Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-1077-459/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-25
Bylos Nr.: e2A-1077-459/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00767-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas: I. B., V. B.
Ieškovas: D. B.

Kategorijos

2.6.10.5.2.3Atsakomybė už kitų asmenų padarytą žalą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-1077-459/2021Teisminio proceso Nr.

2-06-3-00767-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.3; 3.3.1.20; 3.3.1.18.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių I. B. ir V. B. (apeliančių) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovėms V. B. ir I. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Velma“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Mano Būstas Baltija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 1 508,49 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. spalio 6 d. trūkus bendro karšto vandens naudojimo vamzdžiui, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas ieškovei priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). 2019-10-07 su prašymu ieškovė kreipėsi į bendrojo naudojimo objektų administratorių UAB „Mano Būstas Baltija“, taip pat 2019-10-11 į AB „Swedbank“ Žalų skyrių Lietuvoje dėl nuostolių, atsiradusių užliejus buto patalpas, atlyginimo. AB „Swedbank“ atsisakė atlyginti ieškovei nuostolius, motyvuodama tais pagrindais, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), pratrūko bendro karšto vandens naudojimo vamzdis, be kita ko, šis butas neapdraustas jų įmonėje. Tuo tarpu UAB „Mano Būstas Baltija“ nurodė, kad už namo karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūrą yra atsakinga UAB „Velma“ ir ji sprendžia visus klausimus dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovei kreipusis į UAB „Velma“, pastaroji taip pat atsisakė atlyginti ieškovės nuostolius, kartu paaiškindama, jog trūkęs karšto vandens stovas buvo uždengtas stacionaria gipso kartono ir plytelių danga ir tokiu būdu iš UAB „Velma“ buvo atimta galimybė tinkamai prižiūrėti ir kontroliuoti 9-ame bute esančių bendrojo naudojimo vamzdžių būklę. Taip pat pažymėta, kad gedimo šalinimo metu nuėmus gipso kartono ir plytelių dangą ant trūkusio karšto vandens stovo rasta žymių, leidžiančių teigti, jog ir paties stovo atžvilgiu prieš uždengiant jį buvo padaryti tam tikri darbai, kurie galėjo turėti įtakos vėlesniam stovo trūkimui. Atsižvelgiant į UAB „Velma“ nurodytas aplinkybes, sąlygojusias ieškovės turto sugadinimą, ieškovė reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo buto, adresu(duomenys neskelbtini), savininkams – atsakovėms, kadangi būtent dėl jų neteisėtų veiksmų, tai yra bendrojo naudojimo vamzdžio stovo uždengimo stacionaria gipso kartono plokšte bei plytelėmis, UAB „Velma“ nebegalėjo užtikrinti karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūros, laiku nustatyti ir pašalinti bendrojo naudojimo vamzdžio stovo defektus, tai lėmė vamzdžio stovo pratrūkimą, o po to – ir ieškovei priklausančio turto sugadinimą. Ieškovės butas buvo apžiūrėtas specialistų bei įvertinus padarytą žalą ieškovės turtui, konstatuota, kad nekilnojamojo turto atkūrimo kaina siekia 771,60 Eur, o kilnojamojo turto – 736,89 Eur, iš viso 1 508,49 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovės V. B. ir I. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2019 m. spalio 6 d. rytą joms priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), vonioje rado balą. Vėliau paaiškėjo, jog vonios patalpoje pratrūko magistralinis vamzdis. Atsakovės iškvietė už daugiabučio namo karšto vandens ir šildymo sistemų techninę priežiūrą atsakingą asmenį – UAB „Velma“. Atvykęs UAB „Velma“ darbuotojas pašalino gedimą bei nurodė, kad namo magistralinis vandentiekio vamzdynas yra avarinės būklės. Po šio įvykio per dvi savaites daugiabučio namo vamzdynas buvo pakeistas nauju. Atsakovė I. B. 2019-10-07 pranešimu apie buto Nr. 9 vonioje įvykusią avariją informavo draudikę ADB „Gjensidige“. ADB „Gjensidige“ įvykį pripažino draudžiamuoju ir atsakovėms išmokėjo draudimo išmoką, kurią apskaičiavo kaip remonto išlaidas, būtinas sugadintam turtui atkurti iki buvusios būklės prieš pat įvykį. Draudimo bendrovė „Gjensidige“ atsakovių kaltės nenustatė. Atsakovių įsitikinimu, bendro naudojimo vamzdžio uždengimas gipso kartono plokšte, plytelėmis, kai paliekamas priėjimas tik prie vandens skaitiklių, nėra neįprastas reiškinys. UAB „Velma“, būdama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja, turėjo užtikrinti tinkamą šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, laiku nustatyti karšto vandens vamzdžių būklę (susidėvėjimą) bei apie būtinybę juos pakeisti ar remontuoti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus arba namo administratorių, tačiau iki įvykio net nebandė įvertinti trūkusio vamzdžio būklės. Tretiesiems asmenims buvo puikiai žinoma apie kritinę daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens sistemą dar nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d., tačiau jokių priemonių pašalinti trūkumus imtasi nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad nors trečiųjų asmenų nurodoma, jog atliekant paprastojo remonto darbus, kurių metu įrengta stacionari gipso kartono ir plytelių danga, buvo panaikinta atsakingų už pastato techninę priežiūrą subjektų bei pačių atsakovių galimybes atlikti apžiūrą ir prireikus, eksploatacinius veiksmus, padaryta neigiama įtaka inžineriniams įrenginiams juos paslepiant, tačiau duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius, byloje nėra. Atsakovės, 2006 m. įsigijusios butą Nr. 9, jokių bendro naudojimo karšto vandens stovo remonto darbų neatliko. Be to, UAB „Velma“ nė karto nėra pranešusi, kad bus nuolatinių stebėjimų metu vertinama vamzdyno, esančio bute Nr. 9, būklė ir kad būtina užtikrinti priėjimą prie vamzdžių. Byloje taip pat nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad atsakovės naudojosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektu ne pagal jo tiesioginę paskirtį, pažeisdamos kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, jog vamzdžio prarūdijimas yra prilyginamas nenugalimos jėgos aplinkybėms.

3. Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Baltija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad trečiasis asmuo nėra ir niekaip negali būti laikomas atsakingu už absoliučiai visas daugiabutyje name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galbūt kilo dėl trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, pastato bendraturčių (naudotojų) ar kitų subjektų kaltės. Bendrojo naudojimo objektų administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, tam turi pritarti patalpų savininkai, išskyrus atvejį, jeigu kompetentingi subjektai nustato, jog bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Trečiasis asmuo tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas – tiek iki ginčo įvykio, tiek po jo organizavo daugiabučio namo karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, tam pasitelkdama kompetentingą ir atestuotą šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją UAB „Velma“, teikė informaciją pastato bendraturčiams apie karšto vandens sistemos būklę, taip pat pasiūlymus dėl karšto vandens sistemos remonto, tačiau pastato bendraturčiai iki šiol nėra priėmę reikalingų sprendimų. Atkreipė dėmesį, kad buto Nr. 9 savininkas, atlikdamas paprastąjį remontą, kurio metu buvo įrengta stacionari gipskartonio ir plytelių danga, apribojanti atsakingų už pastato techninę priežiūrą subjektų bei pačios buto savininkės galimybes atlikti apžiūrą ir prireikus eksploatacinius veiksmus, padarė neigiamą įtaką inžineriniams įrenginiams juos paslėpdamas, dėl to iš esmės iki ginčo įvykio nebuvo jokių objektyvių galimybių įvertinti apgadinto turto būklę.

4. Trečiasis asmuo UAB „Velma“ pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad 2011-12-16 daugiabučio namo bendraturčių priimto sprendimo pagrindu sudarė daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. MV-SUT-11-000022 su trečiuoju asmeniu, kurios pagrindu įsipareigojo teikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas. Sutarties pagrindu teikiamas paslaugas vykdė bei vykdo tinkamai ir laiku, įskaitant, bet neapsiribojant atlieka šildymo ir karšto vandens sistemos nuolatinius stebėjimus, įvairius smulkius remonto darbus, apie pastebėtus šildymo ir karšto vandens sistemos defektus informuoja trečiąjį asmenį UAB „Mano Būstas Baltija“, tinkamai ir laiku parengia daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemą šildymo sezonui. Faktą, jog daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra iki ginčo įvykio buvo vykdoma tinkamai, be kita ko, patvirtina ir įgaliotos valstybės institucijos – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2019-06-14 atlikto daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimo aktas Nr. 14ĮP8-292, kuriame konstatuota, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka joms keliamus reikalavimus, t. y. prižiūrėtojas tinkamai vykdo karšto vandens vamzdynų priežiūrą. 2019-10-06 buvo gautas pranešimas, kad trūkus vamzdynui 9 bute užlietos žemiau esančios patalpos. Įmonės darbuotojams nedelsiant nuvykus į daugiabutį namą buvo sustabdytas karšto vandens tiekimas į trūkusį vamzdyną. Apžiūrėjus 9 bute esančią inžinerinę įrangą nustatyta, kad trūko karšto vandens vamzdis, kuris buto savininko buvo uždengtas stacionaria danga – gipskartonio plokšte bei plytelių danga, kurio ji iki ginčo įvykio niekaip negalėjo apžiūrėti ir įvertinti bei nustačius poreikį pasiūlyti jo keitimo darbus. Avarinė situacija buvo likviduota išgriovus stacionarią dangą bei uždėjus ant trūkusios vamzdyno dalies apkabą. Buto Nr. 9 savininkas niekada nesikreipė į trečiąjį asmenį dėl jo bute esančių karšto vandens vamzdynų defektų, tačiau net ir jei būtų kreipęsis, jis turėjo gauti daugiabučio namo bendraturčių pritarimą vamzdynų keitimo darbams atlikti. Pastebėtina, kad nuosekliai teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir tais atvejais, kai pastato techninis prižiūrėtojas žino apie siena uždengtos inžinerinės įrangos egzistavimą, tačiau jis neturi faktinių galimybių jos įvertinti dėl objektyvių priežasčių, tai nelaikoma techninės priežiūros paslaugų teikėjo neteisėtais veiksmais.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimu ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas visiškai: 1) ieškovės naudai solidariai iš atsakovių V. B. ir I. B. priteistas 1 508,49 Eur turtinės žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 508,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir iš kiekvienos atsakovės lygiomis dalimis priteista po 297,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; 2) trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Baltija“ naudai iš atsakovių V. B. ir I. B. lygiomis dalimis priteista po 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai.

5.1. Nagrinėjamu atveju atsakovės kvestionuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus darbų kokybę. Pabrėžė, kad dar 2019 m. rugpjūčio 16 d. bendrojo naudojimo administratorius nustatęs, jog karšto vandens bendrojo naudojimo vamzdžiai yra paveikti korozijos, nesiėmė jokių priemonių šiems defektams pašalinti. Taip pat nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams nebuvo teikiama objektyvi informacija apie karšto vandens bendrojo naudojimo vamzdžio būklę, kadangi iš karto pratrūkus bendrojo naudojimo vamzdžiui atsakovių bute, karšto vandens tiekimo sistema buvo pripažinta esanti avarinės būklės.

