- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-20
- Bylos Nr.
- e2-139-323/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00767-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- I. B., V. B.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Velma“, uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“
- Advokatai
- Giedrius Vitkauskis
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.3Atsakomybė už kitų asmenų padarytą žalą
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ atstovui advokatui A. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovėms V. B. ir I. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Velma“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Mano Būstas Baltija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 1 508,49 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2019 m. spalio 6 d. trūkus bendro karšto vandens naudojimo vamzdžiui, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietos ieškovei priklausantis butas, adresu Minijos g. 142-1, Klaipėda. 2019-10-07 su prašymu ieškovė kreipėsi į bendrojo naudojimo objektų administratorių UAB „Mano Būstas Baltija“, taip pat 2019-10-11 į AB „Swedbank“ Žalų skyrių Lietuvoje dėl nuostolių, atsiradusių užliejus buto patalpas, atlyginimo. AB „Swedbank“ atsisakė atlyginti ieškovei nuostolius, motyvuodama tais pagrindais, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), pratrūko bendro karšto vandens naudojimo vamzdis, be kita ko, šis butas neapdraustas jų įmonėje. Tuo tarpu UAB „Mano Būstas Baltija“ nurodė, kad už namo karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūrą yra atsakinga UAB „Velma“ ir ji sprendžia visus klausimus dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovei kreipusis į UAB „Velma“, pastaroji taip pat atsisakė atlyginti ieškovės nuostolius, kartu paaiškindama, jog trūkęs karšto vandens stovas buvo uždengtas stacionaria gipso kartono ir plytelių danga ir tokiu būdu iš UAB „Velma“ buvo atimta galimybė tinkamai prižiūrėti ir kontroliuoti 9-ame bute esančių bendrojo naudojimo vamzdžių būklę. Taip pat pažymėta, kad gedimo šalinimo metu nuėmus gipso kartono ir plytelių dangą ant trūkusio karšto vandens stovo rasta žymių, leidžiančių teigti, jog ir paties stovo atžvilgiu prieš uždengiant jį buvo padaryti tam tikri darbai, kurie galėjo turėti įtakos vėlesniam stovo trūkimui. Atsižvelgiant į UAB „Velma“ nurodytas aplinkybes, sąlygojusias ieškovės turto sugadinimą, ieškovė reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkams – atsakovėms, kadangi būtent dėl jų neteisėtų veiksmų, tai yra bendrojo naudojimo vamzdžio stovo uždengimo stacionaria gipso kartono plokšte bei plytelėmis, UAB „Velma“ nebegalėjo užtikrinti karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūros, laiku nustatyti bei pašalinti bendrojo naudojimo vamzdžio stovo defektus, kas lėmė vamzdžio stovo pratrūkimą, o po to – ir ieškovei priklausančio turto sugadinimą. Ieškovės butas buvo apžiūrėtas specialistų bei įvertinus padarytą žalą ieškovės turtui, konstatuota, kad nekilnojamojo turto atkūrimo kaina siekia 771,60 Eur, o kilnojamojo turto – 736,89 Eur, iš viso 1 508,49 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės V. B. ir I. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2019 m. spalio 6 d. rytą joms priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), vonioje rado balą. Vėliau paaiškėjo, jog vonios patalpoje, pratrūko magistralinis vamzdis. Atsakovės iškvietė už daugiabučio namo karšto vandens ir šildymo sistemų techninę priežiūrą atsakingą asmenį – UAB „Velma“. Atvykęs UAB „Velma“ darbuotojas pašalino gedimą bei nurodė, kad namo magistralinis vandentiekio vamzdynas yra avarinės būklės. Po šio įvykio, dviejų savaičių bėgyje, daugiabučio namo vamzdynas buvo pakeistas nauju. Atsakovė I. B. 2019-10-07 pranešimu apie buto Nr. 9 vonioje