Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-10-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-569-911/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-30
Bylos Nr.
e2YT-569-911/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05885-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Serdiukienė
Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. I., VĮ „Turto bankas“, Klaipėdos miesto savivaldybei, K. J., R. T., UAB „Plojimai“, S. V. V., I. V.
Pareiškėjas
A. J., B. G.
Advokatai
Ramūnas Girevičius
Kategorijos
  • 2.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-569-911/2018Proceso Nr. 2-06-3-05885-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.8.; 3.4.5.15.2.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1.;3.2.6.5. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui,

suinteresuotų asmenų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovui L. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir B. G. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. I., VĮ „Turto bankas“, Klaipėdos miesto savivaldybei, K. J., R. T., UAB „Plojimai“, S. V. V., I. V. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, patikslintu pareiškimu prašydami nustatyti, kad: 1) A. J. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas 1-1, esantį pastate, unikalus (duomenys neskelbtini) pažymėtame plane 1I1p; 2) nustatyti, kad B. G. (A. G. teisių perėmėja) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas 1-2, esantį pastate, unikalus (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane 1I1p (t. 1, 157-163 b.l.).

2. Nurodė, kad A. J. pagal 2009-11-11 pirkimo – pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį butą ankstesnis savininkas M. V. valdė nuosavybės teise nuo 2003-05-14. Nuo buto įgijimo momento (2003-05-15) M. V. bei butą nupirkusi A. J. nuo 2009-11-11, kaip savininkai, nepertraukiamai, sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdė (valdo) bei naudojasi (naudojosi) negyvenamąja patalpa – sandėliuku, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)plane pažymėtas 1-1, ir yra pastate, unikalus (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane 1I1p. A. G. pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1017 įgijo nuosavybės teise 47/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo buto įgijimo momento (1993-03-30) A. G., kaip savininkas nepertraukiamai, sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdo bei naudojasi negyvenamąja patalpa – sandėliuku, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas 1-2, ir yra pastate, unikalus (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane 1I1p. Nurodo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė J. I. sandėliuku nesinaudoja ir į šį sandėliuką įgyti nuosavybės teisės nepageidauja. Pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1I1p, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendra siena, pamatais ir stogu sujungtas su tokios pačios paskirties pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu plane 4I1p, esančiu (duomenys neskelbtini). Realiai tai yra vienas pastatas, o tik dėl teisinių procedūrų, siekiant įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teises nustatyti juose esančių sandėliukų valdytojams, atlikus kadastrinius matavimus pastatas buvo padalintas į dvi dalis, suteikiant du unikalius numerius. Bendrame sandėlio pastate yra 15 atskirų sandėliukų, iš jų: 1) į 1 sandėliuką yra pripažinta nuosavybės teisė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5965-897/2014 A. Ž. (sandėliukas kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas 7A, esantis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame 4I1p); 2) į 1 sandėliuką yra pripažinta nuosavybės teisė Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1108-459/2015 V. G. (sandėliukas kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas 9A, esantis pastate, unikalus (duomenys neskelbtini), pažymėtame 4I1p); 3) į 3 sandėliukus yra pripažinta nuosavybės teisė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1207-980/2017 R. M. (sandėliukas kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)plane pažymėtas 1-5, esantis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (faktiškai tas pats pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtame 1I1p), J. J. (sandėliukas kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas 1-4, esantis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtame plane 1I1p), E. A. (sandėliukas kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas 1-3, esantis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtame 1I1p); 4) dėl 7 sandėliukų nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimo nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teisme civilinė byla Nr. e2YT-182-676/2017 (sandėliukai kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėti 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-8, 1-10, esantis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame 4I1p; 5 ) dėl 2 sandėliukų, kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)plane pažymėtų 1-1 ir 1-2, esančių pastate, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo pareiškimu kreipiasi pareiškėjai; 6) dėl likusio 1 sandėliuko, pareiškėjų žiniomis, jokie asmenys reikalavimų nėra pareiškę. Nurodo, kad negyvenamosios patalpos – sandėliukai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1-1, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1-2, esantys pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane 1I1p, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kito (kitų) asmens (asmenų) vardu, nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Pareiškėjams nuosavybės teise priklauso butai, esantys (duomenys neskelbtini). Šalia šio gyvenamojo namo yra pastatytas pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1I1p. Kadangi namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena pareiškėjai, kadaise buvo šildomas kietu kuru, todėl minėti sandėliukai buvo naudojami kurui sandėliuoti. Tiek ankstesni butų savininkai, tiek pareiškėjai sandėliukus valdo nepertraukiamai, sąžiningai, atvirai ir teisėtai, naudojasi, tvarko bei prižiūri nuo butų įsigijimo momento, t.y. kiekvienas pareiškėjas valdo konkretų aukščiau nurodytą sandėliuką, rūpinasi jų išlaikymu, priežiūra ir pan. Taip pat nurodo, kad per visą sandėliukų valdymo laikotarpį jokie asmenys į šiuos sandėliukus teisių nereiškė, nesiėmė veiksmų atlikti sandėliukų kadastrinius matavimus (tai buvo padaryta pareiškėjų iniciatyva tikslu kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės nustatymo), juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (t. 1, 157-163 b.l.).

