Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m rugsėjo 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, 2020 m. balandžio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi paskirta bausme ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių ir 58 MGL (2900 Eur) bauda.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį ir 2020 m. balandžio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartį.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į R. B. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. balandžio 19 d. (2 dienos) išbūtas laikas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas tik prašo sušvelninti jo teisinę padėtį atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

7. BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkus ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienerių iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

7.1. Iš bylos duomenų matyti, kad R. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo R. B. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

7.2. Nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, apylinkės teismas pagrįstai nustatė ir pripažino R. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. smurtinę nusikalstamą veiką įvykdė būdamas teistas, teistumui neišnykus, anksčiau R. B. buvo teistas ir už analogiškos nusikalstamos veikos įvykdymą, už kurios padarymą R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu buvo atidėtas, tačiau, nesilaikius probacijos sąlygų, bausmės vykdymo atidėjimas R. B. buvo panaikintas 2020 m. balandžio 28 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi (1 t., b. l. 74–86). Pritartina apylinkės teismo argumentams, jog anksčiau R. B. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau švelnesnės bausmės teigiamos įtakos R. B. elgesiui neturėjo, pastarasis vis vien nusikalsta. Paminėtina ir tai, kad R. B. yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 95–106), iki suėmimo dirbo (1 t., b. l. 108). Šios visos paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis R. B., priešingai nei jis nurodo apeliaciniame skunde, nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų griežtų bausmių bei anksčiau ne kartą taikyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto nepadarė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

7.3. Nuteistasis R. B. BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę skunde iš esmės motyvuoja tuo, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, nori dirbti, grąžinti skolas, išlaiko savo bei padeda išlaikyti sugyventinės vaikus, įkalinimo įstaigos charakterizuojamas teigiamai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius laiko deklaratyviais, jie nemenkina R. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo teisinės padėties. Pažymėtina ir tai, kad apelianto skunde nurodomos aplinkybės, susijusiosios su jo noru dirbti, išlaikyti savo bei sugyventinės vaikus, niekaip nesutrukdė jam nusikalsti, todėl šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti R. B. realiai neatliekant bausmės. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti apelianto R. B. teisinę padėtį, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

Dėl R. B. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžio

8. Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis skundo argumentas yra pagrįstas, kadangi apylinkės teismas neteisingai taikė bausmių bendrinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai). Pastebėtina, jog net ir apeliantui skunde tiesiogiai neprašant sumažinti jam paskirtos bausmės, apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą nustačius baudžiamojo įstatymo pažeidimus, turėjusius esminės įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas privalo šiuos pažeidimus ištaisyti.

8.1. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. BK 64 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Taigi, taikant BK 64 straipsnio nuostatas, paskirtos bausmės bendrinamos su neatliktos bausmės dalimi (į ją jau įskaityti sulaikymo, suėmimo bei atliktų bausmių laikotarpiai), todėl papildomai įskaityti ankstesniais nuosprendžiais nuteistojo sulaikymo, suėmimo, atliktų bausmių laikotarpius nebereikia.

8.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, R. B. bausmę, paskirtą už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (4 mėnesius laisvės atėmimo), dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su 2018 m rugsėjo 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, 2020 m. balandžio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi paskirta bausme ir R. B. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 10 mėnesių ir 58 MGL (2900 Eur) baudą. Be to, į paskirtos bausmės laiką įskaitė bausmę, iš dalies atliktą pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį ir 2020 m. balandžio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartį.

8.3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apylinkės teismas pagrįstai nusprendė R. B. paskirtą bausmę bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, kadangi R. B. naują nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Vis dėlto, apylinkės teismas suklydo, nuspręsdamas R. B. už padarytą naują nusikalstamą veiką paskirtą bausmę bendrinti su 2018 m rugsėjo 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, 2020 m. balandžio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi paskirta bausme, o ne su neatliktos bausmės dalimi, kaip tai numato BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatos. Be to, atsižvelgiant į tai, jog R. B. ankstesniu teismo nuosprendžiu (2018 m rugsėjo 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu) paskirtą 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 58 MGL dydžio baudos bausmę pradėjo vykdyti tik 2020 m. birželio 24 d. (2 t., b. l. 48), o už naują padarytą nusikalstamą veiką R. B. buvo paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl akivaizdžiai esant didesnei neatliktai bausmės daliai (2 metams 4 mėnesiams 21 dienai, nes pagal 2018 m. rugsėjo 4 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendį R. B. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo atlikęs 2 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį, bei 1 sulaikymo para R. B. buvo įskaityta į jam paskirtą bausmę, t. y. iš viso R. B. buvo atlikęs 2 mėnesius 9 dienas paskirtos laisvės atėmimo bausmės) skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, būtent prie neatliktos didesnės bausmės dalies ir turėjo būti pridėta dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės (BK 64 straipsnio 3 dalis), o ne priešingai, kaip tai padarė apylinkės teismas. Tuo pačiu pažymėtina, jog apylinkės teismas visiškai nepagrįstai į R. B. paskirtos bausmės laiką įskaitė bausmę, iš dalies atliktą pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį, kadangi, kaip jau minėta, bausmes bendrinant BK 64 straipsnio pagrindu papildomai įskaityti ankstesniais nuosprendžiais nuteistojo atliktų bausmių laikotarpius nebereikia.

8.4. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai), todėl Telšių apylinkės teismo nuosprendis keičiamas ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, prie 2018 m. rugsėjo 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu R. B. paskirtos ir neatliktos 2 metų 4 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmės ir 58 MGL (2900 Eur) baudos pridedama dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. 3 mėnesiai laisvės atėmimo, ir R. B. skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams 21 dienai ir 58 MGL (2900 Eur) dydžio bauda.

8.5. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. B. laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje BK 50 straipsnio redakcijoje (2019 06 27 įstatymas Nr. XIII-2263) nebėra nuostatos, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą parenka teismas. Taip pat panaikintas ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 63 straipsnis (2019 06 27 įstatymas Nr. XIII-2264), numatęs, kad pataisos įstaigos rūšį nustato teismas. Taigi, panaikinus BK 50 straipsnio 3 dalį, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas nuteistajam buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. įstatymui Nr. XIII-2264, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl ši nuosprendžio dalis naikinama.

Dėl proceso išlaidų

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad šios BPK nuostatos yra bendrosios, todėl galioji ir apeliacinio proceso metu.

9.1. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. B. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 128,02 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nuteistajam R. B. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinio proceso meto valstybė patyrė 128,02 Eur dydžio išlaidas, į tai, kad R. B. yra jauno, darbingo amžiaus, valstybės išlaidos už R. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos valstybės naudai iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, R. B. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m rugsėjo 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, 2020 m. balandžio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi paskirta bausme ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių ir 58 MGL (2900 Eur) bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį ir 2020 m. balandžio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2018 m. rugsėjo 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu R. B. paskirtos ir neatliktos 2 metų 4 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmės ir 58 MGL (2900 Eur) baudos pridėti dalį – 3 mėnesius Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams 21 dienai ir 58 MGL (2900 Eur) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo R. B. valstybės naudai priteisti 128,02 (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus ir du centus) Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.