5.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2011 m. gruodžio 17 d. ir iki šiol daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens tiekimo priežiūros paslaugos buvo pavestos trečiajam asmeniui UAB „Velma“. Kaip matyti, UAB „Velma“, vykdydama jai paskirtą daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens ir šildymo sistemos priežiūrą, pildė šilumos centro, šildymo sistemos ir karšto vandentiekio priežiūros žurnalą, kuris patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2019 m. spalio 6 d. buvo atliekamos minimų sistemų apžiūros. Šias apžiūras UAB „Velma“ atliko vidutiniškai 3–4 kartus per metus, apžiūrų metu ji nenustatė karšto vandens sistemos trikdžių. Vis dėlto dar 2017 m. rugpjūčio 9 d. priežiūrą atliekančio subjekto atkreiptas dėmesys į tai, kad daugumoje butų bendrojo naudojimo vamzdžiai yra uždengti, todėl jų būklę yra sudėtinga įvertinti. 2017–2019 m. laikotarpiu taip pat buvo pildomas Statinio techninės priežiūros žurnalas, iš kurio matyti, kad, išskyrus nagrinėjamoje byloje aptariamą karšto vandens bendrojo naudojimo vamzdžio pratrūkimą, jokie kiti bendro naudojimo karšto vandens vamzdžio defektai nebuvo nustatyti. 2017 m., 2018 m., 2019 m., bendrojo naudojimo objektų administratorius parengė bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikio darbų planus, kuriuose, be kita ko, aptarta bendrojo naudojimo objektų, tarp jų – ir inžinerinių sistemų, būklė. Planuose pateikta trijų lygių vertinimo sistema, tai yra bendrojo naudojimo objektų būklė įvertinta kaip gera, patenkinama arba bloga. Pasisakant dėl karšto vandens sistemos, nurodoma, kad ji yra patenkinama. Be to, 2019 m. birželio 14 d. daugiabutis gyvenamasis namas buvo apžiūrėtas Valstybinės energetikos ministerijos prie Energetikos ministerijos įgalioto asmens. Patikrinimo metu vertinta daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistema. Parengtame patikrinimo akte prieita prie išvados, kad daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens sistema atitinka jai keliamus reikalavimus. 2019 m. buvo atlikta daugiabučio gyvenamojo namo apžiūra ir apžiūros metu gautų rezultatų pagrindu parengtas 2019 m. rugpjūčio 16 d. statinio apžiūros aktas. Akto 3.1. punkte konstatuota, kad karšto vandens sistema yra patenkinama, tačiau kartu pastebėta, kad ji yra pasenusi ir neefektyvi, vamzdynai vietomis turi korozijos požymių. Pabrėžta, kad patikrinimo metu karšto vandens inžinerinė sistema atitiko jai keliamus privalomus techninius reikalavimus, todėl bendrojo naudojimo administratorius negalėjo savarankiškai priimti sprendimo dėl inžinerinės sistemos pakeitimo – tai išimtinai priklausė nuo daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų valios. Disponuodami informacija, susijusia su šiais defektais, butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, todėl argumentą, jog UAB „Velma“, nepriklausomai nuo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų valios privalėjo organizuoti karšto vandens tiekimo vamzdžių keitimo ir (ar) remonto darbus, teismas įvertino kaip teisiškai nepagrįstą.

5.3. Teismas pastebėjo, kad inžinerinės sistemos priežiūrą atliekančio subjekto ne kartą buvo akcentuotas tas faktas, jog karšto vandens bendro naudojimo vamzdžio uždengimas butuose trukdo įvertinti jų būklę. Pirmą kartą tai buvo padaryta 2017 m. rugpjūčio 9 d. (Šilumos centro, šildymo sistemos, ir karšto vandentiekio priežiūros žurnalas), vėliau pasikartota 2019 m. rugpjūčio 16 d. (2019 m. rugpjūčio 16 d. statinio priežiūros akto 3.1. punktas). Tačiau nei atsakovės, nei kitų butų ir patalpų savininkai nesilaikė UAB „Velma“ rekomendacijų ir nepašalino bendrojo naudojimo vamzdžius dengiančių sienų. Teismas sutiko su trečiųjų asmenų argumentais, jog UAB „Velma“, neturėdama prieigos prie butuose įrengtų bendrojo naudojimo vamzdžių, negalėjo pateikti visapusiškos informacijos apie karšto vandens vamzdžių būklę. Šį faktą iš esmės patvirtinta ir tai, jog 2019 m. karšto vandens sistemos atitikimas keliamiems privalomiems techniniams reikalavimams buvo vertinamas ne tik priežiūrą atliekančio subjekto, tačiau ir valstybės įgaliotos institucijos, kuri lygiai taip pat nenustatė karšto vandens tiekimo sistemos trūkumų.

5.4. Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad karšto vandens tiekimo sistemos priežiūrą atliekantis asmuo UAB „Velma“ nuolat pildė šilumos centro, šildymo sistemos ir karšto vandentiekio priežiūros žurnalą, tikrino karšto vandens sistemos būklę iki bendrojo naudojimo vamzdžio pratrūkimo, teikė rekomendacijas butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą. Tai rodo, jog trečiasis asmuo UAB „Velma“ užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal STR 1.07.03:2017 reglamentą, iki 2019 m. spalio 6 d., remiantis turėtais duomenimis, pagrįstai nepripažino karšto vandens tiekimo sistemos būklės esant avarinei ir savarankiškai nesprendė jos atnaujinimo klausimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad karšto vandens bendrojo naudojimo vamzdis pratrūko ne dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų.

5.5. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai teismas nustatė, kad dėl atsakovių bute uždengto bendrojo naudojimo vamzdžio buvo apsunkintos UAB „Velma“ galimybės apžiūrėti ir įvertinti bendrojo naudojimo vamzdžio būklę. Atsakovės nesilaikė UAB „Velma“ rekomendacijų ir nepašalino vamzdį dengiančios sienos. Pažymėtina ir tai, kad trūkęs vamzdis buvo buto Nr. 9 vonios kambaryje, todėl namo administratorius tokių vamzdžių keitimo ir priežiūros savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, kadangi, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Taip pat teismas pažymėjo, kad tokie atsakovių veiksmai, be kita ko, sutrukdė operatyviai reaguoti ir pašalinti kilusius pažeidimus. Kaip matyti, atsakovėms apie prakiurusį vamzdį tapo žinoma tik tada, kai jų pačių vonios kambaryje, ant grindų, ėmė kauptis vanduo, tačiau iki to laiko dėl iš bendrojo naudojimo vamzdžio prasiskverbusio didžiulio vandens kiekio jau buvo užlietos netgi dviejų žemiau esančių butų patalpos (buto Nr. 5 ir buto Nr. 1).

5.6. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad 2019 m. spalio 6 d. atsakovių bute pratrūkus bendrojo naudojimo vamzdžiui, ieškovės butas buvo užlietas dėl atsakovių neteisėtų veiksmų. Atsakovės neįrodė, jog ieškovės butas buvo užpiltas esant force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybei ar dėl pačios ieškovės kaltės, jos didelio neatsargumo, todėl šiuo atveju patikslintas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstai reiškiamas atsakovėms.

