Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Teikimas(Skundas)Nr.TS-40-564/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15035-2020-1

2022 m. gegužės 13 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Jasaičio skundą dėl 2022 m. balandžio 20 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr.81/04-517 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis prašo pakeisti 2022 m. balandžio 20 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-517 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam R. B. taikyti lygtinį paleidimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Prokuroras skunde nurodo, kad nuteistasis teistas jau 7 kartus, jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis sistemingai pažeidinėjo įpareigojimus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Tai rodo polinkį nusikalsti, pavojingumą visuomenei ir neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Prokuroro nuomone, abejonių teigiamų nuteistojo pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam nustatyta kriminogeninių veiksnių gausa. Prokuroro nuomone, Komisija nepagrįstai neatkreipė dėmesio į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, prokuroro nuomone, nuteistasis neatliko dar didelės bausmės dalies.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nustatyta, kad R. B. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Šaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu R. B. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir jam paskirta galutinė bausmė – 2 metai 7 mėnesiai ir 21 diena laisvės atėmimo bei 2 900 Eur bauda. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 3 dienos.

2022 m. balandžio 20 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas 4 kartus, drausmės tvarka už nustatytus tvarkos taisyklių pažeidimus nebaustas. Lankė ir sėkmingai užbaigė socialinės reabilitacijos programas, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, turės kur gyventi, gautas patvirtinimas apie įdarbinimo galimybę, pastaruoju metu stebimas teigiamas jo elgesys ir nustatytų taisyklių laikymasis. Padaryta išvada, jog nuteistasis turi teigiamas nuostatas į priežiūrą ir pakankamai aukštą motyvaciją daugiau nebenusikalsti.

Nustatyta, kad nuteistasis anksčiau teistas 7 kartus, vyrauja smurtiniai nusikaltimai. Šiuo metu jis atlieka bausmę už tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, smurtas panaudotas dėl nepateisinamų priežasčių, smurtauta prieš fiziškai silpnesnį asmenį, prieš moterį, prieš savo sugyventinę. Naują nusikalstamą veiką R. B. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. nepaisant teismo pastangų įtikinti kaltinamąjį elgtis dorai ir nepriekaištingai, pakeisti savo gyvenimo būdą, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai. Taigi, prokuroras visiškai pagrįstai skunde kelia abejonę teigiamų pokyčių stabilumu, todėl nuteistojo daromą pažangą charakterizuojantys duomenys turi būti vertinami itin atidžiai. Nustatytos aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, taip pat sudaro pagrindą manymui, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o tai taip pat kelia pagrįstas abejones dėl to, kad taikant lygtinio paleidimo institutą nuteistasis vykdys probacijos sąlygas, laikysis įstatymų ir nenusikals, tinkamą ir nenusikalstamą elgesį sugebės išlaikyti ilgesnį laiką. Nors su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, ankstesniais teistumais susijusios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo labiau, kad šiuo atveju nuteistojo neatsakingas gyvenimo būdas, problemų sprendimų lankstumo stoka, impulsyvus elgesys, pasekmių neįvertinimas, alkoholio vartojimo problemos Socialinio tyrimo išvadoje yra išskirta kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai.

Nors nuteistasis dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, yra 4 kartus skatintas- jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas parodė vidutinę nežymiai sumažėjusią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką- 2022 -04-06 nustatyta rizika 52 balai, o 2021-07-12 -59 balai. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Be to, teismui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nustatyti net 8 kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi. Taigi spręstina, kad nors R. B. ir vykdo jo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau jam vis dar nustatomi net aštuoni kriminogeniniai veiksniai, iš kurių tik du yra statiniai, o visi kiti dinaminiai – t. y. tokie, kuriuos nuteistasis dar gali panaikinti ar suvaldyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pataisos namuose buvo gauti vykdomieji patvarkymai, iš kurių matyti, jog R. B. turi priteistų ieškinių 19 148,11 Eur sumai, įsiskolinimo suma už vaiko išlaikymą yra 5 072,96 Eur, jis taip pat nėra sumokėjęs baudų už administracinius nusižengimus, nuteistasis pataisos namuose nedirbo, pastangų dengti ieškinius nedėjo.

Be to, nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau teismo vertinimu, likusi bausmės dalis šiuo metu yra dar didelė (Komisijos posėdžio dienai – 1 m. 3 d. iš paskirtų 2 m. 7 mėn. 21 d.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Pažymėtina, kad šiai (neatliktos bausmės dalies dydžiui) aplinkybei negali būti teikiamas prioritetas, tačiau jos ignoruoti taip pat negalima.

Nutarime nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis palaiko ryšius su šeima, sudarė santuoką, lygtinio paleidimo atveju grįš pas šeimą, įsidarbins, nuteistajam yra palankios, tačiau jų nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Be to, pagal teismui pateiktos medžiagos duomenis šeiminės, su darbine veikla susijusios aplinkybės buvo ir prieš nuteistajam darant nusikaltimus, taigi tiesiogiai su nuteistojo pozityviais pokyčiais bausmės atlikimo metu, jo elgesio, mąstymo, požiūrio korekcija, nėra susijusios. Paminėtos aplinkybės nuo neteisėto elgesio jo nesulaikė, t. y. nebuvo faktoriumi, skatinusiu nuteistąjį rinktis tik teisėtus elgesio variantus, atvirkščiai jis nuolat smurtavo prieš savo šeimos narį. Taigi šias aplinkybes vertinti kaip neabejotinai įrodančias, kad nuteistajam jau šiuo metu taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.

Aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių aplinkybių (galiojančių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas daugumoje socialinės reabilitacijos programose) visuma neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, negalima teigti. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2022 m. balandžio 20 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokuroro Kęstučio Jasaičio skundą tenkinti.

Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 81/04-517 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam R. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.