Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-04-22 · Civilinė byla Nr. 2A-477/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-22
Bylos Nr.
2A-477/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
I. R., S. R.
Ieškovas
V. K.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto 6-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-477/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 42.4;
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. R. ir S. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-114-159/2013 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams I. R. ir S. R. dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, avanso grąžinimo, nuostolių ir netesybų priteisimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto 6-ojo notarų biuro notarė L. P. ir I. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. K. 2009-10-21 kreipėsi į teismą, prašydamas 2007-05-29 preliminariąją sutartį, sudarytą su atsakovais I. R. ir S. R., dėl 0,06 ha dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo; priteisti iš atsakovų 319 013 Lt sumokėto avanso; 243 054,33 Lt sumą, panaudotą parduodamų objektų įrengimui, 21 755 Lt kompensaciją už name įmontuotus baldus, 30 000 Lt netesybų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2007-05-29 Klaipėdos miesto 6-ojo notarų biuro notarė L. P. patvirtino preliminariąją sutartį, kuria pardavėjai I. R. bei S. R. ir pirkėjas V. K. įsipareigojo iki 2007-10-01 sudaryti atidalyto 0,06 ha žemės sklypo, kai viso žemės sklypo plotas 0,1500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), paskirtis: kita (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti), ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.

Remiantis sutarties 1.2 punktu pirkėjas V. K. įsipareigojo per vieną darbo dieną nuo jos pasirašymo sumokėti pardavėjams 150 000 Lt būsimų mokėjimų sąskaita pagal pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, pervedant juos pardavėjams I. R. ir S. R. lygiomis dalimis, kiekvienam po 75 000 Lt į jų sąskaitas banke. Likusią – 650 000 Lt pirkimo–pardavimo kainą įsipareigojo sumokėti pardavėjams pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną. Sutarties 1.4 punktu nustatyta šalių prievolė parduoti ir pirkti anksčiau nurodytą nekilnojamąjį daiktą bei jį perduoti ir priimti nuosavybėn turi būti įvykdyta iki 2007-10-01. Sutarties 2.1 punktu pardavėjai I. R. ir S. R. įsipareigojo iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atidalyti iš 0,1500 ha žemės sklypo 0,06 ha žemės sklypo dalį, įregistruoti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, gauti nuosavybės dokumentus į atidalytą žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kitus dokumentus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti, sumokėti visus žemės mokesčius, saugoti šį nekilnojamąjį daiktą, neleisti jam pablogėti.

Nurodė, kad dar prieš preliminarios sutarties sudarymą, t. y. 2007-03-19 perdavė atsakovams kaip užstatą už namo pardavimą 2 900 EUR (10 013 Lt). Sutarties pasirašymo dieną pervedė abiems atsakovams po 75 000 Lt. Atsakovų prašymu, nekilnojamųjų daiktų įteisinimui, žemės sklypo pirkimui 2008-02-08, 2008-02-11, 2008-02-18 ir 2009-04-01 būsimų mokėjimų sąskaita ieškovas V. K. atsakovui S. R. iš viso pervedė dar 150 000 Lt.

Ieškovas V. K. su A. A. 2007-06-01 sudarė statybos rangos sutartį, kurios pagrindu iki 2008-03-01 už ieškovo investuotus 243 054,33 Lt buvo visiškai įrengtas nebaigtas statyti atsakovams priklausantis gyvenamasis namas ir minėta suma padidinta jo vertė. Taip pat pagal užsakymą buvo pagaminti ir integruoti 21 755 Lt vertės virtuvės baldai ir spinta miegamajame. Visų šių darbų atlikimo metu atsakovai gyveno šalia parduodamo namo – jiems priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini).

Pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui, atsakovų prašymu pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo ne kartą atidėtas ir paskutinis pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo laikas nustatytas 2009-06-01, tačiau 2009-10-04 atsakovas S. R. pakeitė spynas ir pareiškė, kad kol nebus sumokėta visa sutarties kaina, ieškovo daugiau į namą neįleis, nors tuo metu gyvenamojo namo teisinė registracija dar nebuvo atlikta, o pagal žodinį susitarimą buvo susitarta, kad namas bus parduotas už 470 000 Lt. Vėliau ieškovas atsisakė įsigyti namą iš atsakovų.

Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad nors ieškinyje suformuluotas reikalavimas nutraukti 2007-05-29 preliminariąją sutartį, tačiau jos nutraukti nėra teisinio pagrindo dėl to, jog sutartis pasibaigė pagal 4.2 punktą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino, kad 2007-05-29 preliminarioji sutartis dėl 0,06 ha dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo už 800 000 Lt pasibaigė; priteisė ieškovui V. K. iš atsakovų I. R. ir S. R. solidariai 230 939,56 Lt į atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą investuotų lėšų, 319 013 Lt avansinių mokėjimų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų po 3 999,52 Lt žyminio mokesčio ir po 1 200 Lt advokato pagalbos išlaidų. Valstybei iš atsakovų priteisė po 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Įpareigojo atsakovus netrukdyti ieškovui išmontuoti ir išsigabenti iš atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui priklausančius 16 425 Lt vertės virtuvinius baldus ir 5 330 Lt vertės rūbų spintą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovai neįvykdė 2007-05-29 preliminariosios sutarties 2.1 punktu prisiimto įsipareigojimo, nes iki 2007-10-01 iš viso 0,1500 ha žemės sklypo ploto neatidalijo 0,06 ha žemės sklypo dalies. Atsakovai preliminariosios sutarties 2.1 punktą įvykdė praėjus vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Be to, atsakovai iki 2007-10-01 neįregistravo nebaigto statyti gyvenamojo namo, negavo nuosavybės ir kitų dokumentų, reikalingų pagrindinei sutarčiai sudaryti, nes gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla buvo suformuota tik 2010-05-31 (t. 2, b. l. 20–43). Nebaigtas statyti 96 proc. baigtumo pastatas–gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis atsakovo S. R. vardu įregistruotas 2010-09-06, t. y. praėjus trejiems metams ir beveik keturiems mėnesiams nuo preliminariosios sutarties sudarymo (t. 2, b. l. 60–62).

Teismas atmetė atsakovų argumentus ir sprendė, kad nėra pagrindo remiantis šalių 2007-05-29 sudarytos preliminariosios sutarties 4.1 ir 4.2 punktais pripažinti jos pirkimo–pardavimo sutartimi, nes ieškovas V. K. jau nuo 2009 m. spalio mėnesio, t. y. daugiau kaip trejus metus apskritai nevaldo atsakovui S. R. priklausančio gyvenamojo namo ir neturi atsakovų sutikimo į tą namą patekti (CK 6.309 str. 1 d.). Laikė, kad minėta sutartis yra preliminarioji, nes šalys susitarė ir įsipareigojo ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį, nurodė terminą iki 2007-10-01 pagrindinei sutarčiai sudaryti, ji sudaryta rašytine forma ir patvirtinta notarės (CK 6.165 str. 1–3 d.). Sprendė, kad nors sutarties 4. 1 ir 4. 2 punktais buvo numatyta, kad ji galioja iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo, kad ji nutraukiama 6 punkte numatytu atveju, Civilinio kodekso numatytais pagrindais arba šalių susitarimu, įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovai iki 2007-10-01 neįvykdė Sutarties 2.1 punktu prisiimtų įsipareigojimų, kad šalys iki 2007-10-01 nesudarė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, konstatavo, jog yra pagrindas išvadai, kad šalių prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė (CK 6.165 str. 5 d.).

