Alytaus apylinkės teismo sprendimas, 2-1180-805/2018

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-06-08
Bylos Nr.: 2-1180-805/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00004-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Radzevičienė
Ieškovas: G. N., A. N.
Atsakovas: A. G.

Kategorijos

3.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.18.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.13pavadinimo nepavyko patikrinti

.Civilinė byla Nr. 2-1180-805/2018

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00004-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.2; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.18.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.11; 3.2.6.13 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 8 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant ieškovui G. N.,nedalyvaujant ieškovei A. N.,atsakovei A. G.,tretiesiems asmenims antstoliui G. S.,AB SEB bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilę bylą pagal ieškovų G. N. ir A. N. patikslintą ieškinį atsakovei A. G., tretiesiems asmenims antstoliui G. S., AB „SEB bankas“ dėl varžytinių akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovai G. N. ir A. N. (toliau – Ieškovai) kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (b. l. 49-53) prašydami panaikinti (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją – grąžinti šalis į pirminę padėtį – įpareigoti atsakovę A. G. varžytynėse įgytą turtą – 68,29 kv. m. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovams G. N. ir A. N..

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) G. N. ir AB „SEB bankas“ pasirašė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vėlesniais susitarimais buvo pakeista ir kurios pagrindu ieškovai iki 2032 m. lapkričio 29 d. pasiskolino 87 102,96 Eur sumą nekilnojamojo turto: 68,29 kv. m. buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui bei vartojamojo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimui. Ieškovų įsipareigojimų užtikrinimui buvo įkeistas 68,29 kv. m. butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis V. V.. Įkeisto turto vertė sudarė 130 329,01 Eur (450 000,00 Lt). Ieškovas savo prievoles pagal kredito sutartį vykdė tinkamai ir laiku, tačiau 2008-2009 metais ekonominė krizė pasaulyje palietė ir ieškovo šeimą. Ženkliai sumažėjo ieškovo gaunamos pajamos, tačiau iki 2013 m. liepos mėnesio ieškovas prievolę bankui vykdė. Siekdamas tinkamai vykdyti įsipareigojimus, 2013 metais ieškovas informavo banką apie pasikeitusias finansines galimybes ir sunkią finansinę situaciją ir prašė peržiūrėti kredito sutarties sąlygas. Nežiūrint į tą aplinkybę, kad ieškovas stengėsi vykdyti bankui prisiimtus įsipareigojimus, 2014 m. rugsėjo 3 d. bankas raštu informavo ieškovą apie tai, jog 2014 m. rugsėjo 2 d. ieškovo skola pagal kredito sutartį yra 82 777,67 Eur negrąžintas kredito likutis, iš jų 1 090,53 Eur pradelsta sumokėti kredito suma, 4 044,23 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų ir 861,51 Eur nesumokėtų delspinigių. Tuo pačiu raštu bankas prašė ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 4 d. padengti visus pradelstus mokėjimus. Nurodė, kad neįvykdžius šio reikalavimo, 2014 m. spalio 5 d. bankas laikys kredito sutartį nutraukta ir skolos išieškojimą vykdys įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi ieškovas banko reikalavimo neįvykdė, todėl bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 14-ąjį notaro biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Ieškovo sutuoktinė A. N., siekdama apginti savo ir ieškovo, kaip vartotojų teises, 2017 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama pripažinti kredito sutarties specialiosios dalies 6.3.1 punkte numatytas sąlygas nesąžiningomis ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus. Teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi tenkino A. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – sustabdė išieškojimą G. S. vykdomojoje byloje iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo. Antstolis G. S., neatsižvelgdamas, kad ginčas tarp ieškovo ir banko nėra galutinai išspręstas, 2017 m. kovo 15 d. paskelbė buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pasibaigė 2017 m. balandžio 14 d. Minėtas turtas buvo parduotas už 37 280,00 Eur. 2017 m. balandžio 14 d. įvykusiose varžytynėse pardavus įkeistą turtą visa suma už nupirktą turtą įmokėta, todėl (duomenys neskelbtini) surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas bei išieškotos piniginės lėšos išmokėtos išieškotojui. Pažymėjo, kad 68,29 kv. m. butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už kainą, kuri ženkliai mažesnė už vidutinę tokio turto rinkos kainą. Internetiniuose puslapiuose www.skelbiu.lt, www.aruodas.lt skelbiamos panašių namų kainos yra 63 716 – 118 000 Eur. Panašių namų kvadratinio metro kaina laviruoja nuo 948 Eur iki 1 200 Eur. Paėmus kvadratinio metro kainos aritmetinį vidurkį, gautųsi 1 074 Eur kaina už kvadratinį metrą. Tokiu būdu iš varžytynių parduoto turto kaina būtų apie 73 343 Eur.

