Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. J., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

2025 m. sausio 17 d., apie 07.35 val., Vilniuje, ties Konstitucijos prospekto pastatu Nr. 29, vairuojamu automobiliu „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš T. Narbuto, Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių bei Konstitucijos prospekto žiedinės sankryžos įvažiuodamas į vienos eismo krypties trijų juostų, Ukmergės gatvės kelią, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, taip pat imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, tai yra, iš žiedinės sankryžos įvažiuodamas į Ukmergės gatvės kelią ir priartėjęs prie iškart už sankirtos įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis, neįsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, dėl ko tęsdamas važiavimą vairuojamu automobiliu partrenkė jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja per Ukmergės gatvės kelio važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją L. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad atsiprašo dėl įvykio. Paaiškino, kad praeitų metų sausio 17 dieną apie 7.30 val. iš namų vyko į darbą. Važiavo automobiliu Subaru Legacy, automobilis buvo tvarkingas, draustas, su technine apžiūra, buvo blaivus. Oro sąlygos buvo prastos, lijo, naudojo priekinio lango valytuvus, matomumas buvo prastas, tamsus paros laikas, asfaltas šlapias. Važiavo apie 40 km/h, važiavo T. Narbuto g., Geležinio Vilko g., Ukmergės g. bei Konstitucijos pr. žiedine sankryža, žiedu važiavo 2-ąja juosta iš trijų, išvažiavo iš žiedo į gatvę, kuri išsišakojo į Geležinio Vilko g., Ukmergės g., nereguliuojama pėsčiųjų perėja priekyje, gatvė buvo apšviesta, eismas buvo intensyvus, važiavo paskui kitus automobilius. Išvažiuojant iš žiedo važiavo 2-ąja eismo juosta, reikėjo persirikiuoti į pirmą iškart už perėjos, taigi sekundę žiūrėjo į perėją, sekundę žiūrėjo į mašinas, kad persirikiuoti ir nepamatė, kad per perėją eina žmogus. Važiuodamas per perėją, pajuto smūgį į automobilio priekį, staigiai stabdė, suprato, kad partrenkė žmogų. Jį ištiko šokas, paėmė telefoną ir skambino į greitąją, pranešė apie įvykį. Partrenkta moteris gulėjo ant gatvės, antroje kelio juostoje, apie 5-15 metrų atstumu priekyje. Prie moters priėjo kalbėdamas su greitosios pagalbos operatoriumi. Moteris buvo sąmoninga. Pirmieji į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, po to greitoji medicinos pagalba. Mano, kad nepamatė nereguliuojama pėsčiųjų perėja einančios moters dėl prasto matomumo. Dėl padaryto eismo įvykio labai gailisi, dar kartą nori atsiprašyti, ir prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Turi (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, eismo įvykių neturėjo. Įvykio dieną, matomumas buvo prastas, lijo, tamsus paros metas, rytas, sausio mėnuo, važiavo apie 40 km/h, eismas buvo intensyvus, važiavo tokiu greičiu, kokiu važiavo ir pats eismas, tai neatrodė tuo metu, kad greitis yra rizikingas. Paaiškino, kad laiduotoja yra jo (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Santykiai labai geri, tikrai sutaria, viskas yra tvarkoje, jos nuomonė labai reikšminga, dėl bet kokių aspektų, šeimyniniais klausimais visą laiką diskutuoja, tai tas žmogus, pas kurį visada eina teirautis, atsižvelgia į juos nuomonę. Eismo įvykis – pirmas jo gyvenime, ir stažas nemažas. Po eismo įvykio iš viso kurį laiką nevairavo, dabar tamsiu paros metu iki šiol nesėda už vairo. Jo (duomenys neskelbtini) turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau nevairuoja, nenori. Apie eismo įvykį pirmiausiai pranešė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasakė, kad nesijaudintų, svarbu, kad nukentėjusioji tvarkoje, apsidžiaugė, kad streso būsenoje pavyko suvokti, kad reikia skambinti pagalbai. Atsakydamas į prokuroro klausimus nurodė, kad važiavo antrąja juosta, reikėjo persirikiuoti į pirmą. Ta pėsčiųjų perėja pažįstama, žinojo, kad yra perėja, tačiau nukentėjusiosios nepastebėjo iki susidūrimo. Nukentėjusioji judėjo kryptimi iš kairės į dešinę. Paaiškino, kad jam pavyko susisiekti su tyrėja, išreiškė norą bendrauti su nukentėjusiąja. Tyrėja bandė ir bendravo su nukentėjusiąja, ji neprieštaravo, kad jis su ja susisiektų, tyrėja buvo kaip tarpininkas. Skambino kelis kartus, atsiprašinėjo ir reiškė bet kokią galimą pagalbą. Nurodė, kad pagalbos buvo atsisakyta. Natūralu, kad nenorėjo iš jo pagalbos. Supranta. Atsakydamas į atstovo advokato klausimus nurodė, jog kadangi neturėjo jokių nukentėjusios kontaktų, visame susitikime tarpininkavo tyrėja, kai tyrėja suteikė kontaktus, iškarto susisiekė su nukentėjusiąja. Tai buvo apie mėnuo po eismo įvykio. Su nukentėjusiąja bendravo daugiau nei vieną kartą. Atsakydamas į gynėjos advokatės klausimus nurodė, kad pėsčioji neturėjo šviesą atspindinčių elementų. Su (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) metų, kartu nuo (duomenys neskelbtini) metų. (duomenys neskelbtini) iki atostogų dirbo bendrovėje, ten ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. Darbo specifika yra susijusi su įvairių (duomenys neskelbtini) ruošimais, tikrai atsakingas darbas. Atsakydamas į nukentėjusiosios klausimus, nurodė, kad nepastebėjo atšvaito įvykio metu ir priėjus po eismo įvykio taip pat nepastebėjo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. A. parodė, kad įvykis įvyko 2025 m. sausio 17 d. jai einant į darbą. Ėjo įprastu savo keliu, dirba šiek tiek toliau nei įvyko įvykis, gal lieka 10 minučių ėjimo, bet ji mėgsta visada pasivaikščioti prieš darbą, ir tikrai nevėlavo, nebėgo. Praėjo dvi pėsčiųjų perėjas ir buvo paskutinė pėsčiųjų perėja, kur pradėjo eiti ir matė, kad iš žiedo važiuoja automobilis, kuris gana greitai važiavo ir ji sustojo. Tas automobilis ją apvažiavo, palydėjo jį akimis ir suprato, kad ją apakino šviesos. Tai buvo automobilis, kuris partrenkė. Atsidūrė ant automobilio, po to kažkaip apsuko, gal dar vienas smūgis buvo, nes tolokai atsidūrė nuo automobilio. Gulėjo, nesikėlė, suprato, kad du smūgius gavo į koją ir stuburą. Tam tikrą laiką niekas prie jos nebuvo priėjęs. Tikrai jautėsi kažkaip niekaip, nežino, kiek praėjo minučių, priėjo vyras ir paklausė kaip jaučiasi, paklausė, ar jis yra tas žmogus, kuris partrenkė, atsakė, kad ne ir parodė žmogų, matyt tas. Paprašė jo surasti telefoną, nes daiktai buvo išmėtyti, iš rankinuko viskas iškrito, telefonas, batai buvo kažkur toli. Jis surado telefoną, pirmiausia paskambino sūnui, po to paskambino į darbą. Tas žmogus pasakė, kad paskambino į greitąją, susirinko daug žmonių. Čia buvo sakoma, kad priėjo prie jos kaltinamasis, bet iš tikrųjų, jeigu pasiklausyti įrašus, tai buvo skambinta į greitąją ir kai su operatore buvo kalbėta, operatorė klausė, kaip jaučiasi nukentėjusioji, žmogus pasakė, kad nežino, tada operatorė pakeltu balsu pasakė, kad prieitų ir paklaustų ir tik tada buvo prieita ir paklausta. Greitoji išvežė, atliko viską, ką reikėjo, paguldė į ligoninę. Paguldė penktadienį, išrašė trečiadienį. Visą tą