Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. N. ir G. N. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5263-887/2016 pagal pareiškėjų A. N. ir G. N. skundą suinteresuotam asmeniui G. S. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai pateikė skundą antstoliui G. S., kuriame prašė panaikinti 2016 m. rugsėjo 22 d. patvarkymą Nr. 0182/15/00151/VERT2 „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ ir skirti turto vertinimo priežiūros tarnybos vertintoją V. L. turto rinkos vertei nustatyti. Nurodė, kad siekiant sumažinti ekspertų darbo apmokėjimo išlaidas, pareiškėjai prašė atsižvelgti į jų sunkią materialinę padėtį ir skirti ekspertus, kurių darbo vieta Kauno mieste t. y. vertintoją V. L.. Tačiau antstolis paskyrė atlikti pakartotinę nekilnojamojo turto ekspertizę (duomenys neskelbtini) ekspertams neatsižvelgdamas į pareiškėjų prašymą. Taip pat nurodė, kad neaiškios sąsajos tarp antstolio, išieškotojo ir paskirto turto vertintojo, kadangi turto vertintoja be išankstinio susitarimo atvyko apžiūrėti turtą. Be to, neaišku kokiu būdu buvo įvertintas turtas, nes ekspertė nekilnojamojo turto neapžiūrėjo ir nefotografavo.Antstolis G. S. 2016 m. spalio 24 d. patvarkymu Nr. B16-26162 atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad paskirtam vertinti nekilnojamąjį turtą ekspertui pareiškėjai praleido terminą reikšti nušalinimą. Be to, pareiškėjai neprašė skirti konkretų ekspertą. Ekspertizę atliko kompetentinga ekspertė, kurios išvadomis nėra pagrindo abejoti, todėl areštuoto turto vertė laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų A. N. ir G. N. skundas dėl antstolio G. S. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš civilinės bylos medžiagos bei vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolio G. S. kontoroje 2015 m. sausio 23 d. pateiktas vykdyti Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2014 m. lapkričio 24 d. vykdomasis įrašas Nr. 14-7034 dėl skolos, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš A. N. ir G. N. (vykdomosios bylos b. l. 2). Antstolis 2015 m. sausio 26 d. priėmė patvarkymą „Priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“ (vykdomosios bylos b. l. 50). 2015 m. kovo 17 d. antstolis priėmė patvarkymą „Dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo“ (vykdomosios bylos b. l. 79 – 80). 2016 m. liepos 13 d. priimtas patvarkymas „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo ((vykdomosios bylos b. l. 113 – 114). 2016 m. rugpjūčio 8 d. skolininkai pateikė prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo (vykdomosios bylos b. l. 120). 2016 m. rugpjūčio 12 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. B16-18871 „Dėl pakartotinės ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo“, nurodant eksperto nušalinimo tvarką ir terminus (vykdomosios bylos b. l. 121). Patvarkymo kopija adresuota pareiškėjai A. N. įteikta 2016 m. rugpjūčio 24 d., o pareiškėjų atstovei advokatei D. J. įteikta 2016 m. rugpjūčio 19 d. (vykdomosios bylos b. l. 123). Taip pat pareiškėjų atstovei advokatei D. J. 2016 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymo kopija 2016 m. rugpjūčio 16 d. išsiųsta elektroniniu paštu (vykdomosios bylos b. l. 125). Pareiškėjai 2016 m. rugsėjo 1 d. pateikė prašymą dėl turto vertintojo pakeitimo (vykdomosios bylos b. l 128). Antstolis 2016 m. rugsėjo 6 d. priėmė patvarkymą „Dėl atsisakymo tenkinti skolininkų prašymą“ (vykdomosios b. l. 129 – 130). Patvarkymo kopija pareiškėjų atstovei advokatei D. J. registruota siunta įteikta 2016 m. rugsėjo 13 d. (vykdomosios bylos b. l. 131)), elektroniniu paštu įteikta 2016 m. rugsėjo 7 d. (vykdomosios bylos b. l. 135), pareiškėjams – 2016 m. rugsėjo 27 d. (v. b. l. 132–133). 2016 m. rugsėjo 22 d. antstolis priėmė patvarkymą „Dėl turto vertės nustatymo“ (vykdomosios bylos b. l. 136 – 137).