3. 2018-09-13 teismo posėdžio metu pareiškėja B. G., kuri yra mirusio pareiškėjo A. G. teisių perėmėja, nurodė, kad pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti. (duomenys neskelbtini), ji gyvena nuo santuokos sudarymo su A. G., kuris sandėliuku naudojosi apie 20 metų. Sandėliuke laikė malkas, o po to savo daiktus. A. G. remontavo sandėliuką, jį prižiūrėjo. Per visą šį laikotarpį negavo jokių raštų iš savivaldybės dėl sandėliuko nugriovimo, jokių kitų pretenzijų niekas nereiškė. Vyras jai sakė, kad sandėliuko neleido privatizuoti, kai jis privatizavo butą, tačiau juo naudotis niekas nedraudė. A. J. taip pat naudojosi sandėliuku Nr. 5. R. T. sandėliuką turėjo gal kitoje vietoje, kur dabar yra pamatai, ten anksčiau buvo sandėliukai.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjų atstovas advokatas Ramūnas Girevičius palaikė pareiškimą, prašo jį tenkinti, Nurodė, kad yra du statiniai su 2 unikaliais numeriais. Pareiškėjų sandėliukai yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kiti 10 sandėliukų yra pastate, kuris turi kitą unikalų numerį. Byloje esantis 2016-05-06 perdavimo – priėmimo aktas (tomas 1, 80 b.l.) kalba apie kitą pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau akto dėl pareiškėjų A. J. ir B. G. (A. G.) nėra. Šiame akte nurodyta tik dalis sandėliukų. Sandėliukai indeksais 1-7, 1-9 priklauso A. Ž. ir G. Dalis sandėliukų yra ant privataus žemės sklypo, bet iš kadastro duomenų matyti, kad sandėliukas indeksu 1-9 taip pat yra ant valstybinės žemės, kaip ir pareiškėjų. Be to, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad gali išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį. Suinteresuoto asmens R. T. sandėliukas buvo kitame pastate, kurį savivaldybė suplanavo griauti ir liko tik pamatai, o ne pareiškėjų nurodomame pastate. Byloje nėra duomenų, kad savivaldybė sandėliukus statė, valdė, naudojo.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė vadovaujantis Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybės 1998-07-16 nutarimu Nr. 45/173 „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn dokumentų formų patvirtinimo“, 2016-05-06 perdavimo – priėmimo aktu Nr. (9-4)-346 K perėmė pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likusią neregistruotą dalį savo nuosavybėn. Perimta ūkinio pastato dalis Tiltų 22A galine dalimi ribojasi su ginčo sandėliukais: pastarieji yra perimto ūkinio pastato tęsinys, ir tai akivaizdžiai matyti ne tik pačių pareiškėjų nuotraukose, bet ir Tiltų 22A kadastrinių matavimų byloje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai, kad teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ir savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 str. 3 d. nuostata. Faktinį ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) valdymą ir ginčo sandėliukų valdymą iš Klaipėdos miesto savivaldybės pusės, bei valdymą pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 2 str. 1 d. ir 3 str. 3 d. 1 p., pagrindžia šios aplinkybės: Klaipėdos miesto tarybos 1997-03-20 sprendimu Nr. 28 patvirtintas Klaipėdos senamiesčio teritorijos specialiojo plano sprendiniai, 2015-02-25 patikrinimo akto Nr. ATP2-80 duomenimis, visas ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) (su ginčo sandėliukais) yra avarinės būklės; pagal UAB „Aidila“ matininkų duomenis (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje, išilgai (duomenys neskelbtini) gatvės yra išlikusių, nepilnai nugriautų kitų ūkinių statinių (sandėliukų) pamatai; sistemingai žiūrint 2017-01-10 žemėlapį, 2015-05-14 žemėlapį ir 1964-01-22 žemėlapį akivaizdu, jog buvo ir daugiau sandėliukų, kurių šiai dienai nebėra. Tai, kad ginčo sandėliukai, kaip ir kiti šalia esantys ir buvę sandėliukai, yra valstybinis turtas, valdomas patikėjimo teise pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 1 p., patvirtina 1971-05-25 inventorinės kortelės įrašai: apie ūkinių statinių adresu (duomenys neskelbtini) valdymą užfiksuota įrašu apie Darbo Žmonių Deputatų Tarybos 1950-01-24 sprendimus Nr. 90 ir Nr. 94.1992-03-31 Klaipėdos miesto tarybos sprendimo Nr. 52 32 p. visi senamiestyje esantys ūkiniai pastatai yra neprivatizuojami, ši nuostata pakartota ir 1992-01-15 Klaipėdos miesto valdybos potvarkyje Nr. 21, t. y. sudarant neparduotinų būstų sąrašus visada buvo akcentuojama dėl būstams priskirtinų ūkinių statinių neprivatizuotinumą senamiestyje. Pastaroji nuostata liko ir Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 1 p. – neprivatizuoti namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, patikėjimo teise yra valdomi savivaldybių, kol bus perduoti savivaldybių nuosavybėn. Pareiškėjai savo pareiškimą motyvuoja kitų teismų sprendimais, kuriais į ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) dalį buvo pripažinta nuosavybės teisė, tačiau pareiškėjai sąmoningai ignoruoja esminę aplinkybę: pareiškėjų minimuose bylose pagrindinis motyvas įgyjant sandėliuko dalį buvo aplinkybė, jog asmenys po siekiamu įgyti konkrečiu sandėliuku nuosavybės teise valdė žemės sklypą. Šioje byloje pareiškėjai po ginčo sandėliukais nėra įgiję žemės sklypo ar jo atitinkamos dalies nuosavybės teise, todėl pareiškėjų nurodytų kitų teismų sprendimais negalima vadovautis dėl visiškai skirtingų aplinkybių (t. 1, 50-56 b.l.). Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija į patikslintą pareiškėjų pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su patikslintu pareiškimu nesutinka, nesutikimo motyvai yra išdėstyti 2015-05-22 atsiliepime (t. 1, 171 b.l.).

6. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palaiko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017-06-21 atsiliepime išdėstytą poziciją (t. 1, 189 b.l.).

Šalies argumentai

7. Suinteresuotų asmenų Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas L. A. teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad butų privatizavimo įstatymas yra specialus įstatymas, turi aukštesnę galią nei Civilinis kodeksas. Sudarant buto privatizavimo sutartį buvo atlikti paskaičiavimai ir buvo įgytas nuosavybėn tik butas. (duomenys neskelbtini), yra 6 butai ir 2 sandėliukai. Suinteresuotas asmuo R. T., kai pateikė dokumentus, sakė, kad visi savininkai gavo įspėjimus, kad sandėliukai bus nugriauti, tačiau jais toliau naudojosi. Savivaldybei nepriklausė nei butai, nei sandėliukai, jie priklausė valstybei. Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 6 straipsnis numato, kad savivaldybė turi registruoti nuosavybę, turi gauti projektą, tai kainuoja. Pagal specialaus plano sprendinius planavo sandėliukus griauti, todėl neplanavo jų naudoti. Nėra tikslo švaistyti laiko ir pinigus. Suplanuota yra vieša teritorija, su laisvu sklypu, jį parduodant viešo aukciono būdu, panaudojant statybai.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo J. I. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjų pareiškimu sutinka ir jį palaiko, pati pretenzijų nekelia. Prašo prašymą patenkinti (t. 1, 176 b.l.).

9. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės sūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (t. 1, 47-48 b.l.).

10. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ parteikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad byloje duomenų, kad atitinkamos ginčo objektu esančio sandėliuko dalys būtų įkainotos ir kad už jas butus privatizavę asmenys būtų sumokėję, pareiškėjai nepateikė. Mano, kad pagal pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant (t. 1, 177-179 b.l.).

11. Suinteresuotas asmuo R. T. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nežino kaip atrodo A. J., kad butas 5 valdo sandėliuką, nes užrašai ant sandėliuko durų atsirado apie 2 mėnesius ir sandėliukai buvo nudažyti A. G. iš kiemo pusės, taip, kad jie sąžiningai valdo tikrai nesimatė jokio užrašo. Nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo, šį butą jai paliko mama dar tarybiniais laikais ir buvo 2 sandėliukai, kuriuos ji valdė ir butų ūkio valdyba, „Senamiesčio valdos“ nugriovė ir į vietą nieko nedavė, o kai įvyko privatizacija, pareiškė, kad sandėliukai neprivatizuojami. Mano, kad ji turi teisę taip pat įgyti sandėliuką (t. 1, 192 b.l.).

12. Suinteresuoti asmenys S. V. V. ir I. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad A. G. ir A. J. pagal įgyjamąją senatį įgytų sandėliukus, nes šiuos sandėliukus jie naudoja jau daug metų. Į sandėliukus nepretenduoja, jų patys nevaldė ir nesinaudoja. Pareiškėjų prašymą palaiko (t. 2, 115 b.l.).

13. Suinteresuoti asmenys K. J., UAB „Plojimai“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jiems yra pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

14. Nustatyta, kad pareiškėja A. J. pagal 2009-11-11 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4162 asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini)(t. 1, 8-9, 65-66 b.l.). Minėto buto savininkas prieš tai buvo M. V., kuris nuosavybės teise įgijo šį turtą 2003-05-14 (t. 1, 8-9). Nustatyta, kad A. G. pagal 1993-03-30 pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1017 įgijo nuosavybės teise 47/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis (t. 1, 63-64 b.l.). A. G. mirė 2018-03-18 (t. 2, 150 b.l.). A. G. turtą pagal įstatymą paveldėjo jo sutuoktinė B. G., kuri yra šioje byloje perėmė procesines teises ir yra laikoma pareiškėja (t. 2, 163, 167 b.l.).

15. Iš pareiškėjų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1I1p, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendra siena, pamatais, stogu sujungtas su tokios pačios paskirties pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu plane 4I1p, esančiu (duomenys neskelbtini). Taigi, realiai tai yra vienas pastatas, o tik dėl teisinių procedūrų, siekiant įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teises nustatyti juose esančių sandėliukų valdytojams, atlikus kadastrinius matavimus, pastatas buvo padalintas į dvi dalis suteikiant du unikalius numerius.

16. Taip pat nustatyta, kad ginčo sandėliukas, 5,64 m2 bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – pagalbinio ūkio, plane pažymėtas 1, ir kuris nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas 1I1p. Sandėliukas, 5,67 m2 bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2, yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – pagalbinio ūkio, ir kuris nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)plane pažymėtas 1I1p (t. 1, 10-17, 20-25 b.l.).