Teismas taip pat nustatė, kad pagal ieškovo V. K. su rangovu A. A. 2007-06-01 sudarytą sutartį pastarasis įsipareigojo organizuoti statybos rangos darbus gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus atlikti iki 2008-03-01 už 230 000 Lt preliminarią kainą, o ieškovas įsipareigojo atsiskaityti su rangovu (t. 1, b. l. 21). Teismas, remdamasis Statinio ekspertizės aktu Nr. 12-056, taip pat nustatė, kad nuo 2007-05-29 iki 2008-09-30 ieškovas atliko 35 proc. namo statybos užbaigimo darbų už 279 539,40 Lt (t. 4, b. l. 72–73). Nustatytų statybos darbų defektų pašalinimo vertė ekspertizės atlikimo metu sudarė 12 114, 77 Lt (t. 4, b. l. 74). Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas nurodyta defektų šalinimo suma sumažino ieškovo sąskaita atliktų atsakovų gyvenamojo namo pagerinimų išlaidas ir priteisė solidariai iš atsakovų 230 939,56 Lt (243 054,33 Lt–12 114,77 Lt) (CK 3.109 str. 1 d. 6 p.).

Teismas, spręsdamas dėl 319 013 Lt sumokėto avanso priteisimo, nustatė, kad atsakovai dar prieš preliminariosios sutarties sudarymą pagal 2007-03-13 pakvitavimą iš ieškovo gavo 2 900 EUR (t. 1, b. l. 14). Taip pat nustatė, kad preliminariosios sutarties sudarymo dieną, t. y. 2007-05-29, ieškovas į abiejų atsakovų banko sąskaitą pagal pirkimo–pardavimo sutartį už žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą pervedė po 75 000 Lt, iš viso 150 000 Lt (t. 1, b. l. 15–16). Atsakovas S. R. iš ieškovo V. K. už namą, esantį (duomenys neskelbtini), 2008-02-08 gavo 50 000 Lt, 2008-02-11 – 50 000 Lt, 2008-02-18 – 49 000 Lt, o 2009-04-01 – 10 000 Lt, iš viso gavo 159 000 Lt (t. 1, b. l. 17–20). Remdamasis minėtais duomenimis, teismas šioje dalyje ieškinį patenkino, nes 2007-05-29 preliminariosios sutarties 3.2 punktu atsakovai, neįvykdę sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, įsipareigojo ieškovui V. K. sugrąžinti 150 000 Lt, o šalims nesudarius pagrindinės dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovai be pagrindo įgijo iš ieškovo 169 013 Lt (319 013 Lt – 150 000 Lt) (CK 3.109 str. 1 d. 6 p., CK 6.237 str. 1 d.).

Teismas atmetė ieškinio reikalavimą iš atsakovų ieškovui priteisti 30 000 Lt baudą, nes pastarasis nuo 2007-10-01 iš atsakovų netesybų nereikalavo, baudą pareikalavo priteisti tik 2009-10-21 pareikštame ieškinyje, o CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos) išieškojimo.

Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti 21 755 Lt kompensaciją už specialiai įmontuotus virtuvinius baldus ir spintą, teismas konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad gavo iš atsakovų leidimą sumontuoti minėtus baldus, kad sumontuotų virtuvinių baldų ir rūbų spintos nėra galimybės išmontuoti, todėl šį reikalavimą atmetė. Kadangi atsakovai pripažino ir neginčijo, jog jiems priklausančiame name yra ieškovui priklausantys minimi baldai, teismas juos įpareigojo netrukdyti ieškovui išsimontuoti ir išsigabenti iš atsakovams priklausančio gyvenamojo namo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai I. R. ir S. R. prašo teismo sprendimą pakeisti – pripažinti 2007-05-29 šalių sudarytą preliminariąją sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi, o dėl patenkintų reikalavimų priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kaip kylančius iš preliminariosios sutarties, nes bylos faktinės aplinkybės suteikia pagrindą šią sutartį traktuoti kaip pirkimo–pardavimo. Minimos sutarties 1.1 punkte yra aiškiai įtvirtintas siūlymas ne ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį, bet oferta – siūlymas pirkti, kurį ieškovas priėmė. Tokiu būdu šalys aiškiai nurodė, ką sutinka parduoti ir pirkti, o ne ateityje įsipareigoja pirkti ir parduoti.

