Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos unigrupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nutarties, kuria grąžintas padavusiam asmeniui neištaisius trūkumų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos Unigrupė“ ieškinys atsakovei OOO ,,Kelbi“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

9. Bylą nagrinėjant neperžengiant atskirojo skundo ribų, šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas konstatavo, jog teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai nebuvo ištaisyti, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, remdamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi.

10. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).

11. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus.

12. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą (CPK 5, 7 straipsniai), tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams į teisminę gynybą. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016). Tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami teismo posėdžio metu iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, priima nutartį (CPK 115 straipsnio 2 dalis) ir, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus bei nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti, ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti visus šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-916/2016).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 12 d. nutartimi, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – prie ieškinio pridėtus dokumentus pateikti valstybine kalba ir pridėti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė savo reikalavimus kildina iš aplinkybių, susijusių su šalių bendradarbiavimu (iki 2021 metų) krovinių vežimo srityje pagal prie ieškinio pridedamas rašytines sutartis, kurių pagrindu ieškovė teikė atsakovei krovinių vežimo paslaugas, už kurias atsakovė liko nesumokėjusi 80 890 Eur. Teismas pažymėjo, kad nors, ieškovės nuomone, ginčo nėra, tačiau į bylą nepateikti dokumentai, kuriuos ji pati sieja su ieškinio reikalavimu (elektroninio pašto susirašinėjimas). Teismas nurodė, kad teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, reaguodama į teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, kartu su kuriuo pateikė ieškinio priedų vertimus į lietuvių kalbą. Taip pat paaiškino, jog ieškovė susirašinėjimo su atsakove turiniu šiame ginčo nagrinėjimo etape nesiremia, ir prašė teismo priimti ieškinį su esamais įrodymais, kurių ieškovės vertinimu, yra pakankamai. Ieškovė pažymėjo, kad įstatymas numato galimybę įrodymus teikti ne tik kartu su ieškiniu, bet ir pasirengimo nagrinėti bylą eigoje, todėl prašė susirašinėjimo pateikimo būtinumo klausimo nespręsti iki atsakovės atsiliepimo į ieškinį pateikimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu prašymu, konstatavo, kad ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino, nurodydamas, kad, nesant visų duomenų, nėra galimybės pašalinti kilusių pagrįstų abejonių dėl bylos teismingumo arbitražui, taip pat ir apygardos teismui, nes nėra aiškus galutinis ieškinio dydis.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl to, jog ieškovė nepašalino teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų.

18. Pirma, iš ieškovės 2023 m. liepos 24 d. rašto dėl ieškinio trūkumų šalinimo priedų matyti, kad ieškovė teismui pateikė dokumentų vertimus į valstybinę lietuvių kalbą (e. t. 2, b. l. 4–157). Taip pat ieškovė rašte paaiškino dėl savo pasirinkimo (ne)teikti tam tikrų įrodymų. Atsižvelgiant į civiliniame procese taikytiną dispozityvumo principą, sutiktina su apeliantės pozicija, jog teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Dėl šios priežasties, pripažintinas pagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad šalių susirašinėjimo nepateikimas negali būti pagrindu atsisakyti nagrinėti ieškinį, nes įrodymų (ne)pakankamumo vertinimas atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė tinkamai ištaisė teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

19. Antra, įvertinus teismo 2023 m. liepos 12 d. ir 2023 m. liepos 28 d. nutarčių turinį, matyti, jog jos yra pagrįstos skirtingais motyvais – 2023 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota pateikti dokumentų vertimus į valstybinę kalbą ir elektroninio pašto susirašinėjimą, o 2023 m. liepos 28 d. nutartimi teismas sprendė, kad nepateiktas elektroninio pašto susirašinėjimas ir kiti dokumentai, o, nesant visų duomenų, nėra galimybės pašalinti abejones dėl bylos teismingumo ir ieškinio sumos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, laikydamas ieškinį nepaduotu, detaliau nepasisakė dėl anksčiau nustatytų ieškinio trūkumų (ne)ištaisymo ir iš esmės nustatė naujų ieškinio trūkumų, kurių teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi dėl trūkumų šalinimo nebuvo įvardinęs. Nustatęs naujus trūkumus, teismas nenustatė ieškovei termino ir neįpareigojo ieškovės jų pašalinti, o iš karto nutarė grąžinti ieškinį ieškovei. Toks procesinis teismo sprendimas neatitinka teisinio reguliavimo ir aukščiau nurodytos kasacinio teismo praktikos, nustatančios, kad leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai. Šiuo atveju, susipažinus su ieškovės pateiktu prašymu dėl trūkumų šalinimo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovė pašalino 2023 m. liepos 12 d. nutartimi konkretizuotus ieškinio trūkumus.

20. Trečia, CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Šiuo atveju, teismas laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį ieškovei, motyvuodamas tuo, jog kyla abejonių dėl ieškinio teismingumo. Teismas, nustatęs, jog ieškinys nėra jam teismingas, turėjo ieškinį atsisakyti priimti aukščiau nurodytu pagrindu, o ne laikyti, jog ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, juolab, kad tokie trūkumai (ir /ar abejonės dėl teismingumo) teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi nebuvo nustatyti. Viena vertus, teismas, pasisakydamas dėl naujų ieškinio trūkumų bei abejonių ir iš karto grąžindamas ieškinį jį padavusiam asmeniui, nesudarė ieškovei galimybių šalinti papildomai įvardintus trūkumus ir / ar abejones. Kita vertus, motyvuojamojoje teismo nutarties dalyje iškeldamas abejones dėl teismingumo, teismas vis dėlto ieškinį grąžino jį padavusiam asmeniui CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu, nepagrįstai konstatavęs, jog teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartyje konkretizuoti ieškinio trūkumai nebuvo ištaisyti. Taigi, teismo nutartis prieštaringa, o skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai neatitinka įvardijamo procesinio sprendimo teisinio pagrindo.

21. Ketvirta, nėra pagrindo sutikti su teismo argumentu, jog ieškinio suma nėra aiški. Nustatyta, jog ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovės 80 890 Eur skolos ir 363 Eur nuostolių atlyginimo, o ikiteismine pretenzija ieškovė reikalavo atsakovės sumokėti 94 137,56 Eur sumą, kurią sudaro 80 890 Eur skola ir 13 247,56 Eur delspinigiai. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog, siekdama greitesnio ginčo sprendimo, ieškiniu nereikalauja delspinigių priteisimo. Taigi, ieškinio suma yra konkretizuota ir abejonių dėl jos dydžio nėra.

22. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimas galimas tik pirmosios instancijos teisme (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), panaikinus skundžiamą nutartį ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas svarstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant teismo skundžiama nutartimi spręstų klausimų apimties, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

24. Kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs galutinio teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į nurodytą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

25. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.