Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria tenkinus prokuroro Kęstučio Jasaičio skundą, pakeistas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 81/04-517 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam R. B. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. B. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Šaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu R. B. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir jam paskirta galutinė bausmė – 2 metai 7 mėnesiai ir 21 diena laisvės atėmimo bei 2 900 Eur bauda. Bausmės pradžia – 2020 m. rugsėjo 2 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 23 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, 2022 m. balandžio 20 d.) yra 1 metai 3 dienos.

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi tenkino prokuroro Kęstučio Jasaičio skundą, pakeitė Komisijos nutarimą ir nuteistajam R. B. netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nurodant, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, be to, likusi bausmės dalis yra didelė – Komisijos posėdžio dienai 1 metai ir 3 dienos iš paskirtų 2 metų 7 mėnesių ir 21 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai ar kai padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla: palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos namuose sudarė santuoką, atlikdamas bausmę pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą, išklausė paskaitų kursą, skirtą alkoholio vartojimo prevencijai, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 4 kartus buvo paskatintas, pateikė prašymą lankyti tėvystės įgūdžių lavinimo programą. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad pataisos įstaigoje nuteistasis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme. Tačiau vien tik šių duomenų, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

8. Pastebėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas visiškai ignoravo teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apylinkės teismo nutartyje nurodytiems motyvams iš esmės pritaria ir apygardos teismo teisėjų kolegija. Šioje nutartyje jau buvo paminėta, kad neabejojama tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie yra išvardinti šios nutarties 7 punkte. Tačiau tai, kad R. B. dalyvavo įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose, lankė AA (anoniminių alkoholikų) grupes bei kitos anksčiau aptartos aplinkybės, darančios teigiamą įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadai, jog nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, jei nuteistasis yra vertas tokio teismo pasitikėjimo ir teismas pripažįsta, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis gebės šį pasitikėjimą pateisinti.

9. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad R. B. yra teistas 7 kartus, tame tarpe 2 kartus už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat 2 kartus už nesunkų sveikatos sutrikdymą, eilę kartų baustas administracine tvarka. Be to, anksčiau nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis savo elgesio nepakeitė, jam teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką (būdamas neblaivus smurtavo prieš sugyventinę). Paminėtos aplinkybės rodo, kad R. B. nepavyksta išlaikyti pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio ilgesnį laikotarpį ir neabejotinai atskleidžia netinkamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, taip pat rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/ nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai atsižvelgti į nuteistojo asmenybę, yra vertinama jo socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

10. Iš teismui pateiktos Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus R. B. vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam R. B. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri, pastebėtina, iš esmės nekito nuo 2020 m. gruodžio 15 d. atlikto priminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo bei 2021 m. liepos 9 d. ir 2021 m. lapkričio 11 d. atliktų pakartotinių įvertinimų. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant šią aplinkybę BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi būti įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nors nuteistasis 4 kartus skatintas (už dvasinio ugdymo programos lankymą, už programos baigimą, už įgytą vidurinį išsilavinimą bei nepriekaištingą elgesį būryje), remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, R. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, negeba laikytis nustatytų reikalavimų, ir nors alkoholio vartojimo atvejų pataisos namuose nenustatyta, jo teistumai už analogiškas veikas rodo nesiskaitymą su įstatymu įtvirtintomis taisyklėmis, sociume nustatytais elgesio standartais, patvirtina nuteistojo nenorą keisti ydingą elgesį, kas patvirtina nuteistojo gyvenimo būdą esant tiesiogiai susijusį su nusikalstamumu ir išlikusia rizika dėl pakartotinio nusikalstamumo išėjus į laisvę, nes nuteistojo kriminalinis elgesys priešingas visuomenės dorybėms, taip pat akcentuotas išlikęs nuteistojo impulsyvus elgesys, problemų sprendimo lankstumo stoka ir pasekmių neįvertinimas (vertindamas pasekmes linkęs galvoti tik apie save, anksčiau buvo prižiūrimas, tačiau nesilaikė keliamų reikalavimų ir įpareigojimų). Esant šiems duomenims, bei atsižvelgiant į tai, kad ir nusikaltimą, už kurio padarymą nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas neblaivus ir esant neišnykusiam teistumui, bei šių duomenų kontekste įvertinus dar išlikusius R. B. kriminogeninius rizikos veiksnius, teisėjų kolegija abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

11. Pastebėtina, kad likusi neatliktos bausmės dalis nelaikytina nei vienintele, nei lemiama priežastimi taikyti lygtinio paleidimo institutą. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, likusi neatliktos bausmės dalis nėra pagrindas konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas yra baigtas ir pasiekti paskirtos bausmės tikslai, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar bausmės atlikimo metu asmuo iš esmės tikslingai koreguoja savo nusikalstamą elgesį ir mąstyseną. Nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvieno to prašančio nuteistojo atžvilgiu. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

12. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis akcentuoja aplinkybę, kad jam taikius lygtinį paleidimą, jis iškart pradės dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri laidavo, kad nuteistasis galės būti priimtas darbui, ir tokiu būdu greičiau padengs finansinius įsiskolinimus, tačiau vien tik šie duomenys, kolegijos vertinimu, negali lemti teismo procesinio sprendimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad net ir turėdamas nuolatinį darbą, nuteistasis nepadengė įsiskolinimo už vaiko išlaikymą, taip pat nesumokėjo jam paskirtų baudų už administracinius nusižengimus, taigi, darytina išvada, jog gaunamų pajamų nesugebėdavo paskirstyti tinkamai, tikėtina, dėl su alkoholio vartojimu susijusių problemų. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie nuteistojo bausmės atlikimo metu prašytą suteikti darbo vietą ar jam galimai teiktus darbo pasiūlymus, todėl teismui nėra galimybės pasisakyti dėl susijusių nuteistojo argumentų, tačiau atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad darbą jis turėjo ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio tai jo nesustabdė, todėl spręstina, jog vien tik darbo galimybės egzistavimas šiuo atveju nelaikytinas pakankamu pagrindu jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Analogiška išvada darytina įvertinus ir skundo argumentus dėl gyvenamosios vietos bei socialinių ryšių su artimaisiais palaikymo. Šios aplinkybės (gyvenamosios vietos turėjimas bei artimų santykių palaikymas su sugyventine, kurios atžvilgiu smurtavo) egzistavo tiek jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tiek bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, todėl manyti, jog šiuo atveju jos pagrįstai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotino nuteistojo nusikalstamo elgesio, nėra pagrindo.

13. Apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, įvertino su nuteistojo pataisos procesu susijusių, tiek palankių, tiek nepalankių nuteistajam, aplinkybių visumą, nutartyje nurodyti lygtinio paleidimo netaikymo motyvai ir juos patvirtinantys bylos duomenys. Tai, kad Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, savaime nesuponuoja teismo pareigos tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. B. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

14. Esant šiems duomenims, sutikti su skundo motyvais, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nėra pagrindo. Skundžiama nutartis buvo priimta įsigilinus į R. B. asmenybę bei jo elgesio pokyčius pataisos įstaigoje. Visos šios aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria ir teisėjų kolegija, todėl skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 13 d. nutartis paliekama nepakeista, nuteistojo R. B. skundą atmetant kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo R. B. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 13 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.