- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-30
- Bylos Nr.
- 1S-285-876/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00400-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- Ž. J.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu Ž. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2024 m. vasario 8 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija nutarime įvertino, kad nuteistasis anksčiau slapstėsi nuo teisėsaugos, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ž. J. savo kaltės dėl padarytų nusižengimų neneigia, tačiau stengiasi minimalizuoti ir ieško tą pateisinančių priežasčių, nevisiškai suvokia savo padarytų nusikalstamų veikų pasekmių, kurias vertina daugiau sau nei kitiems. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, Ž. J. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistojo nuostatos į darbą nėra neigiamos, tačiau tiek laisvėje, tiek įkalinimo įstaigoje, jis nepasižymėjo pastovia darbine veikla, o išlaikyti stabilius ir nuoseklius darbo santykius nuteistasis stokoja. Taip pat nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos menkai dengia. Komisija nutarime atkreipė dėmesį, jog tiek ankstesni nusikaltimai, tiek dabartinis nuteistojo gyvenimo būdas gali būti siejami su prasta nuteistojo finansine padėtimi, lėšų paskirstymo įgūdžių stoka bei siekiu vykdant įstatymo draudžiamas veikas užsitikrinti asmeninį materialinį gerbūvį. Ž. J. nekeičiant gyvenimo būdo, t. y. nesiekiant spręstu turimų finansinių sunkumų, neužsitikrinant legalaus pragyvenimo šaltinio, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, nepakankamas savo elgesio pasekmių suvokimas, impulsyvus elgesys, tų pačių klaidų kartojimas. Nutarime konstatuota, kad minėti kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje reikalauja ilgalaikės ir tęstinės intervencijos.
4. Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartimi atmestas nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas dėl Komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistojo Ž. J. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina didele. Šią aplinkybę įvertinus ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, teismas sprendė, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Šalies argumentai
5. Nesutikdamas su pastarąja Kauno apylinkės teismo nutartimi, nuteistojo Ž. J. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam Ž. J. lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos.
5.1. Skunde apygardos teismui nuteistojo gynėjas advokatas nurodo, jog jo ginamasis Ž. J. nesutinka su Komisijos nutarimu ir skundžiama nutartimi bei laiko, jog jie neteisėti ir nepagrįsti. Komisija ir Kauno apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į ypatingai svarbių aplinkybių visumą ir formaliai vertino pateiktus Ž. J. asmeninius duomenis. Komisija ir teismas absoliučiai nevertino jo progresinių pasiekimų atliekant laisvės atėmimo bausmę bei neatsižvelgė i tai, jog jis įvykdė visas ankstesnės komisijos rekomendacijas.
5.2. Apeliantas skunde teigia, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) teigiama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užtikrinančių pakartotinių pažeidimų prevenciją ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą bei prižiūrimą grįžimą į visuomenę. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo tikslas (4 straipsnio 1 dalis) taip pat įpareigoja užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Lygtiniu paleidimu siekiama pozityvių tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tikslų - skatinamas teigiamas nuteistųjų elgesys bausmės vykdymo metu, skatinama asmens integracija į visuomenę, tuo pačiu sudarant valstybei galimybę tam tikrą laiką stebėti nuteistojo elgesį laisvėje užkertant kelią nusikaltimų pakartotinumui, taupomi valstybės kaštai bei mažinamos įkalinimo įstaigų perpildymo problemos, taigi užtikrinami tiek europiniu, tiek nacionaliniu lygiu iškelti uždaviniai. Skunde advokatas pažymi, kad asmeniui nepritaikius lygtinio paleidimo, po bausmės vykdymo atlikimo jis išleidžiamas be jokios galimybės valstybei toliau stebėti nuteistojo elgesį bei atpažinti galimą polinkio nusikalsti riziką. Lygtinis paleidimas yra progresyvi ir pozityvi priemonė reintegruoti asmenį į visuomenę bei stebėti jo elgesį.
