Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei M. Č., trečiajam asmeniui O. B., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinės globos, rūpybos ir globėjo skyrimo, išlaikymo priteisimo, turto administratoriaus skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai.

Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius patikslintu ieškiniu prašo:

II. Atsakovės argumentai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė M. Č. yra nepilnamečių vaikų U. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. Č., gim. (duomenys neskelbtini) motina. Šių vaikų tėvas D. Č. mirė (duomenys neskelbtini).

Įvertinus visą ieškovo pateiktą medžiagą, teismo posėdžio metu šalių paaiškinimuose nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovė M. Č. nuo 2017 m. ir per visą šį laikotarpį iki šiol tinkamai motinos pareigų nepilnamečiams savo vaikams G. Č. ir U. Č. neatliko ir neatlieka, vengia jas atlikti, dėl savo kaltės, nesant jokių objektyvių priežasčių, nepriėmė ir nepriima siūlomos specialistų pagalbos. Problemos dėl kurių motina nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais-priklausomybės ligos, daromi tyčiniai nusikaltimai, problemų ignoravimas, pagalbos nepriėmimas yra nevienadienės ir ilgai trunkančios. Atsakovė M. Č. dėl savo kaltės tokiais veiksmais, tiek veikimu, tiek neveikimu, daro ypatingą žalą savo vaikų vystymuisi, nes yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo, visiškai nesirūpina savo vaikais, yra abejinga jų poreikiams, neturi jokios asmeninės atsakomybės ir sąmoningumo rūpintis savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to nepilnamečiai vaikai negali grįžti pas atsakovę. Tai sudaro pagrindą jai taikyti tėvų valdžios apribojimo institutą. Šiuo metu nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad atsakovės požiūris į savo vaikus dar gali pasikeisti. Dėl to atsižvelgiant į tai teismas laiko, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią M. Č. į jos nepilnamečius vaikus U. Č. ir G. Č.

IV. Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis).

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalyje), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Ieškovas prašo atsakovei M. Č. neterminuotai apriboti motinos valdžią į jos nepilnamečius vaikus U. Č. ir G. Č. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, į ieškinį nereagavo, nebendradarbiavo.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo paimti vaikai iš atsakovės M. Č., yra visiškai pagrįstai nustatytas nepilnamečių vaikų U. Č. ir G. Č. apsaugos poreikis, kadangi nepilnamečių vaikų motina M. Č. realiai vaikais nesirūpina mažiausiai nuo 2017 metų, nežino jų poreikių, neišlaiko, nesidomi, su jais nebendrauja, turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, yra nuteista už tyčinių nusikaltimų padarymą, nepriima jokios specialistų pagalbos, yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo, visiškai nesirūpina savo vaikais, yra abejinga jų poreikiams, neturi jokios asmeninės atsakomybės ir sąmoningumo rūpintis savo nepilnamečiais vaikais ir tai daro žalą savo vaikų auklėjimui ir vystymuisi bei kalia pavojų vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Objektyvių duomenų, kad susiklosčiusi padėtis, priklausanti nuo nepilnamečių vaikų atstovės pagal įstatymą- motinos M. Č.- pagerėjo ar gali pagerėti per protingai laiką, nėra.

Tokie atsakovės veiksmai ir neveikimas pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nedėjo, nededa ir neketina dėti pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, neteikia jiems išlaikymo, nesirūpina jais. Pakankamų ir svarbių priežasčių, kurios neleistų atsakovei M. Č. įgyvendinti savo kaip motinos pareigų, teismas nenustatė. Duomenų, kad atsakovė būtų suinteresuota keisti esamą padėtį ir siektų pati asmeniškai rūpintis savo nepilnamečiais vaikais – nėra. Teismas, išklausęs ieškovo atstovės, atsakovės atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu, išanalizavęs byloje pateiktus aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė neatliko ir neatlieka motinos pareigų savo nepilnamečiams vaikams G. Č. ir U. Č., visiškai nesirūpina savo vaikais, jų neišlaiko, neauklėja, jais nesidomi, yra abejinga jų poreikiams, daro žalingą įtaką vaikams savo neveikimu, daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir jų psichologinei būklei savo elgesiu ir žalingais įpročiais – priklausomybę narkotinėms medžiagoms, padarytais nusikaltimais ir kita. Atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų ir tokio elgesio nekeičia, nesiekia susigražinti savo vaikų.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė visiškai nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais, jų neaugina, neauklėja, neprižiūri, neišlaiko, neatlieka motinos pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, nekeičia gyvenimo būdo, dėl ko nepilnamečiai vaikai auga atskirti nuo motinos ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, teismas daro išvadą, kad yra visi pagrindai taikyti atsakovei neterminuotą motinos valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys), todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, atsakovei M. Č. neterminuotai apribotina motinos valdžia į vaikus: G. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir U. Č., gim. (duomenys neskelbtini).