įvykusią avariją informavo draudiką ADB „Gjensidige“. ADB „Gjensidige“ įvykį pripažino draudiminiu ir atsakovėms išmokėjo draudimo išmoką, kurią paskaičiavo kaip remonto išlaidas, būtinas sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį. Draudimo bendrovė „Gjensidige“ atsakovių kaltės nenustatė. Atsakovių įsitikinimu, bendro naudojimo vamzdžio uždengimas gipso kartono plokšte, plytelėmis, kai paliekamas priėjimas tik prie vandens skaitliukų, nėra neįprastas reiškinys. UAB „Velma“, būdama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja, turėjo užtikrinti tinkamą šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, laiku nustatyti karšto vandens vamzdžių būklę (susidėvėjimą) bei apie būtinybę juos pakeisti ar remontuoti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus arba namo administratorių, tačiau iki įvykio net nebandė įvertinti trūkusio vamzdžio būklės. Tretiesiems asmenims buvo puikiai žinoma apie kritinę daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens sistemą dar nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d., tačiau jokių priemonių pašalinti trūkumus imtasi nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad nors trečiųjų asmenų nurodoma, jog atliekant paprastojo remonto darbus, kurių metu įrengta stacionari gipso kartono ir plytelių danga, buvo panaikinta atsakingų už pastato techninę priežiūrą subjektų bei pačių atsakovių galimybes atlikti apžiūrą ir prireikus, eksploatacinius veiksmus, padaryta neigiama įtaka inžineriniams įrenginiams juos paslepiant, tačiau duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius, byloje nėra. Atsakovės, 2006 m. įsigijusios butą Nr. 9, jokių bendro naudojimo karšto vandens stovo remonto darbų neatliko. Be to, UAB „Velma“ nė karto nėra pranešusi, kad bus nuolatinių stebėjimų metu vertinama vamzdyno, esančio bute Nr. 9, būklė ir kad būtina užtikrinti priėjimą prie vamzdžių. Byloje taip pat nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad atsakovės naudojosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektu ne pagal jo tiesioginę paskirtį, pažeisdamos kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, jog vamzdžio prarūdijamas yra prilyginamas nenugalimos jėgos aplinkybėms.
Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Baltija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad trečiasis asmuo nėra ir niekaip negali būti laikomas atsakingu už absoliučiai visas daugiabutyje name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galimai kilo dėl trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, pastato bendraturčių (naudotojų) ar kitų subjektų kaltės. Bendrojo naudojimo objektų administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, tam turi pritarti patalpų savininkai, išskyrus atvejį jeigu kompetentingi subjektai nustato, jog bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Trečiasis asmuo tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas - tiek iki ginčo įvykio, tiek po jo organizavo daugiabučio namo karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, tam pasitelkdama kompetentingą ir atestuotą šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją UAB „Velma“, teikė informaciją pastato bendraturčiams apie karšto vandens sistemos būklę, taip pat pasiūlymus dėl karšto vandens sistemos remonto, tačiau pastato bendraturčiai iki šiol nėra priėmę reikalingų sprendimų. Atkreipė dėmesį, kad buto Nr. 9 savininkas, atlikdamas paprastąjį remontą, kurio metu buvo įrengta stacionari gipskartonio - plytelių danga apribojanti atsakingų už pastato techninę priežiūrą subjektų bei pačios buto savininkės galimybes atlikti apžiūrą ir prireikus eksploatacinius veiksmus, padarė neigiamą įtaką inžineriniams įrenginiams juos paslėpdamas, dėl ko iš esmės iki ginčo įvykio nebuvo jokių objektyvių galimybių įvertinti apgadinto turto būklę.