5.3. Skunde taip pat nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Baudžiamosios teisės doktrinoje, be kita ko, laikomasi pozicijos, jog lygtinio paleidimo komisija įvertina visas reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui aplinkybes ir priima sprendimą tenkinti arba netenkinti asmens prašymą, kai tuo tarpu teismas privalo tik procedūriškai tinkamai įvertinti įstatyme numatytas aplinkybes ir to pakanka, kad nuteistajam būtų paskirta probacija.
5.4. Apelianto įsitikinimu, Komisijos nutarimo bei skundžiamos nutarties motyvai yra formalūs ir nepagrįsti. Nutarimą priėmusi Komisija ir Kauno apylinkės teismas nebuvo gerai susipažinę su nuteistojo Ž. J. asmens byla, jo socialinio tyrimo išvada, pasiekimais, bet ir pačiu nuteistuoju. Nuteistasis visą bausmės atlikimo laiką dirbo įkalinimo įstaigoje valgykloje, siuvykloje, dalyvauja elgesį keičiančiose programose, drausminių nuobaudų neturi, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Komisijos rekomendacijas įvykdė visiškai, be to įvykdė ir individualiame socialinės rekomendacijos plane numatytas priemonės, yra atlikęs reikiamą laisvės atėmimo bausmės dalį t. y. visiškai atitinka BVK 82 straipsnio formalųjį pagrindą. Iš socialinio tyrimo išvados aiškiai matyti, jog nuteistasis charakterizuojamas itin teigiamai. Skunde nurodoma, kad Komisija ir teismas nepagrįstai nenurodė aukščiau nurodomų teigiamų faktinių aplinkybių ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. Komisijos nutarime ir pirmosios instancijos teismo nutartyje naudojamos blanketinės frazės, kurias kartoja visiems nuteistiesiems. Advokato įsitikinimu, darytina išvada, jog Ž. J. maksimaliai įvairiausiais būdais stengėsi įrodyti, jog yra vertas Komisijos nutarimo ir teismo nutarties, kuriuo jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Pabrėžtina, jog ankstesnė komisija buvo nusprendusi taikyti lygtinį paleidimą.
5.5. Skunde apeliantas nurodo, kad iš esmės teismas vertina pažangą bausmės vykdymo metu. Teismų praktikoje egzistuoja asmenų, kuriems lygtinis paleidimas taikytas esant blogesnei faktinei situacijai (aukštesnei rizikai), o formalus, bei materialus teisinis pagrindas buvo konstatuotas kaip pakankami, taikant lygtinį paleidimą. Skunde teigiama, kad iš bylos medžiagoje esančių duomenų akivaizdu, jog Ž. J. įkalinimo įstaigoje mokėsi, dalyvavo visose socialinės reabilitacijos programose, dirbo. Šiuo metu įvykdė 2024 m. balandžio 4 d. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. dirbo valgykloje, siuvykloje, dalyvavo psichologo užsiėmimuose ir yra įvykdęs rekomendacijas, o šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau Komisija ir Kauno apylinkės teismas, tikėtina sąmoningai neįvertino šių aplinkybių viseto teigiamai, neatsižvelgė į teismų praktiką ir padarė visiškai priešingas išvadas. Komisija ir teismas visiškai netinkamai įvertino Ž. J. asmenybę, norą dirbti pataisos įstaigoje ir elgesį bausmės atlikimo metu, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma taikyti lygtinio paleidimo instituto. Skunde advokatas Dainius Dargevičius taip pat atkreipia dėmesį, jog Komisija buvo nurodžiusi nuteistajam įsidarbinti už kalėjimo ribų (prieš tai kalėjime) ir dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Skunde taip pat nurodoma, kad drausmine tvarka nuteistasis nebaustas, skatintas keturis kartus, smurto ar nepagarbaus elgesio nefiksuota, laikosi režimo reikalavimu, daro išvadas ir keičia savo elgesį tinkama linkme, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, taip pat stebimas rizikos mažėjimas, nenustatyta sričių keliančių riziką, o nusikalstama veika padaryta 2018 m.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas atmetamas
7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundo argumentais, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir nuteistojo asmens bylos duomenimis, sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartimi nuteistojo gynėjo advokato skundas atmestas pagrįstai. Žemesnysis teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo, todėl skundžiama nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, o jos keisti ar naikinti nuteistojo gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
9. Nagrinėjamu atveju nuteistasis Ž. J. atlieka subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vieną trečdalį buvo atlikęs 2024 m. lapkričio 8 d. Vadinasi, nuteistasis atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas. Visgi, svarbu pažymėti, kad šio instituto taikymas teisės aktuose įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog jis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje jau yra pasiekti tiek, jog toliau jų siekti galima taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nuteistajam būnant neizoliuotam nuo visuomenės.
10. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Pastebėtina tai, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra atlikta. Iš skundui nagrinėti pateiktos bylos medžiagos matyti, jog šiuo metu nuteistasis Ž. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal du apkaltinamuosius nuosprendžius – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 16 d., kurio jis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, jog nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. liepos 18 d. organizavo ir pelnėsi iš Ukrainos Respublikos piliečių prostitucijos bei gabeno asmenį jo sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką, o taip pat už tai, jog neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 27 d. už tai, kad pasisavino jam patikėtą svetimą – nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. automobilį. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo, asmens nusikalstama veika vertinama tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, neišskiriant jo, kaip esminio kriterijaus, įstatymo nėra draudžiamas, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir nelaikytina dvigubu bausmę atliekančio asmens baudžiamumu.
11. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus 2025 m. balandžio 22 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog pirminis nuteistojo Ž. J. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant „OASys“ metodiką, buvo atliktas 2024 m. balandžio 4 d. ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko ir 2024 m. liepos 26 d., 2024 m. spalio 14 d. atliktų vertinimų metu. 2025 m. balandžio 22 d. atliktu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta išlaikanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, rizikos didėjimo tendencijų nustatyta nebuvo. Stebimas rizikos mažėjimas srityse: „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, kadangi nuteistasis nuo 2024 m. rugsėjo 24 d. tęsia darbinę veiklą Turto valdymo skyriuje. Nuteistasis pateikė pažymą, jog lygtinio paleidimo atveju bus priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje bus įdarbintas į vadybininko pareigas. Motyvacija darbinei veiklai teigiama. Nuteistasis atvykęs į įkalinimo įstaigą tinkamai adaptavosi prie pasikeitusios socialinės aplinkos, per įkalinimo laikotarpį vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, skatintas keturis kartus. Kaip matyti iš aptarto, nors ir nustatyti tam tikri rizikos valdymo pokyčiai, tačiau nuteistajam vis dar nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vis dėlto, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, būtina įvertinti nuteistojo elgesį visu bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tai nustatoma, vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
12. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam Ž. J. konstatuoti keturi statiniai, penki dinaminiai ir du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Atkreiptinas dėmesys, jog visi nuteistajam nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai valdomi, o būtent: 1) neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, turi nestabilią darbo patirtį veiksnys valdomas, kadangi įkalinimo įstaigoje nuteistasis dirba; 2) turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkos jų apmokėjimo galimybės veiksnys valdomas, kadangi iš darbo užmokesčio atskaičiuojami finansiniai įsiskolinimai; 3) dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą veiksnys valdomas, kadangi nuteistasis dirba bei yra perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą; 4) būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų veiksniai valdomi, kadangi dalyvavo „nesmurtinės komunikacijos valdymo programoje“, „savianalizės diskusijose“. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog matoma nuteistojo Ž. J. pažanga valdant statinius kriminogeninius veiksnius. Vis dėlto, atkreiptinas tiek nuteistojo, tiek jo gynėjo advokato dėmesys, jog dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju išanalizuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis Ž. J. nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nes dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis keičiasi nežymiai.