5.7. Patirtos turtinės žalos faktą ieškovė įrodinėjo MB „Bonada“ ir UAB „Smaragdo baldai“ parengtomis sąmatomis. Pagal MB „Bonada“ sąmatą, ieškovės nekilnojamojo turto atkūrimo vertė, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, yra 771,60 Eur, o pagal UAB „Smaragdo baldai“ duomenis, kilnojamojo turto atkūrimo kaina, įskaitant pridėtinės vertės mokestį – 736,89 Eur. Atsakovės neginčijo pateiktų ieškovės skaičiavimų. Byloje kitų duomenų, kurie rodytų, jog pateiktos sąmatos yra aiškiai nepagrįstos, nėra, todėl teismas laikė įrodyta aplinkybe, jog ieškovė dėl jos gyvenamųjų patalpų užliejimo vandeniu patyrė 1 508,49 Eur turtinę žalą. Teismas nusprendė, jog tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos turtinės žalos egzistuoja priežastinis ryšys, turtinę žalą atsakovės ieškovei sukėlė bendrais veiksmais, todėl esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, yra teisinis pagrindas ieškovės naudai iš atsakovių solidariai priteisti 1 508,49 Eur turtinės žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu apeliantės teismo prašo: 1) panaikinti 2021 m. liepos 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl atsakovių atmesti; 2) priteisti atsakovėms patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė tikrosios užliejimo priežasties, nepagrįstai nenustatė, kad patikslintas ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, padarė neteisingas ir įrodymais nepagrįstas išvadas, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos. Teismo įrodymų netinkamas vertinimas, kai kurių esminių argumentų nevertinimas ar jų atmetimo nemotyvavimas, ar motyvavimas klaidingomis išvadomis tik patvirtina, kad teismui kai kurie argumentai nebuvo suprantami, todėl toks teismo vidinis įsitikinimas nelaikytinas objektyviu ir pagrįstu, todėl yra neteisėtas.

6.2. Teismas atsainiai vertino atsakovių – V. B. ir I. B. – pateiktus paaiškinimus, nesigilino į bylos esmę ir konstatavo aplinkybes, kurios yra visiškai nepagrįstos. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovių neteisėtų veiksmų bei kad tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovių neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, tuo tarpu nevertino, kaip tretieji asmenys – UAB „Velma“ ir UAB „Mano būstas Baltija“ – atliko pareigas – teikė namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nesiaiškino, kieno pareiga buvo laiku nustatyti vamzdžio pažeidimus, dėl kurio pratrūkimo įvyko ieškovės buto užliejimas.

6.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės nesilaikė UAB „Velma“ rekomendacijų ir nepašalino bendrojo naudojimo vamzdžius dengiančių sienų, yra teisiškai nepagrįsta. UAB „Velma“ jokių rekomendacijų butų savininkams dėl bendrojo naudojimo vamzdžius dengiančių sienų pašalinimo neteikė, tad tokia teismo išvada prieštarauja teisės aktuose nurodytai vamzdynų įrengimo tvarkai. Trečiųjų asmenų – UAB „Mano būstas Baltija“ ir UAB „Velma“ – teiginiai, kad atsakovės nepašalino bendrojo naudojimo vamzdžius dengiančių sienų ir padarė neigiamą įtaką inžineriniams įrenginiams juos paslėpdamos, yra deklaratyvūs ir neatleidžia trečiųjų asmenų nuo pareigos atlikti realius veiksmus įgyvendinant galimų vandentiekio avarijų prevenciją ir kitus būtinus veiksmus.

6.4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Baltija“ 2019 m. rugpjūčio 16 d. statinio apžiūros akto 3.1. punkte rekomendavo butų savininkams pašalinti bendrojo naudojimo vamzdžius dengiančias sienas, kai akivaizdu, kad minėtame punkte rekomenduojama atlikti visišką vamzdynu sistemos atnaujinimą, modernizavimą. Taip pat pažymėta, kad vandentiekio sistema sena ir turi korozijos požymiu, tikslinga visa seną vamzdyną keisti nauju. Statinio apžiūros aktas patvirtina, kad tretiesiems asmenims UAB „Mano būstas Baltija“ ir UAB „Velma“ ir be atskiro butų savininkų pranešimo dar prieš ieškovės buto užliejimą buvo ir turėjo būti žinoma bloga vamzdynų būklė.

6.5. Akivaizdu, kad ginčo užpylimo šaltinis (bendro naudojimo vamzdis buto Nr. 9 vonios patalpoje) buvo susidėvėjęs, todėl priežastis – ne atsakovių neteisėti veiksmai, o netinkama (susidėvėjusi) bendro naudojimo vamzdžių būklė. Vamzdyno avarija įvyko bendro naudojimo inžinerinės įrangos sistemoje, už kurią atsakingi tretieji asmenys. Dėl susidėvėjusio ir jau nebetinkamo vamzdžio naudojimo buvo galimas poveikis viso daugiabučio namo bendrai vandentiekio sistemai.

6.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad tiek trečiasis asmuo UAB „Velma“, tiek ir UAB „Mano būstas Baltija“ tinkamai atliko savo pareigas, nes: 1) UAB „Velma“ tinkamai nevykdė vamzdynų apžiūrų (nevykdė apžiūrų butuose, dokumentus pildė ne pagal faktinius duomenis); 2) UAB „Mano būstas Baltija“ nors ir parengė bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikių darbų planus, kuriuose aptarė ir inžinerinių sistemų būklę – kad karšto vandens sistema patenkinama, tačiau butų savininkų apie blogą vamzdynų būklę (susidėvėjimą) neinformavo ir tokiu būdu realią techninę vamzdynų būklę nuslėpė. Butų savininkai nedisponavo informacija apie realią vamzdynų būklę (susidėvėjimą), todėl negalėjo priimti sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo.

Atsiliepimas

6.7. Trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Baltija“ savo, kaip daugiabučio namo administratoriaus, pareigas vykdė netinkamai, t. y. neužtikrino, kad nustačiusi prastą vamzdyno, kurią faktiškai prižiūrėjo trečiasis asmuo UAB „Velma“, būklę, nei neinformavo butų savininkų apie būtinybę atlikti vamzdyno keitimą, nei pati pasirūpino jo pakeitimu. Toks UAB „Mano būstas Baltija“ neveikimas nulėmė tai, kad bendrojo naudojimo vamzdynas laiku nebuvo atnaujintas ir vamzdyno atšaka trūko dėl nusidėvėjimo atsakovių buto Nr. 9 vonios patalpoje. Jeigu savo pareigas tiek trečiasis asmuo „Velma“ (tinkamai būtų atlikęs apžiūras, pripažino, kad realiai netikrino techninės vamzdyno būklės butuose), tiek UAB „Mano būstas Baltija“ (tinkamai informavęs gyventojus apie būtinybę keisti vamzdyną) būtų vykdę tinkamai, laiku būtų nustatę bendrojo naudojimo vamzdyno būklę (susidėvėjimą), padarytos žalos būtų buvę galima išvengti, todėl ieškovės D. B. prašoma atlyginti žala yra tiesioginė trečiųjų asmenų – UAB „Velma“ ir UAB „Mano būstas Baltija“ – neveikimo pasekmė. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, jokio ryšio tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo nėra.