laiką keltis negalima buvo. Paaiškino, kad ji – sveika moteris, kuri viską galėjo pasidaryti pati, staiga pradėjo priklausyti nuo kitų žmonių. Nurodė, kad pirmiausia tai buvo ligoninėje, bet reikėjo grįžti į namus, tą grįžimą prisimena kaip siaubo filmą, kadangi nebuvo vaikščiojanti, iki automobilio atvežė, bet pasikelti į 8 aukštą, buvo siaubinga, rėkė taip, kad prisimena tą rėkimą iki dabar. Visą tai artimieji matė, tai buvo siaubinga. Gydytoja pasakė, kad turi atsikelti nors vieną kartą per dieną ir nueiti iki tualeto. Jos ėjimas turėtų būti trumpas, bet 2 minutės užtrukdavo 20 minučių. Per tą ėjimą alpdavo ir buvo kviesta greitoji, ruošėsi vežti ir vėl guldyti, bet atsisakė, nes negali iškęsti tų skausmų. Gerdavo nuo skausmo vaistus ir atsisakė. Tada patarė kreiptis į polikliniką, pas ją vaikščiodavo slaugytoja, kuri suleisdavo vaistus, padėdavo, kadangi gyvena viena, su vaikais, turi (duomenys neskelbtini) vaikus, vienas yra (duomenys neskelbtini), kita studijuoja (duomenys neskelbtini), visa ta – našta, kuri buvo jai ant pečių, viskas atsiteko jos mamai, ji gyvena (duomenys neskelbtini), bet kitame rajone, ji gyvena (duomenys neskelbtini), mama – (duomenys neskelbtini). Mama kiekvieną dieną važiuodavo pas ją, prižiūrėdavo ją ir vaiką, eidavo į polikliniką, pas gydytoją, į parduotuvę, moteris, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metai, tai tikrai buvo iššūkis. Paaiškino, kad visą tą laiką negalėjo praustis, nei galvos išplauti neįmanoma. Po pusantro mėnesio ją siuntė į reabilitaciją. Po jos išvažiavimo, mamai buvo jau sunku. Iškvietė dukrą iš (duomenys neskelbtini), ji turėjo nutraukti savo mokslus, kad galėtų padėti. Jos mamą išvežė į ligoninę. Ji išvažiavo vasario pabaigoje. Kai buvo minėta, kad buvo su ja susisiekta, nukentėjusiosios teigimu, buvo susisiekta kovo 12 dieną. Buvo skambutis, matė, kad nepažįstamas numeris, atsiliepė, ten buvo vyras, pradėjo teirautis dėl sveikatos, nelabai suprato, kas jis yra, bet logiškai suvokė, kad tikriausiai žmogus, kuris padarė avariją. Paklausė, ar čia jis, atsakė taip, paklausė, kuo jis gali padėti. Taip, ji atsisakė, nes ta pagalba, kuri buvo reikalinga, ji tikrai buvo reikalinga jos mamai, turėjo įvykti seniai, kuo jis gali padėti, jeigu ji jau yra sanatorijoje. Žmogus net nepaklausė, ar ją gali pavežti į sanatoriją, turėjo sumokėti draugams pinigus, kad ją nuvežtų. Grįžo kovo 23 dieną, kovo 24 dieną ruošėsi į polikliniką, jau galėjo su ramentais vaikščioti, prieš polikliniką vėl buvo paskambinta ir paklausta kaip jaučiasi, pasakė, kad dabar ruošiasi į polikliniką ir kad paskambintų vėliau, paskambino vasaros pradžioje ir tai suprato, kad tik dėl to, nes tyrėja pasakė, kad visa byla yra perduota į teismą. Paklausus, kodėl tiek laiko neskambino, nieko neatsakė. Negali pasakyti, kad domėjosi ir rūpinosi ir, kad buvo parašyta, cituoja ,,iš karto po įvykio buvo atsiprašyta‘‘, tai yra netiesa ir tą nuoskaudą jaučia iki dabar. Svetimi žmonės padėjo daug daugiau, nei žmogus, kuris turėjo padėti. Grįžus iš reabilitacijos, šiai dienai ji jau praėjo 4 reabilitacijas ir dar viena yra paskirta. Vasarą reabilitaciją turėjo jau (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), bet tuo metu jai pasakė, kad gali važiuoti tik rugpjūčio pabaigoje ir norėjo paprašyti pažįstamų, kad jie pasiteirautų, viena iš pažįstamų jai sutvarkė ir buvo (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Atstumas (duomenys neskelbtini) yra nemažas, žmogui su ramentais tai yra sunku, kvietėsi ir taksi, ir autobusais važiavo. Turėjo sumokėti už savo keliones ir nėra tokio autobuso, kad įliptų ir išliptų, vis tiek yra persėdimai, tai irgi ją vargino. Ji gydosi iki dabar, nors jau po savaitės bus metai. Iš tikrųjų jos gyvenimas pasikeitė: ji – žmogus, kuris mėgsta keliones, dėl stuburo skausmų negali keliauti, patyrė nepatogumus ir darbe, nors yra (duomenys neskelbtini), bet privalo visą laiką stovėti. Greičiau eiti tai gali, bet bėgti, tūpti negali, turi prašyti vaiko. Ji pati yra (duomenys neskelbtini) ūgio, turi nemažai avalynės ant kulno, turėjo visą avalynę ir būdą pakeisti. Nežino, kiek čia truks viskas. Paaiškino, kad ant kelio, kur buvo patirtas pagrindinis smūgis, yra hematoma, tas skausmas, kuris eina iš tos vietos, jaučiamas iki dabar. Nurodė, kad šiai dienai liko nugaros skausmai, kai buvo skausmai namuose, tai galėjo atsigulti, dabar kai dirba, tokios galimybės neturi, turi kentėti. Kelio skausmai sumažėjo, bet užeina tokie stiprūs, kurie trunka tam tikrą laiką ir nepraeina. Paaiškino, kad vaistai yra skiriami nuo skausmo. Kadangi gulėjo visą laiką, širdies veikla pasikeitė. Kai atsistojo ant savo kojų, tai jos pulsas siekė 140. Vaistai buvo išrašyti, ji juos vartoja iki dabar, draudimas atmetė už tą vaistą mokėjimą, tikrai su širdim yra prastai. Iki tol su širdim nieko nebuvo. Kreipėsi pas gydytojus iki to dėl širdies, bet ne dėl pulso. Būdavo, kad skaudėdavo, jei bėgiodavo ilgai, bet stovint tokio pulso nebūdavo. Nedarbingume buvo 8 mėnesius, dirba 4 mėnesius. Privalo dirbti, turi išlaikyti šeimą, bet krūvis yra nemažas darbo, jaučiasi skirtumas, kaip ji dirbo prieš ir dabar. Atsakydama į prokuroro klausimus nurodė, kad jos gydymas dar laukia. Daugiausia dėl moralinės žalos, pirmiausia reikia suprasti tai, kad kai ji gulėjo, vaikas išeidavo į mokyklą ir ji likdavo viena, ir tos sauskelnės įvairios, ji turėjo kentėti, laukti, kai ateis mama ir pakeis. Suvokė, kad reikia dar ne tik ką skirs poliklinika, bet ir papildomi masažai, visą tai susikaupė, neaišku, kiek gydysis ir kiek tai truks, ta moralinė žala buvo patirta, ir tikrai atitinka tokią sumą. Atsakydama į atstovo advokato klausimus nurodė, kad ligoninėje operatyviai viską padarė. Tai buvo penktadienis, žinoma, kad ją jau apžiūrėjo, iki pirmadienio turėjo laukti, nes buvo pasakyta, kad pirmadienį bus nuspręsta, ar reikalinga operacija, buvo pagamintas įtvaras stuburui, su kuriuo vaikščiojo 2 mėnesius. Pasakė, kad galima daryti dubens operaciją, bet pažiūrės, kaip jai seksis, operacija buvo atidėta, tie skausmai ir rėkimas buvo dėl dubens sužalojimo. Buvo įvairios procedūros, alpdavo net ligoninėje, tikrai suteikta buvo ta pagalba. Iki įvykio sportuodavo dėl savęs, visada išbėgdavo į mišką bėgioti, per tą laikotarpį net eiti negalėjo. Dabar tas sportas yra privalomasis, kadangi yra tam tikrų veiksmų, kurie padėtų atsistatyti, negali to pavadinti sportu, kadangi tai pratimai, kurie padeda atsistatyti. Nurodė, kad jos koja nelanksti, laiptais gali eiti tik pristatomuoju žingsniu. O ypač sunku, kai reikėjo praustis, įlipti ir išlipti iš vonios tikrai buvo iššūkis. Vonia yra aukšta, pakelti negali kojos, o nusilenkti, koja nėra tokia lanksti, kokia ji turėtų būti, kažkokiu būdu turi atsisėsti paimti kažką. Bažnyčioje iki dabar negali atsiklaupti. Bėgiodavo prie namų, miške, turi lazdas, su lazdomis vaikščiodavo, nevaikščiojo į sporto salę. Vaikščiodavo su lazdomis vakarais, bėgiodavo dažniausiai nuo penktadienio iki sekmadienio, kadangi krūvis didelis darbe.