17. Iš Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos matyti, kad 1970 metais buvo pastatytas ir perduoti eksploatuoti pagalbinis pastatas, kurio paskirtis – pagalbinio ūkio, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1p, bendras plotas 55,12 kv.m., kuriame yra 10 sandėliukų (t. 1, 85-95 b.l.).

18. Iš teismui pateiktų duomenų ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių, matyti, kad pagalbinio pastato dalys, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso. Nekilnojamasis daiktas – pagalbinio ūkio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

19. Pareiškėjų prašymas nustatyti nuosavybės teises į sandėliukus grindžiamas įgyjamąja senatimi. Šią apibrėžia CK 4.68 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 str. 1 d.). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

20. Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52-916/2017).

21. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 pažymėjo, kad draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. jais nesirūpina, jų neprižiūri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio naudojimo.

22. Ištyręs byloje esančius įrodymus – pareiškėjų, suinteresuotų asmenų atstovų paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad pareiškėjų pareiškimas yra pagrįstas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdė kaip savą nekilnojamąjį daiktą – sandėliukus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip dešimt metų, todėl yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas pripažinti, kad pareiškėja A. J. įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgijo sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)plane pažymėtas 1-1, esantį pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane 1I1p, esančiame (duomenys neskelbtini); B. G., įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)plane pažymėtas 1-2; esantį pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane 1I1p, esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi šio statinio dalis įgijo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo valdė ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 - 4.71 straipsniai). Byloje nustatyta, kad A. G. valdė prašomą įgyti sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daugiau nei 10 metų, t. y. nuo 1993-03-30, kuomet įgijo buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį iki mirties (2018-03-18), o pareiškėja B. G., kuri mirusio sutuoktinio A. G. teisių perėmėja, prašomą įgyti sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdo iki šiol. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja A. J. sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdymą nuo 2009-11-11 perėmė iš ankstesnio buto savininko M. V., kuris valdė šį turtą nuo 2003 metų. Civilinio kodekso 4.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

23. Teismas sprendžia, kad suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybė bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nepateikė patikimų duomenų apie tai, kad ginčo sandėliukai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės objektas, todėl tai savaime nepatvirtina jų priklausymo valstybei fakto. Pripažintina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos argumentai yra nepagrįsti, todėl teismas sekančiuose šio sprendimo punktuose dėl jų pasisako.

24. Teismas, vertindamas 2016-05-06 perdavimo-priėmimo aktą Nr.(9-4)-346K (t. 1, 80 b.l.), kuriuo suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teigia perėmusi sandėlio pastatą nuosavybės teise, sprendžia, kad šis aktas nepatvirtina valstybės nuosavybės teisės į ginčo sandėliukus, kadangi 2016 m. gegužės 6 d. perdavimo–priėmimo aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn perdavė atidalinto ūkinio pastato 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris yra savarankiškas nekilnojamojo turto kadastro objektas), esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), patalpas, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas nuo 1-1 iki 1-5, 1-8 ir 1-10 (t. 1, 80 b.l.). Ginčo sandėliukai į nurodytas patalpas nepateko.

25. 1971 m. gegužės 25 d. inventorinės kortelės įrašas rodo, kad 1971-05-25 Inventorinėje techninėje kortelėje nurodytas 1957 metais pastatytas ūkinis pastatas 4I1p, o ginčo pastato statybos metai yra 1970. Ūkinio pastato, statyto 1970 m., ir pagalbinio pastato, statyto 1957 metais lokalizacija žemės sklypo ribose yra visiškai skirtinga ir netapati. Šias aplinkybes nustatė Šiaulių apygardos teismas 2018-10-09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-472-357/2018, nagrinėtoje pagal pareiškėjų R. M., J. J., E. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (t. 3, 1-14 b.l.; 32 minėtos nutarties punktas). Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Pažymėtina, kad minėti asmenys – R. M., J. J., E. A. įgijo įgyjamosios senaties būdu nuosavybės teisę į negyvenamąsias patalpas – sandėliukus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtus 1-3, 1-4, 1-5 (t. 1, 26-29 b.l.; t. 3, 1-14 b.l.).

