Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

atsakovui V. Ž.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. Ž., trečiajam asmeniui G. Č., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, globos ir globėjo skyrimo, išlaikymo priteisimo, turto administratoriaus skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai.

II. Atsakovo argumentai.

III. Trečiojo asmens argumentai ir paaiškinimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas V. Ž. ir yra nepilnametės K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. L. P. yra nepilnametės K. Ž. motina. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-88-548/2013 L. P. neterminuotai apribojo motinos valdžią į dukrą K. Ž. bei nustatė K. Ž. nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu V. Ž..

2021 m. vasario 3 d. atliktas vaiko situacijos vertinimas, iš kurio matyti, kad buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Nustatyti rizikos veiksniai: 1) vaiko atstovo pagal įstatymą elgesys vaiko atžvilgiu yra agresyvus ir (ar) smurtinis, keliantis arba galintis sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichologiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba galintis sukelti (keliantis) reikšmingą žalą vaiko sveikatai; 2) vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš atstovo pagal įstatymą. Vaiko tėvas daugiau nei keturi metus visiškai nekeičia savo požiūrio į dukterį K. Ž., dukters neaugina daug metų, neketina jos auginti ateityje, nebendrauja su dukters mokytojais.

2021 m. birželio 3 d. teismas leido paimti nepilnametę K. Ž. iš jos atstovo pagal įstatymą – tėvo V. Ž.. Tarnybos skyriuje 2021 m. gegužės 20 d. inicijuota mobilios komandos specialistų intensyvios pagalbos V. Ž. šeimai teikimas. Tą pačia dieną informacija perduota Kaišiadorių socialinių paslaugų centrui, inicijuotas atvejo vadybininko šeimai skyrimas. Mobiliosios komandos specialistai 2021 m. birželio 15 d. pateikė rekomendacijas atvejo vadybininkei dėl tolimesnio darbo su V. Ž. šeima organizavimo. Mobilioji komanda, atlikusi rizikos ir saugumo veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikių intensyviai pagalbai vertinimus, teikdama intensyvią mobiliosios komandos pagalbą šeimai, identifikavo šias problemas: V. Ž. neturi nuolatinio darbo; neteikia dukrai išlaikymo, su ja nebendrauja, visapusiškai ja nesirūpina, emocinis ryšys atitolęs; tėvas sąmoningai kategoriškai atsisako auginti ir prižiūrėti K. Ž. pats; K. Ž. teigia, jog nenori grįžti gyventi pas tėvą. V. Ž. sutiko priimti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą, buvo nusiteikęs geranoriškai, laikėsi susitarimą dėl konsultacijų laiko, tačiau išsakė, jog nesupranta mobilios komandos reikalingumo šeimai, kadangi yra apsisprendęs ir raštu pateikęs atsisakymą auginti dukrą K. Ž., taip pat parašęs įgaliojimą G. Č. pasirūpinti mergaite. Aptariant K. išlaikymo klausimus, tėvas teigė, jog dukra G. „dirba, gauna algą, o dabar dar gaus ir už vaiką“ išmoką. Centro 2021 m. birželio 16 d. organizuotame šeimos atvejo vadybos posėdyje V. Ž. nedalyvavo – dalyvauti atsisakė raštu. 2021 m. rugsėjo 17 d. vykusiame šeimos atvejo vadybos posėdyje V. Ž. dalyvavo, paaiškino, kad dukrai K. geriausiai augti su seserimi G. Nurodė, kad sutinka, jog G. taptų K. globėja. V. Ž. atsisakė jam siūlomų socialinių paslaugų. V. Ž. nerodė, motyvacijos sprendžiant alkoholio vartojimo problemas, nelankė psichologų konsultacijų, neprisidėjo prie dukters išlaikymo, todėl atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta, kad tikslinga kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios ribojimo. Atsakovui apribojus tėvo valdžią dukros K. Ž. atžvilgiu. G. Č. išreiškė prašymą būti paskirta nuolatine K. Ž. globėja, nes K. rūpinasi nuo mažens, jas sieja stiprūs emociniai ryšiai. Tarnybos skyrius neturi informacijos apie atsakovo turimą turtą, skolinius įsipareigojimus. Manytina, kad atsakovas V. Ž. gali ir privalo pagal esamas galimybes prisidėti prie dukros K. Ž. išlaikymo. Iš atsakovo priteistina 100,00 Eur išlaikymo suma.

Kadangi atsakovas V. Ž. vengia atlikti tėvų pareigas savo mažamečio vaiko atžvilgiu, vaiku visiškai nesirūpina, juo nesidomi, vengia išlaikyti nesant jokių pateisinamų priežasčių ir nėra pagrindo tikėtis, kad esama situacija gali keistis, todėl ieškovas prašo atsakovui V. Ž. neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo mažametės dukros K. Ž. atžvilgiu.

V. Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis).