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja A. J. parodė, kad ji yra J. J. (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini). Santykiai jų šilti, tvirti, susipažino (duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) metų. Yra (duomenys neskelbtini) dėl to, kad turi tas pačias vertybes, augina taip ir (duomenys neskelbtini). Taikiai sutaria šeimoje. Abu eina atsakingas pareigas, taip pat yra svarbus visuomeninis gyvenimas. Dabar yra (duomenys neskelbtini). Tačiau prieš tai užėmė jau aukštesnes pareigas, dirbo su dideliais klientais, su didelių įmonių valdybomis, ruošė dokumentus, kuriuose buvo svarbūs duomenys, turėjo daug rimtų atsakomybių. J. ir jai pats svarbiausias dalykas yra šeima. Mano, kad norėdami vienas kitą paskatinti ir siekti tą šeimą išlaikyti, vienas kitu pasitiki, daro įtaką vienas kitam. Bendrauja visais klausimas. Daug tariasi. Visą laiką atsižvelgia, gal kartais pasikoreguoja pagal save, bet atsižvelgia visą laiką. Nurodė, kad iš karto parašė žinutę, kad partrenkė žmogų ir grįš namo. Buvo tik išvažiavęs į darbą. Parašė, nes (duomenys neskelbtini) rytais ilgai miega. Paaiškino, kad įvykio metu žodžiu nebendravo, bet grįžo maždaug pusvalandžio bėgyje, po žinutės. Išsigando kartu, galvojo kaip susisiekti, neturėjo jokių kontaktų. Nurodė, kad jis pats skambino, rado numeriuką, gal bylose. Atsakydama į prokuroro klausimus paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą turi, bet vairuoja retai. Jau antri metai gauna išmokas, tačiau jau reikėtų ir papildomos pagalbos finansiškai. Atsakydama į atstovo advokato klausimus nurodė, kad nevairuoja, nes baisoka. Baisu dėl eismo. Kai su dviračiu važiuoja, stengiasi tik dviračio linijomis. Atsakydama į gynėjos advokatės klausimus paaiškino, kad dar atidžiau dabar žiūri viską, į darbą nevažinėja, dirba iš namų. Paaiškino, kad jai pasakojo apie pokalbį. Sakė, kad paskambino atsiprašė, tikrai ne vieną kartą. Tik, kad keitėsi pokalbiai. Pirmą kartą kalbėjo, po to kaip ir nenorėjo kalbėti. Bet šiaip atsiprašė ir visą laiką siūlė pagalbą, tikrai pamena, nes kartais ji būdavo gretimai kambaryje, tai kažką girdėjo. Prašo be užstato atleisti nuo atsakomybės, kadangi yra (duomenys neskelbtini) jau antrus metus, turi dvi būsto paskolas, tų išlaidų turi daug. Nurodė, kad eismo taisykles žino, apie vairavimą nieko nekomentuoja, J. yra vienas atsakingiausių iš jos pažįstamų žmonių. Visada viską stebi, neturi ką pridėti. Kažkokių pagreitinimų, ar posūkių staigių nebūna, tai čia mano, kad sąlygos tokios buvo ir ryte stresas, tas darbas, kažkokie netyčia susidėjo keli papildomi niuansai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikų padarymo aplinkybės aiškios, prokuroras, gynėja ir nukentėjusiosios atstovas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. J. parodė, kad 2025 m. sausio 17 d., apie 7.30 val., Vilniuje, vairuojamu (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko iš namų į darbą. Važiavo vienas. Tuo metu dar buvo tamsus paros metas. Oro sąlygos ir matomumas buvo prasti. Silpnai lijo, dėl ko naudojo priekinio lango valytuvus. Asfaltuota kelio danga buvo šlapia. Apie 40 km/h greičiu važiavo T. Narbuto, Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių bei Konstitucijos prospekto žiedine sankryža. Žiedu važiavo antra eismo juosta iš trijų. Po to, jis iš žiedo įvažiavo į gatvę, kurios pavadinimo tiksliai įvardinti negali. Važiuodamas matė priekyje jo esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Gatvė buvo apšviesta miesto apšvietimu. Eismas buvo intensyvus, važiavo paskui kitus automobilius. Išvažiuojant iš žiedo yra trys kelio eismo juostos. Jis važiavo antrąja juosta, tačiau ketino persirikiuoti į pirmą. Rikiuotis į pirmą eismo juostą reikėjo iš karto už pėsčiųjų perėjos. Dėl minėtos priežasties jis sekundę žiūrėjo į perėją, o kitą sekundę – kaip persirikiuoti į pirmą juostą. Nepamatė pėsčiųjų perėja einančio žmogaus. Važiuodamas per perėją pajuto smūgį į automobilio priekinį „kapotą“, po ko staigiai stabdė. Supratus, kad partrenkė žmogų, jį ištiko šokas. Telefonu paskambino į „greitąją“ ir pranešė apie įvykį. Jo partrenkta moteris gulėjo ant kelio, antroje eismo juostoje, apie 5-15 metrų atstumu priekyje jo sustabdyto automobilio. Prie partrenktos moters priėjo, kai kalbėjo su greitosios pagalbos operatoriumi. Moteris buvo sąmoninga. Pirmieji į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, po to – greitoji medicinos pagalba. Mano, kad nepamatė nereguliuojama pėsčiųjų perėja einančios moters dėl prasto matomumo, be to, kaip minėjo, prieš pat įvykį žiūrėjo ne tik į perėją, bet ir kaip persirikiuoti į kitą eismo juostą. Supranta, kad privalėjo važiuoti taip, kad pastebėtų perėja ėjusią moterį. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Nukentėjusiosios jis atsiprašė telefonu, yra pasiruošęs jai atlyginti patirtą žalą. Jis psichiatro įskaitoje nėra registruotas, priklausomybių neturi (t. 1, b. l. 132-135).