Apribojus atsakovei motinos valdžią neterminuotai, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, ir be jos atskiro sutikimo nepilnamečiai vaikai gali būti įvaikinti. Tačiau atsakovei išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Motinos valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jeigu įrodoma, kad atsakovė pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

V. Dėl nepilnamečio vaiko nuolatinio rūpintojo, globėjo skyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio nustatyta tvarka teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaikų nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Ieškovė ieškiniu prašo nepilnamečiui G. Č. nustatyti nuolatinę rūpybą, o nepilnametei U. Č.- nuolatinę globą. Šių nepilnamečių vaikų nuolatinę rūpintoja ir globėja paskirti laikinąją globėją – O. B.. Ieškovo duomenimis, daugiau asmenų, norinčių rūpintis nepilnamečiais G. Č. ir U. Č. nėra. Vadovaujantis proceso kooperacijos ir ekonomiškumo principu bei atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, teismas nusprendė, kad tikslinga kartu su ieškiniu dėl motinos valdžios apribojimo išnagrinėti ir nepilnamečių vaikų nuolatinės rūpybos ir globos nustatymo bei nuolatinio globėjo paskyrimo klausimus.

CK 3.248 straipsnyje išdėstyti vaiko globos tikslai ir uždaviniai, o būtent, sudaryti vaikui sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. CK 3.271 straipsnis numato, kad vaiko globėjas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis institucijomis. Globėjas, priimdamas pareigą globoti vaiką, tampa vaiko atstovu pagal įstatymą (CK 3.240 straipsnio 1 dalis, 3.272 straipsnio 1 dalis), todėl privalo sudaryti tokias sąlygas, kokių reikia vaiko fizinei, dvasinei, protinei, dorovinei ir socialinei raidai (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį rūpintojų ar globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis).

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 14 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo be tėvų globos likusiam vaikui “ vaikams G. Č. ir U. Č. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta O. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir kartu su ja nustatyta laikinosios globos vieta. Nepilnamečiai G. Č. ir U. Č. gyvena kartu su laikinąja globėja jos namuose. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečiais vaikais pageidautų rūpintis kiti vaikų artimieji giminaičiai ar kiti fiziniai asmenys (CK 3.261 straipsnis) Šie vaikai jau apie 3 metus kartu gyvena su močiute O. B., kuri išlaiko ir auklėja šiuos nepilnamečius vaikus. Vaikų ryšiai su laikinąja globėja ir jos šeima artimi. O. B. neteista, nebausta administracine tvarka. Jos sveikatos būklė leidžia būti vaikų globėja ir šis asmuo yra tinkamu asmeniu globoti nepilnamečius vaikus – savo anūkus G. Č. ir U. Č.. (Duomenys neskelbtini) pateiktoje informacijoje nurodoma, kad O. B. tinkamai vykdo laikinosios globėjos pareigas ir gali užtikrinti vaikų interesus. Vaikų globos (rūpybos) priežiūros akte nurodoma, kad vaikai apie globėją atsiliepia gerai, jiems patinka gyventi globėjos namuose.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nepilnametei U. Č., gim. (duomenys neskelbtini), likus be tėvų globos nustatytina nuolatinė globa, o nepilnamečiui G. Č., gim. (duomenys neskelbtini) likus be tėvų globos nustatytina nuolatinė rūpyba (CK 3.251 straipsnis, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas). Nepilnamečių U. Č. ir G. Č. nuolatine globėja ir rūpintoja skirtina O. B. bei nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su nuolatine globėja ir rūpintoja O. B. (CK 3.265 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Globėjui išaiškintina CPK 504 straipsnio 4 dalis, kad globėjas ir rūpintojas privalo: 1) užtikrinti vaikų fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaikų sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaikus; 4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikams bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaikų interesams; 6) palaikyti ryšius su artimaisiais vaikams giminaičiais ir informuoti juos, jeigu jie to pageidauja, apie vaikų vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaikų laisvalaikiu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaikus savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (CK 3.271 straipsnis). Vaikų globėjas yra vaikų atstovas pagal įstatymą ir gina jų teises ir teisėtus interesus. Vaikų globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaikus iš bet kurių asmenų, laikančių juos pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Globojamų vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaikų globėjas ir rūpintojas uzufrukto teise ir tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 straipsniai). Globėjui ir rūpintojui išaiškintina įstatymų numatyta atsakomybė pagal CK 3.273 straipsnį.

