- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-26
- Bylos Nr.
- 1S-35-876/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00400-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Petraškienė, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- Ž. J.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) netaikyti nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžiu Ž. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalį, 307 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu Ž. J. BK 183 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės galutinės bausmės pridėta šiuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo ir Ž. J. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
3. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2024 m. vasario 8 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. Komisijos Nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija nutarime įvertino, kad nuteistasis teistas devynis kartus, atlieka antrą realią laisvės atėmimo bausmę, jis pripažintas recidyvistu. Siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės yra slėpęsis nuo teisėsaugos, jam buvo išduotas Europos erdvės arešto orderis. Nutarime atkreiptas dėmesys, jog nuteistojo Ž. J. veikos nebuvo atsitiktinės, o pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Jo istorijoje buvę lygtinio paleidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimų, lygtinio paleidimo metu nuteistasis darė administracinius nusižengimus. Komisijos Nutarime taip pat pažymėta, kad Ž. J. nėra linkęs suvokti savo nusikalstamų veikų pasekmių kitiems asmenims, stebima empatijos stoka, dalį savo kaltės permeta kitiems asmenims, teigdamas, jog juo buvo pasinaudota. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nutarime Komisija atkreipė dėmesį, jog nuteistojo Ž. J. nusikalstamos veikos įvykdytos dėl asmens finansinių problemų, laisvėje jis oficialios darbinės veiklos sukaupęs neturi, bausmės atlikimo metu nors ir nebuvo atsisakęs įsitraukti į darbinę veiklą, tačiau darbui išrankus. Nuteistajam Ž. J. Komisija rekomendavo įsidarbinti už įkalinimo įstaigos ribų ir tokiu būdu padidinti savanoriškai dengiamų finansinių įsipareigojimų dydį, tačiau darbo susirasti jam nepavyko, skolos dengimas nepaspartėjo. Nutarime taip pat nurodyta, kad socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog Ž. J. nekeičiant gyvenimo būdo, t. y. nesiekiant spręsti turimų finansinių sunkumų, neužsitikrinant legalaus pragyvenimo šaltinio, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Nuteistasis Ž. J. turi abstraktaus mąstymo sunkumų, yra kategoriškas, nėra išsikėlęs aiškių tikslų, negeba įvardinti ką turėtų padaryti, kad daugiau nenusikalstų. Nirs nuteistasis teigia nesilaikantis subkultūros, tačiau pastebima, kad dabartinėje jį supančioje aplinkoje jis nevengia prisitaikyti prie vyraujančių elgesio normų bei jomis vadovautis. Komisija konstatavo, jog neįrodyta, kad nuteistasis padarė pakankamą pažangą, jo elgesio pokyčiai nėra pakankami ilgalaikiam elgesio stabilumui užtikrinti laisvėje, todėl, sprendė, kad jis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų, todėl atsižvelgiant į išvardintą, netikslingą Ž. J. lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartimi atmestas nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas dėl Komisijos Nutarimo netaikyti nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pritarė Socialinio tyrimo išvadoms, jog nuteistasis vis dar stokoja gilesnio savo nusikalstamų veikų vertinimo, savianalizės bei empatijos, todėl sprendė, kad jo mąstymas ir elgesys dar yra reikalaujantys papildomų intervencijų, keičiant siaurų nuostatų ribas ir siekiant nusikalstamo mąstymo pokyčio, kuris skatintų nebekartoti tų pačių klaidų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat atkreipė dėmesį, kad nuteistasis Ž. J. praeityje ne kartą teistas, ankstesnės bausmės nebuvo efektyvios, o šiuo metu nuteistasis negeba įvardinti žingsnių, ką jam reikėtų daryti, kad jis pakartotinai nenusikalstų. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, šios aplinkybės, atskleidžia, jog nuteistasis Ž. J., dabartinėje pataisos stadijoje, dar nėra padaręs jokių akivaizdžių išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio raiškos, nesuvokia savo probleminių sričių ir vis dar negali būti tikras, jog nebekartos veiksmų, kurie skatina jį elgtis nusikalstamai. Atsižvelgiant į nurodytas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas konstatavo, jog nuteistojo elgesyje nestebimos akivaizdžios pastangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikos raišką ir nėra nustatytas materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas.
Šalies argumentai
6. Nesutikdamas su pastarąja Kauno apylinkės teismo nutartimi, nuteistojo Ž. J. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo: 1) panaikinti Komisijos Nutarimą; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį ir taikyti nuteistajam Ž. J. lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos.
6.1. Skunde apygardos teismui nuteistojo gynėjas advokatas nurodo, jog Institucijos Nutarimas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, o taip pat nemotyvuoti. Komisija ir Kauno apylinkės teismas netaikydami lygtinio paleidimo nuteistajam Ž. J. visiškai neatsižvelgė į ypatingai svarbių aplinkybių visumą ir formaliai vertino pateiktus nuteistojo Ž. J. asmeninius duomenis. Komisija ir teismas netinkamai įvertino jo progresinius pasiekimus atliekant laisvės atėmimo bausmę bei neatsižvelgė i tai, jog jis įvykdė visas ankstesnės komisijos rekomendacijas.
6.2. Apeliantas skunde teigia, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) teigiama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užtikrinančių pakartotinių pažeidimų prevenciją ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą bei prižiūrimą grįžimą į visuomenę. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo tikslas (4 straipsnio 1 dalis) taip pat įpareigoja užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Lygtiniu paleidimu siekiama pozityvių tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tikslų - skatinamas teigiamas nuteistųjų elgesys bausmės vykdymo metu, skatinama asmens integracija į visuomenę, tuo pačiu sudarant valstybei galimybę tam tikrą laiką stebėti nuteistojo elgesį laisvėje užkertant kelią nusikaltimų pakartotinumui, taupomi valstybės kaštai bei mažinamos įkalinimo įstaigų perpildymo problemos, taigi užtikrinami tiek Europiniu, tiek nacionaliniu lygiu iškelti uždaviniai. Skunde pažymima, jog asmeniui nepritaikius lygtinio paleidimo, po bausmės vykdymo atlikimo jis išleidžiamas be jokios galimybės valstybei toliau stebėti nuteistojo elgesį bei atpažinti galimą polinkio nusikalsti riziką. Lygtinis paleidimas yra progresyvi ir pozityvi priemonė reintegruoti asmenį į visuomenę bei stebėti jo elgesį.
6.3. Nuteistojo gynėjas advokatas skunde nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6.4. Skunde nurodoma, kad baudžiamosios teisės doktrinoje, be kita ko, laikomasi pozicijos, jog lygtinio paleidimo komisija įvertina visas reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui aplinkybes ir priima sprendimą tenkinti arba netenkinti asmens prašymą, kai tuo tarpu teismas privalo tik procedūriškai tinkamai įvertinti įstatyme numatytas aplinkybes ir to pakanka, kad nuteistajam būtų paskirta probacija.
6.5. Advokatas Dainius Dargevičius teigia, kad BVK 82 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t. y. nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas - teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
6.6. Apeliantas skunde apygardos teismui teigia, jog Komisija, priėmusi Nutarimą netaikyti nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo, nebuvo gerai susipažinusi su asmens byla, jo socialinio tyrimo išvada, pasiekimais, bet ir pačiu nuteistuoju. Nuteistasis visą bausmės atlikimo laiką dirbo įkalinimo įstaigoje valgykloje, siuvykloje, sandėlininku, o taip pat dalyvauja elgesį keičiančiose programose, drausminių nuobaudų neturi, skatintas 4 kartus, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Komisijos rekomendacijas įvykdė visiškai, be to įvykdė ir individualiame socialinės rekomendacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs reikiamą laisvės atėmimo bausmės dalį t. y. visiškai atitinka BVK 82 straipsnio formalųjį pagrindą. Iš Socialinio tyrimo išvados aiškiai matyti, jog nuteistasis charakterizuojamas itin teigiamai. Gynėjas advokatas nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog šie pasiekimai nesuteikė pagrindo išvadai, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas.