Ieškovas G. N. teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaiko. Paaiškino, kad iš banko AB „SEB bankas“ 2007 m. spalio-lapkričio mėnesiais pasiėmė 315 000,00 litų paskolą verslui. Paskolą bankas davė įkeičiant turtą – butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tuo metu gaunamos pajamos buvo geros. Įmokas bankui tvarkingai mokėjo apie 7 metus. Tada viskas netikėtai subyrėjo, o bankas pinigų nelaukė, pareikalavo sumokėti 28 000,00 litų, kad galėtų paskolą mokėti toliau. 2017 m. pabaigoje susirado atstovę – advokatę D. J. atstovauti jo interesam ir nuolat skųsdavo antstolio veiksmus vykdymo procese, tačiau visi skundai buvo atmesti. Jie kartu su advokate stebėjo varžytynių procesą, mano, kad į pirmąsias varžytynes niekas neužsiregistravo, kadangi nebuvo sumokėtas pirminis įnašas, būtinas dalyvaujant varžytynėse. Juo labiau, ieškovo manymu, atsakovė nedalyvavo elektroninėse varžytynėse, o atvykusi tiesiogiai pas antstolį į kontorą nusipirko jo butą. Jis pats turėjo du asmenis, rekomenduotus savo advokatės, kurie ketino išpirkti butą, tačiau laukė, kad būtų sumažinta kaina ir antrosiose varžytynėse galėtų jį dar pigiau jo sutarti pirkėjai nusipirkti. Po pirmųjų varžytynių skambino antstoliui, sužinojo, jog butas parduotas varžytynėse. Tada prašė atsiųsti varžytynių aktą, tačiau antstolis atsisakė motyvuodamas tuo, kad akte yra asmens duomenų. Rudenį paskambino atsakovės atstovas ir paragino išsikraustyti iš buto. Turto pardavimo iš varžytynių aktą gavo iš teismo, kuomet atsakovė kreipėsi į teismą dėl jų iškeldinimo. Kadangi vykdymo procese su turto vertinimo ekspertizėmis nesutiko, todėl antstolis skirdavo vis kitą ekspertizę. Siūlė savo ekspertą iš VĮ Registrų centras, tačiau antstolis jo nepriėmė. Savo iniciatyva turto vertės ekspertizės neatliko. Atsakovė siūlė ieškovui pirkti iš jos įsigytą butą už 70 000,00 – 80 000,00 Eur. Kadangi atsakovė nori dvigubai užsidirbti iš nupirkto buto, jis kreipėsi į prokuratūrą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, Antstolių rūmus, Specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau gavo atsakymus kreiptis į teismą dėl varžytynių akto panaikinimo.

Ieškovė A. N. teismo posėdyje nedalyvavo, apie paskirtą teismo posėdį informuota tinkamai, nurodė, kad su ieškiniu sutinka pilnai (b. l. 130). Ieškovas G. N. teismo posėdyje patvirtino, kad A. N. tinkamai pranešta ir žinoma apie vykstantį teismo procesą, ji ieškinį palaiko pilnai, prašo nagrinėti bylą nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (b. l. 65-67), kuriame nurodė, jog pateiktu ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti, priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į patiksliną ieškinį nurodė, kad ieškovai ginčija varžytynių aktą neatsižvelgdami į specialiuosius tokių dokumentų pripažinimo negaliojančiais (panaikinimo) įstatyminius pagrindus. Turto pardavimo iš varžytynių klausimai yra sureguliuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 straipsnyje, kuris nustato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriais teismas gali turto iš varžytynių pardavimo aktą pripažinti negaliojančiu. Tarp pagrindų ginčyti varžytynių aktą nepatenka ieškinyje pateikiamos ieškovų ir banko sudarytos sutarties sudarymo aplinkybės, nevykdymo iš ieškovų pusės priežastys, nutraukimo veiksmai ir kiti įvykiai iki vykdomosios bylos pradžios. Šios aplinkybės neturi jokios įtakos šioje byloje pareikštam reikalavimui ir ginčijamo varžytynių akto teisėtumui. Nėra panaikinti ar nuginčyti kredito sutartis, vykdomasis įrašas išieškoti skolą iš įkeisto buto, antstolio patvarkymai dėl įkeisto turto arešto. Ieškovai nurodo antstolį neva ignoravus ginčo tarp jų ir banko faktą, nors tame pačiame ieškinyje ieškovai nurodo A. N. ieškinį dėl kredito sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis pateikę tik 2017 m. balandžio 14 d., tai yra paskutinę varžytynių dieną. Antstoliui 2017 m. kovo 15 d. paskelbiant turto varžytynes ir joms pasibaigus 2017 m. balandžio 14 d. nebuvo jokių apribojimų ar teisminių draudimų vykdyti vykdomuosius veiksmus ir/ar varžytynes. Ieškovai nurodo, kad vienintelės realiai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, modifikuojančios vykdymo veiksmų atlikimą, yra 2017 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, tačiau tai įvyko jau po šioje byloje ieškinio pateikimo ir išieškotų lėšų paskirstymo, todėl neturi įtakos ar retrospektyvaus galiojimo. Ieškovai taip pat įrodinėja, kad turtas iš varžytynių buvo parduotas už gerokai mažesnę nei rinkos vertė kainą. Pažymėjo, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato galimybę pagal suinteresuotų asmenų ieškinį pripažinti negaliojančiu varžytynių aktą, jei turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, nei ji turėtų būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka, o ne lyginant su turto rinkos verte ar kitu suinteresuoto asmens pasirinktu galimos gauti naudos kriterijumi. Savo nesutikimą su turto vertinimo nustatyta kaina ieškovai reiškia šiame ieškinyje, praėjus beveik 8 mėnesiams nuo varžytynių pabaigos bei nepateikia duomenų, patvirtinančių, kad laiku būtų skundę antstolio atliktą turto įkainojimą, patvarkymą, negavę minėtų dokumentų. Todėl, banko manymu, šioje byloje ieškovų keliami su netinkama buto verte susiję reikalavimai bei naudojami argumentai yra pavėluoti griežtų įstatymo numatytų apskundimui terminų prasme ir nenagrinėtini. Be to, turto pardavimo vykdomajame procese kaina nėra lygi turto rinkos vertei. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatą, rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kuria galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo i rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Tuo tarpu įkeistas butas yra parduotas iš varžytynių, laimėtoją nustatant pagal didžiausią kainą pasiūliusį dalyvį, todėl laikytina, kad viešai pasiūlytas visiems susidomėjusiems asmenims įkeistas butas galėjo būti parduotas už didžiausią įmanomą kainą, kurią ir sumokėjo atsakovė. Ieškovai, būdami įkeisto daikto savininkai ir skolininkai, nepasinaudojo savo teise pasiūlyti įkeisto turto pirkėją ir taip užtikrinti turto pardavimą už kuo didesnę, artimesnę ieškovų pageidaujamai ir ginamai šioje byloje „rinkos vertei“ kainą. Galiausiai, savo pavėluotą nesutikimą su buto pardavimo kaina ieškovai grindžia skelbimais internetiniuose tinklapiuose apie, ieškovų manymu, analogiškų butų skelbimuose pateikiamas pardavimo kainas. Šie duomenys nėra ir negali būti prilyginami oficialiam ir kvalifikuotam turto vertinimui ar ekspertizei. Tai kaina, už kurią asmenys nori parduoti savo turtą, laisvu pardavimu sutartiniu sandoriu, o ne priverstinio vykdymo procese. Konkrečios kainos nurodymas skelbime nereiškia, kad už tą kainą parduodamas butas iš viso bus įsigytas. Papildomai pažymėjo, kad yra abejotini pateiktų skelbimuose butų panašumai su ieškovams priklausiusiu butu – skiriasi plotas, nėra duomenų apie lyginamų butų būklę, įrengimą, dislokaciją ir kitus lyginamuosius aspektus. Nepagrįstas ir ieškinyje formuluojamas reikalavimas taikyti restituciją įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovų nuosavybėn iš varžytynių įsigytą butą. Tokiu reikalavimu ieškovai iš esmės prašo vienašalės restitucijos, tačiau nemotyvuoja tokio nukrypimo nuo bendrųjų restitucijos reguliavimo nuostatų.

