Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. M. ir A. S. dėl tėvų valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai I. M. A. S. turi du nepilnamečius vaikus. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-06 įsakymu nepilnamečiams A. S. ir L. S. nuo 2017-11-30 nustatyta laikinoji globa ir gyvenamoji vieta paskiriant laikinąją globėją ir turto administratorę V. M.. 2012-02-03 I. M. raštu parašė paaiškinimą, kuriuo sutiko, kad jos šeima būtų įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. 2012-02-10 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu I. M., įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2017-11-30 buvo gautas V. M. prašymas nustatyti nepilnamečių vaikų L. S. ir A. S. laikinąją globą V. M. šeimoje, kadangi vaikų motina piktnaudžiauja alkoholiu, o vaikų tėvas yra tolimųjų reisų vairuotojas ir vaikus retai aplanko. Nepilnamečiams vaikams L. ir A. S. laikinoji globa nustatyta nuo 2017-11-30. Vaikų priežiūra rūpinasi atsakovės motina V. M.. Per tą laikotarpį atsakovė I. M. vaikams išlaikymo neteikia, nesirūpina jų sveikata, ugdymu. Atsakovė turi priklausomybę alkoholiui, tačiau savo šios problemos nepripažįsta. Skyriaus specialistams L. S. nurodė, kad su mama bendrauja kai ji paskambina, bet ji dažnai meluoja ir pas jį neateina. Mano, kad mama jam negalėtų padėti su mokslais, bet matytis su mama nori dažniau, o gyventi tikrai nori su močiute (globėja). A. S. Skyriaus specialistams paaiškino, kad motina jos neaplanko, tik skambina. Vaikas nurodė, kad nenori su mama kalbėti, ji dažnai meluoja. A. teigė, kad norėtų gyventi su globėja. Per globos laikotarpį atsakovė nedėjo ir nededa jokių pastangų, kad situacija pasikeistų ir L. su A. S. galėtų grįžti į šeimą. Skyrius neturi duomenų, rodančių, jog ateityje aplinkybės galėtų keistis, todėl motinos valdžią atsakovei I. M. prašo apriboti neterminuotai. Atsižvelgdami į atsakovės materialinę padėtį prašo iš I. M. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 30 Eurų kas mėnesį. Skyriuje elektroniniu paštu buvo gautas atsakovo A. S. raštas, kuriame nurodė, kad jis apie metus laiko gyvena Didžiojoje Britanijoje, dirba transporto įmonėje. Vaikams priteistą išlaikymą moka, bet nereguliariai, pagal galimybes. Sutinka, kad vaikus globotų V. M., kadangi jis pats neturi galimybės. Nurodė, kad ryšį su vaikais palaiko techninio ryšio priemonėmis, domisi savo vaikų ugdymu, sveikata, gyvenimu. Skyrius nebuvo gavęs informacijos dėl A. S. piktnaudžiavimo tėvo valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu, todėl atsižvelgiant į vaikų interesus ir esant objektyvioms aplinkybėms mano, jog atsakovui A. S. nėra pagrindo taikyti neterminuotą ar laikiną tėvų valdžios ribojimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje ir nėra duomenų, kada jis grįš, priteistą išlaikymą moka dalinai, teismo prašo atsakovui A. S. taikyti atskyrimą. Vaikų L. S. ir A. S. gyvenamoji vieta nustatytina su laikinąja globėja V. M..