26. Šio teismo sprendimo 25 punkte minėtoje Šiaulių apygardos teismo 2018-10-09 nutartyje (t. 3, 1-14 b.l.; 33 nutarties punktas) teismas taip pat nustatė, kad iš 1997-03-20 Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. 28 patvirtintų Klaipėdos senamiesčio teritorijos specialiojo plano sprendinių matyti, jog šiame dokumente nėra detalizuota, kad buvo nuspręsta nugriauti būtent ginčo sandėlį. Iš savivaldybės pateikto 1964-01-22 žemės sklypo plano (sulyginus su 2015-04-14 planu) matyti, jog zonoje, pažymėtoje G14, be ginčo sandėlio egzistavo dar 3-4 sandėliai, kurie šiai dienai yra nugriauti. Taigi, vienareikšmiškai teigti, jog 1997-03-20 sprendimu buvo nutarta nugriauti būtent ginčo pastatą, o ne kitus tame pačiame sklype esančius sandėlius, kurie ir yra nugriauti, nėra jokio pagrindo, juolab, kad G14 zona apima tik dalį ginčo sandėlio (t. 1, 116- 117 b.l.).

27. 1950-01-24 Klaipėdos m. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 94 ir 1971-05-25 Inventorine technine kortele namų valdai adresu (duomenys neskelbtini)– 1950-01-20 Klaipėdos m. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 90 buvo registruotos namų valdos (duomenys neskelbtini). 1971-05-25 Inventorinėje techninėje kortelėje nurodytas 1957 metais pastatytas ūkinis pastatas 4I1p. Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-15 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-1108-459/2015 pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, yra nurodęs, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra du sandėliukų pastatai: iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (ginčo pastatas) ir kitas pastatas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Inventorinėje kortelėje nurodytas ūkinio pastato ilgis, plotis ir tūris neatitinka ginčo pastato parametrų, o atitinka pamatų, esančių išilgai (duomenys neskelbtini) gatvės išmatavimus. Inventorinėje kortelėje nurodytas ūkinis pastatas yra nugriautas, jo nėra pažymėta kadastro žemėlapyje. Ginčo pastato statybos metai yra 1970, o inventorinėje kortelėje nurodytas ūkinis pastatas, kuris yra nugriautas, statytas 1957 metais. Ūkinio pastato, statyto 1970 m., ir pagalbinio pastato, statyto 1957 metais lokalizacija žemės sklypo ribose yra visiškai skirtinga ir netapati. Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-15 sprendime įvertino, kad savivaldybės pateiktas 1950-01-24 vykdomojo komiteto sprendimas ir Inventorinė kortelė yra susiję su 1957 m., o ne su 1970 m. statytu sandėliu, 1971 m. inventorinėje kortelėje ginčo pastatas nenurodytas kaip valstybinis turtas, nors greta stovėjęs ūkinis pastatas (šiuo metu nugriautas), statytas 1957 metais, tokiu buvo nurodytas (t. 1, 37-42 b.l.).

28. Dėl 1992-03-31 Klaipėdos miesto tarybos sprendimo Nr. 52 (t. 1, 139-141 b.l.), 1992-01-15 Klaipėdos miesto valdybos potvarkio Nr. 21 (t. 1, 142-147 b.l.), kuriuose nurodyta, kad visi senamiestyje esantys ūkiniai pastatai neprivatizuotini, teismas mano, kad šiuose dokumentuose nurodyti neprivatizuotini gyvenamieji namai, kaip matyti iš šių aktų, yra avarinės būklės, jiems reikalingas kapitalinis remontas, jie trukdo statybai ir miesto infrastruktūros plėtimui ir pan., bet jie neprivatizuotini ne dėl to, kad jie būtų išimtinė valstybės nuosavybė. Minėti aktai neįrodo, jog ginčo pastatas priklausė valstybei ar savivaldybei, tai, kad tam tikri pastatai neprivatizuotini, nesant patikimų duomenų apie tai, kad jie buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės objektas, savaime nepatvirtina jų priklausymo valstybei fakto.