2. Teismas netinkamai aiškino, kad preliminarioji sutartis baigėsi 2007-10-01, kadangi sutarties 1.4 punkte yra nurodyta, jog prievolė pirkti ar parduoti nekilnojamąjį daiktą bei jį perduoti ir priimti jį nuosavybėn turi būti įvykdyta iki 2007-10-01. Tai yra terminas nekilnojamojo daikto nuosavybės perėjimui ir 650 000 Lt lėšų sumokėjimui.

3. Teismas neįvertino, kad sutarties 4.1 punkto formuluotė, kurioje nurodyta, jog ji galioja iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, neatitinka preliminariosios sutarties sampratos. Be to, šiame punkte numatyti sutarties nutraukimo atvejai būdingi pirkimo-pardavimo, o ne preliminariajai sutarčiai.

4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutarties terminas baigėsi 2007-10-01, nes pats ieškovas savo faktiniais veiksmais patvirtino, jog jis minėtu terminu sutarties pasibaigusia nelaikė. Po šios datos ieškovas toliau vykdė piniginius mokėjimus už gyvenamąjį namą, atlikinėjo gyvenamojo namo remonto darbus, jame iki 2009 m. spalio mėn. pabaigos gyveno, laikydamas namą savo nuosavybe.

5. Teismas neįvertino, kad 2007-10-01 ieškovas neturėjo likusios pinigų sumos gyvenamajam namui pirkti, todėl negalėjo sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, kadangi pats prisipažino, jog su juo iki galo neatsiskaitė jo nekilnojamojo daikto pirkėjas A. G.. Be to, keturiais mokėjimais atsakovams buvo sumokėta jau po nurodytos datos. Šie mokėjimai buvo atliekami ne kaip avansas, o kaip pirkimo–pardavimo kaina. Tokiais savo veiksmais šalys patvirtino, kad nelaikė šios datos sutarties pasibaigimo terminu.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas neįvertino byloje pateiktų ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų, kurie patvirtina, kad būtent pats ieškovas atsisakė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, nors iš esmės visi dokumentai jau buvo parengti ir žemės sklypas su gyvenamuoju namu buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. K. prašo šį skundą atmesti, o pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama:

1. Teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, nustatė faktinį ir teisinį ieškinio pagrindą, tačiau neturėjo pareigos pasisakyti dėl motyvų, kuriais atsisako tenkinti atsakovų nepareikštą reikalavimą dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi ir jos patvirtinimo (CK 1.93 str. 4 d.).

2. Teismas teisingai sprendė, kad nėra pagrindo atsakovų teiginiams, jog šalys sudarė pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi sutartis buvo sudaryta notarine tvarka, tiksliai ir aiškiai įvardijant jos rūšį. Be to, nei ginčo sutarties sudarymo metu, nei suėjus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, nei ieškovui kreipusis į teismą dar nebuvo pirkimo–pardavimo sutartis objekto – atidalinto žemės sklypo, gyvenamasis namas nebuvo įregistruotas, neatlikti kadastriniai matavimai. Sutarties objektas taip pat nebuvo realiai perduotas ieškovui, ką ikiteisminio tyrimo metu pripažino atsakovas S. R., nurodęs, kad ryte duodavo ieškovui raktus nuo namo, o vakare pasiimdavo, prižiūrėdavo V. K. atliekamus darbus.

3. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovas atsisakė įsigyti namą, nes neturėjo pinigų už jį sumokėti. Ieškovas sumokėjo pagal preliminariąją sutartį numatytus 150 000 Lt, o kitas lėšas pervedinėjo atsakovų prašymu. Tuo tarpu likusios sumos sumokėjimas priklausė nuo pagrindinės sutarties sudarymo momento, kurios atsakovai negalėjo sudaryti, nes daugiau nei trejus metus nesugebėjo įregistruoti nekilnojamojo turto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 320 str.).

