Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Mindaugo Dabkaus prašymą dėl baudos skolininkui V. G. skyrimo; suinteresuoti asmenys - išieškotoja R. G., skolininkas V. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Teismas nurodė, jog civilinėje byloje Nr. e2-188-647/2021 tiriamos aplinkybės dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, aplinkybės, jog motina naudojo psichologinį smurtą bei fiziškai smurtavo prieš savo dukrą, o abu vaikai nori gyventi su tėvu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Skolininkas neįrodė, jog tinkamai vykdė 2020 m. spalio 2 d. ir 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis ar negalėjo jų įvykdyti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas spręsti dėl baudos skolininkui skyrimo.

8. Kadangi šiuo atveju bauda skiriama ne dėl delsimo įvykdyti sprendimą, o dėl konkrečių teismo procesinio sprendimo nevykdymo epizodų, todėl teismas nutarė skirti skolininkui vienkartinę baudą. Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgė į byloje pateiktus duomenis ir aplinkybes, jog abu nepilnamečiai vaikai nenori susitikti ir bendrauti su motina, todėl vaikų bendravimo su motina užtikrinimas skolininkui yra apsunkintas. Taip pat įvertino tai, kad skolininkas tam tikrais epizodais nereguliariai vykdė bendravimo tvarką, remdamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, skyrė skolininkui 100 Eur dydžio vienkartinę baudą.

III. Atskirojo skundo argumentai

9.1. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į byloje esamus įrodymus, nustatytus ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurios turi ypatingą reikšmę sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakove.

9.2. Nepilnamečių vaikų interesai turi prioritetinę reikšmę ir negalima neatsižvelgti į jų nuomonę dėl bendravimo su atsakove, tuo labiau vertinant byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius atsakovės smurtavimo vaikų atžvilgiu faktą.

9.4. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nėra duomenų, kad antstolis su atsakove lankėsi vaikų gyvenamosios vietos adresu ir fiksavo (konstatavo) ieškovo bendravimo tvarkos pažeidimo faktą; byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų (video, foto, garso įrašų ir pan.). Antstolis nepatikrino ir nekonstatavo faktinių aplinkybių dėl bendravimo tvarkos pažeidimų. Teismas vadovavosi ne įrodymais, o prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui skirta bauda už teismo nutarties dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-188-647/2021 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną atsakovės R. G. ir nepilnamečių vaikų V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) bendravimo tvarką, pagal kurią: „Atsakovė su vaikais V. G. ir M. G. bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais, pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir pristato į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val. Atsakovė su vaikais V. G. ir M. G. bendrauja antradieniais, pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar lankomų neformalaus ugdymo būrelių 18.00 val. ir pristatydama ketvirtadienį į jų ugdymo įstaigą 8.00 val. Atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis) kiekvieną dieną nuo 18.00 val. iki 20.30 val. Ieškovas V. G. a. k. (duomenys neskelbtini) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su motina nurodytu būdu. Šalys gali susitarti atskiru raštišku susitarimu (SMS trumpąja žinute) dėl atskirų motinos ir vaikų bendravimo atvejų, nenumatytų aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje.“

16. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1735-565/2020 minėtą nutartį pakeitė ir nustatė tokią laikiną atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: „pereinamuoju laikotarpiu (nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d.): 1) dvi savaites nuo šios nutarties priėmimo dienos, tai yra nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d., atsakovė R. G. su vaikais V. G. ir M. G. bendrauja telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis) kiekvieną dieną nuo 18:00 val. iki 20:00 val.; 2) kitas dvi savaites, tai yra nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., atsakovė R. G. su vaikais V. G. ir M. G. ir toliau bendrauja telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis) kiekvieną dieną nuo 18:00 val. iki 20:00 val., o taip pat atsakovė R. G. su vaikais V. G. ir M. G. bendrauja šeštadieniais, tai yra 2020 m. gruodžio 5 d. ir 2020 m. gruodžio 12 d., pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 12:00 val. ir grąžindama juos į jų gyvenamąją vietą tą patį šeštadienį, ne vėliau kaip iki 20:00 val.; 3) ieškovas V. G. turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su motina. Šalys gali susitarti atskiru susitarimu dėl atskirų motinos ir vaikų bendravimo atvejų, nenumatytų aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (nuo 2020 m. gruodžio 18 d.): 1) atsakovė R. G. su vaikais V. G. ir M. G. bendrauja antradieniais metų porinėmis savaitėmis, pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. gruodžio 22 d. (52 metų savaitė), pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar lankomų neformalaus ugdymo būrelių (po ugdymo įstaigos ir/ar lankomų neformalaus ugdymo būrelių) ir tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20:00 val. grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą; 2) atsakovė R. G. su vaikais V. G. ir M. G. bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais, pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. gruodžio 26 d. (52 metų savaitė), pasiimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigų ir/ar lankomų neformalaus ugdymo būrelių ir/ar jų gyvenamosios vietos penktadienį 18:00 val. ir grąžindama juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip iki 20:00 val.; 3) atsakovė R. G. turi teisę bendrauti su vaikais V. G. ir M. G. telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis) kiekvieną dieną nuo 18:00 val. iki 20:00 val.; 4) ieškovas V. G. turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su motina. Šalys gali susitarti atskiru susitarimu dėl atskirų motinos ir vaikų bendravimo atvejų, nenumatytų aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje.“