Trečiasis asmuo antstolis G. S. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (b. l. 77-83), kuriame nurodė, jog ieškovų ieškinys yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti.

Atsiliepime į patiksliną ieškinį nurodė, kad 2016 m. spalio 14 d. ieškovų skundo dėl antstolio veiksmų pagrindu teisme jau buvo nagrinėjama byla dėl šio ieškovams priklausiusio turto vertinimo vykdymo procese. Pirmos instancijos teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-5263-887/2016, atmetė ieškovų skundą, o apeliacinės instancijos teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-611-264/2017, atsisakė tenkinti ir ieškovų atskirtąjį skundą. Teismai konstatavo, kad ieškovų skundai buvo nepagrįsti, o antstolio procesiniai veiksmai vertinant turtą buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju ieškovai neturi teisės kvestionuoti antstolio procesinius veiksmus atliekant jiems priklausiusio turto vertinimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu šis klausimas jau buvo išspręstas. Ieškovų teiginys, kad turtas buvo parduotas už daug mažesnę kainą negu reali turto vertė taip pat neturi jokio pagrindo. Ieškovai galimai nėra susipažinę arba netinkamai supranta turto pardavimo iš varžytynių procesą, kadangi įstatyme aiškiai numatyta, kad pirmosiose turto varžytynėse pradinė parduodamo turto kaina sudaro 80 procentų nustatytos turto rinkos vertės. Remiantis šia nuostata, atitinkamai pradinė parduodamo ieškovų turto kaina skelbiamose pirmosiose turto varžytynėse ir buvo nustatyta 37 280,00 Eur. Pažymėjo, kad antstolis nėra atsakingas už tai, kokią sumą už parduodamą turtą pasiūlo varžytynių dalyviai, o faktas, kad turtas buvo nupirktas už pradinę pirmosiose varžytynėse parduodamo turto kainą kaip tik rodo, kad pardavimo metu turtas didesnio pirkėjų susidomėjimo nesusilaukė, t. y. nebuvo paklausus. Remiantis CPK 704 straipsnio 1 dalimi iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Šia teise skolininkai nepasinaudojo. Anaiptol, vietoje to, kad bendradarbiautų su antstoliu siekiant kuo operatyvesnio ir efektyvesnio išieškojimo proceso, skolininkų aktyvumas vykdymo procese iki šiol pasireiškė tik bandymais vilkinti vykdomosios bylos vykdymą bei turto pardavimo iš varžytynių procesą teikiant antstoliui nepagrįstus prašymus ir skundą, laiku nepasinaudojus įstatyme numatytomis teisėmis ir tinkamai nepagrindžiant jų taikymo būtinybės. Ieškovai į teismą dėl varžytynių akto nuginčijimo kreipėsi tik praėjus 9 mėnesiams nuo varžytynių pabaigos. Ieškinyje teigia, kad antstolis vykdė jų turto varžytynes neatsižvelgdamas į tai, kad tarp ieškovų ir hipotekos kreditoriaus vyko ginčas teisme dėl kredito sutarties specialiosios dalies numatytų sąlygų sąžiningumo. CPK 626 straipsnyje numatyti pagrindai, kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o ieškovų ieškinyje minimi argumentai nepatenka nei į vieną iš šiame straipsnyje nurodytų bylos sustabdymo pagrindų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Jeigu antstolis būtų nepagrįstai sustabdęs vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, būtų pažeisti tiek kreditoriaus, tiek subsidiaraus skolininko interesai, tiek civilinio proceso protingumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principai bei nepagrįstai didinamas įsiskolinimas (vykdomajame dokumente numatyta išieškoti ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas iki visiško skolos padengimo dienos). Turto pardavimo iš varžytynių metu teismas nebuvo pritaikęs laikinosios apsaugos priemonės, t.y. sustabdęs antstolio vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl antstolis neturėjo jokio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus ir nevykdyti skolininkų turto varžytynių.

