Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. B. gynėjo advokato Mindaugo Klemenio skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. B. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Šaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu R. B. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir jam paskirta galutinė bausmė – 2 metai 7 mėnesiai ir 21 diena laisvės atėmimo bei 2 900 Eur bauda.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. rugsėjo 2 d., pabaiga – 2023 m. balandžio 23 d.

4. Nuteistasis R. B. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo gynėjo skundą dėl Komisijos 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimo ir taikyti jam (R. B.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, jog jis vykdo visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro pagrindą manyti, kad, būdamas laisvėje, jis nenusikals. Anot nuteistojo, tolesnis bausmės atlikimas jo nepakeis, o tik sužlugdys gyvenimą, kadangi dėl dukros, gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo, kurio negali mokėti dėl to, jog atlieka bausmę, ženkliai padidės jo turima skola. Nuteistasis pažymi ir tai, kad turi šeimą, kurią sukūrė dar iki bausmės atlikimo pradžios – sužadėtinę ir jos du nepilnamečius vaikus, kuriuos padeda išlaikyti. Šiuo metu sužadėtinė neteko darbo, jai vienai sunku išlaikyti butą, vaikus. Jis paleistas lygtinai dirbtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sąžiningai mokėtų valstybei turimus įsiskolinimus. Taip pat pažada laikytis įstatymų, yra pasimokęs iš savo klaidų, nuoširdžiai dėl jų gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (daugiau nei 1/3), leidžiančią paleisti jį iš pataisos įstaigos lygtinai. Ši aplinkybė sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš šios nutarties 6 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Gi skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavo ir Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija bei apylinkės teismas.

8. Iš Komisijos priimto nutarimo turinio matyti, jog jos sprendimą netaikyti R. B. lygtinio paleidimo lėmė šios aplinkybės: 1) nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas – nustatyta vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2) jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius – R. B. priskiriami net aštuoni kriminogeniniai veiksniai (smurtinio pobūdžio nusikaltimas, kuriam būdingas nusikaltimų modelis; probacijos sąlygų pažeidimai; apsunkinta finansinė padėtis; neatsakingas gyvenimo būdas; alkoholio vartojimo problemos, tiesiogiai susiję su smurtiniu nuteistojo elgesiu; impulsyvus elgesys; problemų sprendimo lankstumo stoka; pasekmių neįvertinimas); 3) tai, kad pataisos namuose buvo gauti vykdomieji patvarkymai, iš kurių matyti, jog R. B. turi priteistų ieškinių 19 148,11 Eur sumai, įsiskolinimo suma už vaiko išlaikymą yra 5 072,96 Eur, jis taip pat nėra sumokėjęs baudų už administracinius nusižengimus; 4) tai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba; 5) duomenys apie R. B. kriminogeninę praeitį (Komisija pažymėjo, jog jis teistas septynis kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau už sistemingą įpareigojimų nevykdymą jis buvo panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atliktas laisvės atėmimo bausmę); 6) neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydis (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 4 mėnesiai ir 29 dienos). Skundžiamos nutarties turinys patvirtinta, jog apylinkės teismas kokių nors papildomų, Komisijos nutarime nenurodytų aplinkybių, kuriomis grįstų išvadą, jog nuteistasis R. B. nepadarė ženklios pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nenurodė, tačiau jis sprendė, kad Komisijos nutarime aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia konstatuoti akivaizdžių jo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

9. Visi aukščiau nurodyti Komisijos nutarime pateikti atsisakymo taikyti R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis - visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada - bei yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Apygardos teismo teisėjų kolegijos, kaip ir žemesnės instancijos teismo, nuomone, Komisijos nurodytų argumentų, pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog skundo autoriaus daroma pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo pataisos procesas turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje. Pritardamas Komisijos išdėstytiems atsisakymo taikyti R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos argumentams ir motyvams, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, teisėjų kolegija dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius nuteistojo skundo argumentus.

10. Kaip matyti iš skundo turinio, jis grindžiamas tik šiais argumentais: 1) nuteistasis pažymi, jog bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, kas, jo manymu, sudaro pagrindą manyti, kad, būdamas laisvėje, jis nenusikals; 2) tolesnis bausmės atlikimas neigiamai veikia ir dar labiau neigiamai paveiks jo bei jo sugyventinės finansinę padėtį, be to, dėl buvimo įkalinimo įstaigoje jis negali padėti sugyventinei rūpintis jos nepilnamečiais vaikais, ir apskritai gali prarasti sužadėtinę, jei ši nuspręstų nelaukti iki kol jis išeis iš pataisos įstaigos pilnai atlikus bausmę; 3) teiginiais, jog nuteistasis yra pasimokęs iš savo klaidų, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, pažada daugiau nebenusikalsti, laisvėje ketina įsidarbinti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokie argumentai nesudaro ir negali sudaryti pagrindo taikyti R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Dalis nuteistojo akcentuojamų aplinkybių (realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo neigiamas poveikis nuteistajam, jo šeimai, deklaruojamas elgesys ateityje) apskritai neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam ne(taikymo), kadangi yra niekaip nesusijusios su jo pataisos procesu atliekant laisvės atėmimo bausmę, daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas yra esminis kriterijus vertinant, ar asmuo atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad visuomenės interesas užtikrinti teisingumo įgyvendinimą, visuomenės apsaugą tiek individualiosios, tiek ir bendrosios prevencijos aspektu pateisina ribojimus, susijusius su nuteistųjų šeiminiais, socialiniais ryšiais, neigiamų pasekmių nuteistajam atsiradimą. Be to, R. B. tiek gyvenimo draugę, tiek dukrą turėjo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Priešingai, nuosprendžiu, pagal kurį jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, R. B. buvo nuteistas už tos pačios sugyventinės, su kuria ketina gyventi išėjęs į laisvę, nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, šeiminės aplinkybės gali ne tik, kad nesulaikyti skundo autoriaus nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet priešingai - padidinti jo riziką pakartotinai įvykdyti smurtinį nusikaltimą, kas yra nurodoma ir R. B. socialinio tyrimo išvadoje.

11. Tuo tarpu vien tai, kad nuteistasis pilna apimtimi vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, savaime nereiškia, jog jo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama paleisti jį lygtinai. Apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama ne tik formaliai atsižvelgiant į tai, ar asmuo įgyvendina jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bet ir tai kokią realią įtaką dalyvavimas šiose priemonėse daro nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. O šiuo atveju nustatyta, kad nors R. B. ir vykdo jo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau jam vis dar nustatomi net aštuoni kriminogeniniai veiksniai, iš kurių tik du yra statiniai, o visi kiti dinaminiai – t. y. tokie, kuriuos nuteistasis dar gali panaikinti.

12. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo procesiniai sprendimai yra priimti tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie R. B. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas leido pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka vienos iš BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors ir stebimi teigiami R. B. pokyčiai (nuteistasis vykdė jo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, mokėsi (duomenys neskelbtini) ir įgijo vidurinį išsilavinimą, siekė spręsti turimą priklausomybės nuo alkoholio problemą, lankydamas anoniminių alkoholikų grupes, psichologo konsultacijas, bausmės atlikimo metu buvo tris kartus skatintas), tačiau jie neatsveria Komisijos nutarime nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistąjį bei jo elgesio korekciją apibūdinančios aplinkybės neleidžia abejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje, o šiuo atveju tokios abejonės vis tik kyla. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. B. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.