Atsižvelgdama į minėtas teisės normas, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nekeliami teisės ir fakto klausimai dėl pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistų avansinių mokėjimų, o taip pat dėl patirtų gyvenamojo namo remonto išlaidų dydžio pagrįstumo, todėl neperžengiant skundo ribų apeliacine tvarka nagrinėjama, ar teisingai pirmosios instancijos teismas sprendė dėl atsakovų argumentų, susijusių su šalių 2007-05-29 sudarytos sutarties kvalifikavimu, šios sutarties pasibaigimu, dėl reikalavimo priteisti iš jų solidariai ieškovui lėšas, kurias šis buvo perdavęs atsakovams.

Atsakovai I. R. ir S. R., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde įrodinėja, kad, priešingai nei sprendė teismas, jų ir ieškovo V. K. 2007-05-29 sudarytos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai turėtų būti kvalifikuojama ne kaip preliminarūs, o kaip pagrindiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.

Teisėjų kolegija, prieš imdamasi nagrinėti apeliacinio skundo argumentus dėl šių santykių kvalifikavimo, pažymi, kad pasisakydamas dėl preliminariosios ir pagrindinės sutarties atskyrimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad siekiant šias sutartis atskirti, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia, t. y. aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2012; etc.). Kaip teisingai nurodė teismas ir atkreipia dėmesį šalys savo procesiniuose dokumentuose, tikrieji sutarties šalių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikšmingas faktines aplinkybes, taikant universalų sąžiningumo principą. Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (CK 6.193 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).

Kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose taip pat ne kartą pasisakyta, kad preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių aspektu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą. Taigi pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 str. 1 d. 7 p., 6.159 str., 6.165 str. 1, 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012, 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014; etc.).

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas ir atsakovai notarine tvarka 2007-05-29 sudarė preliminariąją atidalinto žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria apeliantai siūlė ieškovui už 800 000 Lt pirkti nurodytą turtą (Sutarties 1.1 p.), o šis pasiūlymą priėmė, įsipareigodamas atsakovams būsimų mokėjimų sąskaitą pagal pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį į jų banko sąskaitas pervesti lygiomis dalimis 150 000 Lt, t. y. po 75 000 Lt (Sutarties 1.2 p.). Likusią kainą – 650 000 Lt ieškovas įsipareigojo sumokėti pagrindinės sutarties pasirašymo dieną (Sutarties 1.3 p.). Sutarties 1.4 punkte nustatyta, kad aukščiau minėtos prievolės turi būti įvykdytos iki 2007-10-01. Sutartimi atsakovai įsipareigojo iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atidalinti iš bendro 0,1500 ha žemės sklypo 0,06 ha žemės sklypo dalį, įregistruoti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, gauti nuosavybės dokumentus į atidalintą žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kitus dokumentus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti, sumokėti visus žemės mokesčius, saugoti šį nekilnojamąjį daiktą, neleisti jam pablogėti (Sutarties 2.1 p.). Susitarė, kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną ieškovas sumokės likusią pirkimo–pardavimo kainą, atsakovai perduos ieškovui nuosavybėn nurodytą nekilnojamąjį daiktą ir šalys pasirašys nekilnojamojo daikto priėmimo–perdavimo aktą (Sutarties 2.4 p.). Be kita ko, prieš sudarydamos minėtą sutartį, šalys pareiškė, kad visos sutarties turiniui bei sutarties sudarymui reikšmingos aplinkybės šalims yra žinomos.

Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi aukščiau paminėtas sutarties nuostatas, priešingai nei tvirtina apeliantai, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad minėta preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl būsimos pagrindinės sutarties sudarymo preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis, o ne sudarė pagrindinę sutartį. Tokia išvada darytina dėl to, kad, kolegijos vertinimu, minėta sutartis visiškai atitinka aukščiau nurodytus teismų praktikoje suformuotus preliminariosioms sutartims būdingus bruožus: išreikštas aiškus šalių susitarimas ateityje, t. y. iki 2007-10-01 sudaryti kitą – pagrindinę sutartį, sutartyje aptartos visos būtinosios būsimos pagrindinės sutarties sąlygos: konkrečiai įvardintas prikimo–pardavimo sutarties objektas, jo kaina (Sutarties 1.1 p.), kitos pagrindinės sutarties sąlygos, šalių įsipareigojimai; nustatytas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, preliminarioji sutartis sudaryta rašytine forma ir patvirtinta notaro. Kaip minėta aukščiau, šalių valia ateityje sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį yra aiškiai išreikšta ne viename jos punkte (1.2 p., 1.3 p., 1.4 p., 2.4 p., 2.5 p.). Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad buvo sudaryta būtent preliminarioji sutartis, taip pat patvirtina ne tik faktai, kad buvo nustatytas terminas, iki kada pagrindinė sutartis turi būti sudaryta, tačiau ir tai, kad pagal sutartį ieškovas neturėjo tikslo įsigyti neįregistruoto nebaigto statyti gyvenamojo namo, į kurį atsakovai dar net neturėjo subjektinės teisės, bei viso 0,1500 ha žemės sklypo, todėl, kaip minėta, preliminariosios sutarties 2.1 punkte susitarė, kad šiuos juridinius faktus įregistruos pardavėjai – atsakovai S. R. ir I. R.. Todėl, kolegijos vertinimu, toks susitarimas taip pat atitinka preliminariosios sutarties bruožą, kad ji sudaroma tokiais atvejais, kai yra tam tikros aplinkybės, dėl kurių tuo metu negalima sudaryti pagrindinės sutarties, t. y. šiuo konkrečiu atveju – nepakankamas nekilnojamųjų daiktų parengimas parduoti ir įregistruoti pirkėjo nuosavybę į juos (CK 6.165 str., 6.193–6.195 str.).