VII. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Apribojus motinos (tėvo) valdžią, jiems išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Kadangi apribojus tėvų valdžią atsakovei išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus, išlaikymas iš atsakovės privalo būti priteistas.

Pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti motina (tėvas yra miręs) proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkrečius vaikų poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaikų vystymosi sąlygas. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaikus suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaikų teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010 ir kitos). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010 ir kitos).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės M. Č. po 200,00 Eur materialinį išlaikymą nepilnamečiams G. Č. ir U. Č., mokam kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nors šalys neteikė įrodymų kokie yra vaikų poreikiai ir koks išlaikymo dydis per mėnesi yra reikalingas, patenkinti šiuos poreikius, tačiau akivaizdu, kad atsakovės vaikams augant išaugs ir jų poreikiai, tiek maisto, tiek aprangos, avalynės ir kt. Būtinos lėšos skirti sveikatai, laisvalaikiui, lavinimui, tinkamam augti sąlygų sukūrimui. Akivaizdu, kad vaikams augant, jų poreikiai keičiasi, auga, išlaidos, įvertinus nuolat augančias maisto produktų, kitų prekių, paslaugų kainas, didėja. Duomenų, kad nepilnamečiai vaikai G. Č. ir U. Č. turėtų specialių poreikių byloje nėra.

Iš VSDFV duomenų bazės 2022-03-24 išrašo matyti, kad M. Č. nedirba, iš Užimtumo tarnybos duomenų bazės 2022-03-24 išrašo matyti, kad atsakovei M. Č. darbo paieška nutraukta 2022-02-24 be teisės registruotis 6 mėnesius, nes atsisakė siūlomo darbo be pateisinamos priežasties. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazės 2022-03-24 išrašo matyti, kad apie M. Č. neįgalumą duomenų nėra. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų apie atsakovės M. Č. turimą turtą ar turimus skolinius įsipareigojimus. Atsakovė tokių duomenų teismui taip pat nepateikė.

Įvertinus šias aplinkybes spręstina, kad nurodyta suma yra reali ir būtina vaikams išlaikyti. Spręstina, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis – po 200 Eur iš atsakovės kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, yra pagrįstas ir jo mažinti nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas ieškovo reikalaujamo dydžio – po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas iš atsakovės M. Č. nepilnamečiams G. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir U. Č., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikyti nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y 2022 m. balandžio 7 d., iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaikų rūpintoja ir globėja O. B. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis).

Šioje byloje yra susidariusios 33,39 Eur procesinių dokumentu įteikimo ir siuntimo išlaidos valstybei. Kurios priteistinos iš atsakovės M. Č., valstybei (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 282, 406-407 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovei M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) į jos nepilnamečius vaikus: U. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti U. Č. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę rūpybą.

Skirti U. Č. nuolatine globėja, o G. Č. nuolatine rūpintoja O. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti U. Č. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su nuolatine globėja ir rūpintoja O. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių vaikų U. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant nuolatinę globėją ir rūpintoją O. B.

Priteisti iš atsakovės M. Č. valstybei 33,39 Eur (trisdešimt tris eurus ir 39 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.