6.7. Skunde apygardos teismui nuteistojo Ž. J. gynėjas atkreipia dėmesį, jog Komisijos Nutarime naudojamos blanketinės frazės, kurias Komisija kartoja visiems nuteistiesiems, o rezoliucinėje dalyje pamiršo pakeisti net nuteistąjį. Apelianto įsitikinimu, nuteistasis maksimaliai įvairiausiais būdais stengėsi įrodyti, kad jis vertas Komisijos nutarimo ar pirmosios instancijos teismo nutarties, kuriais jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Advokatas pažymi, kad ankstesnė Komisija buvo nusprendusi nuteistajam Ž. J. taikyti lygtinį paleidimą. Gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju buvo visiškai ignoruotos teigiamai Ž. J. apibūdinančios ir charakterizuojančios aplinkybės, nurodytos Socialinio tyrimo išvadoje.
6.8. Gynėjas advokatas Dainius Dargevičius skunde apygardos teismui teigia, jog susipažinus su teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, akivaizdu, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis visiškai nepagrįsta, kadangi asmenys su žymiai didesniais balais, bei neįvykdę socializacijos planų, teisti po keletą kartų, neskatinti yra paleidžiami iš pataisos įstaigų. Apeliantas nurodo, kad iš esmės teismas vertina pažangą bausmės vykdymo metu, o teismų praktikoje egzistuoja asmenų, kuriems lygtinis paleidimas taikytinas esant blogesnei faktinei situacijai (aukštesnei rizikai), o formalus, bei materialus teisinis pagrindas buvo konstatuotas kaip pakankami, taikant lygtinį paleidimą.
6.9. Skunde nurodoma, kad iš Socialinio tyrimo išvados akivaizdu, jog įkalinimo įstaigoje nuteistasis Ž. J. mokėsi, dalyvavo visose socialinės reabilitacijos programose, dirbo. Šiuo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. dirbo valgykloje, siuvykloje, sandėlyje, sudarė darbo sutartį ne laisvės atėmimo vietoje (darbo sutartis buvo pridėta prie skundo pirmos instancijos teismui kartu su advokato orderiu), dalyvavo psichologo užsiėmimuose ir yra įvykdęs rekomendacijas, todėl šios aplinkybės neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau Komisija, tikėtina sąmoningai neįvertino šių aplinkybių viseto, neatsižvelgė į teismų praktiką ir padarė visiškai priešingas išvadas. Komisija visiškai netinkamai įvertino Ž. J. asmenybę, norą dirbti pataisos įstaigoje ir elgesį bausmės atlikimo metu, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma taikyti lygtinio paleidimo instituto. Teismas pritardamas Komisijos išvadoms, tiesiog nurodė, jog šie pasiekimai nėra pakankami. Skunde gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistasis Ž. J. drausmine tvarka nebaustas, skatintas keturis kartus, smurto ar nepagarbaus elgesio nefiksuota, laikosi režimo reikalavimu, daro išvadas ir keičia savo elgesį tinkama linkme, bausme atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvauja elgesį keičiančiose programose, taip pat stebimas rizikos mažėjimas, nenustatyta sričių, keliančių riziką, o nusikalstama veika padaryta 2018 metais.