29. Iš 2015-02-25 patikrinimo akto matyti, kad (duomenys neskelbtini), esantis pagalbinio pastato būklė neatitinka Statybos įstatymo 4 str. 1 d. nustatytų reikalavimų (t. 1, 113 b.l.). Pareiškėjai nurodė, kad būdami rūpestingi savo lėšų naudotojai, nedarė didelių investicijų šį turtą kapitališkai suremontuoti, tačiau nuolat rūpinosi šio turto būkle – jį prižiūrėjo, darė einamuosius būtinus remonto darbus (2011 metais buvo tinkuota bei perdažyta galinė sandėlio siena iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, 2017 metais perdažytos pastato durys bei siena iš kiemo pusės), nes jei tokie remonto darbai nebūtų buvę atlikti per 47 metus (nuo 1970 m. kai pastatas buvo pastatytas), pastatas būtų visai sugriuvęs. Savivaldybė nepateikė jokių duomenų, kad nuo 1970 m. sandėlio pastatymo iki 1997 m., t.y. 27 metus, būtų pati atlikusi kokius nors sandėlio remonto ir priežiūros darbus (t. 2, 182-186 b.l.). Teismas sutinka su pareiškėjų argumentais, nes jais netikėti nėra jokio pagrindo. Juos patvirtina byloje esantys suinteresuotų asmenų I. V., S. V. V., R. T. atsiliepimuose nurodytos aplinkybės.

30. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Nustatyta, kad civilinė byla pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo į 1/10 dalį pagalbinio pastato (sandėliuko), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini) (sujungto su ginčo pastatu (duomenys neskelbtini)), peržiūrėta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 11 d. nutartis palikta nepakeista, t. y. konstatuotas V. D. pareiškimo pagrįstumas (t. 3, 24-34 b.l.).

31. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1207-980/2017 nustatyta, kad R. M. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas 1-5; esantį pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane 1I1p, esančiame (duomenys neskelbtini); J. J. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas 1-4; esantį pastate, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pažymėtame plane 1I1p, esančiame (duomenys neskelbtini); E. A. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)plane pažymėtas 1-3, esantį pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane 1I1p, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2018-10-09, kai Šiaulių apygardos teismas 2018-10-09 nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-03-03 sprendimą (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-472-357/2018) (t. 1, 24-29 b.l.; t. 3, 1-14 b.l.).

32. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 15 d. civilinėje byloje Nr. 2A-1108-459/2015 išnagrinėjęs V. G. apeliacinį skundą, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą ir tenkino pareiškėjos prašymą nustatyti faktą, kad įgyjamosios senaties būdu buvo įgyta 1/10 dalis sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, 37-42 b.l.). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-582-265/2016 konstatavo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas A. Ž. įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgijo 1/10 dalį sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas 7A, pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi šio statinio dalį įgijo sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai kaip savo valdė ne mažiau kaip dešimt metų.

33. Minėtais teismų procesiniais sprendimais jau konstatuoti juridiniai faktai, kad trys asmenys įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgijo po 1/10 dalį 1970 metais statyto pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei taip pat trys asmenys įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgijo sandėliukus, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)plane pažymėtais 1-3, 1-4 ir 1-5, esančiais pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra bendra siena, pamatais, stogu sujungtas su tokios pat paskirties pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu plane 4I1p, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini).

34. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

35. Byloje susidarė 44,24 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra priteisiamos iš pareiškėjų lygiomis dalimis, t.y. po 22,12 Eur, įvertinus tai, jog turto įgijimas pagal įgyjamąją senatį yra nustatomas tik teismine tvarka (CPK 530-533 str.) ir pareiškėjos dėl to kreipėsi į teismą su pareiškimu (CPK 92 str., 93 str. 4 d.). Kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)plane pažymėtas 1-1 ir yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane 1I1p.

Nustatyti, kad B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)plane pažymėtas 1-2 ir yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane 1I1p.

Priteisti iš pareiškėjų A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 22,12 Eur (dvidešimt dviejų eurų 12 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Serdiukienė