Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo E. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu E. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. R. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei atlikus BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 2 papunkčio tvarka nustatytą bausmės keitimą, t. y. 1 laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Į ją įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu atliktos bausmės dalis. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 17 d. nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmetė.

3. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2020 m. liepos 28 d., o jos pabaiga – 2022 m. liepos 28 d.

5. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartimi nuteistojo E. R. skundas dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo netaikymo – atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. R. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK 157) straipsnio 1 dalyje numatyta (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Nuteistasis E. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taip pat, yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad šią riziką vis dar sudaro dinaminiai svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Vertinant nuteistojo pažangą, atsižvelgiama į aplinkybių, charakterizuojančių nuteistąjį, visumą, neišskiriant išimtinai teigiamai jį apibūdinančių duomenų.

10. Skunde nuteistasis akcentuoja aplinkybes, susijusias su teigiama jo pažanga, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, – pataisos įstaigoje dirba, drausmine tvarka nebaustas, noriai dalyvauja pataisos namų pozityvaus užimtumo programose ir elgesio korekcinėse programose pas psichologus, baigė alkoholio intervencijos programą, išklausė kitas paskaitas, pataisos namuose yra paskatintas, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, po lygtinio paleidimo iš pataisos namų būtų įdarbintas, „OASys“ metodika nustatyta 40 balų, rizika yra žema, civilinių ieškinių nėra, motyvaciją į darbą teigiamą – apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertinama ypatingai teigiamai. Kartu pažymėtina, kad manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, negali būti sąlygojamas išimtinai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, tačiau vis tik kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl vien tai, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo rizika, savaime nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo instituto.

11. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra ir kitas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas tiek nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai. Šiuo atveju, nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami kriminogeniniai veiksniai – teistumai, gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimų padarymams didelę įtaką turėjo draugai), mąstymas bei elgesys (linkęs minimalizuoti kaltę, teisinti save, nusikaltimą vertina labiau iš asmeninės perspektyvos), emocinė gerovė (nuteistasis praeityje yra save žalojęs). Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai nustatomi surašant socialinio tyrimo išvadą. Abejonių ją parengusių specialisčių kompetentingumu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla.

12. Byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis jam pataisos proceso metu numatytas priemones vykdo – nuteistasis nuo atvykimo į įstaigą mažina nusikalstamo elgesio riziką, šiuo metu dirba, dalyvauja psichologų vedamose elgesio korekcinėse programose, baigė socialinių įgūdžių ugdymo, taip pat alkoholio intervencijos programą, išklausė paskaitas apie vairavimo išgėrus žalą, socialinius ryšius palaiko su žmona, seserimi, motina, bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmės režimo reikalavimų pažeidimų nepadarė.

13. Kaip jau minėta, materialųjį kriterijų lygtiniam paleidimui taikyti sudaro ne tik individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, tačiau, išliekant kriminogeniniams veiksniams, privalu nustatyti ir akivaizdžią bei įtikinamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu eliminuojant veiksnius, sudarančius prielaidas pakartotinai nusikalsti.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pabrėžia, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas nuspręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

15. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius šiam būnant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar šiuo metu nuteisto elgesio asmens korekcija yra pakankama, siekiant išvengti tiek analogiškų, tiek ir kitokio pobūdžio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju.

16. Tuo labiau, kad ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog tai trečias laisvės atėmimas, ankstesni už savigynos viršijimą, žmogžudystę. Taip pat, gindamasis yra sudavęs tėvui (šis nuolat prieš jį ir motiną smurtaudavo). Šiuo metu, laisvės atėmimo bausmę atlieka už sukčiavimą. Neigia, kad žinojo apie sukčiavimą. Prisipažįsta, kad išėjęs į laisvę, kurį laiką perparduodavo telefonus į Kybartų pataisos namus per pareigūną. Anksčiau turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau užsikodavo. Teigia, jog pats įvertino vartojimo pasekmes ir kodavimasis buvo tik formalus. Yra sukūręs šeimą, planuoja šeimos pagausėjimą, sodo įgijimą. Tam, kad galėtų įgyvendinti savo tikslus planingai vykdo veiklas (sutaupė pinigų sodui, su artimaisiais nuolat bendrauja laiškais, pataisos namuose įsidarbino, pažingsniui sieks galimybės išeiti be sargybos sąlygomis). Mąstymui trūksta gebėjimo analizuoti savo elgesio galima pasekmes arba įvertinti galimus nusikalstamus elementus.

17. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai, t. y. teistumai, mąstymas bei elgesys, emocinė gerovė – išlieka aktualūs.

18. Įvertinus šias visas aplinkybes konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija itin svarbia aplinkybe laiko tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai (prieš visi 7 Komisijos nariai), atskirųjų nuomonių nepareikšta. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Darytina išvada, kad E. R. elgesys bausmės atlikimo metu neabejotinai rodo jo daromą pažangą ir motyvaciją keisti savo elgesį, jis mažina nusikalstamo elgesio riziką. Kita vertus, nuteistojo pažanga šiuo metu dar nėra tokia akivaizdi, kad būtų pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Atliekant laisvės atėmimo bausmę elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nėra vieninteliai, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

20. Pripažintina, kad nuteistasis E. R. turi visas galimybes gerokai sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką tiek, kiek tai susiję su dinaminiais (kintančiais) veiksniais. Taip pat, turi visas galimybes įvykdyti Komisijos rekomendacijas – toliau mažinti nusikalstamo elgesio riziką, užsiimti darbine veikla, lankyti paskaitas ir (ar) gauti paskatinimų už gerą elgesį, sąžiningą darbą, nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių. Būtent nurodytais veiksmais jis turi realias galimybes įrodyti, kad akivaizdžiai mažina nusikalstamo elgesio riziką, ir kad yra vertas tiek Komisijos, tiek teismo pasitikėjimo.

21. Tiek Komisija, tiek teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar nuteistasis gali likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės, įvertinus ne tik nusikalstamo elgesio riziką išreikštą balais, tačiau ir akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, įskaitant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu bei jo pasirengimą grįžti į visuomenę taikant mažiau griežtas apsaugos priemones. Skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra. E. R. pateiktas prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir pareiškimas dėl jo teisės į gynybą pažeidimo netenkinami, nes, kolegijos nuomone, tam nėra būtinų įstatymo numatytų pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo E. R. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 29 d. nutartį.

Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.