Trečiasis asmuo UAB „Velma“ pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad 2011-12-16 daugiabučio namo bendraturčių priimto sprendimo pagrindu sudarė daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su trečiuoju asmeniu, kurios pagrindu įsipareigojo teikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas. Sutarties pagrindu teikiamas paslaugas vykdė, bei vykdo tinkamai ir laiku, įskaitant, bet neapsiribojant atlieka šildymo ir karšto vandens sistemos nuolatinius stebėjimus, įvairius smulkius remonto darbus, apie pastebėtus šildymo ir karšto vandens sistemos defektus informuoja trečiąjį asmenį UAB „Mano Būstas Baltija“, tinkamai ir laiku parengia daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemą šildymo sezonui. Faktą, jog daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra iki ginčo įvykio buvo vykdoma tinkamai, be kita ko, patvirtina ir įgaliotos valstybės institucijos - Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2019-06-14 atlikto daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka joms keliamus reikalavimus, t. y. prižiūrėtojas tinkamai vykdo karšto vandens vamzdynų priežiūrą. 2019-10-06 buvo gautas pranešimas, kad trūkus vamzdynui 9 bute užlietos žemiau esančios patalpos. Įmonės darbuotojams nedelsiant nuvykus į daugiabutį namą buvo sustabdytas karšto vandens tiekimas į trūkusį vamzdyną. Apžiūrėjus 9 bute esančią inžinerinę įrangą nustatyta, kad trūko karšto vandens vamzdis, kuris buto savininko buvo uždengtas stacionaria danga – gipskartonio plokšte bei plytelių danga, kurio ji iki ginčo įvykio niekaip negalėjo apžiūrėti ir įvertinti bei nustačius poreikį pasiūlyti jo keitimo darbus. Avarinė situacija buvo likviduota išgriovus stacionarią dangą bei uždėjus ant trūkusios vamzdyno dalies apkabą. Buto Nr. 9 savininkas niekada nesikreipė į trečiąjį asmenį dėl jo bute esančių karšto vandens vamzdynų defektų, tačiau net ir jei būtų kreipęsis jis turėjo gauti daugiabučio namo bendraturčių pritarimą vamzdynų keitimo darbams atlikti. Pastebėtina, kad nuosekliai teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir tais atvejais, kai pastato techninis prižiūrėtojas žino apie siena uždengtos inžinerinės įrangos egzistavimą, jis neturi faktinių galimybių jos įvertinti dėl objektyvių priežasčių, todėl tai nelaikoma techninės priežiūros paslaugų teikėjo neteisėtais veiksmais.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdyje patikslintą ieškinį prašė tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad pagal teismų praktiką už bute esančio centrinio šildymo sistemos vamzdžių tvarkingumą yra atsakingi tik tais to buto savininkai, todėl ieškinys šiuo atveju ir yra reiškiamas atsakovėms.
Atsiliepimas
Atsakovių atstovas teismo posėdyje prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad, pagal ieškovės ieškinį turėtų atsakyti ne atsakovė, o byloje trečiaisiais asmenimis patraukti juridiniai asmenys. Nesuprantama, kaip šiuo atveju gali kilti civilinė atsakomybė atsakovėms, jeigu vamzdynai buvo stipriai paveikti korozijos. Būtent po šio įvykio dalyje gyvenamojo namo buvo pakeista vamzdžių sistema. Be to, iki 2019 m. spalio 6 d. atsakovės nebuvo nei karto informuotos apie UAB „Velma“ darbuotojų ketinamą atlikti bendro naudojimo vamzdžių apžiūrą, niekada nebuvo pareikalauta pašalinti kliūtis (gipso kartono plokštę, kuria paslėpti vamzdžiai), trukdančias apžiūrėti ir įvertinti vamzdžių būklę.
Šalies argumentai
Atsakovė I. B. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Papildomai nurodė, kad 2019 m. spalio 6 d. rytą prie vonios rado pelkę. Prasidariusi sienoje esančias dureles pamatė, kad bėga vanduo iš karšto vandens vamzdžio. Iš karto užsuko vandenį ir paskambino į UAB „Velma“, kad pašalintų gedimus. Iki įvykio dienos vamzdžio būklės niekada pati nevertino, jai tas nepriklauso daryti. Įsigijus butą, jokie remonto darbai vonioje nebuvo atliekami.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Baltija“ atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį palieka spręsti teismui savo nuožiūra. Papildomai paaiškino, kad pagal norminį reglamentavimą, butų savininkai negali uždengti bendro naudojimo vamzdžių stacionaria siena. Vamzdžiai turi būti prieinami jų būklei įvertinti.
