Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. LK-N-90 netaikyti nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos - galutinė bausmė 12 metų 1aisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendis: už BK 260 straipsnio 3 dalį pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirta 5 metai laisvės atėmimo, už BK 199 straipsnio 3 dalį paskirta 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos - galutinė bausmė 5 metai laivės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 26 d., bausmės pabaiga – 2027 m. birželio 27 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. vasario 11 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-90 netaikyti nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, mažai deda pastangų dinaminių veiksnių šalinimui. Fiksuojamas nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis. Siekia atrasti savo kaltę pateisinančių aplinkybių, išlieka paviršutiniškas. Oficialaus darbo patirtis itin trumpa, epizodinė. Siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas - o planų neturi, ribotos darbingumo galimybės. Nuostatos į darbą nėra tiesiogiai neigiamos, tačiau kalbėdamas apie darbą linkęs minimalizuoti jo reikšmę ir naudą. Dalyvauja resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones. Tačiau nuteistojo individualiame plane nenumatytos priemonės skirtos valdyti tokius išskirtus dinaminius kriminogeninius veiksnius: lėšų valdymo sunkumai, negebėjimas atpažinti problemas, tinkamų. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdama laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam R. B., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus pirminį nuteistojo R. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, tačiau atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); būdingas teisės pažeidimų modelis), kurių korekcija nėra galima, nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu buvo nustatytas vienas apsauginis veiksnys (šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje), tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis jau buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, jam buvo skirta švelnesnė bausmė (areštas), tačiau tai nesulaikė jo nuo pastarųjų nusikaltimų, kurie taip pat susiję su disponavimu narkotikais su tikslu platinti bei kontrabanda. Todėl manytina, kad pernelyg trumpas bausmės atlikimas, atlikus tik pusę šios bausmės dydžio, kuomet galimas lygtinio paleidimo taikymas, neatitinka bausmei keliamų tikslų ir gali skatinti vėl nusikalsti. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis kalinimo metu buvo skatintas tik vieną kartą (2023 m. lapkričio 16 d.). Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią galėtų grįžti gyventi lygtinio paleidimo atveju, įkalinimo įstaigoje mokosi, dirbti negali dėl prastos sveikatos (darbingumo lygis 25 procentai), palaiko ryšius su artimaisiais (mama, dukromis, anūkais), su jais bendrauja priklausančių skambučių pagalba, dukros padeda finansiškai, yra lankomas pasimatymų metu. Pagal sveikatos galimybes dalyvauja įvairiuose įstaigoje organizuojamuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Tokiu būdu nuteistasis siekia valdyti kriminogeninius poreikius susijusius su jo nusikalstamumu. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nepažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, drausmine tvarka nebaustas. Vis tik, teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nekelia abejonių teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, kurie akcentuojami skunde ir aptariami Komisijos nutarime, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakankama daryti išvadai, kad R. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis buvo perkeltas bausmės atlikti iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, buvo vieną kartą skatintas. Sutiktina su prokuroro argumentu, kad aplinkybė, jog nuteistasis jau pasiekė vieną iš rekomenduojamų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių ir jau atlieka bausmę lengvojoje grupėje, nuteistojo padėties nesunkina, o siekiamų resocializacijos plane numatytų priemonių nedaro neįgyvendinamomis, priešingai tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra veiksminga.

Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Šiuo atveju, nuteistasis vertinimo metu kalbėdamas apie nusikalstamą veiką kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, tačiau siekia atrasti savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Analizuodamas savo gyvenimo situaciją, nuteistasis išlieka paviršutiniškas bei stokojantis atviro bei gilesnio savo situacijos analizavimo. Nuteistasis geba atpažinti tam tikras problemas su kuriomis susiduria, tačiau nėra linkęs analizuoti vidinių priežasčių, kurios gali būti susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Siekdamas finansinės naudos dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes, mąsto apie pasekmes, tik atsižvelgdamas į savo poreikius. Kalbėdamas apie save nurodo, jog yra „mylintis, padedantis“, tačiau koreguotinų savo asmens savybių neišskiria. Stebima, jog asmeniui trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių, kritiškumo savo paties atžvilgiu. Darytina išvada, kad nuteistasis praeityje rinkosi netinkamus turimų problemų sprendimo būdus arba iš viso jas vengė spręsti, kadangi neįvertindavo neigiamų savo elgesio pasekmių, o susikoncentruodavo į savo poreikių patenkinimą, ir šios aplinkybės, jas įvertinus dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie turi būti koreguojami, kontekste, iš esmės vis dar neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Sutiktina su prokuroro argumentais, kad R. B. serga onkologine liga, tačiau prie skundo pateikiami dokumentai yra 2021 metų, kurie jau buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 5 d. nuosprendyje, kuriame nurodyta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme gauti duomenys apie nuteistojo R. B. sveikatos būklę nepatvirtina, kad liga, kuria R. B. susirgo, atitinka Sunkių nepagydomų ligų sąraše (patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“) esančių ligų kriterijų. Ekspertizės akte Nr. EKG 36(136)/2022(01) nustatyta, kad R. B. buvo diagnozuota dauginė mieloma IgG/kappa III stadija (R-ISS); labai gera remisija po atliktos autologinės kamieninių ląstelių transplantacijos. Nors dauginė mieloma yra įtraukta į Sunkių nepagydomų ligų sąrašą (1 priedo 3.9 punktas), tačiau prie šios ligos nurodytos ir būtinos sąlygos, kurioms esant ši liga būtų laikoma sunkia nepagydoma, dėl kurios asmeniui būtų sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę. Ekspertinio tyrimo, atlikto 2022 m. rugpjūčio 10d., metu, aktas surašytas 2022 m. lapkričio 22 d. (pastaba - akte nurodyta surašymo data 2021 m. lapkričio 22 d.) nustatyta, kad R. B. sveikatos būklė, sergant minėta liga, neatitinka kartu numatytų būtinųjų sąlygų, todėl konstatuota, kad dabartinė jo sveikatos būklė neatitinka aukščiau minėto ligų sąrašo kriterijų. Taip pat nustatyta, kad R. B. tyrimo metu stacionarinis gydymas nereikalingas, rekomenduojamas profilaktinis gydymas, jis gali atlikti laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas Viačeslavas Kolomiecas patvirtino duotą išvadą, nurodė, kokiais medicininiais duomenimis remiantis ir kokių sričių specialistų tyrimas buvo atliktas bei padarytos atitinkamos išvados. Byloje duomenų, kad bausmės atlikimo įstaigos neužtikrintų būtinosios pagalbos R. B. suteikimo ir tinkamos jo sveikatos priežiūros, nėra. Laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą užtikrina pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai, taip pat jiems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 2 ir 4 dalys). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsiradus pagrindui, atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas gali būti sprendžiamas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje. Todėl darytina išvada, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausme garantuojama reikalinga bei visapusiška sveikatos priežiūra ir būtinos medicininės paslaugos teikiamos, o pasikeitus dabartinei R. B. sveikatos būklei, klausimas dėl to ar ne per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, gali būti sprendžiamas pakartotinai. Vien tik ši nuteistojo sveikatos būklė ar vyresnis amžius nesudaro pagrindo skirti R. B. bausmę, nesusijusią su asmens laisvės suvaržymu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo metu nėra duomenų apie pasikeitusią nuteistojo R. B. sveikatos būklę dėl ko nuteistasis objektyviai negalėtų atlikti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Skunde nurodytos aplinkybės buvo žinomos jau 2023 m. sausio 5 d. Lietuvos apeliaciniam teismui priimant nuosprendį ir skiriant nuteistajam bausmę, kuriame buvo konstatuota, kad R. B. gali atlikti laisvės atėmimo bausmę. Teismui pateikti papildomi rašytiniai dokumentai: šeimos gydytojos 2025 m. vasario 21 d. medicinos dokumentų išrašas bei 2024 m. lapkričio 26 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikos ambulatorinio apsilankymo pas gydytoją nefrologą aprašymas, minėtuose medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta naujų būklių ar ligų, kurios nebūtų žinomos seniau ir būtų įrašytos į Sunkių nepagydomų ligų sąrašą, tai reiškia, kad aplinkybės, nuo to laiko, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 5 d. priėmė nuosprendį ir paskyrė R. B. laisvės atėmimo bausmę, nėra pasikeitusios ir jos buvo išsamiai išnagrinėtos Lietuvos apeliaciniame teisme.

Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės interesą į saugią aplinką, tai yra į lūkestį, kad asmenys laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad R. B. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos. Ir nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinus neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, vis dar yra ženkli. Todėl spręstina, jog tolimesnis bausmės atlikimas vis dar tęstinas įkalinimo įstaigoje, siekiant visapusiškai įgyvendinti skirtos bausmės tikslus, kurių vienas paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį taip, kad ateityje jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o šiuo atveju, šis tikslas bus pasiektas, tik nuteistajam bausmės atlikimą tęsiant struktūruotoje aplinkoje ir savo elgesiu įrodant, jog jis gali būti paleistas lygtinai ir tokiu atveju laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo R. B. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. LK-N-90 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. B. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.