6.8. Trečiasis asmuo UAB „Velma“, atlikęs atsakovių bute Nr. 9 avarijos likvidavimo darbus, 2019-10-11 surašė defektinį aktą, kuriame nustatė, kad „Bendro naudojimo karšto vandens stovų vamzdynai stipriai paveikti korozijos, avarinės būklės“, ,,būtinas šių vamzdynų keitimas“, kurio pagrindu, be daugiabučio namo gyventoju sutikimo (nešaukiant susirinkimo, nepateikiant pranešimų gyventojams apie avarinę vamzdžių būklę), buvo pakeistas bendrojo naudojimo vamzdynas. Taigi tiek trečiajam asmeniui UAB „Mano būstas Baltija“, tiek ir trečiajam asmeniui UAB „Velma“ buvo žinoma, kad daugiabučio namo vamzdynas yra avarinės būklės, todėl tam, kad išvengtų materialinių nuostolių, užtikrintų gyventojų saugumą, apie avarinės būklės karšto vandens tiekimo vamzdžius, namo priežiūrą organizuojanti UAB „Mano būstas Baltija“ privalėjo aiškiai informuoti butų savininkus, šaukti susirinkimą, parengti pranešimus arba vamzdyno keitimo darbus atlikti be gyventojų sutikimo (tai ir buvo padaryta po įvykusio užliejimo), tai būtų leidę išvengti materialinių nuostolių.

6.9. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, atsainiai, padarė šališkas (ieškovės naudai) išvadas, tinkamai neatskleidė bylos esmės. Byloje liko neaišku, dėl kokių priežasčių trūko karšto vandens bendrojo naudojimo vamzdis, kuo pasireiškė atsakovių kaltė dėl trukusio vamzdžio ir kokiu pagrindu visa atsakomybė perkelta atsakovėms bei už kokias paslaugas atsakovės moka pinigus namo administratorei UAB „Mano būstas Baltija“.

7. Atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą ieškovė teismo prašo: 1) atmesti atsakovių I. B. ir V. B. apeliacinį skundą; 2) palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-139-323/2021; 3) priteisti lygiomis dalimis iš I. B. ir V. B. ieškovei D. B. visų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

7.1. Atsakovės nurodo, kad teismas nesiaiškino, kieno pareiga buvo laiku nustatyti vamzdžio pažeidimus, dėl kurio pratrūkimo įvyko ieškovės buto užliejimas. Tačiau iš tikrųjų teismas, priešingai negu nurodo apeliantės, išsiaiškino ir nurodant įstatymų normas bei atitinkamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendime išaiškino, kieno pareiga buvo laiku nustatyti vamzdžio pažeidimus.

7.2. Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra suformuota aiški ir nedviprasmiška pozicija patalpų savininkų atsakomybės už padarytą žalą klausimu. Prižiūrėti turtą privalo turto savininkas, šios bylos kontekste – atsakovės, net ir tuo atveju, jeigu turto priežiūrai buvo pasitelkta trečiųjų asmenų pagalba. Jeigu turto savininkai prižiūrint savo turtą apsiriboja tik trečiųjų asmenų vykdoma turto priežiūra ir visiškai nekontroliuoja nei tų trečiųjų asmenų teikiamų paslaugų kokybės, nei savo turto būsenos (net tos turto dalies, kuri yra savininko gyvenamosiose patalpose), tai yra pagrindas spręsti, kad būtent turto savininkas savo pareigą tvarkyti jam priklausantį turtą atlieka netinkamai ir aplaidžiai.

7.3. Atsakovės kaltina trečiuosius asmenis tuo, kad jie neva nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir užliejimas įvyko dėl jų aplaidumo. Kartu su tuo atsakovės nenurodo, kad jos kreipėsi į trečiuosius asmenis su prašymais ir reikalavimais patikrinti jų bute esančius vamzdžius, nors puikiai žinojo, kad tretieji asmenys savo iniciatyva nebuvo atėję į atsakovėms nuosavybės teise priklausanti butą, neardė (ir savavališkai negalėjo ardyti) stacionarios gipso kartono ir plytelių dangos, už kurios atsakovės neteisėtai paslėpė vamzdžius, ir netikrino vamzdžių būsenos. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovės niekada nereiškė tretiesiems asmenims jokių pretenzijų dėl to, jog tie neva nevykdo savo pareigos tinkamai prižiūrėti name esančią vandentiekio sistemą. Iš to darytina išvada, kad iki to momento, kai įvyko vamzdžio gedimas ir buvo užlietos kaimynų patalpos, atsakovėms, kaip turto savininkėms, visiškai nerūpėjo tai, kaip yra prižiūrimas jų turtas ir kokios būsenos tas turtas yra. Tai leidžia teigti, kad būtent atsakovės prižiūrėjo savo turtą aplaidžiai.

7.4. Nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 str. nustato asmens atsakomybę be kaltės, sąlygojančią, kad nagrinėjamoje byloje, ieškovės nuomone, atsakovės turėtų visiškai atlyginti padarytą jai žalą net ir tuo atveju, jeigu nebūtų nustatyta jokios atsakovių neteisėtos veiklos, tačiau ieškovė turi pagrindą manyti, kad iš atsakovių pusės buvo atlikti ir neteisėti veiksmai, nulėmę žalos ieškovės turtui atsiradimą. Trūkęs karšto vandens stovas buvo atsakovių uždengtas stacionaria gipso kartono ir plytelių danga. Dėl to buvo neįmanoma apžiūrėti ir kontroliuoti stovo būseną nei specialistams (jeigu jie ir ateitų jį apžiūrėti), nei pačioms atsakovėms.

7.5. Įvardytų faktų buvimas leidžia ieškovei teigti, kad atsakovės atliko neteisėtus veiksmus, sąlygojusius žalos ieškovei atsiradimą. Kartu su tuo ieškovė dar kartą nurodo savo poziciją, kad net jeigu byloje nebūtų nustatyta atsakovių neteisėtų veiksmų ar priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo ir neteisėtų veiksmų padarymo, tai atsakovės vis tiek turėtų visiškai atlyginti ieškovei padarytą žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos pagrindu, numatančiu asmenų atsakomybę be kaltės. Nes žala ieškovei atsirado dėl to, kad atsakovės nesugebėjo tinkamai prižiūrėti savo turtą ir leido neigiamiems padariniams atsirasti (t. y. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovės patikslintą ieškinį patenkino visa apimtimi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl apeliacinio skundo

11. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė tikrosios užliejimo priežasties, nepagrįstai nenustatė, kad patikslintas ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, padarė neteisingas ir įrodymais nepagrįstas išvadas, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos. Teismo įrodymų netinkamas vertinimas, kai kurių esminių argumentų nevertinimas ar jų atmetimo nemotyvavimas, ar motyvavimas klaidingomis išvadomis tik patvirtina, kad teismui kai kurie argumentai nebuvo suprantami, todėl toks teismo vidinis įsitikinimas nelaikytinas objektyviu ir pagrįstu, todėl yra neteisėtas.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, byloje esančius įrodymus ir kasacinio teismo formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose, negali nepritarti apeliacinio skundo argumentams.