Trečiasis asmuo UAB „Velma“ teismo posėdžio metu pasisakė už ieškinio patenkinimą. Papildomai nurodė, kad uždengus bendrojo naudojimo vamzdį stacionaria siena, atsakovės atėmė galimybes laiku nustatyti ir pašalinti bendrojo naudojimo vamzdžio defektus. Vamzdis pratrūko nuo korozijos. Tačiau iš korozija pažeisto vamzdžio vanduo nepradėjo iš karto bėgti stipria srove. Vienas iš pagrindinių požymių, jog vamzdis yra pratrūkęs korozijos pažeistoje vietoje, yra paties vamzdžio rasojimas. Esant neuždengtam bendrojo naudojimo vamzdžiui, atsakovės būtų mačiusios, kada vamzdis pradėjo rasoti, o tai būtų leidę atsakovėms kreiptis į trečiąjį asmenį dėl defektų pašalinimo dar iki žalos padarymo ieškovės gyvenamosioms patalpoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 6 d., adresu (duomenys neskelbtini), 9-ajame bute, pratrūkus bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdžiui, buvo aplietos žemiau esančios 5-ojo ir 1-ojo buto patalpos. 1-ojo buto savininkė yra ieškovė D. B., 9-ojo buto savininkės – atsakovės V. B. ir I. B.. Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Baltija“ (ankstesni pavadinimai UAB „Marių valdos“, UAB „Jūros būstas”) ginčo laikotarpiu buvo paskirta gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore. 2011 m. gruodžio 16 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2011 m. gruodžio 17 d. daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens tiekimo priežiūros paslaugos patikėtos trečiajam asmeniui UAB „Velma“. Dėl turtinės žalos atlyginimo, patirtos apliejus jos gyvenamąsias patalpas, ieškovė pateikė prašymus draudikui AB „Swedbank“ ir daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratoriui. AB „Swedbank“ atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką, kadangi 9-tas butas nebuvo apdraustas bendrovės draudimu. Tuo tarpu UAB „Mano Būstas Baltija“ informavo ieškovę, kad už daugiabučio namo karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūrą atsakingas trečiasis asmuo UAB „Velma“, todėl visus prašymus dėl žalos atlyginimo sprendžia šis subjektas. UAB „Velma“ netenkino ieškovės prašymo dėl turtinės žalos atlyginimo ir kaip atisakymo priežastį įvardija tai, jog žala ieškovės butui buvo padaryta dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovėms uždengus bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdžio stovą stacionaria danga – gipso kartono plokšte ir plytelėmis – karšto vandens vamzdžio priežiūrą atliekantis subjektas negalėjo apžiūrėti ir įvertinti bei nustačius poreikį pasiūlyti vamzdžio keitimo darbus.
Ieškovė kreipėsi į turto vertintojus MB „Bonada“ ir UAB „Smaragdo baldai“ dėl jai padarytos žalos dydžio apskaičiavimo. MB „Bonada“ 2019 m. spalio 18 d. išvadoje nurodė, kad nekilnojamojo turto atkūrimo vertė, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, yra 771,60 Eur, pagal UAB „Smaragdo baldai“ duomenis, kilnojamojo turto atkūrimo kaina, įskaitant pridėtinės vertės mokestį – 736,89 Eur.
Iš 2017 m. gegužės 3 d. Bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikio darbų plano Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistema yra patenkinama. Analogiški duomenys pateikiami ir 2018 m. kovo 21 d. Bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikio darbų plane Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. kovo 28 d. daugiabučio namo priežiūros ūkiniame ir finansiniame plane Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš Daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šilumos centro, šildymo sistemos, ir karšto vandentiekio priežiūros žurnalo matyti, kad 2017 m. sausio 17 d., gegužės 9 d., rugsėjo 16 d., gruodžio 16 d., gruodžio 18 d., 2018 m. kovo 15 d. birželio 12 d., birželio 15 d., gruodžio 16 d., 2019 m. kovo 20 d., liepos 9 d., lapkričio 16 d., 2020 m. vasario 14 d. buvo, be kita ko, atlikta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo, vandentiekio, nuotekų sistemos apžiūra, ir konstatuota, kad sistemos yra tvarkingos. Žurnalo skiltyje kiti darbai 2017 m. rugpjūčio 9 dienos data nurodoma, kad vandentiekio stovų būklės įvertinti nėra galimybės, nes dauguma gyventojų vandentiekio stovus yra užsidengę.
Iš Statinio priežiūros žurnalo, kuris pradėtas pildyti 2017 m. lapkričio 17 d., matyti, kad iki 2019 m. spalio 6 d. daugiabutyje gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyti, jokie karšto vandens tiekimo sistemos sutrikimai.
Iš pateiktų 2016, 2017, 2018, 2019 metų pastato parengties šildymo sezonui aktų matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Velma“ šiuo laikotarpiu birželio – rugsėjo mėnesiais atliko visus daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo tinklų patikrinimo darbus.