2025 m. sausio 17 d. Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos vyresniosios tyrėjos E. K. tarnybiniu pranešimu, nustatyta, kad įvykio vietoje panaudojus alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo matuoklį (alkotesterį), buvo nustatyta, kad J. J. blaivus (t. 1, b. l. 45- 47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. A. parodė, kad 2025 m. sausio 17 d., apie 7.37 val., Vilniuje, vykdama į darbą, troleibusu atvažiavo į šalia buvusio Pedagoginio universiteto įrengtą „Švietimo Akademijos“ stotelę, kurioje išlipo. Nežino, kokia ten gatvė, galimai Konstitucijos pr. Po to ji, įprastu keliu ėjo į darbovietę. Ji perėjo dvi nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas ir sustojo prie trečiosios. Įsitikinusi, kad nėra automobilių, ji pradėjo perėja eiti į kitą kelio pusę. Beveik perėjos viduryje sustojo, kadangi pamatė, kad iš „žiedo“ link jos važiuoja automobilis. Jos manymu, automobilis važiavo per greitai, todėl sustojo laukdama tolimesnių automobilio vairuotojo veiksmų. Minėtas automobilis prieš perėją nesustojo, apvažiavo ją dešiniu šonu ir nuvažiavo toliau. Po to, ji pamatė iš šono šviesas, kurios ją apakino. Po sekundės ji jau buvo ant automobilio bamperio. Kaip suprato, ją partrenkė kitas automobilis, važiavęs iš paskos pirmajam, kuris prieš tai ją aplenkė. Negali nurodyti ją partrenkusio automobilio požymių, tai buvo šviesesnės spalvos transporto priemonė. Mano, kad šio automobilio vairuotojas jos nepastebėjo ar buvo užsiėmęs, tai yra kalbėjo telefonu. Pirmiausia ji pajuto smūgį į dešinės kojos kelią, po to užvirto ant automobilio „kapoto“. Ant „kapoto“ ją kažkaip apsuko, po ko ji jau nugara nukrito ant kelio. Dar lyg pajuto smūgį į nugarą. Nuo partrenkimo smūgio jos batai nukrito nuo pėdų. Sąmonės ji neprarado. Atrodė, kad ji ant kelio pragulėjo visą amžinybę. Prie jos priėjo vyriškis, kuris pasiteiravo, kaip ji jaučiasi, ar gali atsistoti. Pastarasis nurodė jau iškvietęs „greitąją“ ir policiją. Nurodžiusi, kad atsistoti negali, ji paprašė duoti jai jos telefoną. Paskambino sūnui ir į darbovietę, pranešė apie įvykį. Minėtas vyras pasakė jos nepartrenkęs, o sustojęs įvykio vietoje tik kaip įvykio liudytojas. Taip pat jis parodė į kiek toliau nuo jų stovėjusį vyrą ir pasakė, kad tikriausiai jis yra ją partrenkusio automobilio vairuotojas. Įvykio metu buvo normalios matomumo sąlygos, tai yra lietaus ir rūko nebuvo, be to, nereguliuojama perėja buvo apšviesta. Įvykio metu ji vilkėjo žieminę žalios spalvos striukę. Ant striukės dešinės rankovės buvo gamyklinis nedidelis, maždaug 2-3 cm atšvaitas. Atskiro atšvaito ji neturėjo nei ant striukės, nei ant rankinės. Eismo įvykio metu patyrė tris kaulų lūžius, tai yra, nugaros, dubens ir kelio. Civilinį ieškinį pareikš vėliau. Ją partrenkęs vyriškis telefonu jos atsiprašė. Taip pat jis klausė, kaip ji jaučiasi, teiravosi, kuo gali padėti. Jis jai paskambino tik šios apklausos išvakarėse (t. 1, b. l. 76-79; 80).

Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad L. A. eismo įvykio metu buvo blaivi (jos kraujyje etilo alkoholio nerasta) (t. 1, b. l. 49).

Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (pateikta įvertinus medicininių dokumentų duomenis), nustatyta, kad L. A. eismo įvykio metu patyrė juosmens antro slankstelio kompresinį lūžį, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžius, dešinio šeivikaulio galvos lūžį. Nustatyti sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl lūžių nukentėjusiosios sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 61,62).

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu nustatyta, kad 2025 m. sausio 17 d., eismo įvykis kilo Vilniuje, T. Narbuto, Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių bei Konstitucijos prospekto žiedinėje sankryžoje, tiksliau – Ukmergės gatvės važiuojamojoje kelio dalyje, iškart už žiedinės važiuojamųjų dalių sankirtos įrengtoje horizontaliuoju kelio ženklinimu ir kelio ženklais pažymėtoje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Prieš perėją (žiūrint nuo žiedinės gatvių sankirtos pusės) dar įrengta dviračių pervaža. Šioje Ukmergės gatvės kelio vietoje nustatytas vienos krypties eismas, tai „išvažiavimas“ į žiedinės sankryžos, kurį sudaro trys eismo juostos (bendras plotis – apie 11,4 metrų). Ties eismo įvykio vieta nustatytas maksimalus leistinas 50 km/h greitis. Eismo įvykio metu J. J. vairuotas automobilis „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo Ukmergės gatvės kelio važiuojamosios dalies antroje eismo juostoje (nežymiai priekiniu kairiuoju kampu įvažiavęs į trečiąją eismo juostą), apie 4 metrų atstumu už pėsčiųjų perėjos (žiūrint nuo žiedinės gatvių sankirtos pusės). Automobilis buvo apgadintas, t. y. automobilio variklio dangtis, jo vidurinėje dalyje buvo įlenktas (t. 1, b. l. 28-38; 14-24).

Ikiteisminio tyrimo nustatyta, kad 2025 m. sausio 17 d. eismo įvykio metu J. J. vairuotas automobilis „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo draustas draudimo bendrovėje „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas (t. 1, b. l. 9).

II. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į KET, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