Dėl sprendimo neteisėtumo

13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei D. B. 2019 m. spalio 6 d. trūkus bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdžiui, kuris yra atsakovėms nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas anksčiau paminėtas ieškovei priklausantis butas.

14. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė atsakovių civilinę atsakomybę kildina iš delikto, t. y. turtinės prievolės dėl žalos padarymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Civilinę (deliktinę) atsakomybę reglamentuojančio CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą.

15. Šioje byloje taikytinas CK 6.266 straipsnis, reglamentuojantis statinių savininko (valdytojo) atsakomybę. Pagal šio įstatymo nuostatas žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

16. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.266 straipsnio 1 dalies normą, ne kartą yra pažymėta, kad ši norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktą).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

18. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

19. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

20. Pažymėtina, kad ieškovės butas yra daugiabučiame name. Tuo atveju, kai žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).

Žemesnės instancijos teismas

21. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad ieškovė neįrodė, jog įvykis įvyko dėl atsakovėms asmeninės nuosavybės teise priklausančių įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, dėl to CK 6.266 straipsnio nuostatos ir anksčiau paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčo situacijai nėra aktuali. Taigi nesutiktina su ieškovės teiginiu, kad šiuo atveju ieškovei teko pareiga tik įrodyti faktą, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), užpylimo židinys yra atsakovių butas, o ne kiti šaltiniai. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog žala atsirado dėl bendro naudojimo karšto vandens sistemos vamzdžio, kuriam trūkus ir buvo aplietas ieškovės butas, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovė šioje byloje turi įrodyti atsakovių civilinę atsakomybę CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniuose nustatytais pagrindais.

22. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

23. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

24. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

25. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė nuspręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).

26. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Pagal ŠŪĮ 20 straipsnio 3 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal jiems priskirtą kompetenciją energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.

27. Nuostatų 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

28. Taigi administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

29. Pagal įvykio metu galiojusią STR 1.07.03:2017 (toliau – Reglamentas) 85 punkto redakciją įgyvendinant gyvenamųjų namų priežiūros privalomuosius reikalavimus valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Iš to, kas pateikta, matyti, kad ginčo laikotarpiu privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais.

30. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12 punktas). Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Statinių periodines ir specializuotas apžiūras sudaro: kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui); neeilinės apžiūros, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisrų, liūčių, uraganų ir pan.) statinio ar atskirų jo konstrukcijų griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis Naudotojui ar techniniam prižiūrėtojui; kitos papildomos apžiūros, kurias nustatė statinio savininkas ar kurios yra numatytos kituose teisės aktuose. Esant ypatingam arba specifiniam poveikiui statiniams ir jų konstrukcijoms (agresyvi aplinka, aukšta temperatūra, sunkus kėlimo mechanizmų darbo režimas, smūgiai ir kita), be nuolatinių stebėjimų kas 10–15 dienų atliekamos bendrosios arba dalinės periodinės apžiūros (Reglamento 34, 38, 39 punktai). Techninio prižiūrėtojo siūlymu statinio apžiūras, tyrimus bei auditą Naudotojo lėšomis vykdo: kasmetines ir neeilines apžiūras – specialistų grupė (komisija), kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą; esamo statinio tyrimus – Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatyti asmenys; auditą – konsultavimo statybos klausimais paslaugas teikiančios įmonės, įstaigos ar organizacijos. Kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami šiuose dokumentuose: nuolatinių stebėjimų – įrašais statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 2 priedas), pažymint pastebėtus defektus ar pavojingas deformacijas arba tai, kad jų nerasta, numatomas priemones pastebėtiems defektams pašalinti; kasmetinių ir neeilinių apžiūrų – atitinkamos apžiūros akte (rekomenduojama akto forma pateikta 3 priede) ir įrašu statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 42, 43, 44 punktai).

31. Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami, be kita ko, atliekant: nuolatinius stebėjimus pagal Reglamento 87.1.1 papunktį – techninis prižiūrėtojas; nuolatinius stebėjimus pagal Reglamento 87.1.2 papunktį organizuoja valdytojas, atlieka techninis prižiūrėtojas (Reglamento 88.1, 88.2 punktai). Gyvenamojo namo apžiūras atlieka: periodines (sezonines) apžiūras – techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas namo inžinerinių sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus, dalyvaujant namo savininkų atstovui (jei išrinktas); specializuotas apžiūras – valdytojo sprendimu sudaryta ne mažiau kaip trijų specialistų grupė (komisija), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius teisę eiti atitinkamo statinio vienos iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas, specialistai – turėti atitinkamos srities inžinerinį techninį išsilavinimą (Reglamento 88.3 - 88.4 punktai).

32. Namo būklė įvertinama atliekant: nuolatinius namo būklės stebėjimus: ne rečiau kaip kartą per du mėnesius; dažniau kaip kartą per du mėnesius – Reglamento 35 punkte nurodytais atvejais atitinkamai pagal valdytojo, statinio apžiūras (periodines (sezonines) ar specializuotas) vykdančių asmenų (subjektų), savivaldybės administracijos, vykdančios statinio naudojimo priežiūrą, nustatytą dažnumą; periodines (sezonines) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras – pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.); specializuotas apžiūras – po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), namo ar jo dalių griūties, kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas, keičiantis valdytojui ir (ar) techniniam prižiūrėtojui; namo statybinius tyrimus – techninio prižiūrėtojo siūlymu; bendrąją namo, jo dalies (dalinę) ekspertizę – pagal apžiūrų išvadas; energijos vartojimo pastate auditą, pastato energinio naudingumo sertifikavimą – jeigu jie būtini pagal Statybos įstatymą ar dėl to priimtas namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, analizuojant valdytojo ar šildymo ir karšto vandens sistemos techninio prižiūrėtojo pateiktus duomenis apie namo šiluminės energijos (kuro) sąnaudas ir jų santykį su maksimaliomis šilumos suvartojimo normomis daugiabučių namų butų ir kitų patalpų šildymui (Reglamento 87 punktas).

33. Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu vertinami namo bendrojo naudojimo objektų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo poreikis. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu atliekami ir nuolatiniai stebėjimai. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą. Asmuo, kuriam pranešta apie namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir namą nuo galimų pasekmių. Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 91–95 punktai).

34. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punkte numatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis.

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

36. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nusprendė, kad dėl atsakovių bute uždengto bendrojo naudojimo vamzdžio buvo apsunkintos UAB „Velma“ galimybės apžiūrėti ir įvertinti bendrojo naudojimo vamzdžio būklę. Atsakovės nesilaikė UAB „Velma“ rekomendacijų ir nepašalino vamzdį dengiančios sienos. Teismas konstatavo, kad 2019 m. spalio 6 d. atsakovių bute pratrūkus bendrojo naudojimo vamzdžiui, ieškovės butas buvo užlietas būtent dėl atsakovių neteisėtų veiksmų. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog būtent šie atsakovių neteisėti veiksmai ir lėmė žalos ieškovei atsiradimą.

37. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

38. Nagrinėjamu atveju ieškovės butas buvo užlietas dėl virš jos buto esančiame bute trūkusio karšto vandens vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, t. y. dėl bendrojo naudojimo objekto, kurį prižiūri tretieji asmenys, trūkio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, būtent šiems asmenims tenka pareiga įrodyti, jog jie ėmėsi visų nuo jų priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan.

39. Iš ginčo situacijai aktualių bylos duomenų matyti, kad 2017 m. gegužės 3 d. Bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikio darbų plane Nr. JRB-17-000237 nurodyta, jog daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistema yra patenkinama. Analogiški duomenys pateikiami ir 2018 m. kovo 21 d. Bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikio darbų plane Nr. JRB-18-000665 bei 2019 m. kovo 28 d. daugiabučio namo priežiūros ūkiniame ir finansiniame plane Nr. JRB-19-000886. Daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šilumos centro, šildymo sistemos ir karšto vandentiekio priežiūros žurnale nurodyti duomenys patvirtina, kad 2017 m. sausio 17 d., gegužės 9 d., rugsėjo 16 d., gruodžio 16 d., gruodžio 18 d., 2018 m. kovo 15 d. birželio 12 d., birželio 15 d., gruodžio 16 d., 2019 m. kovo 20 d., liepos 9 d., lapkričio 16 d., 2020 m. vasario 14 d. buvo, be kita ko, atlikta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo, vandentiekio, nuotekų sistemos apžiūra ir konstatuota, kad sistemos yra tvarkingos. Žurnalo skiltyje „kiti darbai“ 2017 m. rugpjūčio 9 d. data nurodoma, kad vandentiekio stovų būklės įvertinti nėra galimybės, nes dauguma gyventojų vandentiekio stovus yra užsidengę. Statinio priežiūros žurnale, kuris pradėtas pildyti 2017 m. lapkričio 17 d., nurodyta, kad iki 2019 m. spalio 6 d. daugiabutyje gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyti jokie karšto vandens tiekimo sistemos sutrikimai. Iš pateiktų 2016, 2017, 2018, 2019 metų pastato parengties šildymo sezonui aktų matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Velma“ šiuo laikotarpiu birželio–rugsėjo mėnesiais atliko visus daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo tinklų patikrinimo darbus. 2019 m. birželio 14 d. Valstybinės energetikos ministerijos prie Energetikos ministerijos parengtame daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimo akte Nr. 14ĮP8-292 nurodyta, jog daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka nustatytus reikalavimus. 2019 m. rugpjūčio 16 d. parengtas daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statinio apžiūros aktas, iš kurio 3.1. punkto matyti, kad daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistema morališkai pasenusi ir neefektyvi, vamzdynai vietomis turi korozijos požymių, butuose esančių vamzdynų nėra galimybių apžiūrėti, nes daugumoje butų vamzdynai uždengti, taip pat apžiūros metu nepavyksta į butus patekti. Ruožai remontuoti keičiant nesandarias vietas, bendrai būklė patenkinama. Pateikta rekomendacija atlikti vamzdyno atkarpų keitimo darbus arba visišką sistemos atnaujinimą, modernizavimą. 2019 m. spalio 11 d. UAB „Velma“ namo administratorei UAB „Mano Būstas Baltija“ adresuotame pranešime Nr. 10/02 nurodė, kad gavus pranešimą apie bute Nr. 9 įvykusią vandentiekio avariją UAB „Velma“ darbuotojai nuvyko į butą, nustatyta, kad karšto vandentiekio stovo vamzdis yra sukorodavęs. Atsižvelgiant į vandentiekio stovų būklę, galima teigti, kad vietomis korozija yra labai paveikusi vamzdyną ir analogiška vamzdyno būklė yra visame name, šiame name yra būtinas bendro naudojimo vandentiekio vamzdyno keitimas, nes tik laiko klausimas, kada bus kitas vandens pratekėjimas. 2019 m. spalio 11 d. UAB „Velma“ defektiniame akte yra nurodyta, kad bendrojo naudojimo karšto vandens stovų vamzdynai stipriai paveikti korozijos, yra avarinės būklės, yra būtinas šių vamzdynų keitimas.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieš tai paminėti duomenys – 2019 m. rugpjūčio 16 d. parengtas daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statinio apžiūros aktas, 2019 m. spalio 11 d. UAB „Velma“ namo administratorei UAB „Mano Būstas Baltija“ adresuotame pranešimas Nr. 10/02, 2019 m. spalio 11 d. UAB „Velma“ defektinis aktas iš esmės patvirtina, kad namo karšto vandens sistemos būklė nėra ir įvykio metu – 2019 m. spalio 6 d. – nebuvo patenkinama. Tai patvirtina ir įvykusi ginčo avarija (karšto vandens sistemos stovo trūkis, kuris susidarė dėl vamzdyno korozijos). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog priežiūrą atliekančio subjekto teikta informacija apie bendrojo naudojimo karšto vandens sistemos būklę (t. y. informacija teikta nuo 2017 m. iki 2019 m. rugpjūčio mėn.), neatspindėjo tikrosios jų būklės, kadangi nuo paskutinio patikrinimo (2019 m. rugpjūčio 16 d.) buvo praėję tik nepilni du mėnesiai. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog įvykio metu – 2019 m. spalio 6 d. – daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo karšto vandens sistemos vamzdynas atitiko šiam inžineriniam objektui keliamus techninius reikalavimus.

