Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), netaikyti nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog nuteistasis Ž. J. jau yra atlikęs privalomai atliktiną bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuri leidžia svarstyti dėl lygtinio paleidimo taikymo ir sudaro formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Tačiau formalusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas pats savaime neleidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys jau yra tiek esmingai pakitęs, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant šio instituto taikymo pagrįstumą, visais atvejais, reikalinga nustatyti ir tai, ar bausmę atliekančio asmens elgesyje jau egzistuoja materialusis pagrindas, kurio nustatymo aplinkybės yra aptartos ankstesnėje pastraipoje, vis tik nagrinėjamu atveju materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, nuteistojo elgesyje dar nėra nustatytas.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, kad 2025 m. spalio 20 d. buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip atitinkanti kriterijų – vidutinis. Toks rizikos įvertinimas, sutinkamai su BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, išskyrus, jei yra nustatoma akivaizdi nuteistojo asmens pažanga, mažinant nustatytąją riziką. Tačiau nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodyta skunde, tokios pažangos teismas konstatuoti negali, o ši išvada grindžiama sekančiai. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, viso buvo vertinta penkis kartus ir nuo pirminio jos įvertinimo – 2024 m. balandžio 4 d., išliko nepakitusi, kas neabejotinai atskleidžia tai, jog nuteistasis nededa jokių aktyvių pastangų, jog jo nusikalstamo elgesio raiška būtų valdoma ir mažinama, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, nes nėra nustatytas materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas. Be kita ko, nuteistojo elgesyje yra fiksuojami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkos jų apmokėjimo galimybės; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų), kurie nuo ankstesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimo, taip pat nėra pakitę, kas tik sustiprina teismo vertinimą, jog jokia aktyvi nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu nėra vykdoma. Pažymėtina, jog nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai turi neabejotinos įtakos nuteistojo nusikalstamų nuostatų raiškai ir ne tik, kad gali, tačiau ir privalo būti esmingai koreguojami, siekiant lygtinio paleidimo. Nors skunde nurodyta, kad iš teismų praktikos matyti, jog nuteistieji lygtinai yra paleidžiami ir su vidutine nusikalstamo elgesio rizika ir su neigiama charakteristika, vis tik, teismas akcentuoja, jog lygtinio paleidimo taikymas yra sietinas su individualiu nuteistojo asmens elgesio pokyčio įvertinimu, o ne jo elgesio vertinimu, kitų nuteistų asmenų kontekste. Tokiu būdu, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, kiekvieno nuteisto asmens elgesys yra vertinamas tik išimtinai remiantis jo paties indėliu į nusikalstamų nuostatų pokytį ir vertinant ar nuteistojo mąstymas ir elgesys jau yra tiek esmingai pakitęs, jog paleidus lygtinai asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, ko šiuo atveju, kaip aukščiau aptarta, nėra nustatyta.

Nors skunde nurodoma, jog nuteistasis Ž. J. įvykdė visas jam skirtas rekomendacijas ir tai atskleidžia, jo teigiamą elgesio pokytį ir pasirengimą lygtinio paleidimo taikymui, vis tik, teismas susipažinęs su bylos medžiaga, tokiems skundo argumentams pritarti negali. Ankstesnė Lygtinio paleidimo komisija nuteistajam buvo nustačiusi resocializacijos priemones – įsidarbinti ne bausmės atlikimo vietoje ir padidinti savarankiškai dengiamos skolos dydi, tačiau nuteistasis šių priemonių nėra įvykdęs. Šiuo metu už įkalinimo įstaigos ribų nedirba, o savarankiškai dengiamos skolos dydis nėra padidintas, ir šie duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis iš tiesų deda maksimalias pastangas koreguojant savo nusikalstamą elgesį, taip siekiant lygtinio paleidimo. Priešingai, teismo vertinimu, nuteistojo elgesys yra pasyvus ir nesudarantis pagrindo spręsti apie jo tinkamą įsitraukimą į resocializacijos procesą. Sutiktina su Komisijos išvadomis, kad nuteistasis net ir neturėdamas nuoseklios darbinės patirties laisvėje ir neįgijęs specialybės, nors įkalinimo įstaigoje darbo neatsisakė, tačiau jam yra išrankus. Tokią išvadą teismas grindžia tuo, jog nuteistojo darbinė patirtis ir įkalinimo įstaigoje nėra stabili, kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis kai kuriuos darbus apskritai vertina kaip jam netinkamus ar per sunkius, o aktyvių pastangų įsidarbinti už įkalinimo įstaigos ribų, nededa, nors bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Tuo tarpu atsižvelgus į nuteistojo turimus ženklius finansinius įsipareigojimus ir menkas jų dengimo galimybes, pasyvų veikimą ieškant darbo, tai, kad nusikalstamas veikas jis vykdė siekdamas finansinės naudos, spręstina, jog šiuo metu dar nėra pagrindo konstatuoti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, nuteistojo atžvilgiu, būtų efektyvus.

Kartu sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nustatyta ir tai, kad nuteistasis Ž. J. vis dar stokoja gilesnio savo nusikalstamų veikų vertinimo, savianalizės, empatijos, todėl spręstina, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys dar yra reikalaujantys papildomų intervencijų, keičiant siaurų nuostatų ribas ir siekiant nusikalstamo mąstymo pokyčio, kuris skatintų nebekartoti ta pačių klaidų. Juo labiau, kad nuteistasis anksčiau ne kartą yra teistas, ankstesnės bausmės nebuvo efektyvios, o šiuo metu nuteistasis negeba įvardinti žingsnių, ką jam reikėtų daryti, kad jis pakartotinai nenusikalstų. Šios aplinkybės, atskleidžia, jog nuteistasis, dabartinėje pataisos stadijoje, dar nėra padaręs jokių akivaizdžių išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio raiškos, nesuvokia savo probleminių sričių ir vis dar negali būti tikras, jog nebekartos veiksmų, kurie skatina jį elgtis nusikalstamai. Be to, ir nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ir nuteistojo suvokimas apie savo elgesio raišką, patvirtina, kad šiuo metu dar nėra pasiektas vienas iš bausmės tikslų – paveikti asmenį taip, kad jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, todėl nėra ir pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, nuteistojo Ž. J., neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių ir vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos kontekste bei atsižvelgiant į visą paskirtą bausmę, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Aptartos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, teismo vertinimu neleidžia spręsti, jog dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų efektyvus, o asmens probacija būtų sėkminga, tik ilgalaikės ir kryptingai teigiamos nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamų veiksnių įtaką jo elgesiui, o būtent reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymas, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, kas šiuo metu nėra nustatyta.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nuteistojo elgesyje nestebimos akivaizdžios pastangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikos raišką ir nėra nustatytas materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, todėl nėra pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, dėl ko nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 18 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.