- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- 1A-687-493/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42485-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Kaltinamasis
- J. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsnio pagrindais, ir perduotas laiduotojo G. A. atsakomybei be užstato 1 (vienų) metų laidavimo laikotarpiui. Baudžiamoji byla J. A. atžvilgiu nutraukta.
Ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.
Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo J. A. priteista M. P. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato už tai, kad jis 2020 m. spalio 23 d., apie 11.10 val., (duomenys neskelbtini) esančiose kapinėse, vairuodamas transporto priemonių junginį, susidedantį iš lengvojo automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekabos „Maz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 ir 101 punktų reikalavimus tuo, kad pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tą daryti yra saugu, važiuodamas atbuline eiga kliudė ir partrenkė pėsčiąją M. P., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 19 d. nuosprendį dalyje, kuria nuspręsta civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo J. A. priteisti M. P. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei civilinį ieškinį atmesti visiškai; arba pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 19 d. nuosprendį ir civilinį ieškinį patenkinti iš dalies – iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti M. P. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. nukentėjusioji M. P. į bylą pateikė civilinį ieškinį, kuriuo teismo prašė priteisti subsidiariai iš atsakovų draudimo kompanijos AB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamojo J. A. nukentėjusiosios naudai neturtinės žalos atlyginimui 15 000 Eur. Kadangi draudimo kompanija AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino 4 856 Eur neturtinės žalos, nukentėjusioji savo civilinį ieškinį sumažino iki 10 000 Eur, visą savo patirtą neturtinę žalą įvertindama 14 856 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad draudimo bendrovės išmokėta suma ir iš kaltinamojo J. A. priteistina 1 000 Eur suma šiuo atveju visiškai kompensuotų M. P. patirtą neturtinę žalą, kuri yra adekvati nukentėjusiosios patirtiems pojūčiams. Tokiu būdu, nukentėjusiosios patirta neturtinė žala prilyginta 5 856 Eur sumai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies tenkinti nukentėjusios M. P. civilinį ieškinį yra nepagrįstas ir naikintinas.
2.2. Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paprastai priteisiama nuo 2 000 iki 7 000 Eur neturtinės žalos. Iš į bylą pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai M. P. buvo nustatyta: kairio skruostikaulio lūžis, kraujosruva viršugalvio dešinėje, dešinio šlaunikaulio abiejų krumplių sąnarinis lūžis, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio intrasąnarinis lūžis, dešinio šeivikaulio galvos lūžis, dešinės šlaunies odos trūkumas, kas vertintina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu, atsižvelgiant į nurodytą ir įvertinus nukentėjusiosios M. P. patirtus sužalojimus, akivaizdu, kad teismų praktikoje yra priteisiamos ženkliai mažesnės neturtinės žalos kompensacijos nei nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašė priteisti šioje byloje, o taip pat, kiek galiausiai jos patirta neturtinė žala buvo įvertinta (5 856 Eur) ir pirmosios instancijos teismo priteista. Tuo labiau, kad toks priteistinos žalos dydis numatytas ir kituose teisės aktuose, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta pirmosios instancijos teismo, nepaaiškinta, kodėl nustatytos patirto neturtinės žalos dydis viršija rekomendacijų „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ nustatytą atlyginimo dydį.
2.3. Pasak skundo autoriaus, konkrečiu atveju civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“, įvertinęs visas aplinkybes, tame tarpe hospitalizavimo (gydymo) laikotarpį, pagrįstai nustatė, kad nukentėjusiosios M. P. patirta neturtinė žala vertintina 4 856 Eur. Skunde pažymima, kad skundžiamame teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, kad kitų savo nurodytų aplinkybių, sudarančių neturtinės žalos turinį (nepatogumų, vienišumo, emocijų ir nervais) neįrodė ir pati nukentėjusioji, todėl negalima sutikti, kad moralinė žala šiuo atveju galėtų būti įkainota 10 000 Eur, tačiau tuo pat metu nuosprendyje nėra jokia forma motyvuota, kodėl civilinis ieškinys vis dėlto tenkintas iš dalies priteisiant nukentėjusiajai 1 000 Eur sumą iš J. A..
2.4. Skunde taip pat nurodoma, kad autoįvykio kaltininko J. A. vairuojamo automobilio ir priekabos civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu AB “ (duomenys neskelbtini)”. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 Eur žalos asmeniui, iš kurių 5 000 Eur dėl neturtinės žalos bei 1 000 Eur dėl žalos turtui. Kadangi šioje byloje eismo įvykis įvyko 2020 m. spalio 23 d., teismas privalėjo vadovautis ir taikyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, tačiau sprendimą priteisti iš J. A. 1 000 Eur nukentėjusiajai M. P. grindė TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kas yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neteisėta. Nors nukentėjusioji M. P. savo pirminiu civiliniu ieškiniu reikalavo 15 000 Eur, o vėliau jį sumažino iki 10 000 Eur, akivaizdu, kad šios sumos neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų dydžių, tad pagal M. P. civilinį ieškinį privalo atsakyti tik civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo labiau, kad teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovas taip pat pripažino, kad pagal nukentėjusiosios M. P. civilinį ieškinį privalo atsakyti būtent AB „(duomenys neskelbtini)“.
2.5. Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas nurodo, jog pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikų ribotos civilinės atsakomybės ribos padidėjo nuo 5 000 Eur iki 5 000 000 Eur neturtinės žalos, todėl pagal nukentėjusiosios M. P. civilinį ieškinį turėjo atsakyti civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Osvaldas Stadalius prašo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir 2021 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti – nukentėjusiosios M. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti M. P. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas susijęs su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, taip pat J. A. kalte ar jo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau apeliantas nesutinka su nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžiu. Apeliaciniame skunde keliamas ir alternatyvus prašymas priteistiną neturtinę žalą išieškoti ne iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. A., tačiau iš tinkamo civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, šiuo aspektu teisėjų kolegija išsamiai pasisako šioje nutartyje.
5. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji M. P. prašė priteisti jai 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo subsidiariai iš kaltinamojo ir AB ,, (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 148-155). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji sumažino civilinį ieškinį iki 10 000 eurų, atsižvelgiant į tai, kad AB ,, (duomenys neskelbtini)“ išmokėjo dalį pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti – 4856 Eur (1 t., b. l. 171). Apylinkės teismas, įvertinęs, jog dalį žalos jau yra atlyginęs AB „(duomenys neskelbtini)“, papildomai iš J. A. priteisė M. P. 1 000 Eur neturtinei žalai. Likusi civilinio ieškinio dalis netenkinta. Taigi, teismas sprendė, jog iš viso nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų ir dvasinių kančių turi būti sumokėta 5856 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto nuomone, ši suma yra per didelė ir neatitinka formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, tačiau teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
7. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius neturtinės žalos nustatymo kriterijus: žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), bet atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).
8. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio trečiajam asmeniui sužalojus sveikatą draudžiamojo eismo įvykio metu, apeliantas J. A. neturtinės žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimą sieja su 2018 m. spalio 30 d. įsakyme Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis. Kaip teisingai nurodyta skunde, minėtų rekomendacijų 4.2.4 punkte, nustatyta, jog orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį (virš 6 mėnesių), yra iki 8 MMA, kas įvykio metu sudarė 4856 Eur. J. A. teigimu, įvertinus duomenis, susijusius su nukentėjusiosios patirtais sužalojimais, jos gydymo laikotarpiu bei atsižvelgus į teismų praktiką susijusią su priteistinais neturinės žalos dydžiais esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, M. P. neturėtų būti išmokėta 5856 Eur neturtinė žala, kuri viršija rekomendacijose numatytą orientacinį dydį.
9. Teisėjų kolegija visų pirma pastebi, kad šis J. A. skunde nurodomas teisės aktas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kartu sutiktina, jog rekomendacijose nurodyti dydžiai atitinka šalies ekonominius rodiklius, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad spendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti vertinami ir neturtinės žalos nustatymo kriterijai, kurių sąrašas, numatytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nėra baigtinis, taip pat ir teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, todėl nagrinėjamu atveju šios rekomendacijos nelaikytinos vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo.
10. Bylos duomenimis, dėl kilusio eismo įvykio M. P. buvo nustatyti kairio skruostikaulio lūžis, kraujosruva viršugalvio dešinėje, dešinio šlaunikaulio abiejų krumplių sąnarinis lūžis, dešinio blauzdikaulio išorini krumplio intrasąnarinis lūžis, dešinio šeivikaulio galvos lūžis, dešinės šlaunies odos trūkumas. Nukentėjusioji nuo eismo įvykio iki 2020 m. gruodžio 7 d. (45 paras) buvo gydoma stacionare, vėliau buvo perkelta operacijai ir gydymui į Plastinės rekonstrukcijos chirurgijos kliniką, kurioje gydėsi iki 2021 m. sausio 18 d. Po paskirto gydymo, nukentėjusioji buvo pervežta reabilitaciniam gydymui į AB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje gydymą tęsė iki 2021 m. vasario 19 d. Galiausiai, M. P. buvo pervežta į slaugos skyrių, kuriame buvo slaugoma iki 2021 m. liepos 2 d. (1 t., b. l. 148-150). Iš byloje pateikto civilinio ieškinio matyti, kad M. P. po eismo įvykio patyrė sunkiai pakeliamus skausmus, kuriuos kenčia iki šiol. Jai buvo atliktos trys operacijos, kojos sužalojimo vietose atsirado odos defektai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu M. P. patvirtino, dėl šios traumos patyrė didžiules fizines ir moralines kančias. Viena namuose pasirūpinti savimi negali, todėl buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Šiai dienai yra psichologiškai palūžusi, kadangi po patirtos traumos po palatą gali vaikščioti labai trumpai ir tik su vaikštyne, žaizdos pilnai neužgijusios, kadangi buvo atlikta odos persodinimo operacija.
11. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad M. P. eismo įvykio metu buvo padarytas ne tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau šis sveikatos sutrikdymas turi ir liekamuosius reiškinius – nukentėjusiajai yra sunku judėti, atsirado randai. Nukentėjusioji M. P. apklausta teismo posėdžio metu po įvykio praėjus beveik metams nurodė apie vis dar patiriamus sunkumus, kurie neabejotinai suteikia papildomų neigiamų išgyvenimų. Todėl, kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. A. apeliacinio skundo argumentu, jog nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti pakanka jau atlygintinos 4856 Eur neturtinės žalos.
12. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, jog teismas, konstatuodamas, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis atitinka 5856 Eur, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, teisėjų kolegija pažymi, kad iš tiesų, viena vertus, sprendžiant, ar atlygintina suma atitinka teisingumo principą, vertinama ir teismų praktika panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau, kita vertus, pabrėžtina ir tai, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-288/2014,3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018).
13. Teisėjų kolegija šiame kontekste taip pat pažymi, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiamos sumos svyruoja nuo 800 Eur iki 11584 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2008, 2K-44/2008, 2K-179/2009, 2K-68/2008, 2K-280/2010, 2K-551/2013, 2K-141/2013 2K-149/2016 ir kt.). Taigi, esant tokioms didelėms priteistinos žalos dydžio riboms, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgtina ne tik į kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, tačiau taip pat itin preciziškai išnagrinėjamos būtent konkrečios bylos aplinkybės tam, kad nukentėjusiojo interesai ir pusiausvyra tarp jų bei kaltininko veiksmais padarytų padarinių būtų protinga, teisinga ir proporcinga. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 3K-3-103/2009, 2K-272/2011 ir kt.). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, spręsdami dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismai, be kita ko, kartu vertino ir tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą. Kita vertus, teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, gali būti neanalogiškos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovautis apelianto skunde nurodyta teismų praktika nėra pagrindo, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) yra skirtingi.
14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus ir įvertinusi šioje byloje nustatytas aplinkybes, mano, kad vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius, įvertinant visumą aplinkybių, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą M. P. patirtos neturtinės žalos dydį – iš viso 5856 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas M. P. neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei nėra reikšmingai nutolęs nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose.
Dėl civilinio atsakovo
15. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. A. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas žalą nukentėjusiajai iš J. A. netinkamai išsprendė šį klausimą, kadangi nagrinėjamu atveju žala M. P. turėjo būti priteista iš draudimo bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109–115 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (pavyzdžiui draudimo įmonė atlygina žalą, esant draudiminiam įvykiui). Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veiką materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).
17. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civiliniu atsakovu pagrįstai šioje byloje pripažintas AB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau sprendžiant dėl J. A. ir draudimo bendrovės civilinės atsakomybės apimties pažymėtina, kad 2016 m. vasario 29 d. nutartyje išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakingo už eismo įvykio metu kilusią žalą asmens ir jo draudiko solidariosios atsakomybės, nusprendė, pakeisti šiuo klausimu pradėtą formuoti kasacinio teismo praktiką, pagal kurią civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą buvo laikoma solidaria. Išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė, kad atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus, pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančios iš draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui, kuris, egzistuojant šiems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą vykdyti sutartinę prievolę, neviršijant draudimo sutartyje ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui – trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), kuris nėra sutarties šalis. Ir tik tokiais atvejais, kai draudimo išmokos suma mažesnė už padarytą žalą nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iš kalto arba už jo veikas materialiai atsakingo asmens (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).
18. Vadovaujantis nurodyta teismų praktika ir bylos duomenimis atlyginti nukentėjusiajam eismo įvykio metu padarytą žalą pirmiausiai turi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. A. vairuoto automobilio valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas AB „(duomenys neskelbtini)“ neviršijant draudimo sutartyje ir TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, t. y. 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui ir tik viršijus šias maksimalias iš draudiko galimas priteisti sumas, jos turėtų būti subsidiariai (papildomai) priteisiamos iš kalto asmens. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau aptarta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, jog šiuo atveju nukentėjusiosios patirta žala turi būti priteisiama iš J. A., todėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. A. apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo J. A. priteista M. P. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti
Nukentėjusiosios M. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.