17. Atsakovė R. G. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį Nr. e2-5436-647/2020 pateikė vykdyti antstoliui. 2020 m. spalio 15 d. antstolis priėmė raginimą vykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. 2020 m. gruodžio 14 d. antstolis elektroniniu paštu gavo išieškotojos paaiškinimą, kad V. G. nevykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 2 d. nutarties, teigdamas, jog nutartis yra negaliojanti, nes neįsiteisėjusi. Taip pat išieškotojos manymu, netinkamai vykdoma 2020 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis; nurodė, kad su vaikais ji negalėjo susitikti 2020 m. gruodžio 5 d. ir gruodžio 12 d.; nebuvo užtikrinta bendravimo tvarka telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis kiekvieną dieną nuo 18 val. iki 20 val. 2020 m. gruodžio 16 d. rašte V. G. antstolis prašė informuoti, ar jis tinkamai vykdė 2020 m. spalio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį Nr. e2-5436-647/2020, taip pat 2020 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. e2S-1735-565/2020, o 2020 m. gruodžio 29 d. antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-28-36411, kuriuo nustatė, kad skolininkas nevykdė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarties ir netinkamai vykdė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1735-565/2020. Antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui V. G. dėl nutarčių nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino ir skyrė vienkartinę 100 Eur baudą. Suinteresuotas asmuo V. G. pateikė atskirąjį skundą.

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

20. Vertinant vaikų pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų (vaiko tėvų) pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).<...> Teismas turėtų įvertinti tėvų kooperavimosi ir bendradarbiavimo veiksmus šioje konkrečioje situacijoje ir tada spręsti dėl pažeidimo (ne)buvimo šiuo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

21. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

22. Nagrinėjamu atveju, teigdamas, jog negalima neatsižvelgti į vaikų nuomonę dėl bendravimo su atsakove, ypač vertinant byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius atsakovės smurtavimą vaikų atžvilgiu, apeliantas atskirajame skunde akcentuoja aplinkybes, vykusias 2020 m. vasario mėnesį, remiasi vaikų išreikšta nuomone 2020 m. balandžio bei gegužės mėnesiais, tačiau sprendžiant dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, šios aplinkybės jau buvo vertinamos. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-188-647/2021 tiriamos aplinkybės, jog motina naudojo psichologinį smurtą bei fiziškai smurtavo prieš savo dukrą, o abu vaikai nori gyventi su tėvu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

24. Pažymėtina, kad nors Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi laikina atsakovės bendravimo su vaikais tvarka buvo pakeista, tai nereiškia, kad 2020 m. spalio 2 d. nutartimi nustatyta tvarka neturėjo būti vykdoma. CPK 282 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus, o skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. Kita vertus, apeliantas, dėstydamas abstraktaus pobūdžio teiginius dėl netinkamai atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo, iš esmės nenurodė argumentų ir dėl skundžiamos nutarties motyvų, susijusių su 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties vykdymu. Iš 2020 m. lapkričio 30 d. - 2020 m. gruodžio 11 d. el. susirašinėjimo matyti, kad apeliantas į išieškotojos prašymus dėl pagalbos bendraujant su vaikais atsakė formaliai, savo pareigą suvokdamas tik kaip atitinkamų priemonių suteikimą kontaktui su mama. Apeliantas neatskleidė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jis bendradarbiavo su išieškotoja, siekdamas, kad būtų atkurtas ir palaikomas vaikų ir motinos tarpusavio ryšys. Pažymėtina, kad apelianto atliktus veiksmus, taip pat faktą, jog vaikų bendravimo su mama užtikrinimas skolininkui dėl vaikų nenoro susitikti ir bendrauti su motina skolininkui yra apsunkintas, teismas įvertino nustatydamas baudos dydį.

25. Apeliantas taip pat kelia klausimą dėl įrodymų nepakankamumo, teigia, kad antstolis nepatikrino ir nekonstatavo faktinių aplinkybių dėl bendravimo tvarkos pažeidimų.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas, 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

27. Taigi, bet kuriuo atveju, Akte nurodytas sprendimo (nutarties) nevykdymo aplinkybes turi įvertinti bei patikrinti teismas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. antstolio akte nurodytas aplinkybes, vykdomojoje ir civilinėje byloje esančius įrodymus (šalių, vaikų susirašinėjimus ir kt.). Aplinkybė, kad teismas, įvertinęs surinktus įrodymus bei argumentus, padarė apeliantui nepalankias išvadas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.