Atsakovas A. S. taip pat neatvyko į teismo posėdį, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė turėjo alkoholio problemų, buvo keli atvejai smurto artimoje aplinkoje, mergaitei 2011 m. atlikta širdies operacija, reikalinga ypatinga priežiūra, ko atsakovė nedarė. Vaikai nori gyventi su globėja. S. sutinka su atskyrimu, su vaikais bendrauja ryšio priemonėmis.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Sutinka su 70 Eur išlaikymo dydžiu vienam vaikui. Dabar neturi kur gyventi su vaikais, kartais su jais bendrauja. Yra susitarusi išvažiuoti dirbti į Norvegiją.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. M. nurodė, kad ji su vaikais gyvena beveik trejus metus. Sutinka su ieškiniu. Vaikai nenori gyventi su mama, nenori būti paimti iš močiutės. S. rugsėjį nusivežė vaikus į kavinę, per naujuosius metus atsiuntė po mobilų telefoną, su jais kartais pakalba.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai yra vaikų L. S. ir A. S. tėvai (b. l. 130-131). Į bylą pateikti duomenys apie atsakovų užimtumą ir šeimos padėtį (b. l. 14-22), vaiko nuomonės išklausymo aktai (b. l. 23-24, 37-38), informacija iš mokyklos (b. l. 25, 69-71, 75-79), duomenys apie atsakovų sveikatą (b. l. 26-27, 41-42, 59), baustumą (b. l. 28-36, 60-63, 84-85, 99-103, 126-128), atsakovų neteistumą (b. l. 39-40, 43-46), pateiktas V. M. paaiškinimas-sutikimas dėl nuolatinės globėjos (b. l. 47), pagalbos planai (b. l. 48-59), atsakovo sutikimas dėl vaikų laikinosios globos (b. l. 64), duomenys dėl vaikų laikinosios globos (b. l. 65-68, 80-81), pokalbis su V. M. (b. l. 72), informacija apie smurtą artimoje aplinkoje (b. l. 73-74, 82, 119, 120-122), atsakovės neblaivumą ir alkoholio vartojimą, vaikų nepriežiūrą (b. l. 83, 90, 91, 92, 93, 97, 98, 107-112, 116-118, 123-125), taikos sutartis (b. l. 86-87, 104-106), šeimos aplankymo aktai (b. l. 88-89, 115), vaiko sveikatą (b. l. 94-95), iš atsakovo priteistą išlaikymą (b. l. 96), prašymai (b. l. 113-114).

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 str. 1 d.). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateiktų duomenų ir įrodymų matyti, kad atsakovė I. M. yra vaikų L. S. ir A. S. motina, tačiau vaikais nesirūpina, jų neaugina, vaikai yra perduoti globoti trečiajam asmeniui V. M., kuri yra paskirta laikinąja globėja. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė turi problemų dėl alkoholio vartojimo, ne kartą bausta už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Kol vaikai gyveno su atsakove, be alkoholio vartojimo, taip pat yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų. Yra pateikta daug duomenų ir įrodymų apie tai, kad atsakovė iš esmės nuolat nesirūpino savo vaikais, jų neprižiūrėjo, savo elgesiu vartojant alkoholį ir konfliktuojant su kitais asmenimis namuose darė žalingą įtaką vaikams. Atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Atsakovė nebendradarbiavo su valstybės institucijomis dėl padėties pakeitimo, nesiėmė veiksmų pakeisti gyvenimo būdą. Atsakovė pripažįsta ieškinį, todėl išsamiau byloje pateiktų įrodymų teismas nevardina ir nedetalizuoja. Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 str. 5 d.). Ieškovės byloje pateikti įrodymai atitinka ieškovės ieškinio turinį, kuriame išsamiai išdėstytos aplinkybės, dėl kurių apribotina atsakovės motinos valdžia. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu stengiasi pakeisti gyvenimo būdą, ketina dirbti užsienyje. Tai galimai yra prielaida pozityviems pokyčiams, dėl kurių realumo parodys laikas. Šiuo metu atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, jais nesirūpina, jos elgesys darė žalingą įtaką vaikams, dėl ko yra pagrindas priimti sprendimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Atsakovei išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 4 d.). Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 str.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 str.). Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.).

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 str. 4 d.). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 str.).

Vaikams nustatyta laikinoji globa pas trečiąjį asmenį V. M.. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad laikinoji globėja savo pareigas atlieka tinkamai, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis globėjos šeimoje, vaikams globėja patinka (b. l. 23-24, 37-38). V. M. pageidauja tapti nuolatine globėja (b. l. 47). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes vaikų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su laikinąja globėja V. M..

Byloje nustatyta, kad atsakovas A. S. yra vaikų L. S. ir A. S. tėvas.

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 str. 1 d.). Tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos) (CK 3.179 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateiktų įrodymų darytina išvada, kad nėra pagrindo atsakovui taikyti laikiną ar neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, to neprašo ir ieškovė. Tačiau nustatyta, kad vaikų tėvas gyvena ir dirba užsienyje, su vaikais bendrauja daugiausiai ryšio priemonėmis, susitikti atvyksta retai, o byloje reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vaikai atskirtini nuo atsakovo.

Atsakovui išaiškintina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 str. 2 d.). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str. 3 d.). Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 str. 1 d.).