41. Byloje jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tretieji asmenys, namo bendraturčiams teikiantys atlygintines namo priežiūros paslaugas, iki draudžiamojo įvykio būtų atlikę kokius nors veiksmus, susijusius su bendrojo naudojimo šildymo ir karšto vandens sistemų remontu ar teikę informaciją gyventojams apie šildymo ir karšto vandens sistemų būklę, defektus ir pan., būtų organizavę gyvenamojo namo susirinkimus ar balsavimus raštu, nėra, t. y. tretieji asmenys teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad iki ginčo įvykio buvo atlikti šildymo ir karšto vandens vamzdynų sistemos remonto darbai, taip pat duomenų apie tai, kad ši sistema visa apimtimi buvo apžiūrėta ir įvertinta šiosios techninė būklė.

42. Ieškovė ir tretieji asmenys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu ne kartą pažymėjo, kad visa apimtimi karšto vandens sistemos vamzdyno apžiūrėti tretieji asmenys neturėjo galimybių dėl pačių namo bendraturčių veiksmų – vamzdyno paslėpimo po butų vidinių sienų apdaila. Iš byloje esančių duomenų ir asmenų duotų žodinių paaiškinimų galima daryti išvadą, kad tretieji asmenys į atsakovių butą inžinerinių objektų apžiūrai niekada nebuvo atvykę, taip pat niekada nereiškė prašymų dėl patekimo į butą.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovių bute esantis karšto vandens sistemos stovas, kuriam trūkus ir susidarė žala, buvo paslėptas po vidine buto apdaila, dėl to nei UAB „Velma“, nei UAB „Mano Būstas Baltija“ atstovai neturėjo galimybės laiku apžiūrėti šio bendro naudojimo inžinerinio objekto ir nustatyti atitinkamus defektus, tuo išvengiant žalos kilimo.

44. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad trūkęs karšto vandens vamzdis, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, buvo patalpų sienoje, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tretieji asmenys negalėjo nustatyti jo defektų. Kaip minėta prieš tai, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tretieji asmenys iki draudžiamojo įvykio būtų ėmęsi veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo karšto vandens sistemų visa priežiūra, remontu, išsamia periodine apžiūra, tinkamai teikusi informaciją gyventojams apie karšto vandens sistemų būklę, defektus, vamzdynų būklę ir pan. Teisėjų kolegija sutinka su apeliančių teiginiu, kad vien tai, jog daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šilumos centro, šildymo sistemos ir karšto vandentiekio priežiūros žurnale 2017 m. rugpjūčio 9 d. yra nurodyta, jog vandentiekio stovų būklės įvertinti nėra galimybės, nes dauguma gyventojų juos yra uždengę, bei tai, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. statinio priežiūros akto 3.1. punkte numatyta rekomendacija butų savininkams pašalinti bendrojo naudojimo vamzdžius dengiančias sienas, nepatvirtina, jog šios numatytos rekomendacijos, kurių įgyvendinimas tretiesiems asmenims būtų sudaręs galimybę visa apimtimi vykdyti inžinerinių objektų apžiūrą, buvo pateiktos namo bendraturčiams ir kad šie buvo supažindinti su esamu poreikiu apžiūrėti vamzdynus bei pasekmėmis, kurios gali susidaryti neįgyvendinus tokių rekomendacijų. Tretieji asmenys teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad namo bendraturčių buvo prašoma pašalinti butų vidinę apdailą, dengiančią bendro naudojimo inžinerinius objektus bei įsileisti trečiuosius asmenis į butus apžiūrai, visiškai analogiška situacija taikytina ir atsakovių butui. Byloje nėra duomenų, kurie bylotų apie tai, kad atsakovės iš trečiųjų asmenų būtų gavusios rekomendaciją pašalinti vidinę buto sienos apdailą ir įleisti trečiųjų asmenų atstovus atlikti inžinerinio objekto apžiūrą. Byloje net nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovės ar kiti namo bendraturčiai būtų informuoti apie netinkamą karšto vandens sistemos vamzdynų būklę ir poreikį atlikti remonto darbus. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors akivaizdu, kad butų ir kitų patalpų savininkai gali pastebėti tam tikrus butuose esančių šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdžių defektus, pavyzdžiui, kad vamzdis nesandarus ir pro jį teka vanduo, tačiau akivaizdu, kad pastarieji, priešingai nei tretieji asmenys, kurie yra savo srities profesionalai, neturi specialiųjų žinių, todėl gali būti nepajėgūs įvertinti visų defektų, pavyzdžiui, nusidėvėjimo, galinčių sukelti avarinę situaciją.

45. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovių sprendimą savo bute esantį ginčo inžinerinį įrenginį uždengti vidine sienos apdaila, dėl ko nebuvo pastebėti bendro naudojimo inžinerinio įrenginio defektai, vertino kaip pastarųjų neteisėtus veiksmus, kurie sąlygojo įvykio atsiradimą ir žalos kilimą.

46. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Taigi sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Byloje neįrodžius visų atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės privalo atlyginti ieškovei kilusią žalą.

47. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, o tenkindamas ieškovės ieškinį, gynė tik ieškovės ir trečiųjų asmenų subjektyvius interesus ir nepagrįstai pažeidė atsakovių teises bei teisėtus interesus, tuo pažeisdamas CK 1.5 straipsnyje bei 6.245 straipsniuose išdėstytas nuostatas.

48. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai įvertinus byloje esančius duomenis, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, kad ieškovė byloje neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų, kurie sąlygojo ieškovei žalos atsiradimą, todėl ieškovės patikslintas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visetą, teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir ginčo esmę, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Dėl nurodytos priežasties apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – patikslintas ieškinys atmestinas. Kadangi anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, teisėjų kolegija plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Dėl bylinėjimo išlaidų perskirstymo ir atlyginimo

50. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

51. Kadangi ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės patyrė 480,00 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Išlaidos yra pagrįstos sąskaitomis faktūromis už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio. Ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovėms priteistinas 480,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Ieškinį atmetus trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Baltija“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

54. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantės sumokėjo 325,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas bei sumokėjo 34,00 Eur žyminį mokestį. Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinį skundą patenkinus visiškai iš ieškovės apeliantėms priteistinas 359,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u sprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. B. 480,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą atsakovėms I. B. ir V. B. (po 240,00 Eur).

Priteisti iš ieškovės D. B. 359,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą atsakovėms I. B. ir V. B. (po 179,50 Eur).

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas