Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. RV-22-10098 taikyti nuteistajam Ž. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka Ž. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį - 3 metai 6 mėnesiais laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu - galutinė bausmė 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnį - 1 metai 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžiu skirtos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu skirta bausmė - galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2024 m. vasario 8 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 8 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 7 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-10098 taikyti nuteistajam Ž. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, skatintas du kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam Ž. J., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant.

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jog nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią galės grįžti lygtinio paleidimo atveju, dirba, iš darbo užmokesčio vykdomi išskaitymai, pagal išgales skolas dengia ir savanoriškai, palaiko draugiškus santykius su artimaisiais (tėvais, seserimi). Nuteistasis stengiasi atsiriboti nuo galimų rizikingų situacijų, orientuojasi į pozityvaus užimtumo veiklas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja intervencinėse korekcinėse programose, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, už pavyzdingą elgesį ir darbą skatintas du kartus. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Teismas plačiau nei Komisija skundžiamame nutarime, įvertinęs visus bylos duomenis, konstatuoja, kad dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus pakartotinį nuteistojo Ž. J. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika. Atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje nustatyta nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Šie kriminogeniniai veiksniai pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Teismas atkreipia dėmesį, kad tris kartus buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas (2024 m. balandžio 4 d., 2024 m. liepos 26 d., 2024 m. spalio 14 d.) ir visais kartais nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi, kaip jau minėta, šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Iš socialinio tyrimo duomenų matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka už kelis apkaltinamuosius teismo nuosprendžius (už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, bei neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu, taip pat turto pasisavinimą). Nuteistojo nusikaltimų istorijoje yra faktų apie tai, kad anksčiau yra įvykdęs tokias nusikalstamas veikas kaip vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas. Nuteistasis nevisiškai suvokia savo nusikalstamos veikos pasekmes aukoms ir visuomenei, pasekmes vertina daugiau sau nei kitiems. 2020 metais Ž. J. atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, nes jis slėpėsi nuo teismo ir vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistasis vertinimo metu savo kaltės dėl padarytų nusižengimų neneigia, tačiau stengiasi ją minimalizuoti ir ieško tą pateisinančių priežasčių. Pastaroji nusikalstama veika nėra sunkesnė už buvusias, tačiau tai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Anksčiau teistas už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos bei vyrauja finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Darbo patirtis laisvėje epizodiška, kadangi turėjo reikalų su teisėsauga ir praeityje buvo teistas ne kartą už vagystes, sukčiavimus, todėl jam teismo sprendimais buvo priteista žalos atlyginimai, kurie buvo atskaičiuojami iš darbo užmokesčio, todėl nenorėdamas mokėti oficialiai neįsidarbindavo. Atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti, pradėjo dirbti valgykloje, tačiau po kelių dienų išėjo, nes darbas jam pasirodė per sunkus ir ne jo būdui. Nuteistasis reiškia tam tikrus nuogąstavimus dėl tam tikrų darbų, kurie jo manymu jam pačiam netinkami. Tiek ankstesni nusikaltimai, tiek dabartinis gali būti siejami su prasta nuteistojo finansine padėtimi, lėšų paskirstymo įgūdžių stoka bei siekiu, vykdant draudžiamas veikas, užsitikrinti asmeninį materialinį gerbūvį. Nuteistasis analizuodamas savo nusikalstamą elgesį, nuteistasis įvardina, kad netinkamai pasirinkti draugai, tų pačių klaidų kartojimas, nesugebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmių bei siekis lengviausiu keliu pasipelnyti, jo manymu, paskatino nusikalstamo elgesio raišką. Pagal nusikaltimų pobūdį akivaizdu, kad egzistavo nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei kriminalinės nuostatos. Nuteistasis neįvertino savo veiksmų pasekmių, nekeitė savo elgesio. Tai rodo nuteistojo neatsakingumą, polinkį nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių. Nusikalstamas elgesys rodo nuteistojo antivisuomeninių vertybių susiformavimą, siekį nusikalstamu būdu įgyti lėšų, tai rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei. Toks asmuo ignoruoja visuomenės normas, savo poreikius iškelia virš jų. Tai iš esmės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą abejoti, jog Ž. J. jau turi pakankamai motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme ir gebės gyventi laikantis visuomenėje nustatytų taisyklių.

Teismas pažymi, kad nuteistojo Ž. J. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 1 diena (paskirta bausmė - 3 metai laisvės atėmimo) – kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas neabejotinai prisideda prie šio proceso. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis Ž. J. nors ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiam linkme, tačiau šios pastangos dar nėra tokios, jog leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. RV-22-10098 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam Ž. J. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.