2019 m. birželio 14 d. Valstybinės energetikos ministerijos prie Energetikos ministerijos parengtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka nustatytus reikalavimus.
2019 m. rugpjūčio 16 d. parengtas daugiabučio gyvenamojo, adresu (duomenys neskelbtini), statinio apžiūros aktas, iš kurio 3.1. punkto matyti, kad daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistema morališkai pasenusi ir neefektyvi, vamzdynai vietomis turi korozijos požymių, butuose esančių vamzdynų nėra galimybių apžiūrėti, nes daugumoje butų vamzdynai uždengti, taip pat apžiūros metu nepavyksta į butus patekti. Ruožai remontuoti keičiant nesandarias vietas, bendrai būklė patenkinama.“ Pateikta rekomendacija atlikti vamzdyno atkarpų keitimo darbus arba pilną sistemos atnaujinimą, modernizavimą.
2019 m. spalio 11 d. UAB „Velma“ defektiniame akte konstatuota, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), karšto vandens sistema yra avarinės būklės ir turi būti nedelsiant pakeista.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovių bute pratrūko karšto vandens bendrojo naudojimo vamzdis ir kad pratrūkus karšto vandens bendrojo naudojimo vamzdžiui buvo užlietos žemiau esančios ieškovės gyvenamosios patalpos, tačiau nesutariama, kam šiuo atveju kyla pareiga atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius.
CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą daugiabučio gyvenamojo namo bendrąja daline nuosavybe, be kita ko, pripažįstama bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos 2015 m. rugpjūčio 5 d. Nutarimu Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo” pakeitimo 3 punktu, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971“ Dėl statybos dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai žala yra sąlygota pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, o ne vieno iš bendrasavininkio asmeninėje nuosavybėje, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei.
Pažymėtina, kad CK 6.263 straipsnyje yra įtvirtinta specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Kitaip tariant, nustačius, kad asmuo atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama.
Kasacinis teismas pasisakydamas dėl bendrojo turto naudojimo objektų administratoriaus atsakomybės užliejus buto patalpas, yra nurodęs, kad pastato perdavimas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl to administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Taigi sprendžiant administratoriaus atsakomybės klausimą svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).
Nagrinėjamu atveju atsakovės kvestionuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus darbų kokybę. Pabrėžė, kad dar 2019 m. rugpjūčio 16 d. bendrojo naudojimo administratorius nustatęs, jog karšto vandens bendrojo naudojimo vamzdžiai yra paveikti korozijos, nesiėmė jokių priemonių šiems defektams pašalinti. Taip pat nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams nebuvo teikiama objektyvi informacija apie karšto vandens bendrojo naudojimo vamzdžio stovį, kadangi iš karto pratrūkus bendrojo naudojimo vamzdžiui atsakovių bute, karšto vandens tiekimo sistema buvo pripažinta esanti avarinės būklės.
Nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas ginčo metu ėjo trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Baltija”. Tačiau nuo 2011 m. gruodžio 17 d. ir iki šiol daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens tiekimo priežiūros paslaugos buvo pavestos trečiajam asmeniui UAB „Velma“. Kaip matyti, UAB „Velma“, vykdydama jai paskirtą daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens ir šildymo sistemos priežiūrą, pildė šilumos centro, šildymo sistemos, ir karšto vandentiekio priežiūros žurnalą, kuris patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2019 m. spalio 6 d. buvo atliekamos minimų sistemų apžiūros. Šias apžiūras UAB „Velma“ atliko vidutiniškai 3-4 kartus per metus, apžiūrų metu ji nenustatė karšto vandens sistemos trikdžių. Vis dėl to dar 2017 m. rugpjūčio 9 d. priežiūrą atliekančio subjekto atkreiptas dėmesys į tai, kad daugumoje butų bendrojo naudojimo vamzdžiai yra uždengti, todėl jų būklę yra sudėtinga įvertinti. 2017-2019 m. laikotarpiu taip pat buvo pildomas Statinio techninės priežiūros žurnalas, iš kurio matyti, kad, išskyrus nagrinėjamoje byloje aptariamą karšto vandens bendrojo naudojimo vamzdžio pratrūkimą, jokie kiti bendro naudojimo karšto vandens vamzdžio defektai nebuvo nustatyti. 2017 m., 2018 m., 2019 m., bendrojo naudojimo objektų administratorius parengė bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikio darbų planus, kuriuose, be kita ko, aptartas bendrojo naudojimo objektų, tarp jų – ir inžinerinių sistemų, stovis. Planuose pateikta trijų lygių vertinimo sistema, tai yra bendrojo naudojimo objektų būklė įvertinta kaip gera, patenkinama arba bloga. Pasisakant dėl karšto vandens sistemos, nurodoma, kad ji yra patenkinama. Be to, 2019 m. birželio 14 d. daugiabutis gyvenamasis namas buvo apžiūrėtas Valstybinės energetikos ministerijos prie Energetikos ministerijos įgalioto asmens. Patikrinimo metu vertinta daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistema. Parengtame patikrinimo akte prieita išvados, kad daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens sistema atitinka jai keliamus reikalavimus.