13. Vertinant nuteistajam Ž. J. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaip ir pažymėta šioje nutartyje, šiuo metu nuteistasis dirba įkalinimo įstaigoje, o jam taikius lygtinį paleidimą, jis turi darbo pasiūlymą, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. J., būdamas gana jauno, darbingo amžiaus, turi nestabilią darbo istoriją su nedarbo laikotarpiais. Nors jo nuostatos darbo atžvilgiu nėra neigiamos, jis teigiamai vertina darbo naudą įkalinimo įstaigoje, tačiau motyvacijos išlaikyti stabilius ir nuoseklius darbo santykius tiek laisvėje, tiek įkalinimo įstaigoje stokoja. Jo negebėjimas savęs realizuoti stabilioje darbinėje veikloje bei spręsti turimų finansinių sunkumų, neužsitikrinant legalaus pragyvenimo šaltinio, teismo vertinimu, neabejotinai yra susiję su jo nusikalstamumu. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad Ž. J. teistas devynis kartus, iš esmės visi jo įvykdyti nusikaltimai susiję su siekiu neteisėtai pasipelnyti. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis dalyvautų specialiose programose ar mokymuose, susijusiuose su finansų valdymu bei jų racionaliu tvarkymu, nors būtent šios problemos ir paskatino nuteistojo nusikalstamą elgesį. Nuteistajam būdingi antivisuomeniniai požiūriai, neigiamas visuomenėje pripažintų vertybių vertinimas, polinkis tenkinti savo poreikius visuomenei nepriimtinu būdu bei būtino aktyvumo užkertant kelią neigiamiems rezultatams nepasireiškimas. Taigi, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis kol kas stokoja kritinio mąstymo savo elgesiui, kas iš esmės apsunkina tolimesnį jo resocializacijos procesą. Neabejotina, kad šios probleminės sritys gali paskatinti jo nusikalstamą elgesį ateityje, tad jų sprendimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra būtinas.
14. Nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, kas pažymėta ir Komisijos nutarime, jog nuteistasis Ž. J. anksčiau slapstėsi nuo teisėsaugos, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, o būtent – Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 21 d. Ž. J. atžvilgiu išdavė Europos arešto orderį, nes jis slėpėsi nuo teismo ir vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat pažymėtina, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau aukštesnysis teismas vis dėlto pritaria skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis Ž. J. yra atlikęs vieną trečdalį jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis vis dar yra ženkli – daugiau nei vieneri metai, o pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą, ypač atsižvelgus į ankstesnių teistumų skaičių ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu anksčiau taikytas lygtinis paleidimas nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo nesulaikė. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.
15. Nesutiktina su nuteistojo gynėjo vertinimu, kad Komisija ir žemesnysis teismas, be kita ko, nesivadovavo ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijomis valstybėms narėms Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“. Pažymėtina, kad minėtos rekomendacijos apibrėžia valstybėms narėms valstybių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų, tai nagrinėjamu atveju yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Nei baudžiamojo proceso įstatymo, nei bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl skundo argumentai dėl žemesniojo teismo padarytų pažeidimų yra nepagrįsti. Be kita ko, pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas taip pat atkreipia apelianto dėmesį, jog laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra privalomas kiekvieno nuteistojo atžvilgiu ir vien tai, kad asmuo atlieka realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, jog jis bus paleistas lygtinai, jeigu jo elgesys nesuponuos pagrindo šio instituto taikymui. Dėl nuteistojo gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skunde gausiai nurodomų teismų sprendimų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų klausimais, pažymėtina, kad teismų sprendimais dėl lygtinio nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų precedentai nėra sukuriami ir dėl to, nes tokio pobūdžio bylose vertinamas individualus asmuo ir jo individuali situacija, pasižyminti sava ypatybių specifika.
16. Priešingos išvados neleidžia daryti ir nuteistojo skundo argumentai, jog lygtinio paleidimo institutas yra taikomas ir asmenims, kuriems buvo nustatytas didesnis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kurie teisti ne kartą, yra neįvykdę resocializacijos planų. Aukštesnysis teismas pažymi, jog kaip jau aptarta šioje nutartyje, kiekvienas nagrinėjamas atvejis yra individualus ir teismai, spręsdami lygtinio paleidimo klausimą, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Todėl skunde nurodoma teismų praktika nesudaro imperatyvaus pagrindo taikyti nuteistajam Ž. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atrėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 2 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.