Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei R. M. dėl iškeldinimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės Kauno rūmuose 2024 m. spalio 28 d. priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo iš atsakovės R. M. ieškovui R. L. priteista 368,95 Eur skola už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuomą ir komunalines paslaugas, 36,94 Eur delspinigiai (iš viso 1 178,98 Eur), 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 67 Eur žyminis mokestis ir atsakovė R. M. iškeldinta iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

2. 2024 m. lapkričio 18 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį dėl skolos sumos, procesinių palūkanų priteisimo, iškeldinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, dėl garbės ir orumo įžeidimo, apšmeižimo, mobingo ir priekabiavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakyta priimti atsakovės R. M. atsiliepimą į ieškinį dokumentinio proceso tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei R. M. dėl iškeldinimo ir skolos priteisimo.

4. Teismas nurodė, kad pagal CPK 430 straipsnio 1 dalį, atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos, kurie turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

5. Teismas, susipažinęs su atsakovės teismui pateiktu procesiniu dokumentu - atsiliepimu į ieškinį, nustatė, kad jis neatitinka prieštaravimams dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo keliamų reikalavimų. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį pagal CPK 142 straipsnį, tačiau civilinė byla yra išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka ir yra priimtas preliminarus sprendimas, todėl ieškovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu ir teismo priimtu preliminariu sprendimu, turėjo pareikšti prieštaravimus pagal CPK 430 straipsnio 1 dalį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atsakovė R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Atsiliepimas į ieškinį buvo surašytas pagal šablono vedlio patarimus ir oficialų internete pateikiamą teisinio dokumento pavyzdį iš pavyzdžių, kurie yra pildomi ir teikiami teismui, todėl jis yra tinkamas, o atsiliepimas turėjo būti priimtas.

6.2. Atsiliepime yra pateiktos svarbios faktinės aplinkybės dėl ieškovo elgesio ir į tai turi būti atsižvelgta - tik įvertinus atsiliepimo argumentus galima priimti teisingą sprendimą.

6.3. Byla išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka, tai yra palanku vien tik ieškovui, tačiau tai nėra priežastis neatsižvelgti į atsakovės atsiliepimą.

6.4. Skundžiama nutartis yra neteisinga ir neproporcinga ginčo šalių situacijai, nes atsakovė nepraleido nustatytų terminų, laiku pateikė atsiliepimą, faktines aplinkybes nurodė aiškiai, suprantamai ir sąžiningai. Be to, teismas iš atsakovės nepareikalavo papildomų įrodymų.

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. L. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Atsakovė niekaip neįrodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos atsiliepimą, nes pirmosios instancijos teismas nutartimi atsisakė priimti atsakovės atsiliepimą dėl vienos priežasties – jog šio teikiamas procesinis dokumentas neatitinka CPK 427 bei 430 straipsniuose numatytų turinio bei formos reikalavimų, keliamų atsakovo prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo. Ieškovas pažymėjo, jog byla buvo išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka, todėl atsakovė, gavusi preliminarų sprendimą, turėjo teisę pateikti CPK 430 straipsnyje numatytus prieštaravimus.

7.2. Iš atsakovės pateikto atsiliepimo turinio spręstina, kad ji pateikė ne CPK 430 straipsnyje numatytus prieštaravimus dėl dokumentinio proceso tvarka priimto preliminaraus sprendimo, o visai kitą procesinį dokumentą, t. y. atsiliepimą į ieškovo ieškinį kartu su priešieškinio reikalavimais.

7.3. Ieškovas neginčijo sutarties nutraukimo fakto ir/ar nutraukimo neteisėtumo, o atsakovė neįrodė sutarties tinkamo vykdymo fakto, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl, net ir panaikinus nutartį ir priėmus atsakovės atsiliepimą, tai neturės įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui. Be to, atsakovė atsiliepimą grindė su ieškinio dalyku nesusijusiais faktais ir pateikė kitus savarankiškus reikalavimus, kurie yra būdingi priešieškiniui, bet ne atsiliepimui ar prieštaravimams dėl priimto preliminaraus sprendimo.