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalyje), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Ieškovas prašo atsakovui V. Ž. neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo mažametės dukros K. Ž. atžvilgiu. Atsakovas teismo posėdyje su patikslintu ieškiniu sutiko, pripažino, kad nesirūpina dukra ir neturi motyvacijos ja rūpintis.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo paimtas vaikas, yra visiškai pagrįstai nustatytas nepilnametės K. Ž. apsaugos poreikis, kadangi nepilnametės mergaitės tėvas V. Ž. dukterimi nesirūpina mažiausiai keturis metus, nežino jos poreikių, neišlaiko, nesidomi, su ja nebendrauja, grasina vaikui, kad atiduos į globos namus, atsisako auginti savo dukterį ir tai gali sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Objektyvių duomenų, kad susiklosčiusi padėtis, priklausanti nuo nepilnametės K. Ž. atstovo pagal įstatymą – tėvo V. Ž. – pagerėjo ar gali pagerėti per protingai trumpą laiką, nėra. V. Ž. raštu išreiškė, kad nenori auginti dukters ir jos ateityje neketina auginti. Anksčiau yra nurodęs, kad, jei G. Č. nenorėtų auginti nepilnametės K. Ž., dukterį reikėtų atiduoti į vaikų globos namus. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog namuose sąlygų auginti vaiką nėra, vaikas ten dabar gyventi negali, su dukra matytis jo netraukia. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. Ž. savo požiūrio dėl dukters auginimo neketina keisti. Atsižvelgtina ir į nepilnametės K. Ž. išreikštą nuomonę, t. y. kad ji išreiškė norą, kad būtų paimta iš tėvo V. Ž., kadangi jis ja nesirūpina, nesidomi pomėgiais, nebendrauja.

Tokie atsakovo veiksmai pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nedėjo, nededa ir neketina dėti pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, neteikia jam išlaikymo, nesirūpina juo. Pakankamų ir svarbių priežasčių, kurios neleistų atsakovui V. Ž. įgyvendinti savo kaip tėvo pareigų, teismas nenustatė. Duomenų, kad atsakovas būtų suinteresuoti keisti esamą padėtį ir siektų pats asmeniškai rūpintis savo nepilnamečiu vaiku – nėra. Teismas, išklausęs ieškovo atstovės, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu, išanalizavęs byloje pateiktus aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas neatliko ir neatlieka tėvo pareigų savo nepilnamečiam vaikui K. Ž., visiškai nesirūpina savo vaiku, jo neišlaiko, neauklėja, juo nesidomi, yra abejingas jo poreikiams, daro žalingą įtaką vaikui savo neveikimu, daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir jo psichologinei būklei savo žalingais įpročiais – girtavimu. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų ir tokio elgesio nekeičia, nesiekia susigražinti savo vaiko.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, jo neaugina, neauklėja, neprižiūri, neišlaiko, neatlieka tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, nekeičia gyvenimo būdo, dėl ko nepilnametis vaikas auga atskirtas nuo tėvo ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, teismas daro išvadą, kad yra visi pagrindai taikyti atsakovui neterminuotą tėvo valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys), todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, atsakovui V. Ž. neterminuotai apribotina tėvo valdžia į vaiką – dukrą K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini).

Apribojus atsakovui tėvo valdžią neterminuotai, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, ir be jo atskiro sutikimo nepilnametis vaikas gali būti įvaikintas. Tačiau atsakovui išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jeigu įrodoma, kad atsakovas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

VI. Dėl nepilnamečio vaiko nuolatinio globėjo, turto administratoriaus skyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio nustatyta tvarka teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Ieškovė ieškiniu prašo nepilnametei K. Ž. nustatyti nuolatinę globą, K. Ž. globėja ir turto administratore paskirti laikinąją globėją – G. Č. Ieškovo duomenimis, daugiau asmenų, norinčių rūpintis mažamete K. Ž., nėra. Vadovaujantis proceso kooperacijos ir ekonomiškumo principu bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, teismas nusprendė, kad tikslinga kartu su ieškiniu dėl tėvo valdžios apribojimo išnagrinėti ir nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo bei nuolatinio globėjo paskyrimo klausimus.

CK 3.248 straipsnyje išdėstyti vaiko globos tikslai ir uždaviniai, o būtent, sudaryti vaikui sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. CK 3.271 straipsnis numato, kad vaiko globėjas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis institucijomis. Globėjas, priimdamas pareigą globoti vaiką, tampa vaiko atstovu pagal įstatymą (CK 3.240 straipsnio 1 dalis, 3.272 straipsnio 1 dalis), todėl privalo sudaryti tokias sąlygas, kokių reikia vaiko fizinei, dvasinei, protinei, dorovinei ir socialinei raidai (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis).