Dėl turto vertintojo pakeitimo.

Apeliantai nesutikdami su antstolio 2016 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu, kuriuo buvo nustatyta turto vertė, nurodo, kad antstolis nepagrįstai teigia, jog skolininkai neprašė skirti konkretaus eksperto, kadangi vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad skolininkai prašė skirti turto vertintoją V. L.. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais. Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 1 d. nustatyta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Vadovaujantis CPK 681 – 682 str., tik antstolis turi teisę priimti sprendimą skirti ekspertizę skolininko areštuoto turto vertei nustatyti, parinkdamas ekspertą.Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise paskirti turto vertintoją ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. priėmė patvarkymą „Dėl pakartotinės ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo“, nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizę pavedė atlikti ekspertui/ekspertizės įstaigas – (duomenys neskelbtini) teismo ekspertei/turto vertintojai R. V. taip pat nurodė eksperto nušalinimo tvarką ir terminus (vykdomosios bylos b. l. 121). Patvarkymo kopija adresuota pareiškėjai A. N. įteikta 2016 m. rugpjūčio 24 d., o pareiškėjų atstovei advokatei D. J. įteikta 2016 m. rugpjūčio 19 d. (vykdomosios bylos b. l. 123). Terminas eksperto nušalinimui pareikšti vėliausiai baigėsi 2016 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėjai 2016 m. rugsėjo 1 d. pateikė prašymą dėl turto vertintojo pakeitimo, kuriame prašė atsižvelgti į jų materialinę padėtį ir turto vertinimui atlikti skirti arčiau vertinamo turto esančias vertinimo įmones/ekspertus-pvz. valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo vertintojus (vykdomosios bylos b. l 128). Kaip matyti, skolininkai tik pateikė prašymą pakeisti turto vertintoją, tačiau nepasinaudojo teise per CPK 682str. 1 d. nustatytą 3 darbo dienų terminą pareikšti ekspertui nušalinimą. Antstolis 2016 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininkų prašymą (vykdomosios bylos b. l. 129 – 130), skolininkai šio patvarkymo neskundė. Iš 2016 m. rugsėjo 1 d. prašymo turinio taip pat matyti, kad skolininkai neprašė skirti konkretaus turto vertintojo turto vertei nustatyti, kurio įkainiai būtų mažesni nei 2016 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu paskirtos ekspertinės įstaigos (duomenys neskelbtini). Be to, nei civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų apeliantų argumentus, jog skolininkai prašė skirti konkretų turto vertintoją V. L.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti antstolio vykdymo procese atliktų veiksmų bei turto vertinimo pagrįstumu.

