 6.249 straipsnis), todėl pripažintina, jog ieškovė jos neįrodė, o nesant bent vienos deliktinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, ieškinys šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl palūkanų

52. Po bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovė yra fizinis asmuo, laiku neįvykdęs prievolės atlyginti padarytą žalą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-05-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (10,30 procentų), ieškovei iš atsakovės pagal įstatymą priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai atmestų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl minėtas klausimas nespręstinas.

54. Ieškovės ERGO Insurance SE patirtos 10,30 proc. bylinėjimosi išlaidos sudaro 22,63 Eur (218,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 0,86 Eur mokestis už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, viso 219,70 Eur x 10,30 proc. = 22,63 Eur) žyminio mokesčio (1 t., b. l. 4-7, 36). Atsakovės M. N. patirtos 89,70 proc. bylinėjimosi išlaidos sudaro 2769,94 Eur (1500,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 120,00 Eur antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, 968,00 Eur už ekspertizės atlikimą ir 500,00 Eur už eksperto atvykimą į teismo posėdį ir paaiškinimų davimą, viso – 3088,00 Eur x 89,70 proc. = 2769,94 Eur). Jos priteistinos, nes atsakovė naudojosi advokato teisinės pagalbos paslaugomis, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat pripažintinos ir kitos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis pagal pateiktus dokumentus ir priteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 9 punktas, 98 straipsnis). Atlikus priešpriešinį šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos: atsakovei iš ieškovės priteistina 2747,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.

55. Ieškinį patenkinus iš dalies iš šalių valstybei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos 66,52 Eur bylinėjimosi išlaidos: iš ieškovės – 59,67 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės – 6,85 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą“, juridinio asmens kodas 302912288, iš atsakovės M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų, 00 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą – 1000,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019-05-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą“, juridinio asmens kodas 302912288, 2747,31 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt septynių eurų, 31 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą“, juridinio asmens kodas 302912288, 59,67 Eur (penkiasdešimt devynių eurų, 67 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,85 Eur (šešių eurų, 85 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Asta Čebatoriūtė