Antstolis G. S. teismo posėdyje nedalyvavo, teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį (b. l. 77-83) prašė bylą nagrinėji jo nekviečiant į teismo posėdį.

Atsakovė A. G. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (b. l. 96-97), kuriame nurodė, jog su ieškovų ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti.

Atsiliepime į patiksliną ieškinį nurodė, kad 2017 m. balandžio 14 d. dalyvavo varžytinėse, kuriose, pasiūliusi didžiausią kainą, sąžiningai įgijo ieškovams priklausiusį 68.29 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sumokėjusi pasiūlytą kainą, iš antstolio G. S. gavo turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gegužės 17 d. įregistravo nuosavybę Valstybės įmonėje Registrų centras. Kadangi ieškovai iš buto išsikelti nesutiko, kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus su ieškiniu dėl iškeldinimo. Bylą ieškovai vilkino, tačiau 2017 m. lapkričio 13 d. teismas priėmė sprendimą, kuriame nustatė, kad butas teisėtai priklauso A. G., todėl ieškovus iš buto iškeldino. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. sausio 23 d. Minėto sprendimo pagrindu 2018 m. sausio 24 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą. Ieškovai galėjo šį sprendimą skųsti, tačiau to nepadarė. Vietoj to jie kreipėsi į tą patį teismą su ieškiniu, ginčydami buto priklausymo atsakovei teisėtumą ir prašydami panaikinti buto pardavimo iš varžytinių aktą. Tokiu būdu yra sukurta teisinė kolizija, kai tas pats teismas turi svarstyti savo paties priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą. Pažymėjo, kad varžytinių aktą ieškovai ginčija, nesiremdami įstatyminiais pagrindais. Tarp pagrindų ginčyti varžytinių aktą nepatenka ieškinyje pateikiamos ieškovų ir banko (trečiojo asmens) sudarytos paskolos sutarties aplinkybės ir kiti įvykiai iki vykdomosios bylos pradžios. Šios aplinkybės neturi jokios įtakos jų ieškinyje pareikštam prašymui ir ginčijamam varžytynių akto teisėtumui. Nėra panaikinti ar nuginčyti kredito sutartis, jos nutraukimo raštai, vykdomasis išrašas išieškoti skolą iš įkeisto buto, antstolio patvarkymai dėl turto arešto. Ieškovai nurodo, kad antstolis neturėjo teisės skelbti varžytinių, kol nepasibaigęs ginčas tarp ieškovų ir banko, tačiau ieškinį dėl kredito sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ieškovai pateikė tą pačią dieną, kai varžytinės jau įvyko, t. y. 2017 m. balandžio 14 d. Antstoliui 2017 m. kovo 15 d. skelbiant apie buto varžytines ir joms pasibaigus 2017 m. balandžio 14 d. nebuvo jokių apribojimų ar teisminių draudimų vykdyti vykdomuosius veiksmus ir/ar varžytines. Patys ieškovai nurodo, kad vienintelės realiai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turinčios reikšmės vykdymo veiksmams byloje tarp jų ir banko, kurioje areštuota ir daugiau turto, yra 2017 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartis, kuri priimta jau po varžytinių, todėl neturi joms įtakos ir atgalinio galiojimo. Be to, ieškovų nurodomoje byloje vykstantis ginčas su banku dėl kredito sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis negali lemti vertinant nutrauktos kredito sutarties teisinių pasekmių – varžytinių – teisėtumą. Ieškovai pateikia kaip argumentą, kad turtas iš varžytinių buvo parduotas už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, tačiau CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato galimybę pripažinti varžytinių aktą negaliojančiu atsižvelgiant ne į rinkos kainą, o į tai, jei turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, nei ji turėtų būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka, kurios ieškovai neginčija. Ieškovai neatsižvelgia į tai, kad rinkos kaina yra kaina, kurią pirkėjas moka laisvu susitarimu su pardavėju, tačiau varžytynėse viešai pasiūlytas visiems pirkti turtas parduodamas už didžiausią įmanomą kainą, kurią ir sumokėjo atsakovė. Ji buvo vienintelė varžytynių dalyvė, kas rodo, kad parduodamas butas nebuvo patrauklus, ir jeigu ji nebūtų jo pirkusi, kitose varžytynėse pardavimo kaina būtų buvusi sumažinta dar 20 procentų. Ieškovai, būdami įkeisto buto savininkai ir skolininkai, nepasinaudojo savo teise pasiūlyti įkeisto turto pirkėją ir taip gauti kuo didesnę, artimesnę ieškovų pageidaujamai ir ginamai šioje byloje „rinkos“ kainai. Ieškinio reikalavimas taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovų nuosavybėn iš varžytynių įsigytą butą – nepagrįstas, pavėluotas, prieštaraujantis jau priimtam teismo sprendimui dėl iškeldinimo. Šiuo reikalavimu ieškovai iš esmės prašo vienašalės restitucijos, tačiau nemotyvuoja tokio nukrypimo nuo bendrųjų restitucijos reguliavimo nuostatų. Restitucija pažeistų atsakovės teises, padarytų jai didelių finansinių bei moralinių nuostolių.