Dėl (duomenys neskelbtini) ekspertės/turto vertintojos R. V. atlikto turto vertinimo

Apeliantai nurodo, kad atlikta ekspertize verčia abejoti tai, jog ekspertė atvyko neperspėjusi; ne darbo metu; nepateikė įgaliojimų veikti bendrovės vardu laisvadienį; ekspertė su skolininkais elgėsi nederamai; nesiekė apžiūrėti turto sutartu laiku; neaišku kas pateikė vertinamo turto fotonuotraukas turto vertintojai; neaišku kokiu būdu individualizuota turto vertė, nes butas nebuvo apžiūrėtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyti argumentai nesudaro abejoti atlikto turto vertinimo pagrįstumu. CPK 681 str. reglamentuoja areštuoto turto įkainojimą. Pagal CPK 681 str. 1 d., areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, nes turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju antstolis 2016 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu „Dėl pakartotinės ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo“, nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizę pavedė atlikti ekspertui/ekspertizės įstaigas – (duomenys neskelbtini) teismo ekspertei/turto vertintojai R. V. (vykdomosios bylos b. l. 121). 2013 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-14 nekilnojamojo turto vertinimo ekspertė R. V. įtraukta į Lietuvos respublikos teismų ekspertų sąrašą (http://www.tm.lt/dok/2017%2001%2023%20TEISMO%20EKSPERTU%20SARASAS-red.pdf). Ekspertės kvalifikacijos pažymėjimas Nr.A000556 išduotas 2009 m. birželio 10 d. ir galioja neterminuotai. Teismo ekspertė nuo 2013 m. sausio 15 d. Paskirta ekspertė yra savo srities profesionalė, kurios atsakomybė už melagingos išvados pateikimą numatyta LR įstatymuose. Ekspertizės akto įžanginės dalies 1.5 punkte matyti, kad ekspertė yra susipažinusi su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 str. numatančiu atsakomybę už melagingas išvadas (b. l. 9). Pateiktame ekspertizės akte (b. l. 7 – 39) nurodomi naudojami informacijos šaltiniai ir sąvokos, ekspertizės atlikimo sąlygos, aplinkybės, naudojami metodai.Apeliantai tik deklaratyviais teiginiais kelia abejones dėl turto vertintojos R. V. atlikto turto vertinimo, tačiau nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, dėl kurių turėtų būti abejojama nustatyta turto verte ar turto vertę atlikusios teismo ekspertės kompetencija, taip pat neteikė nei teismui, nei antstoliui duomenų apie nekilnojamojo turto kitokį įkainojimą ar rinkos kainos pasikeitimą. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog civilinis procesas (išimties nesudaro ir vykdymo procese iškilusių klausimų nagrinėjimas) grindžiamas rungtyniškumo principu, pagal kurį šalims tenka pareiga pagrįsti savo argumentus įrodymais (CPK 12 straipsnis), o teismui nėra priskirtas aktyvus vaidmuo. Pažymėtina, jog teikti įrodymus, kurie pagrįstų apeliantų argumentus dėl netinkamai atlikto turto vertinimo, tenka būtent apeliantams. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad atlikta ekspertizė būtų neteisinga, ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad nustatyta netinkamais metodais ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Todėl vien tai, kad atliktas turto vertinimas neatitiko skolininkų lūkesčių, negali būti priežastimi atliktą turto vertinimą vertinti kaip neteisingą ar pan. Be to, kaip nustatyta nutarties 17 punkte, skolininkai nereiškė paskirtam turto vertintojui nušalinimo (CPK 682 str. 1 d.).Laikytini nepagrįstais apeliantų argumentai, kad teismas atliko formalų situacijos vertinimą išskirtinai atsižvelgiant į antstolio pateiktus paaiškinimus, ignoruojant skolininkų skunde nurodytas aplinkybes. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo tiek civilinės, tiek vykdomosios bylos medžiagą, pareiškėjų, antstolio pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, argumentus. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą (nutartį), nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas atliko formalų situacijos vertinimą išskirtinai atsižvelgdamas į antstolio pateiktus paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįžvelgė skolininkų teisių ir interesų pažeidimo, nors skolininkų teisių pažeidimai, jų nuomonės ir prašymų ignoravimas akivaizdūs. Vykdomojoje byloje atlikti aktyvūs antstolio veiksmai paneigia šiuos apeliantų argumentus. Nagrinėjamu atveju antstolis, vadovaudamasis įstatyme numatyta galimybe (CPK 682 str.), gavęs skolininkų prašymą paskirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, paskyrė pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Taip pat vykdomojoje byloje priimtus patvarkymus siuntė tiek skolininkams, tiek jų atstovei. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako be to, atskirajame skunde iš esmės nurodomi tie patys argumentai kaip ir 2016 m. spalio 14 d. skunde dėl antstolio veiksmų. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantų atskirąjį skundą šios išlaidos (4,20 Eur/2=2,10 Eur) iš jų nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.