KET 30 punkte įtvirtinta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Teismo vertinimu, kaltinamojo J. J. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad atsiprašo dėl įvykio. Paaiškino, kad praeitų metų sausio 17 dieną apie 7.30 val. iš namų vyko į darbą. Važiavo automobiliu Subaru Legacy, automobilis buvo tvarkingas, draustas, su technine apžiūra, buvo blaivus. Oro sąlygos buvo prastos, lijo, naudojo priekinio lango valytuvus, matomumas buvo prastas, tamsus paros laikas, asfaltas šlapias. Važiavo apie 40 km/h, važiavo T. Narbuto g., Geležinio Vilko g., Ukmergės g. bei Konstitucijos pr. žiedine sankryža, žiedu važiavo 2-ąja juosta iš trijų, išvažiavo iš žiedo į gatvę, kuri išsišakojo į Geležinio Vilko g., Ukmergės g., nereguliuojama pėsčiųjų perėja priekyje, gatvė buvo apšviesta, eismas buvo intensyvus, važiavo paskui kitus automobilius. Išvažiuojant iš žiedo važiavo 2-ąja eismo juosta, reikėjo persirikiuoti į pirmą iškarto už perėjos, taigi sekundę žiūrėjo į perėją, sekundę žiūrėjo į mašinas, kad persirikiuoti ir nepamatė, kad per perėją eina žmogus. Važiuodamas per perėją pajuto smūgį į automobilio priekį, staigiai stabdė, suprato, kad partrenkė žmogų. Jį ištiko šokas, paėmė telefoną ir skambino į greitąją, pranešė apie įvykį. Partrenkta moteris gulėjo ant gatvės, antroje kelio juostoje, apie 5-15 metrų atstumu priekyje. Prie moters priėjo kalbėdamas su greitosios pagalbos operatoriumi. Moteris buvo sąmoninga. Pirmieji į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, po to – greitoji medicinos pagalba. Mano, kad nepamatė nereguliuojama pėsčiųjų perėja einančios moters dėl prasto matomumo. Dėl padaryto eismo įvykio labai gailisi, dar kartą nori atsiprašyti, ir prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Turi (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, eismo įvykių neturėjo. Įvykio dieną matomumas buvo prastas, lijo, tamsus paros metas, rytas, sausio mėnuo, važiavo apie 40 km/h, eismas buvo intensyvus, važiavo tokiu greičiu, kokiu važiavo ir pats eismas, tai neatrodė tuo metu, kad greitis yra rizikingas. Paaiškino, kad laiduotoja yra jo (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Santykiai labai geri, tikrai sutaria, viskas yra tvarkoje, jos nuomonė labai reikšminga, dėl bet kokių aspektų, šeimyniniais klausimais visą laiką diskutuoja. Tai tas žmogus, pas kurį visada eina teirautis, atsižvelgia į jos nuomonę. Eismo įvykis – pirmas jo gyvenime, stažas nemažas. Po eismo įvykio iš viso kurį laiką nevairavo, dabar tamsiu paros metu iki šiol nesėda už vairo. Jo (duomenys neskelbtini) turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau nevairuoja, nenori. Apie eismo įvykį pirmiausiai pranešė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasakė, kad nesijaudintų, svarbu, kad nukentėjusioji tvarkoje, apsidžiaugė, kad streso būsenoje pavyko suvokti, kad reikia skambinti pagalbai. Atsakydamas į prokuroro klausimus nurodė, kad važiavo antrąja juosta, reikėjo persirikiuoti į pirmą. Ta pėsčiųjų perėja pažįstama, žinojo, kad yra perėja, tačiau nukentėjusiosios nepastebėjo iki susidūrimo. Nukentėjusioji judėjo kryptimi iš kairės į dešinę. Paaiškino, kad jam pavyko susisiekti su tyrėja, išreiškė norą bendrauti su nukentėjusiąja. Tyrėja bandė ir bendravo su nukentėjusiąja, ji neprieštaravo, kad jis su ja susisiektų, tyrėja buvo kaip tarpininkas. Skambino kelis kartus, atsiprašinėjo ir išreiškė bet kokią galimą pagalbą. Nurodė, kad pagalbos buvo atsisakyta. Mano, jog natūralu, kad nenorėjo iš jo pagalbos. Supranta. Atsakydamas į atstovo advokato klausimus nurodė, jog kadangi neturėjo jokių kontaktų nukentėjusios, visame susitikime tarpininkavo tyrėja, kai tyrėja suteikė kontaktus, iškarto susisiekė su nukentėjusiąja. Tai buvo apie mėnuo po eismo įvykio. Su nukentėjusiąja bendravo daugiau nei vieną kartą. Atsakydamas į gynėjos advokatės klausimus nurodė, kad pėsčioji neturėjo šviesą atspindinčių elementų. Su (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) metų, kartu nuo (duomenys neskelbtini) metų. (duomenys neskelbtini) iki atostogų dirbo bendrovėje, ten ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. Darbo specifika yra susijusi su įvairių (duomenys neskelbtini) ruošimais, tikrai atsakingas darbas. Atsakydamas į nukentėjusiosios klausimus parodė, kad nepastebėjo atšvaito įvykio metu ir priėjęs po eismo įvykio taip pat nepastebėjo.

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiosios parodymai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog J. J., 2025 m. sausio 17 d., apie 07.35 val., Vilniuje, ties Konstitucijos prospekto pastatu Nr. 29, vairuojamu automobiliu „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš T. Narbuto, Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių bei Konstitucijos prospekto žiedinės sankryžos įvažiuodamas į vienos eismo krypties trijų juostų, Ukmergės gatvės kelią, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, taip pat imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, tai yra, iš žiedinės sankryžos įvažiuodamas į Ukmergės gatvės kelią ir priartėjęs prie iškart už sankirtos įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis, neįsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, dėl ko tęsdamas važiavimą vairuojamu automobiliu partrenkė jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja per Ukmergės gatvės kelio važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją L. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo J. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

J. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ką įrodo jo nuoseklūs ir tiesą atitinkantys parodymai viso proceso eigoje, tuo tarpu sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis J. J. teisiamojo posėdžio metu teismui pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Galima laiduotoja A. J. teismui pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1 metų terminui ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, leisti jai būti laiduotoja ir paskirti laidavimą be užstato. Prašyme nurodė, kad ji gali kontroliuoti ir daryti teigiamą įtaką J. J.. Pažymėjo, jog moteris yra neteista ir nebausta už šiurkščius pažeidimus. Ją ir jos (duomenys neskelbtini) sieja glaudus ryšys, labai gerai sutaria (t. 2, b. l. 43-44).

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Šiuo nuosprendžiu teismas nustatė ir pripažino, kad J. J. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą. Teismas įvertina tai, kad J. J. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), reikalavimo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą iš kaltinamojo nebuvo, kadangi dėl byloje nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio civiliniu atsakovu pripažintas kitas asmuo – Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, dėl to galima pripažinti egzistuojančią ir įstatymo sąlygą dėl žalos atlyginimo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