Aukščiau nurodyti motyvai, kolegijos įsitikinimu, suteikia pagrindą atmesti apeliacinio skundo argumentus, jog šalis siejo ne ikisutartiniai, o pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai dėl to, kad sutarties 1.1 punkte yra aiškiai įtvirtintas siūlymas ne ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį, bet oferta – siūlymas pirkti; kad terminas buvo nustatytas nekilnojamojo daikto nuosavybės perėjimui ir 650 000 Lt lėšų sumokėjimui, o ne pagrindinės sutarties sudarymui; kad sutarties 4.1 punkto formuluotė, kurioje nurodyta, jog ji galioja iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, neatitinka preliminariosios sutarties sampratos, o šiame punkte numatyti sutarties nutraukimo atvejai būdingi pirkimo-pardavimo, o ne preliminariajai sutarčiai, etc. (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kaip jau buvo minėta, aiškinant sutartį, būtina ne tik lingvistiškai įvertinti sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir kt., bet ir laikantis sąžiningumo principo nagrinėti šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas kiekvienu konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 str.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovas V. K. atsakovo S. R. sutikimu atliko siekiamo įsigyti gyvenamojo namo vidaus ir išorės remonto darbus, kad atsakovas pripažino, jog namo raktus ryte duodavo ieškovui, o vakare iš jo pasiimdavo, atliekamus darbus prižiūrėdavo (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 114–116), kad ieškovas name sumontavo baldus, kitą techniką. Apeliantai pripažįsta, kad ieškovas V. K. po ginčo sutarties sudarymo iki 2009 m. spalio mėn., kuomet atsakovo S. R. teigimu, jis iš ieškovo paėmė gyvenamojo namo raktus ir pakeitė durų spynas, – faktiškai su jų žinia ir sutikimu naudojosi siekiamu įsigyti turtu. Be to, kaip teisingai nustatė teismas, ieškovas atsakovams po sutarties sudarymo 2008-02-08 sumokėjo 50 000 Lt, 2008-02-11 – 50 000 Lt, 2008-02-18 – 49 000 Lt, o 2009-04-01 – 10 000 Lt, iš viso 159 000 Lt (t. 1, b. l. 17–20). Taigi ieškovas iš tiesų atliko veiksmus, kurie būdingi sutartiniams teisiniams santykiams sudarius pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau, kaip minėta, aukščiau nustatytos aplinkybės teismui suteikė pagrindą išvadai, jog tikroji šalių valia pasirašant preliminariąją sutartį – sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį tik atidalinus žemės sklypą, įregistravus gyvenamąjį namą atsakovo S. R. nuosavybės teise, nes atsakovai faktiškai subjektinės teisės į šį turtą neturėjo. Teismas taip pat teisingai nustatė, kad tik 2009-01-23 VĮ Registrų centre padarytas įrašas apie 0,0582 ha ploto žemės sklypo nuosavybės teisėmis įregistravimą S. R. vardu, suformavus minimą žemės sklypą padalijimo būdu (t. 1, b. l. 71–72); vieno buto nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis atsakovo S. R. vardu įregistruotas tik 2010-09-06 (t. 2, b. l. 60–62), t. y. jau po to, kai ieškovas V. K. 2009-10-21 pareiškė ieškinį teisme. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, netenka teisinės reikšmės apeliacinio skundo argumentai, kad būtent pats ieškovas atsisakė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, nes neturėjo lėšų nekilnojamojo turto įsigijimui (CPK 185 str.).

Esant nurodytiems faktams, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas turėjo pagrindo išvadai, jog tiek iki preliminariojoje sutartyje nurodyto termino, tiek jam suėjus neišnyko aplinkybės, dėl kurių nebuvo galima sudaryti pagrindinės sutarties, todėl teisingai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju šalis siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.165 str.). Tokia išvada, kolegijos vertinimu, neprieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai panašios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014).

Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip teisingai atkreipia dėmesį ieškovas, atsiliepdamas į apeliacinį skundą, byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų reikalavę įforminti nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sandorį notarine tvarka, jie nėra pareiškę priešieškinio reikalaudami pripažinti tokį sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir CK 6.309 straipsnio 1 dalies pagrindu. Priešingai, atsakovai iš esmės patys pripažįsta teismo nustatytą faktą, kad po to, kai 2009 m. spalio mėnesį buvo pakeistos ginčo gyvenamojo namo spynos, ieškovas sutartyje nurodytais nekilnojamojo turto objektais nebesinaudojo. Be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto skelbimo, minėtas gyvenamasis namas su 6 arų ploto žemės sklypu 2011-02-04 buvo parduodamas už 950 000 Lt (medžiagos b. l. 23).

Esant nurodytoms aplinkybėms ir pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl atsakovų pareigų pagal preliminariąją sutartį neatlikimo, subjektinės teisės į nekilnojamuosius objektus neturėjimo, kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taip pat neturi teisinės reikšmės preliminariosios sutarties pasibaigimo momentas, kurio, priešingai nei teigia apeliantai, teismas konkrečiai sprendime ir neįvardijo.

Taigi apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, teisiškai reikšmingas šalių teisiniams santykiams nustatyti, tinkamai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės bei civilinio proceso normas, teismų praktikos nuostatas ir, iš dalies patenkindamas ieškovo V. K. ieškinį bei priteisdamas ieškovui tai, ką atsakovai yra gavę ikisutartinių santykių metu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str. 1 d.). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; etc.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta ir nenagrinėja kitų skunde nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės bylos išsprendimui (CPK 185 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjos Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėAudronė Jarackaitė