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V1E-853 „Dėl laikinosios globos nustatymo be tėvų globos likusiam vaikui K. Ž.“ buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėja paskirta G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir kartu su ja nustatyta laikinosios globos vieta. Nepilnametė K. Ž. gyvena kartu su laikinąja globėja jos namuose. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečiu vaiku pageidautų rūpintis kiti vaiko artimieji giminaičiai ar kiti fiziniai asmenys (CK 3.261 straipsnis) K. Ž. jau apie 5 metus kartu gyvena su seserimi G. Č., kuri išlaiko ir auklėja šį nepilnametį vaiką. Jos ryšiai su laikinąja globėja ir jos šeima artimi. G. Č. neteista, bausta administracine tvarka už greičio viršijimą. G. Č. sveika globoti gali. yra išklausius globėjų ir įtėvių mokymus ir pripažinta tinkamu asmeniu globoti nepilnametį vaiką – savo seserį K. Ž.. VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namų globos centro pateiktoje informacijoje nurodoma, kad G. Č. tinkamai vykdo laikinosios globėjos pareigas ir gali užtikrinti mergaitės interesus. Vaiko globos (rūpybos) priežiūros akte nurodoma, kad mergaitė apie globėja atsiliepia gerai, jai patinka gyventi globėjos namuose.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nepilnametei K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), likus be tėvų globos nustatytina nuolatinė globa (CK 3.251 straipsnis, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas). Nepilnametės K. Ž. nuolatine globėja bei jos turto administratore skirtina G. Č..

Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-88-548/2013, kuriame K. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta buvo nustatyta su tėvu V. Ž., keistina 2013 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-88-548/2013 dalis, kuria K. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. Ž. ir K. Ž. gyvenamoji vieta nustatoma su nuolatine globėja G. Č. (CK 3.265 straipsnio 1 dalies 3 punktas). G. Č. skirtina K. Ž. turto administratore, kadangi ateityje gali atsirasti ir turto priklausančio šiam nepilnamečiam vaikui ir tą turtą bus būtiną tvarkyti.

Globėjui išaiškintina CPK 504 straipsnio 4 dalis, kad globėjas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su artimaisiais vaikui giminaičiais ir informuoti juos, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (CK 3.271 straipsnis). Vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 straipsniai). Globėjui išaiškintina įstatymų numatyta atsakomybė pagal CK 3.273 straipsnį.

VII. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Apribojus tėvų valdžią, jiems išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Kadangi apribojus tėvų valdžią atsakovams išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, išlaikymas iš atsakovų privalo būti priteistas.

Pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013 ir kitos).

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010 ir kitos). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010 ir kitos).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. Ž. 100,00 Eur materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai K. Ž., mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nors šalys neteikė įrodymų kokie yra vaiko poreikiai ir koks išlaikymo dydis per mėnesi yra reikalingas, patenkinti šiuos poreikius, tačiau akivaizdu, kad atsakovo dukrai K. Ž. augant išaugs ir jos poreikiai, tiek maisto, tiek aprangos, avalynės ir kt. Būtinos lėšos skirti sveikatai, laisvalaikiui, lavinimui, tinkamam augti sąlygų sukūrimui. Akivaizdu, kad vaikui augant, jo poreikiai keičiasi, auga, išlaidos, įvertinus nuolat augančias maisto produktų, kitų prekių, paslaugų kainas, didėja. Duomenų, kad E. V. turėtų specialių poreikių byloje nėra.

Iš Sodros duomenų bazės 2021 m. spalio 4 d. išrašo, matyti, kad atsakovas gauna šalpos senatvės pensiją, kuri sudaro 143,00 Eur per mėnesį.

Įvertinus šias aplinkybes spręstina, kad nurodyta suma yra reali ir būtina vaikui išlaikyti. Spręstina, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis – po 100 Eur iš atsakovo, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, yra pagrįstas ir jo mažinti nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas ieškovo reikalaujamo dydžio – po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas iš atsakovo V. Ž. nepilnametei dukrai K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t. y 2021 m. spalio 13 d., iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko globėja G. Č. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-88-548/2013, kuriuo L. P. buvo neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko K. Ž. atžvilgiu, o taip pat K. Ž. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtas V. Ž., apribojus tėvo valdžia V. Ž., keistina 2013 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-88-548/2013 dalis, kuria iš L. P. priteisto išlaikymo dukrai K. Ž. lėšų tvarkytoju paskirtas V. Ž. ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-88-548/2013 iš L. P. priteisto išlaikymo dukrai K. Ž. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina globėja G. Č..

Šioje byloje yra susidariusios 12,68 Eur procesinių dokumentu įteikimo ir siuntimo išlaidos valstybei. Kurios priteistinos iš atsakovo V. Ž., valstybei (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 282, 406-407 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko K. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti K. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ir paskirti K. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-88-548/2013 dalį, kuria K. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir nustatyti K. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su nuolatine globėja G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. Ž., (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikui K. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct), mokamų kasmėnesinių periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. spalio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti globėją G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės K. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir turto administratore.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-88-548/2013 dalį, kuria iš L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dukrai K. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoju paskirtas V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėj byloje Nr. N2-88-548/2013 iš L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dukrai K. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti globėją G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 12,68 Eur (dvylikos eurų 68 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.