Atsakovė A. G. teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti bylą atsakovei nedalyvaujant (b. l. 120, 128).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų. Teismo sprendimu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Bendrieji sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) pirmosios knygos II dalies „Sandoriai“ IV skyriaus „Negaliojantys sandoriai“ normose. Turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais: jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui (CPK 602 straipsnio 1 dalis).

Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais. CPK 602 straipsnyje nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Vadinasi, pirmiau aptartas CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo išimtinumas bei šios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimą iš nurodytų pažeidimų sąrašo (pirmoji sąlyga), bet kartu nustatyti juo sukeltą asmens teisių pažeidimą ir kvalifikuoti jį esminiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-783-330/2015).

Kaip minėta, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnyje nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis. Šiuo atveju CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas taikytinas ne tik su CPK 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra. Nustatęs, kad turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą kainą, ir spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto nustatyto pagrindo egzistavimo konstatavimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas būtų pripažintas negaliojančiu, teismas turi būti neginčijamai įsitikinęs, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Nagrinėjamu atveju Ieškovai turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu prašo CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. kad 68,29 kv. m. butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo parduoti už kainą, kuri ženkliai mažesnė už vidutinę tokio turto rinkos kainą. Nesutikimą su antstolio priimtu turto pardavimo iš varžytynių aktu Ieškovai motyvuoja ir tuo, kad antstolis G. S., neatsižvelgdamas į tai, jog ginčas tarp ieškovo ir banko galutinai nėra išspręstas, 2017 m. kovo 15 d. paskelbė buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes.

Teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – VB) duomenimis nustatyta, kad 2015 m. sausio 20 d. AB „SEB bankas“ kreipėsi į antstolio G. S. kontorą su prašymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš Ieškovų (VB b. l. 1). Antstolis, vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, priėmė vykdyti hipotekos kreditoriaus pateiktą vykdyti Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 87958,37 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų A. N. ir G. N., surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (VB b. l. 50-51).2 015 m. sausio 26 d. Ieškovams išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju per vieną mėnesį nuo raginimo įvykdyti sprendimą gavimo dienos (VB b. l. 52-53). Minėti dokumentai Ieškovams buvo įteikti 2015 m. sausio 27 d. (VB b. l. 55). 2015 m. sausio 27 d. antstolis areštavo Ieškovams priklausantį hipotekos kreditoriui įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (VB b. l. 67-69).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-611/2015). 2015 m. kovo 17 d. antstolis, vadovaudamasis CPK 681 straipsnio 1 dalimi ir 682 straipsniu, priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, kuriuo buvo paskirta ekspertizė areštuoto hipotekos kreditoriui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti (VB b. l.79-80). Patvarkyme buvo nurodyta, jog vykdant vykdomąjį įrašą bus priverstinai parduodamas iš varžytynių Ieškovams priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), o jo neužtekus bus parduodamas butas/patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), priklausanti subsidiariam skolininkui V. V.. Ekspertizę pavesta atlikti UAB „Kovertas“ teismo ekspertui/turto vertintojui K. J.. Patvarkymas buvo siųstas visiems proceso dalyviams, tačiau ieškovai atsisakė priimti jiems adresuotus dokumentus (VB b. l. 83).

2015 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-15841-861/2015,tenkino A. N. prašymą ir pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (VB b. l. 86-87), kadangi skolininkai ginčijo AB SEB banko vienašalį kredito sutarties su skolininkais nutraukimą. Savo ruožtu antstolis G. S. 2015 m. balandžio 8 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo, atsižvelgdamas į įstatyme reglamentuotą vykdomosios bylos privalomą sustabdymą, sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (VB b. l. 89). 2015 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-15841-861/2015, ieškinį atmetė, laikinąsias apsaugos priemones panaikino (VB b. l. 93-98), o Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (VB b. l. 99-104). Teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, įvertinęs tai, kad išnyko privalomos vykdomosios bylos sustabdymo aplinkybės, antstolis 2016 m. gegužės 12 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (VB b. l. 105-106). Patvarkymas ieškovui buvo įteiktas tinkamai (VB b. l. 108).

CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. 2016 m. liepos 13 d. priimtas antstolio patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo (VB b. l. 113-114), kuriame nurodyta, jog trijų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 53000,00 Eur. A. N. atstovė advokatė D. J. 2016 m. rugpjūčio 8 d. antstoliui pateikė prieštaravimą dėl turto vertės nustatymo (VB b. l. 120). Prieštaravime nurodė, kad nesutinka su turto vertės nustatytu ir prašo jų lėšomis paskirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, kadangi UAB „Kovertas“ atlikta ekspertizė ir nekilnojamojo turto įvertinimas aiškiai neatitinka rinkos kainų. Atsižvelgdamas į Ieškovų prieštaravimus, skolininkų bei išieškotojo teises, į tai, kad parduodamo turto rinkos vertės nustatymas yra ypatingai svarbi vykdymo proceso stadija, vadovaudamasis CPK 681 straipsnio 1 dalimi ir 682 straipsniu, 2016 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu dėl pakartotinės ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo vykdomojoje byloje antstolis paskyrė pakartotinę ekspertizę įkeisto turto rinkos vertei nustatyti (VB b. l. 121-122). Šiuo patvarkymu atlikti pakartotinę ekspertizę buvo pavesta UAB „Capital vertinimas“ turto vertintojai R. V.. Patvarkymas įteiktas ieškovei A. N. ir Ieškovų atstovei (VB b. l. 123). Ieškovai antstoliui pateikė prašymą dėl turto vertintojo pakeitimo (VB b. l. 128), prašydami turto vertinimui skirti arčiau vertinamo turto esančias vertinimo įmones/ekspertus. Antstolis G. S. 2016 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skolininkų prašymą netenkino Ieškovų prašymo pakeisti turto vertintoją (VB b. l. 129-130), kadangi Ieškovai tokį prašymą pateikė praleidę CPK 682 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 darbo dienų terminą. 2016 m. rugsėjo 22 d. priimtas antstolio patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo (VB b. l. 136-137), kuriame nurodyta, jog trijų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 46600,00 Eur.2016 m. spalio 18 d. antstolio kontoroje buvo gautas Ieškovų skundas dėl antstolio veiksmų ir turto vertintojo paskyrimo (VB b. l. 146-147), kuriuo Ieškovai ginčijo pakartotinės ekspertizės metu ekspertės nustatytą įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertę. 2016 m. spalio 24 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skolininkų skundą antstolis atsisakė tenkinti nepagrįstą Ieškovų skundą ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui (VB b. l. 148-151). Alytaus apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-5263-887/2016, Ieškovų skundą dėl antstolio veiksmų atmetė (VB b. l. 155-157), o Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi paliko galioti Alytaus apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį (VB b. l. 171-177). Teismui išnagrinėjus ir atmetus Ieškovų skundą, 2017 m. kovo 15 d. antstolis G. S. paskelbė pirmąsias turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes (VB b. l. 182-182), kurios baigiasi (duomenys neskelbtini). Varžytynės yra vykdomos vadovaujantis CPK 713 straipsnio nuostatomis bei 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, taip pat 2013 m. sausio 9 d. Valstybės Įmonės Registrų centro direktoriaus įsakymu Nr. V-7 patvirtintais Naudojimosi elektroninių varžytynių sistemos tvarkos aprašo reikalavimais. Elektroninės varžytynės vyksta antstolių informacinėje sistemoje specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt (CPK 713 straipsnio 2 dalis). Elektronines varžytynes organizuoja antstolis (CPK 713 straipsnio 1 dalis). Antstolių informacinę sistemą administruoja ir tvarko Valstybės įmonė Registrų centras, todėl nei antstolis, nei Valstybės įmonė Registrų centras negali įtakoti varžytinių eigos, kainos kėlimo ir pan., juo labiau atsakovė negali tiesiogiai atvykusi į antstolio kontorą nusipirkti varžytynėse parduodamo Ieškovų buto, todėl tokie ieškovo argumentai dėl elektroninių varžytynių vykdymo eigos ir tvarkos atmestini kaip niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Pasibaigus varžytynėms, specialiame interneto tinklalapyje paskelbiama, už kokią kainą turtas parduotas. Varžytynes organizavusiam antstoliui ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamas pranešimas, kuriame nurodomi šio Kodekso 710 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio duomenys, ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedamas varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis. Varžytynes laimėjusiam varžytynių dalyviui šioje dalyje nustatyta tvarka išsiunčiamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos pranešimas apie laimėtas varžytynes. 2017 m. balandžio 14 d. antstolis G. S. gavo automatinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog elektroninės varžytynės baigėsi (duomenys neskelbtini), paskelbtas laimėtojas (VB b. l. 208). Maksimali pasiūlyta turto kaina yra 37280,00 Eur, varžytynes laimėjo A. G.. Jeigu iki CPK 713 straipsnio 5 dalyje nustatyto varžytynių pabaigos laiko yra gautas bent vienas kainos pasiūlymas, varžytynės pratęsiamos papildomas penkias minutes nulį sekundžių ir per šį pratęstą papildomą laiką varžytynių dalyviai gali siūlyti kainą už parduodamą turtą. Po kiekvieno per pratęstą papildomą penkių minučių nulio sekundžių laiką gauto kainos pasiūlymo varžytynės pakartotinai pratęsiamos penkias minutes nulį sekundžių; šis laikas pradedamas skaičiuoti nuo kainos pasiūlymo gavimo momento. Pratęstos varžytynės baigiamos, jeigu per penkias minutes nulį sekundžių po paskutinio kainos pasiūlymo negaunamas kitas kainos pasiūlymas (CPK 713 straipsnio 7 dalis). Įvertinus tai, kad antstolis varžytynių pabaigą nustatė (duomenys neskelbtini), realiai varžytynės baigėsi (duomenys neskelbtini), todėl spręstina, jog atsakovė buvo vienintelė Ieškovams priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėja.