J. J. per pastarųjų trejų metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas. Praeityje J. J. ne tik nebuvo teistas, bet ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 1, b. l. 139-140). J. J. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis. Teismo turimais duomenimis, naujų nusikalstamų veikų asmuo nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto neatsargaus nusikaltimo pobūdį, patirtas baudžiamojo proceso pasekmes, padarytas išvadas ir teisingai įvertintas nusikaltimo padarymo priežastis yra pagrindas manyti, kad J. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022). Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, nustatytas eismo įvykio aplinkybes, J. J. charakterizuojančius duomenis, nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą kaltinamąjį J. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo įsitikinimu jau aukščiau išsakyti pagrindai ir motyvai neleidžia abejoti tuo, kad šio instituto taikymas tinkamai realizuotų baudžiamosios atsakomybės principus ir tikslus.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Galima laiduotoja A. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra J. J. (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini). Jų santykiai šilti, tvirti, susipažino(duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) metų. Yra (duomenys neskelbtini) dėl to, kad turi tas pačias vertybes, augina taip ir (duomenys neskelbtini). Taikiai sutaria šeimoje. Abu eina atsakingas pareigas, taip pat jiems svarbus visuomeninis gyvenimas. Dabar yra (duomenys neskelbtini). Tačiau prieš tai užėmė aukštesnes pareigas, dirbo su dideliais klientais, su didelių įmonių valdybomis, ruošė dokumentus, kuriuose buvo svarbūs duomenys, turėjo daug rimtų atsakomybių. J. ir jai pats svarbiausias dalykas yra šeima. Mano, kad norėdami vienas kitą paskatinti ir siekti tą šeimą išlaikyti, vienas kitu pasitiki, daro įtaką vienas kitam. Bendrauja visais klausimas. Daug tariasi. Visą laiką atsižvelgia, gal kartais pasikoreguoja pagal save, bet atsižvelgia visą laiką. Nurodė, kad iš karto parašė žinutę, kad partrenkė žmogų ir grįš namo. Buvo tik išvažiavęs į darbą. Parašė, nes (duomenys neskelbtini) rytais ilgai miega. Paaiškino, kad įvykio metu žodžiu nebendravo, bet grįžo maždaug pusvalandžio bėgyje, po žinutės. Išsigando, kartu galvojo kaip susisiekti, neturėjo jokių kontaktų. Nurodė, kad jis pats skambino, rado numeriuką, gal bylose. Atsakydama į prokuroro klausimus, paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą turi, bet vairuoja retai. Jau antri metai gauna išmokas, tačiau jau reikėtų ir papildomos pagalbos finansiškai. Atsakydama į atstovo advokato klausimus nurodė, kad nevairuoja, nes baisoka. Baisu dėl eismo. Kai su dviračiu važiuoja, stengiasi tik dviračio linijomis. Atsakydama į gynėjos advokatės klausimus paaiškino, kad dar atidžiau dabar žiūri viską, į darbą nevažinėja, dirba iš namų. Paaiškino, kad jai pasakojo apie pokalbį. Sakė, kad paskambino atsiprašė, tikrai ne vieną kartą. Tik kad keitėsi pokalbiai. Pirmą kartą kalbėjo, po to kaip ir nenorėjo kalbėti. Bet šiaip atsiprašė ir visą laiką siūlė pagalbą. Tikrai pamena, nes kartais ji būdavo gretimai kambaryje, tai kažką girdėjo. Prašo atleisti nuo atsakomybės be užstato, kadangi yra (duomenys neskelbtini) jau antrus metus, turi dvi būsto paskolas, tų išlaidų turi daug. Nurodė, kad eismo taisykles žino, apie vairavimą nieko nekomentuoja, J. yra vienas iš atsakingiausių jos pažįstamų žmonių. Visada viską stebi, neturi ką pridėti. Kažkokių pagreitinimų, ar posūkių staigių nebūna. Čia, mano, kad sąlygos tokios buvo ir ryte stresas, tas darbas, kažkokie netyčia susidėjo keli papildomi niuansai.

Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, galima laiduotoja A. J. yra neteista (t. 2., b. l. 45), administracine tvarka už šiurkščius pažeidimus nebausta (t. 1, b. l. 46-47), darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 48), šiuo metu (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja A. J. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo (duomenys neskelbtini), jie kartu gyvena ir nuolat atvirai bendrauja, jos asmenybė yra teigiama, abu asmenys kritiški padarytam nusikaltimui (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys). Visos šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad A. J. yra ne tik pasitikėjimo vertas asmuo, bet ir tinkama laiduotoja kaltininkui.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nusikaltimo turinį, kaltinamojo asmenybę, net ir įvertinus kilusias pasekmes, teismas mato pagrindą atleisti J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. J. atsakomybei. Šio instituto taikymas nepažeidžia teisingumo ir lygybės prieš įstatymą principų. Įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, teismas mato pagrindą atleisti J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

IV. Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Kaip minėta, žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Antai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnį, 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį žalą padariusiam asmeniui taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą asmuo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik šiuos kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Priteistinos neturtinės žalos dydį lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi, vis tik priteisiama suma kiekvienu atveju turi būti teisinga. Tai reiškia, kad ji turi būti priteisiama paisant asmenų lygybės, proporcingumo ir protingumo principų ir neturtinės žalos atlyginimo paskirties. Piniginių sumų neturtinei žalai atlyginti paskirtis yra teisingumo įvykdymas, pripažįstant nukentėjusiojo teisėto intereso pažeidimo faktą.

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).

Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Teismų praktika suformavo, kad už neatsargiai padarytas veikas priteistinos neturinės žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyčinius nusikaltimus. Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika bylose, kai neatsargiomis nusikalstamomis veikomis padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nėra gausi. Be to, kiekvienas toks atvejis vertinant neturtinės žalos dydį yra individualus.

Teismų praktikoje laikoma, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).

Byloje nėra ginčo, kad nukentėjusiajai dėl padarytų sužalojimų eismo įvykio metu padaryta neturtinė žala. Teismas neabejoja nukentėjusiąja, kad ji dėl sužalojimų patyrė neigiamus išgyvenimus, juto nepatogumus, stresą, nerimą, prašė artimųjų suteikti jai pagalbą. Įvertinęs nukentėjusiosios patirtų sužalojimų pobūdį, teismas taip pat tiki, kad nukentėjusiajai sunku ilgą laiką būti stovimoje padėtyje, dėl to apsunkinamos tiek jos atliekamos darbinės funkcijos, tiek buitis. Nekelia abejonių ir tai kad, kad nukentėjusioji juto skausmus, buvo apsunkintas jos judėjimas, kad ilgą laiką turėjo gydytis, vykti į reabilitacijas ir buvo nedarbinga. Taigi, dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai atsiradę neigiami padariniai, susiję su jos sveikatos pablogėjimu, laikinu gyvenimo kokybės suprastėjimu, iš tiesų yra skaudūs ir todėl privalo būti teisingai kompensuoti. Nukentėjusioji gydimo laikotarpiu jautė ne tik skausmą, jos judėjimas apsunkintas iki šiol, negali užsiimti mėgstamomis sportinėmis veiklomis. Akivaizdu, kad nukentėjusiosios patirti neigiamai išgyvenimai buvo realūs, ne vienkartinio (momentinio), o ilgalaikio pobūdžio ir, pasak nukentėjusiosios, tęsiasi iki šiol.

