Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. LK-N-401, netaikyti nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka Ž. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį ir paskirta 3 metų 6 mėnesių 1aisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 2 metai 4 mėnesiai 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2024 m. vasario 8 d., pabaiga – 2026 m. lapkričio 8 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. gegužės 19 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-401 netaikyti nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis atlieka bausmę už du apkaltinamuosius teismo nuosprendžius. Ankščiau teistas septynis kartus. Nusikaltimai baigti, tyčiniai, savanaudiški. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis anksčiau slapstėsi nuo teisėsaugos siekdamas išvengt baudžiamosios atsakomybės. Pastebima, jog nuteistasis savo kaltės dėl padarytų nusižengimų neneigia, tačiau stengiasi ją minimalizuoti ir ieško tą pateisinančių priežasčių, nevisiškai suvokia savo nusikalstamos veikos pasekmes aukoms ir visuomenei, pasekmes vertina daugiau sau nei kitiems. Veikos nebuvo atsitiktinės, o jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Nuteistojo nuostatos į darbą nėra neigiamos, tačiau tiek laisvėje, tiek įkalinime įstaigoje nepasižymi pastovia darbine veikla. Motyvacijos išlaikyti stabilius ir nuoseklius darbo santykius tiek laisvėje, tiek įkalinimo įstaigoje stokoja. Turi finansinių įsipareigojimų, tačiau menkai juos dengia. Tiek ankstesni nusikaltimai, tiek dabartinis gali būti siejami su prasta nuteistojo finansine padėtimi, lėšų paskirstymo įgūdžių stoka bei siekiu, vykdant draudžiamas veikas, užsitikrinti asmeninį materialinį gerbūvį. Nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, nepakankamas savo elgesio pasekmių suvokimas, impulsyvus elgesys, tų pačių klaidų kartojimas. Minėti kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje reikalauja ilgalaikės ir tęstinės intervencijos. Visa tai neleidžia teigti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius ir atitinka lygtinio paleidimo kriterijus. Komisija konstatuoja, kad atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad Ž. J. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo Ž. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, o be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį (veiksnys valdomas, kadangi įkalinimo įstaigoje dirba); turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkos jų apmokėjimo galimybės (veiksnys valdomas, kadangi iš darbo užmokesčio atskaičiuojami finansiniai įsiskolinimai); dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą (veiksnys valdomas, kadangi dirba, bei perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą); būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų (veiksniai valdomi, kadangi dalyvavo „nesmurtinės komunikacijos valdymo programoje“, „savianalizės diskusijose“), o atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Ir nors vertinimo metu yra nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (turima gyvenamoji vieta; turimas darbas lygtinio paleidimo atveju), tačiau šie apsauginiai veiksniai, kaip jau buvo minėta nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi tiek gyvenamąją vietą, tiek darbus (neoficialius ir oficialius) nuteistasis turėjo darydamas nusikalstamas veikas, o vienas iš nuteistojo motyvų dėl ko buvo padarytos nusikalstamos veikos tai yra finansinė nauda gauta nusikalstamu būdu, nuteistasis susidūręs su finansiniais sunkumais, nesiekė piniginių lėšų įgyti legaliais būdais, rinkosi vykdyti nusikaltimus. Pastaroji nusikalstama veika nėra sunkesnė už buvusias, tačiau tai yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką pagal BK 307 straipsnio 2 dalį - pelnymasis iš kito asmens prostitucijos, bei, kaip jau buvo minėta, vyrauja finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Vertinimo metu savo kaltės dėl padarytų nusižengimų neneigia, tačiau stengiasi ją minimalizuoti ir ieško tą pateisinančių priežasčių, nevisiškai suvokia savo nusikalstamos veikos pasekmes aukoms ir visuomenei, pasekmes vertina daugiau sau nei kitiems. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad padaryta nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia ir iš savanaudiškų paskatų: kaltinamasis suvokė, kad organizuoja prostituciją ir pelnosi iš jos, taip pat gabena asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką, bei norėjo taip veikti. Savanaudiškumas pasireiškia kaltininko siekiu gauti turtinės naudos iš to, kad organizuoja kito asmens prostituciją. Nuteistasis laisvėje stokojo motyvacijos save realizuoti stabilioje darbinėje veikloje, tuo pačiu finansinės gerovės siekė nusikalstamais veiksmais. Analizuodamas savo nusikalstamą elgesį, nuteistasis įvardina, kad netinkamai pasirinkti draugai, tų pačių klaidų kartojimas, nesugebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmių bei siekis lengviausiu keliu pasipelnyti, jo manymu, paskatino nusikalstamo elgesio raišką. Nusikaltimus dažniausiai atlikdavo vienas, bet ir buvo, kai nusikalstamas veikas atlikdavo kartu su kitais asmenimis. Nusikaltimai baigti, tyčiniai, savanaudiški. Veikos nebuvo atsitiktinės, o jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Polinkis neatsakingam gyvenimo būdui, interesų, įpročių, poreikių deformacija pasireiškė nusikalstamu elgesiu. Savo veikas iškeldamas aukščiau kitų visuomenės narių interesų. Tai rodo nuteistojo nepakankamą gebėjimą save realizuoti visuomenei priimtinais būdais. Kalbant apie galimus pokyčius nurodo, jog nežino ką savyje norėtų keisti ir kaip tai padaryti. Vertinant pasikartojantį Ž. J. nusikalstamą elgesį galima teigti, kad jam būdingas impulsyvus tam tikrų klaidų kartojimas, nepasimokant iš neigiamos patirties, pervertinant savo galimybes, neįvertinant savo elgesio pasekmių. Analizuodamas savo nusikalstamą elgesį, jį vertina kritiškai, tačiau kaltės jausmas išlieka negilus, taip ir nesupranta nusikaltimo padarymo aplinkybių. Stebima empatijos stoka. Teigia, kad įkalinimo bausmė jam bus didelė gyvenimo pamoka, tačiau konkrečiai nežino žingsnių, ką jam reiktų daryti, kad gebėtų toliau nenusikalsti, kadangi po ankstesnio įkalinimo taip ir nepasimokė iš savo veiksmų. Dalį savo kaltės permeta kitiems asmenims, kurie juo pasinaudojo, todėl čia atsidūrė. Nesugebėjimas suprasti kitų požiūrio gali lemti empatiškumo kitiems trūkumą, kuris sudaro sąlygas dalyvauti nusikalstamoje veikoje. Iš savo ateities tikslų geba įvardinti tik tai, kad nori įsidarbinti. Daugiau jokių tikslų išsikėlęs nėra. Nuteistasis teigia suprantantis, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei galiojančių įstatymų. Pagal nusikaltimų pobūdį akivaizdu, kad egzistavo nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei kriminalinės nuostatos. Nuteistasis neįvertino savo veiksmų pasekmių, nekeitė savo elgesio, tai rodo nuteistojo neatsakingumą, polinkį nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių. Nusikalstamas elgesys rodo nuteistojo antivisuomeninių vertybių susiformavimą, siekį nusikalstamu būdu įgyti lėšų, tai rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 21 d. Ž. J. atžvilgiu išdavė Europos arešto orderį, nes kaltinamasis slėpėsi nuo teismo ir vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Toks asmuo ignoruoja visuomenės normas, savo poreikius iškelia virš jų. Atsižvelgiama į tai, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Teismas vertina ir tai, kad Ž. J. turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią vyksta trumpalaikių išvykų metu, turi patvirtintą darbo pasiūlymą, galimo lygtinio paleidimo atveju, įkalinimo įstaigoje dirba, iš darbo užmokesčio vykdomi išskaitymai, pagal išgales nuteistasis papildomai dengė po 10 Eur kas mėnesį. Palaiko gerus santykius su artimaisiais (tėvai ir sesuo), savo šeimos sukūręs nėra. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje stengiasi atsiriboti nuo galimų rizikingų situacijų, orientuojasi į pozityvaus užimtumo veiklas (dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, darbą ir pan.). Nuteistasis įkalinimo metu dalyvavo RS psichologės organizuojamuose užsiėmimuose „nesmurtinės komunikacijos valdymo programoje“, „savianalizės diskusijose“, buvo aktyvus jų dalyvis. Dalyvavo pokalbiuose su RS kontaktiniu pareigūnu. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, skatintas keturis kartus. Laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis daro išvadas ir keičia savo elgesį tinkama linkme: dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose laisvu nuo darbo metu, taip pat intervencinėse korekcinėse programose, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones. Visgi, teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo pozityvus elgesys, pastangos jau buvo įvertintos kalėjimo administracijos – nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. Ž. J. buvo perkeltas bausmę tęsti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, be to vyksta trumpalaikių išvykų namo.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistojo Ž. J. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina didele. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. LK-N-401 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 19 d. priimto nutarimo Nr. LK-N-401 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.