Tėvai privalo išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydžio klausimais kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė registruotino nekilnojamojo turto savo vardu neturi, jos vardu registruota sena transporto priemonė, kurios dalyvavimas eisme draudžiamas. Iš VSDFV duomenų matyti, kad atsakovė oficialiai Lietuvos Respublikoje nedirba. Atsakovė nurodė, kad yra susitarusi vykti dirbti į Norvegiją. LITEKO duomenis atsakovė galimai turi skolų, tačiau tai nėra priežastis nemokėti pakankamo dydžio išlaikymo vaikams. Atsakovė taip pat sutiko, kad vaikams būtų priteista po 70 Eur per mėnesį išlaikymui.

Byloje taip pat reikalinga nustatyti vaikų poreikių apimtį. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia 300-400 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais iš esmės galima sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 150-200 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, mokymosi priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan.

Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė atsakovo padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2020 m. MMA sudaro 607 Eur. Skaičiuojant atsakovų prievolę pagal MMA, ji sudarytų atitinkamai 303,50 Eur. Tačiau ieškovė iš atsakovės prašo gerokai mažiau. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimą.

Lietuvos Respublikoje veikia LR vaikų išlaikymo išmokų įstatymas (toliau – Įstatymas). Vaikų išlaikymo fondo funkcijas nuo 2018 m. sausio 1 d. vykdo „Sodra“. Vaikas turi teisę į išmokas, jeigu vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna vaiko išlaikymo lėšų ar gauna tik dalį vaiko išlaikymo lėšų (Įstatymo 7 str. 2 p.). Išmokų administratorius skiria ir moka išmokas, lygias teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo lėšų dydžiui (Įstatymo 6 str. 1 d.). Išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka (Įstatymo 6 str. 3 d.). Šiuo metu tokios išmokos maksimalus dydis būtų 70,20 Eur.

Taigi, valstybė faktiškai perima visą ar dalį prievolės tuo atveju, kai tėvas, iš kurio priteistas išlaikymas, savo prievolės teikti išlaikymą vaikams nevykdo. Tokiu būdu valstybė užtikrina vaikų teisę laiku gauti bent minimalų išlaikymą. Kadangi pati valstybė tokią pareigą prisiima įstatymu, vertintina, kad priteistina išlaikymo iš mažai lėšų turinčių ar jų apskritai neturinčių tėvų suma neturėtų būti mažesnė, nei maksimali nurodyta išmoka, nebent antrojo iš tėvų turtinė padėtis leidžia daryti išvadą, kad vaikų teisės ir interesai bus užtikrinti ir priteisiant mažesnio dydžio sumą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju priteistina suma – 70 Eur – yra nedidelė suma vaiko išlaikymui ir ją galima būtų laikyti absoliučiu minimumu, atsiliekančiu nuo priteisiamų vaikų išlaikymui sumų teismų praktikoje. Kaip minėta, nėra galima tokia situacija, kad dėl atsakovo turtinės padėties būtų ignoruojami vaiko interesai, todėl priteisiant išlaikymą iš šalių vadovautinasi vaiko interesų prioritetu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti iš atsakovės išlaikymą po 70 Eur kiekvienam vaikui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovė planuoja dirbti Norvegijoje, kur jos pajamos neabejotinai bus pakankamai nemažos, į tai, kad atsakovė sutinka mokėti po 70 Eur kiekvienam vaikui, į tai, kad priteisus 30 Eur, galimai labai greitai tektų vėl kelti teismo procesą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, o 30 Eur suma yra labai maža, iš atsakovės priteistinas 70 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.).

Atsakovė sutiko su ieškiniu, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo operatyvus, atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl žyminis mokestis ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jos nepriteistinos.

Už reikalavimą, susijusį su atsakovu A. S., mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, valstybei iš atsakovo priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio.

Pašto išlaidos kiekvienam iš atsakovų neviršija nustatyto minimalaus dydžio, todėl nepriteistinos.

Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą (CPK 496¹ str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikų L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti vaikus L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo tėvo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečių vaikų L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su laikinąja globėja V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą vaikams L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 70,00 Eur (septyniasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, nuo 2019-10-22, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, suteikiant laikinajai globėjai V. M. uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas išimtinai vaikų interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. S. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Pradėti bylos dėl L. S. ir A. S. nuolatinės globos nustatymo, vaikų globėjo paskyrimo nagrinėjimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.