7.4. Byloje surinkti duomenys bei pačios atsakovės paaiškinimai pagrindžia, jog tikrasis atsakovės tikslas teikiamais procesiniais dokumentais yra vilkinti procesą bei taip kuo ilgiau nemokant jokio nuomos mokesčio naudotis ieškovui nuosavybes teise priklausančiu turtu. Atsakovė ne tik iki ieškinio priėmimo dienos, tačiau ir iki šio atsiliepimo pateikimo dienos tikslingai ir tyčia nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko akivaizdu, jog prievolių nevykdys ir ateityje.

7.5. Nėra aišku, kuo su nutarties teisėtumu ir pagrįstumu yra susiję atsakovės teiginiai su tariamu papildomų įrodymu išreikalavimu; iš bylos medžiagos matyti, kad jokie įrodymai nebuvo išreikalauti nei iš vienos šalių bei net nebuvo jokio poreikio jų reikalauti, kadangi atsakovei nepateikus CPK numatytų prieštaravimų, preliminarus sprendimas įsiteisėjo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovės pateiktą procesinį dokumentą, įvardintą atsiliepimu į ieškinį, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje.

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

10. Apeliantė bylą apeliacinės instancijos teisme prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

11. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28–29 punktai).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje stadijoje byla nėra nagrinėjama iš esmės, t. y. nėra sprendžiama dėl materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo. Be to, prašymas nėra grindžiamas jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis dėl būtinumo organizuoti žodinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje esančių duomenų bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių pakanka patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar klausimas išspręstas teisingai, todėl prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Apeliantė R. M. pateikė naujus įrodymus – elektroninio paslaugų portalo išrašą, elektroninio laiško kopiją, patvirtinančią apie teismo siųstų dokumentų gavimą, susirašinėjimą dėl įrodymų išreikalavimo bei atsiliepimą į ieškinį.

14. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės dalį pateiktų įrodymų sudaro elektroninių paslaugų portalu teiktų procesinių dokumentų įteikimo įrodymai, be to, atsiliepimas į ieškinį jau buvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, o susirašinėjimo žinutė dėl duomenų išreikalavimo neturi esminės reikšmės ginčui pagal jo apibrėžtas ribas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti, sprendžia, kad nėra pagrindo minėtus dokumentus priimti apeliacinės instancijos teisme.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

16. Dokumentinis procesas – supaprastinto proceso forma, kuria siekiama užtikrinti greitesnį ginčų nagrinėjimą. Tuo tikslu įstatymų leidėjas įtvirtino reikalavimą, kad prieštaravimai turi būti motyvuoti ir pagrįsti įrodymais. Pažymėtina, kad dokumentiniam procesui netaikomos CPK 225–233 straipsniuose numatytos pasirengimo bylų nagrinėjimui taisyklės (CPK 430 straipsnio 2 dalis), todėl būtent prieštaravimuose atsakovas turi suformuluoti savo atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kuriais remsis, tačiau jų negali pateikti su prieštaravimais, nurodant tai padaryti trukdančias priežastis.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. L. 2024 m. spalio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nagrinėti šią bylą dokumentinio proceso tvarka, pripažinti bylos medžiagą nevieša, iškeldinti atsakovę R. M. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti iš atsakovės R. M. ieškovo R. L. naudai 368,95 Eur dydžio įsiskolinimą, 36,94 Eur dydžio delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 67 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 28 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-27371-1107/2024 ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad preliminaraus sprendimo priėmimas, nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, reiškia, jog yra priimtas sąlyginis sprendimas tik pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. sprendimas atskleidžia tik vienos šalies požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo dar tik bus išdėstyta prieštaravimuose (CPK 430 straipsnis) ir taip yra užtikrinama jo teisė būti išklausytam. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014, 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018 ir kt.).

19. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 28 d. atsakovei elektroninių paslaugų portalu išsiuntė teismo procesinius dokumentus. Atsakovė nepraleidusi preliminariame sprendime nustatyto prieštaravimų teikimo termino, 2024 m. lapkričio 18 d. teismui pateikė procesinį dokumentą, kurį pavadino atsiliepimu į ieškinį. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės R. M. pateiktą procesinį dokumentą. Teismas sprendė, kad atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį pagal CPK 142 straipsnį ir nurodė, kad civilinė byla yra išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka ir yra priimtas preliminarus sprendimas, todėl atsakovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu ir teismo priimtu preliminariu sprendimu, turėjo pareikšti prieštaravimus CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

20. Pažymėtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė procesinį dokumentą, kurį ji įvardijo atsiliepimu į ieškinį, ir išdėstė nesutikimo su pateiktu ieškiniu motyvus. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovės pateiktas procesinis dokumentas yra su trūkumais. Atsakovė nurodė, kad tai yra atsiliepimas į ieškinį, nors atsižvelgiant į CPK 430 straipsnio 1 dalį turėjo pateikti prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Be to, procesiniame dokumente atsakovė turėjo pareigą nurodyti, kodėl nesutinka ne tik su pateiktu ieškiniu, bet ir su teismo priimtu preliminariu sprendimu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pateikto procesinio dokumento argumentais ne tik išreiškė nesutikimą su pateiktu ieškiniu, tačiau ir suformavo savarankiškus reikalavimus. Vertinant apeliantės pateikto procesinio dokumento turinį matyti, kad jame nurodyta dalis argumentų, kurie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, tačiau iš turinio visumos yra pagrindas spręsti, kad ji nesutinka su ieškiniu ir priimtu preliminariu sprendimu bei akcentuoja tai, kad ieškovo ieškiniu prašomos priteisti sumos yra skaičiuojamos netiksliai, atsakovė pateikia savo skaičiavimų paaiškinimą, be to, savo argumentus ji grindžia ir pridedamais rašytiniais įrodymais.

21. Svarbu pažymėti, kad pagal CPK 430 straipsnio 1 dalį atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę dalyvaujančiam byloje asmeniui ištaisyti akivaizdžius dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto dokumento.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsisakymas priimti prieštaravimus iš esmės galimas tik tada, kai prieštaravimai turi esminius formos ir turinio reikalavimus t. y. nėra būtinų jo rekvizitų - teismo, kuriam paduodamas dokumentas, pavadinimas, byloje dalyvaujančių asmenų, jų adresų, šalies pozicijos dėl reikalavimo, ir šalies parašo ir kt. Prieštaravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo yra asmens teisinės gynybos priemonė ir ja asmuo gali naudotis arba ne. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nesudarė sąlygų dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įgyvendinti jo procesines teises ir nenustatė termino procesinio dokumento trūkumams ištaisyti. Teismas neįpareigojo atsakovės pateikti prieštaravimus taip, kad iš jų būtų matyti, jog peržiūrėjus preliminarų sprendimą gali iš esmės pasikeisti teismo požiūris į ieškinio reikalavimus, aiškiai ir nedviprasmiškai motyvuoti savo prieštaravimus pagal ieškinio reikalavimus ir priimto preliminaraus sprendimo motyvus, nurodyti bylai išnagrinėti reikšmingus faktus. Teismas neišaiškino atsakovei, kad turi būti teikiami prieštaravimai, kuriuose turi būti formuluojamas sutikimas/nesutikimas su ieškiniu bei priimtu preliminariu teismo sprendimu, šiame procesiniame dokumente nereiškiant savarankiškų reikalavimų.

23. Pabrėžtina, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prioritetas teikiamas esminiam civilinio proceso tikslui - teisingam ir teisėtam ginčo išnagrinėjimui (CPK 2-5 straipsniai), todėl byloje turi būti suteikta galimybė išreikšti savo poziciją sprendžiamu klausimu ne tik ieškovui, bet ir atsakovei.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai taikydamas procesines teisės normas, netinkamai įvertino kitos šalies argumentus, neatsižvelgė į tai, kad prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovei išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės pateiktą procesinį dokumentą, nenustatydamas termino procesinio dokumento trūkumams pašalinti, todėl skundžiama nutartis naikintina ir atsakovės pateikto procesinio dokumento, įvardinto atsiliepimu į ieškinį, priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir atsakovės R. M. procesinio dokumento, įvardinto atsiliepimu į ieškinį, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.