2019 m. buvo atlikta daugiabučio gyvenamojo namo apžiūra bei apžiūros metu gautų rezultatų pagrindu parengtas 2019 m. rugpjūčio 16 d. statinio apžiūros aktas (toliau – Aktas). Akto 3.1. punkte konstatuota, kad karšto vandens sistema yra patenkinama, tačiau kartu pastebėta, kad ji yra pasenusi ir neefektyvi, vamzdynai vietomis turi korozijos požymių. Pabrėžtina, kad patikrinimo metu karšto vandens inžinerinė sistema atitiko jai keliamus privalomus techninius reikalavimus, todėl bendrojo naudojimo administratorius negalėjo savarankiškai priimti sprendimo dėl inžinerinės sistemos pakeitimo – tai išimtinai priklausė nuo daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų valios. Disponuodami informacija, susijusia su šiais defektais, butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, todėl argumentas, jog UAB „Velma“, nepriklausomai nuo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų valios, privalėjo organizuoti karšto vandens tiekimo vamzdžių keitimo ir (ar) remonto darbus, teisiškai nepagrįstas.
Po to, kai 2019 m. spalio 6 d. atsakovių bute pratrūko karšo vandens vamzdis, UAB „Velma“ darbuotojų buvo parengtas 2019 m. spalio 11 d. defektinis aktas, kuriame konstatuota, kad karšto vandens bendro naudojimo vamzdžiai yra smarkiai paveikti korozijos bei pripažinti esantys avarinės būklės. Atsakovės yra teisios teigdamos, jog priežiūrą atliekančio subjekto teikta informacija apie bendrojo naudojimo karšto vandens sistemos būklę neatspindėjo tikrosios jų būklės, kadangi, nuo paskutinio patikrinimo (2019 m. rugpjūčio 16 d.) buvo praėję tik nepilni du mėnesiai. Kita vertus, svarbu įvertinti ir tai, kodėl šie duomenys nebuvo išsamūs. Pastebėtina, kad inžinerinės sistemos priežiūrą atliekančio subjekto ne kartą buvo akcentuotas tas faktas, jog karšto vandens bendro naudojimo vamzdžio uždengimas butuose trukdo įvertinti jų būklę. Pirmą kartą tai buvo padaryta 2017 m. rugpjūčio 9 d. (Šilumos centro, šildymo sistemos, ir karšto vandentiekio priežiūros žurnalas), vėliau pasikartota 2019 m. rugpjūčio 16 d. (2019 m. rugpjūčio 16 d. statinio priežiūros akto 3.1. punktas). Tačiau nei atsakovės, nei kitų butų ir patalpų savininkai nesilaikė UAB „Velma“ rekomendacijų ir nepašalino bendrojo naudojimo vamzdžius dengiančių sienų. Teismas sutinka su trečiųjų asmenų argumentais, jog UAB „Velma“, neturėdama prieigos prie butuose įrengtų bendrojo naudojimo vamzdžių, negalėjo pateikti visapusiškos informacijos apie karšto vandens vamzdžių būklę. Šį faktą iš esmės patvirtinta ir tai, jog 2019 m. karšto vandens sistemos atitikimas keliamiems privalomiems techniniams reikalavimams buvo vertinamas ne tik priežiūrą atliekančio subjekto, tačiau ir valstybės įgaliotos institucijos, kuri lygiai taip pat nenustatė karšto vandens tiekimo sistemos trūkumų.
Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad karšto vandens tiekimo sistemos priežiūrą atliekantis asmuo UAB „Velma“ nuolat pildė šilumos centro, šildymo sistemos, ir karšto vandentiekio priežiūros žurnalą, tikrino karšto vandens sistemos būklę, iki bendrojo naudojimo vamzdžio pratrūkimo, teikė rekomendacijas butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą. Tai rodo, jog trečiasis asmuo UAB „Velma“ užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal STR 1.07.03:2017 reglamentą, iki 2019 m. spalio 6 d., remiantis turėtais duomenimis, pagrįstai nepripažino karšto vandens tiekimo sistemos būklės esant avarinei ir savarankiškai nesprendė jos atnaujinimo klausimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad karšto vandens bendrojo naudojimo vamzdis pratrūko ne dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl atsakovių bute uždengto bendrojo naudojimo vamzdžio buvo apsunkintos UAB „Velma“ galimybės apžiūrėti ir įvertinti bendrojo naudojimo vamzdžio būklę. Atsakovės nesilaikė UAB „Velma“ rekomendacijų ir nepašalino vamzdį dengiančios sienos. Pažymėtina ir tai, kad trūkęs vamzdis buvo buto Nr. 9 vonios kambaryje, todėl namo administratorius tokių vamzdžių keitimo ir priežiūros savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, kadangi, pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Taip pat pažymėtina, kad tokie atsakovių veiksmai, be kita ko, sutrukdė operatyviai reaguoti ir pašalinti kilusius pažeidimus. Kaip matyti, atsakovėms apie prakiurusį vamzdį tapo žinoma tik tada, kai jų pačių vonios kambaryje, ant grindų, ėmė kauptis vanduo, tačiau iki to laiko dėl iš bendrojo naudojimo vamzdžio prasiskverbusio didžiulio vandens kiekio jau buvo užlietos netgi dviejų žemiau esančių butų patalpos (buto Nr. 5 ir buto Nr. 1).
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina kad 2019 m. spalio 6 d. atsakovių bute pratrūkus bendrojo naudojimo vamzdžiui, ieškovės butas buvo užlietas dėl atsakovių neteisėtų veiksmų. Atsakovės neįrodė, jog ieškovės butas buvo užpiltas esant force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybei ar dėl pačios ieškovės kaltės, jos didelio neatsargumo, todėl šiuo atveju ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstai reiškiamas atsakovėms.
Patirtos turtinės žalos faktą ieškovė įrodinėja MB „Bonada“ ir UAB „Smaragdo baldai“ parengtomis sąmatomis. Pagal MB „Bonada“ ieškovės nekilnojamojo turto atkūrimo vertė, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, yra 771,60 Eur, o pagal UAB „Smaragdo baldai“ duomenis, kilnojamojo turto atkūrimo kaina, įskaitant pridėtinės vertės mokestį – 736,89 Eur. Atsakovės neginčijo pateiktų ieškovės paskaičiavimų. Byloje kitų duomenų, kurie rodytų, jog pateiktos sąmatos yra aiškiai nepagrįstos, nėra, todėl laikytina įrodytu, jog ieškovė dėl jos gyvenamųjų patalpų užliejimo vandeniu patyrė 1 508,49 Eur turtinę žalą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos turtinės žalos egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), turtinę žalą atsakovės ieškovei sukėlė bendrais veiksmais, todėl yra teisinis pagrindas ieškovės naudai iš atsakovių solidariai priteisti 1 508,49 Eur turtinės žalos atlyginimą (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, CK 6.6. straipsnio 3 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovių solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė patyrė 594,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 500 Eur už teisines paslaugas, 60,50 Eur už turtinės žalos dydžio apskaičiavimą ir 34 Eur žyminis mokestis. Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Baltija“ byloje patyrė 121 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Ieškinį patenkinus visiškai ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Baltija“ patirtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Priteisti solidariai iš atsakovių V. B. ir I. B. 1 508,49 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų aštuonių eurų 49 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 508,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir iš kiekvienos atsakovės lygiomis dalimis po 297,25 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt septynių eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės D. B. naudai.
Priteisti iš atsakovių V. B. ir I. B. lygiomis dalimis po 60,50 Eur (šešiasdešimties eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.