Taip pat teismas visiškai sutinka su atsakovės ,,ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo atstovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis, kad teismų praktikoje, kai nesunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata dėl netyčinių veiksmų, paprastai priteisiamos sumos yra nuo kelių šimtų iki 7 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, Nr. 2K-232-507/2015, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-41-616/2025). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nusikalstama veika padaryta ne tyčia, o neatsargia kaltės forma, nukentėjusiajai draudimas išmokėjo iš esmės maksimalią sumą, kuri priteisiama už panašaus ar net sunkesnio pobūdžio sužalojimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala (papildomai 10 000 Eur, iš viso 20 000 Eur), paprastai panaši į pinigų sumą priteisiamą asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sužalojimus ar net dėl šeimos nario mirties (kasacinė byla Nr. 2K-368-942/2016, kurioje dukrai dėl tėvo mirties priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2K-167-719/2018 motinai priteista 11 000 Eur, seseriai 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti).

Kita vertus, nors specoalisto išvadoje konstatuota, jog nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes: nukentėjusiai padaryti juosmens antro slankstelio kompresinis lūžis, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžis, dešinio šeivikaulio galvos lūžis, ji patyrė didelius skausmus, ilgą gydymą, iki šiol jaučia nepatogumus, negali laisvai užsiimti sportu, atlikti darbines funkcijas, negali ilgai stovėti prie (duomenys neskelbtini), negali ilgą laiką sėdėti, turi dažnai keisti kūno padėtį. Taigi nors sužalojimai kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, toks sužalojimas nukentėjusiosios amžiaus žmogui ((duomenys neskelbtini) metų), akivaizdžiai pablogino nukentėjusiosios gyvenimo kokybę, galimybę užsiimti sportu, iki 2026 m. rugsėjo 17 d. jai nustatytas 50 procentų dalyvumo lygis, laukia reabilitacijos, trauminis poveikis yra ilgalaikis, kuris tęsiasi iki šiol. Taip pat, kaip minėta, viena iš aplinkybių, kuri turi būti įvertinta – padarytos turtinės žalos dydis. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, jog draudikas ERGO Insurance SE dėl šio įvykio sumokėjo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 4 247,74 Eur gydymo išlaidoms padengti bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 25 489,60 Eur už nukentėjusiajai išmokėtas ligos išmokas nedarbingumo laikotarpiu, t. y. iš viso – 29 737,34 Eur, kas leidžia daryti išvadą, jog eismo įvykio metu padaryta turtinė žala – ženkli. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir tai, jog nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies ir pripažintina, jog nukentėjusiajai yra padaryta 15 000 Eur neturtinė žala, kurią privalo atlyginti civilinis atsakovas. Kadangi civilinis atsakovas yra sumokėjęs nukentėjusiajai 10 000 Eur, todėl iš civilinio atsakovo priteistina nukentėjusiajai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.254 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.987 straipsnis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 11, 16 straipsniai).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Turtinė žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį – tai žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022).

Nagrinėjamu atveju, civilinė ieškovė L. A. ieškinyje nurodė, jog reikalauja 123,41 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinės ieškovės teigimu, 100 Eur išlaidos patirtos UAB ,,UPA MCT“, 23,41 Eur – už vaistus ,,Zonsiloc“ dėl širdies nepakankamumo pasunkėjimo.

Civilinis atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad buvo išskaičiuota 100 Eur suma už UAB ,,UPA MCT“ kadangi nukentėjusiajai buvo skirta ambulatorinė reabilitacija, o ji atvyko į UAB ,,UPA MCT“ ir susimokėjo už 990 Eur už apgyvendinimą su maitinimu, tai draudikas už maitinimą atėmė 100 Eur, nes asmuo maitinasi nepriklausomai nuo to, ar įvyko įvykis, ar ne.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) aprašant rekomendacijas, viena iš rekomendacijų nurodyta „9. Reabilitacinis gydymas“. Sutiktina su nukentėjusiosios atstovu, kad UAB ,,UPA MCT“ suteiktos paslaugos yra kompleksinės, jos apėmė gydomąsias procedūras, maitinimą, apgyvendinimą. Pažymėtina, kad tai yra neatskiriama reabilitacinio paketo dalis, tai nebuvo skirta kasdieniam gyvenimui, tai buvo skirta sveikatos atstatymui, po patirtos traumos, šios išlaidos atsirado gydomojo proceso metu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šios nukentėjusiosios patirtos išlaidos turi būti atlygintos, todėl jos priteistinos iš civilinio atsakovo.

Taip pat, civilinis atsakovas savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad neatlyginamos išlaidos už vaistus ,,Zensiloc“, 23,41 Eur. Vertinant draudiko atstovės pateiktus įrodymus, sutiktina, kad nukentėjusiosios reikalavimas šioje dalyje negali būti laikomas aiškiai pagrįstu. Nukentėjusioji nei draudikui, nei teismui nepateikė sveikatos priežiūros įstaigos rengtų dokumentų, gydytojų išrašytų vaistų receptų, duotų rekomendacijų ar pan., kurie pagrįstų tiesioginį priežastinį ryšį, rodantį, kad būtent dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (o ne, pavyzdžiui, dėl amžiaus) pakito nukentėjusiosios širdies veikla. Todėl šioje dalyje – dėl 23,41 Eur, patirtų vaistams ,,Zonsiloc“ įsigyti, nukentėjusiosios civilinis ieškinys netenkintinas.

Nukentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos 1 105 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo J. J. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatytas ir šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas: nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018).

J. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo teismas įvertina tai, kad J. J. padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti J. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kita vertus, teismo vertinimu asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės būtina tinkamai realizuoti baudžiamosios atsakomybės paskirtį, ko siekiant ir kartu verčiant kaltininką J. J. tinkamai įvertinti įvykio priežastis ir pasekmes, paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, jam reikalinga skirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų šios įmokos dydį – 10 MGL (500 Eur), ją sumokant per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu J. J. nebuvo skirtos kardomosios priemonės, jos neskirtinos ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), netaikant užstato. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti J. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390 (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

Kaltinamajam J. J. kardomųjų priemonių iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Priteisti iš „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo, įmonės kodas 302912288, L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo, įmonės kodas 302912288, L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš J. J. priteisti L. A. 1 105 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkis eurus) proceso išlaidų, patirtų už advokato kaip atstovo paslaugas.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.