7. Atsiliepimų į nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas atmetamas
8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Įstatyme lygtinio paleidimo instituto taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o kaip galimybė nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu įvertinus šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Taisyklės) 225 punkte numatyta, kad socialinio tyrimo išvados parengimą ir pateikimą komisijai inicijuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas. Likus ne mažiau nei 5 darbo dienoms iki BVK 85 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, šis darbuotojas atlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimą ir nustato nusikalstamo elgesio rizikos lygį. Nuteistojo padarytos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatymo kriterijus ir tvarką tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
10. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti įvertinti ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys, tačiau jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis. Šiame kontekste aukštesnysis teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad vien tai, jog vertindamas nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas plačiau analizavo tas, kurios, teismo įsitikinimu, lėmė sprendimą netenkinti nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundo Komisijos Nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto nuteistajam, nesudaro pagrindo spręsti, jog nebuvo pakankamai įvertinti nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys.
11. Iš skundo nagrinėjimui pateiktoje asmens byloje esančios Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2025 m. spalio 20 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog 2024 m. balandžio 4 d. atliktas pirminis nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. liepos 26 d., 2024 m. spalio 14 d., 2025 m. balandžio 22 d. atlikti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, kurių metu taip pat nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, jog 2025 m. spalio 20 d. atliktu pakartotiniu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje, taikant OASys metodiką, nuteistajam Ž. J. nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, rizikos didėjimo tendencijų nustatyta nebuvo. Taigi, kaip matyti iš atliktų vertinimų, akivaizdu, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi iki šiol, t. y. ilgiau nei vienerius metus. Teisėjų kolegija, atsakydama į advokato Dainiaus Dargevičiaus skundo argumentus pažymi, jog nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, BVK 82 straipsnio nuostatų kontekste būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
12. Skunde apygardos teismui nuteistojo Ž. J. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius įrodinėja, kad jo ginamasis visais įmanomais būdais mažina nusikalstamo elgesio riziką, o būtent: visą bausmės atlikimo laiką dirbo įkalinimo įstaigoje valgykloje, siuvykloje, sandėlininku, o taip pat dalyvauja elgesį keičiančiose programose, drausminių nuobaudų neturi, skatintas 4 kartus, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, o taip pat visiškai įvykdė Komisijos rekomendacijas, be to įvykdė ir individualiame socialinės rekomendacijos plane numatytas priemones. Teisėjų kolegija sutinka su skunde nurodytais teigiamai nuteistąjį Ž. J. charakterizuojančiais duomenimis, tačiau pažymi, jog tai patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje Ž. J. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, jis stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tai atsispindi ir Socialinio tyrimo išvadoje, kurioje konstatuota, kad „bausmės atlikimo metu stebimos nuoseklios asmens pastangos valdant aktualius kriminogeninius poreikius“, tačiau pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinama ir nekelianti abejonių, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams rizikos veiksniams. Bausmės atlikimo įstaigoje įvertinus teigiamus asmens elgesio pokyčius, nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. Ž. J. nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės rodo teigiama linkme pakitusio nuteistojo elgesio įvertinimą, mažesnį jo teisių ir laisvių suvaržymą ir toks įvertinimas šiuo metu atitinka nuteistojo teisinę padėtį.
13. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistajam 2024 m. balandžio 4 d. sudarytas individualus resocializacijos planas, kuris buvo pakoreguotas 2025 m. balandžio 22 d., kuriame buvo numatyta: dirbti bausmės atlikimo metu; dalyvauti pokalbiuose su RS kontaktiniu pareigūnu dėl tinkamų ir netinkamų socialinių ryšių; dalyvauti Elgesio keitimo terapijoje pas RS psichologus; dalyvauti prevenciniuose/motyvaciniuose pokalbiuose su RS psichologu; dalyvauti užsiėmimuose/pokalbiuose, orientuotuose į nuteistojo kriminalinio mąstymo elgesio korekciją. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis šiuo metu dirba, gauna nuolatines pajamas, tačiau jis turi skolų, kurias turi dengti. Atvykus į įkalinimo įstaigą nuteistasis turėjo padengti 970 Eur, kurie buvo atskaičiuojami iš darbo užmokesčio, o taip pat nuteistasis papildomai dengė po 10 Eur kas mėnesį. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog ankstesnio vertinimo metu iš finansų skyriaus buvo gauta pažyma apie nuteistojo vykdomuosius patvarkymus ir tai, kad jis privalėjo padengti 11 430,58 Eur, todėl nuteistajam toliau iš darbo užmokesčio vykdomi išskaitymai. Šiame duomenų kontekste pažymėtina, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija nustatė Ž. J. resocializacijos priemones: įsidarbinti ne bausmės atlikimo vietoje; vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; pagal galimybes padidinti savarankiškai dengiamos skolos dalį. Pažymėtina, jog vieną iš priemonių nuteistasis įvykdė, t. y. nuo 2025 m. gruodžio 8 d. Ž. J. buvo priimtas dirbti į VŠĮ Rumšiškių senelių globos namus „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju (b. l. 7-11). Taip pat nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai – turi gyvenamąją vietą, turi darbą lygtinio paleidimo atveju. Tokie pokyčiai yra reikšmingi, tačiau jie vis dėlto nenusveria Socialinio tyrimo išvadoje identifikuotų kriminogeninių veiksnių. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nustatyti apsauginiai veiksniai susiję su gyvenamosios vietos turėjimu bei darbo vieta, nėra tiesiogiai susiję su nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darančiais kriminogeniniais veiksniais, todėl akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką savaime taip pat neįrodo.
14. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam Ž. J. nustatyti statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Apygardos teismas pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Išliekant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai nuteistasis turi dėti maksimalias ilgalaikes ir stabilias pastangas dinaminiams kriminogeniniams veiksniams valdyti. Nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas jo elgesio vertinimu praeityje. Būtent praeities aplinkybės padeda lengviau įvertinti nuteistojo asmenybės ir elgesio pokyčius, jo pastangas savo elgesį kreipti teigiama linkme. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę ir ankstesni jo teistumai vertinami nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje kontekste ir, įvertinus duomenų visumą, sprendžiama apie asmens elgesio pokyčius.
15. Ž. J. iš viso teistas devynis kartus. Nuteistasis terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą; šiuo metu – pagal du subendrintus nuosprendžius, t. y. už pelnymąsi iš kitos asmens prostitucijos bei neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, o taip pat už turto pasisavinimą. Nuteistojo Ž. J. nusikaltimų istorijoje yra duomenų, jog jis anksčiau įvykdęs tokias nusikalstamas veikas kaip vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas. Taip pat pažymėtina, jog nuteistojo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, nes jis slėpėsi nuo teismo ir vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
16. Pažymėtina, kad nei EŽTT praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Atsakant į skundo argumentus, kad žemesnysis teismas nesivadovavo Europos tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Nr. (2003)22, pažymėtina, kad šiose rekomendacijose „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Visgi, tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio, todėl jos tik apibrėžia valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos ir tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Bausmių vykdymo ir Baudžiamojo proceso kodeksuose. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra privalomas kiekvieno nuteistojo atžvilgiu ir vien tai, kad asmuo atlieka realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, jog jis bus paleistas lygtinai, jeigu jo elgesys nesuponuos pagrindo šio instituto taikymui. Kaip jau minėta, teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus Ž. J. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Taigi, nors nuteistasis šiuo metu yra atlikęs beveik dvejus metus laisvės atėmimo bausmės (iš jam paskirtos galutinės subendrintos trejų metų laisvės atėmimo bausmės), visgi ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
17. Taigi, įvertinus asmens byloje esančius Ž. J. charakterizuojančius ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nuteistojo gynėjo skundo argumentus, Komisijos Nutarime ir skundžiamoje nutartyje nurodytus argumentus, daroma išvada, kad apylinkės teismo sprendimas atmesti nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Komisijos Nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teisingas ir pagrįstas, daryti priešingą išvadą, nei padarė žemesnysis teismas, apygardos teismas pagrindo nenustatė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.