Kaip numato CPK 718 straipsnis, pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatyto turto kainos, todėl antstolis nustatė, jog buto esančio (duomenys neskelbtini), pradinė kaina yra 37280,00 Eur. Antstoliui išsiuntus Ieškovams patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių šie minėto dokumento nepriėmė (VB b. l. 188). Atkreiptinas dėmesys, kad skolininkai vykdymo procese turi ne tik teises, bet ir pareigas, kurias reglamentuoja CPK 644 straipsnis. Viena iš šių pareigų yra aktyviai domėtis vykdymo eiga. Tai reiškia, kad Ieškovai, žinodami, jog jų atžvilgiu vykdoma vykdomoji byla, turėjo aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga, o ne nepriimti antstolio siunčiamų procesinių dokumentų. Juo labiau, CPK 704 straipsnio 1 dalis numato skolininko teisę iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, tačiau įrodymų, kad Ieškovai pasinaudojo šia įstatymo jiems suteikta teise, teismui nepateikė, kaip šių įrodymų nėra ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju atmestinas ieškovo G. N. teismo posėdyje nurodytas argumentas, jog vis tik Ieškovai turėjo jiems nuosavybės teise priklausančio buto pirkėją, kuris būtų nupirkęs Ieškomas nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą tiek už Ieškovams, tiek ir už kreditoriui priimtiną kuo didesnę nekilnojamojo turto kainą, nes tokių aplinkybių jis neįrodė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Šiuo atveju, antstolis pagrįstai vadovavosi eksperto nustatyta ginčo buto verte, t. y. 46 600,00 Eur, ir nepažeisdamas CPK 718 straipsnio nuostatų, teisingai nustatė šio buto pardavimo iš varžytynių kainą – 37 280,00, t. y. 80 procentų nustatytos turto kainos.

2017 m. balandžio 7 d. A. N. pateikė antstoliui prašymą sustabdyti varžytynes (VB b. l. 190-193), kadangi ji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl neteisėto kredito sutarties nutraukimo, kuriame, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus. 2017 m. balandžio 18 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo antstolis atsisakė tenkinti A. N. prašymą (VB b. l. 204-205) motyvuodamas tuo, kad susisiekė su Vilniaus miesto apylinkės teismu ir sužinojo, jog 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi teismas ieškinį atsisakė priimti.

Kaip jau minėta, nesutikimą su antstolio priimtu turto pardavimo iš varžytynių aktu Ieškovai motyvuoja tuo, kad antstolis G. S., neatsižvelgdamas į tai, jog ginčas tarp ieškovo ir banko galutinai nėra išspręstas, 2017 m. kovo 15 d. paskelbė buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes. Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. N. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui AB „SEB bankas“ dėl kredito sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, tačiau teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį atmetė. Teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo 2018 m. gegužės 23 d.

Ieškovė A. N. 2017 m. balandžio 25 d. antstoliui S. V. pateikė skundą, kuriuo pakartotinai prašo stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (VB b. l. 218-219), motyvuodama tuo, kad pakartotinai kreipėsi į teismą dėl neteisėto kredito sutarties nutraukimo. Antstolis 2017 m. gegužės 8 d. patvarkymu skundą atsisakė tenkinti ir jį kartu su vykdomąją byla perdavė nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui (VB b. l. 228-230), kadangi susisiekęs su Vilniaus miesto apylinkės teismu ir sužinojo, jog 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi teismas ieškinį atsisakė priimti, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikė. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d, nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-2845-179/2017, skundą atmetė (VB b. l. 231-234).

Antstolis G. S. (duomenys neskelbtini) priėmė turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo buvusių skolininkų A. N. ir G. N. trijų kambarių butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini), už 37280,00 Eur pardavė A. G. (VB b. l. 237). Nors teismo posėdžio metu ieškovas G. N. nurodė, kad iš antstolio negavo turto iš varžytynių akto, todėl negalėjo anksčiau kreiptis į teismą dėl varžytynių akto panaikintino, tačiau atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad pagal CPK 724 straipsnio 2 dalį kai iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis turtas, turto pardavimo iš varžytynių aktas elektroninių ryšių priemonėmis perduodamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, todėl antstolis neturėjo įstatyme numatytos pareigos turto pardavimo iš varžytynių aktą išsiųsti Ieškovams (buvusiems turto savininkams). Iš skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu (CPK 756 straipsnis), todėl antstolis, pardavęs Ieškovams nuosavybės teise priklausiusį turtą iš varžytynių, 2017 m. gegužės 10 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą (VB b. l. 239-240), kurį vadovaudamasis CPK 756 straipsnio nuostatomis išsiuntė vykdymo proceso šalims. Minėtas dokumentas Ieškovams buvo įteiktas tinkamai (VB b. l. 241). Šiuo atveju nepagrįstas ieškovo teismo posėdyje nurodytas argumentas, jog jis neturėjo galimybės anksčiau apskųsti turto iš varžytynių pardavimo akto, kadangi šio procesinio sprendimo antstolis jiems nepateikė, kadangi pagal CPK 724 straipsnio 2 dalies nuostatas antstolis šios pareigos neturėjo.

Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju, Ieškovai teismui pateikdami patikslintą ieškinį, netinkamą nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainą iš esmės grindžia vien internetinių puslapių www.skelbiu.lt, www.aruodas.lt skelbiamomis panašių butų kainomis (b. l. 31-34). Ieškinyje nurodo, kad jiems priklausantis nekilnojamasis turtas buvo parduotas už kainą, kuri ženkliai mažesnė už vidutinę tokio turto rinkos kainą. Teigė, kad panašių namų kvadratinio metro kaina laviruoja nuo 948 Eur iki 1200 Eur, todėl paėmus kvadratinio metro kainos aritmetinį vidurkį, gautųsi 1074 Eur kaina už kvadratinį metrą ir tokiu būdu iš varžytynių parduoto turto kaina būtų apie 73 343 Eur. Teismas pažymi, kad kaip jau minėta CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Be to, CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė, o ne atitinkamuose internetiniuose skelbimuose nurodytos nekilnojamojo turto kainos. Juo labiau, teismas atkreipia dėmesį, kad Ieškovams pateikus prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo, antstolis, atsižvelgdamas į tai, kad parduodamo turto rinkos vertės nustatymas yra ypatingai svarbi vykdymo proceso stadija, priėmė patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo. Atkreiptinas Ieškovų dėmesys ir į tai, kad pirmosios turto vertės ekspertizės metu, buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo nustatyta – 53000,00 Eur, antrosios – 46600,00 Eur. Juo labiau, kad Ieškovai skundė antstolio veiksmus teismui dėl netinkamos turto vertės nustatymo, tačiau tiek Alytaus apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-5263-887/2016, tiek ir Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi paliko galioti antstolio patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, kas duoda tinkamą pagrindą spręsti, jog antstolis, vadovaudamasis tiek CPK, tiek ir Spendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, atliko tinkamas procedūras iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto kainai nustatyti.

Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Įvertinus išvardintas aplinkybes, į tai, kad Ieškovai nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių kainos dydžio nustatymą, t. y. antstolio veiksmus jau skundė CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas antstolio patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo paliko nepakeistą, patys nekilnojamojo turto pirkėjo antstoliui nepasiūlė, jokių objektyvių duomenų dėl nekilnojamojo turto per mažos pardavimo kainos nustatymo nepateikė ir nepagrindė, savo iniciatyva nei ekspertizės, nei kitų objektyvių duomenų dėl parduodamo turto vertės antstoliu nepateikė, ginčas tarp ieškovės A. N. ir AB „SEB bankas“ dėl kredito sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis jau yra išspęstas, Ieškovų ieškinys dėl (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovai teismui pateikdami ieškinį reiškė reikalavimą dėl restitucijos taikymo – grąžinti šalis į pirminę padėtį – įpareigoti atsakovę A. G. varžytynėse įgytą turtą – 68,29 kv. m. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovams G. N. ir A. N.. Teismas, sandorį pripažinęs negaliojančiu, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtą, pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucijos taikymo esmė yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal pripažintą negaliojančiu sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos ankstesnę padėtį. Anksčiau buvusios padėties atkūrimas reiškia tai, kad nė viena iš šalių negali įgyti daugiau teisių ar suvaržyti savo pareigų palyginti su tuo, kiek jų turėjo iki sudarydama sandorį, dėl kurio negaliojimo restitucija taikoma. Kad ji būtų tinkamai pritaikyta, reikia įvertinti, kokie faktinio ar teisinio pobūdžio veiksmai atlikti pagal negaliojantį sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2009). Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina. Šiuo atveju Ieškovų reikalavimas panaikinti (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) atmestinas, todėl reikalavimas dėl restitucijos taikymo nespręstinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Teismas 2018 m. vasario 2d. nutartimi iš dalies tenkino Ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei A. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), leidžiant atsakovei A. G. šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį išnuomoti, perduoti panaudai, įkeisti ar kitaip suvaržyti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį.

Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Įvertinus šį teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į tai, kad Ieškovų ieškinys atmestinas, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė priteisti iš ieškovų trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad išlaidas pagrindžiantį faktą ir dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti į bylą CPK nustatyta tvarka. Įvertinus tai, kad iki bylos išnagrinėjimo trečiasis asmuo teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl iš ieškovų trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaido išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Valstybė šioje byloje patyrė 38,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl 38,00 Eur suma už procesinių dokumentų įteikimą priteistina iš Ieškovų solidariai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovų G. N. ir A. N. patikslintą ieškinį atsakovei A. G., tretiesiems asmenims antstoliui G. S., AB „SEB bankas“ dėl varžytinių akto panaikinimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovų G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 19,00 Eur (devyniolika eurų 00 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ieškovų pasirinktame banke.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2018 m. vasario 2 d. teismo nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė