Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, senatvės pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

J. A. 2020 m. spalio 23 d. apie 11.10 val. (duomenys neskelbtini) esančiose kapinėse, vairuodamas transporto priemonių junginį, susidedantį iš lengvojo automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekabos „Maz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 ir 101 punktų reikalavimus tuo, kad pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tą daryti yra saugu, važiuodamas atbuline eiga kliudė ir partrenkė pėsčiąją M. P., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis J. A., teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis važiuojant į kapus, vairavo savo automobilį su priekaba. Įvykio dieną 11 val. baigė tvarkyti kapus, sėdo į automobilį važiuoti ir sumėtė priekabą. Per automobilio veidrodėlį pamatė, kad prispaudė močiutę. Pripažįsta, kad nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai pirmas toks įvykis, nukentėjusiajai vaikštynę nuvežė, bendravo po įvykio, atsiprašė, ji jam atleido. Prašo taikyti laidavimą ir paskirti laiduotoju brolio vaiką G. A., kadangi su sūnėnu gerai sutaria, dažnai bendrauja. Jis jam daro teigiamą įtaką, prižiūri. Sutinka su draudimo priimtu sprendimu dėl žalos atlyginimo dydžio.

Laiduotojas G. A., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad sutinka laiduoti už kaltinamąjį, kadangi jis yra jo sūnėnas ir turiu jam įtakos. Kaltinamąjį charakterizuoja kaip labai tvarkingą žmogų, neturėjo avarijų. Pasiūlytas laiduotojas teigė, galintis daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kadangi atsakingas bei dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vairuotoju. Sutinka laiduoti už J. A., netaikant užstato, kadangi nėra gera finansinė padėtis.

Išvada dėl J. A. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusioji M. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. spalio 23 d., apie 10.00 val. ryto ji nuvyko į (duomenys neskelbtini). esančias kapines sutvarkyti vyro kapavietę, apie 11.00 val. ji buvo baigusi ją tvarkyti. Stovėjo prie kapavietės ant šalia esančio tako. Matė, kad jai iš kairės pusės maždaug už trijų kapaviečių stovėjo lengvasis automobilis su prikabinta priekaba. Stovėjo priekabos galu į ją. Matė, kad prie automobilio buvo pagyvenęs vyriškis. Vienu metu ji į minėtą automobilį atsistojo nugara. Staiga pajuto didžiulį smūgį. Kas įvyko ji nesuprato. Buvo nublokšta per visą sekančią kapavietę palei taką ant kurio stovėjo. Galva trenkėsi į kapavietės tvorelę, sąmonės lyg nebuvo praradusi. Atsisėdusi pamatė, kad stipriai sužalota jos dešinė koja, kuri stipriai kraujavo. Pamatė pro šalį einančius vyrą ir moterį. Jų paprašė, kad iškviestų greitąją pagalbą. Belaukiant jų matė, kad jai iš kairės pusės, kaip tuomet stovėjo ant tako, stovi anksčiau matytas automobilis. Už jos, užvažiavusi ant kapavietės, stovėjo priekaba. Matė nulaužtą medelį, apgadintas kapavietes. Suprato, kad buvo parblokšta automobilio, tačiau ar su pačiu automobiliu ar priekaba, nežino, kadangi smūgio metu buvo nusisukusi nugara. Kol atvažiavo medikai, buvo priėjęs automobilio vairuotojas, tačiau nieko konkretaus apie įvykį nekalbėjo. Tuo metu jautė didžiulius skausmus. Atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Medikai suteikė pirmąją pagalbą ir nuvežė į Kauno klinikas. Ten buvo nustatyta, kad lūžusi kairė koja, dešinė koja sutrupinta. Buvo atliktos kelios operacijos. Kauno klinikų stacionare pragulėjo 45 paras. Po to apie mėnesį laiko buvo gydoma Ortopedijos klinikoje. Ji yra vieniša, vaikai gyvena atskirai. Kadangi gyvena viena, patirta trauma labai rimta, viena namuose pasirūpinti savimi negali, todėl iki šios dienos yra gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Šiai dienai yra psichologiškai palūžusi, kadangi po patirtos traumos po palatą gali vaikščioti labai trumpai ir tik su vaikštyne, neužgijusios pilnai žaizdos, kadangi buvo atlikta odos persodinimo operacija. Dėl šios traumos patyrė didžiules fizines ir moralines kančias. Iki šio įvykio buvo puikios sveikatos, gyveno aktyvų gyvenimą. Prašo pripažinti nukentėjusiąja ikiteisminio tyrimo byloje. Vieną kartą į ligoninę buvo atėjusi moteris, kuri prisistatė vairuotojo žmona, atnešė maisto. Sakė, kad vyras dėl įvykio labai išgyvena. Daugiau jos nematė (b. l. 75-77).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. P. paaiškino dėl pareikšto civilinio ieškinio, kad iš kaltinamojo prašo priteisti 15 000 eurų neturtinės žalos, nes ji negali nueiti į parduotuvę, pasirūpinti savimi. Šiuo metu gyvena savo name, kurią prižiūri dukra. Dėl įvykio gulėjo ligoninėje 1,5 mėnesio klinikose, vieną mėnesį reabilitacijoje ir keturis mėnesius slaugos namuose. Esant slaugos namuose, niekas nekūreno namų, todėl susprogo radiatoriai. Iš draudimo gavo išmoką, tačiau ne tokią sumą, kurią prašo priteisti, todėl prašo iš kaltinamojo priteisti 10 000 eurų. Po įvykio atliktos trys operacijos, nes per metus laiko nesugijo kaulai. Vaikštynę ir ramentus išėjus iš reabilitacijos davė kaltinamojo žmona. Po įvykio gydėsi slaugos namuose, naudojo vaistus, nes dažnai verkdavo, tačiau pas psichiatrą nesilankė. Dėl šios traumos niekur nesikreipė dėl neįgalumo nustatymo.

Liudytoja R. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) esančiose kapinėse kur palaidoti jos tėvai. 2020 m. spalio 23 d. apie pietus, jai paskambino vyriškis, kuris prisistatė dirbantis seniūnijoje. Jis pasakė, kad kapinėse buvo eismo įvykis ir yra apgadinta jos tėvų kapavietė. Nuvykus į kapines apžiūrėjo kapavietę. Įvykio metu apgadintas paminklas, betoninė tvorelė, juosianti kapavietę bei nulaužtas 20-ties metų kukmedis. Jai išaiškinta, kad dėl įvykio metu patirtos žalos turi teisę kreiptis į automobilio ,,Subaru Legacy“ privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bendrovę ,,Lietuvos draudimas“ (b. l. 73).

AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovas Giedrius Tunkevičius teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymo mastui pagal teismų praktiką priteisiama nuo 2 000 eurų iki 4 500 – 5 000 eurų. Nukentėjusiajai draudimas išmokėjo maksimalią galimą išmoką pagal rekomendaciją – 4 856 eurus, todėl išmokėta draudimo išmoka yra tikrai pakankama ir atitinka tiek teismų praktiką, tiek teisės aktus. Nukentėjusiajai daugiau mokėti neturtinės žalos nemato nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Esant laidavimo prašymui, reikalinga, kad būtų susitarta dėl žalos atlyginimo. Tai vienas iš laidavimo reikalavimų, žalos atlyginimas, kuris yra įvykdytas, todėl mano, kad neturtinė žala yra išmokėta pakankamai ir nėra daugiau ką priteisinėti.

2020 m. spalio 23d. Kauno apskrities VPK PR 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausios patrulės S. P. tarnybiniame pranešime matyti, kad 2020 m. spalio 23 d., apie 11.16 val., iš Kauno apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) kapinėse partrenkta moteris, atviras lūžis. Nuvykus nurodytu adresu rastas automobilis ,,Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nuo jo atitrūkusi priekaba MAZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vairuotojas J. A. blaivus. Nukentėjusi moteris M. P., GMP brigada dėl sužalojimų išvežta į LSMUL Kauno klinikas (b. l. 36).

2020 m. spalio 23 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini) esančios kapinės. Kelių eismo įvykio rūšis užvažiavimas ant pėsčiojo. Sudarytas eismo įvykio planas. Sudaryta foto lentelė (b. l. 15-17, 18,19, 20-23).

2020 m. spalio 23 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose matyti, kad užfiksuotas apžiūrėtas automobilis ,,Subary Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekaba MAZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), fiksuoti sugadinimai (b. l. 24-35).

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio ,,Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra J. A. (b. l. 42).

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų matyti, kad priekabos MAZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra J. A. (b. l. 45).

Iš ,,Lietuvos draudimas“ poliso (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis ,,Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 43).

2021 m. gegužės 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G394/2021(02) nurodyta, kad M. P. nustatyta kairio skruostikaulio lūžis, kraujosruva viršugalvio dešinėje, dešinio šlaunikaulio abiejų krumplių sąnarinis lūžis, dešinio blauzdikaulio išorini krumplio intrasąnarinis lūžis, dešinio šeivikaulio galvos lūžis, dešinės šlaunies odos trūkumas, kas laikoma nesunkiu sveikatos sutrikdymo mastu. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika, rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis (b. l. 68-70).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinamasis J. A. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – kad pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tą daryti yra saugu, važiuodamas atbuline eiga kliudė ir partrenkė pėsčiąją M. P., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, tai yra kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra inter alia (tarp kitko) įtvirtintos poįstatyminiame akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. A. vairuodamas transporto priemonių junginį, susidedantį iš lengvojo automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekabos „Maz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 ir 101 punktų reikalavimus tuo, kad pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tą daryti yra saugu, važiuodamas atbuline eiga kliudė ir partrenkė pėsčiąją M. P., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis J. A. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pripažino ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl to, kad lengvuoju automobiliu „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekabos „Maz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tą daryti yra saugu, važiuodamas atbuline eiga kliudė ir partrenkė pėsčiąją M. P., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Be kaltinamojo J. A. pripažinimo jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nukentėjusiosios M. P., liudytojos R. L. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, todėl šioje baudžiamojoje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. A., vairuodamas kelių transporto priemonę automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekabos „Maz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 ir 101 punktų reikalavimus, tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu M. P. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokie J. A. veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

IV. Teismo išvados dėl J. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos bausmės – bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant pagal laidavimą G. A.. Pateiktas laiduotojo rašytinis prašymas.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, netaikant užstato bei prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Kaltinamojo gynėjas palaikydamas prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sutiko su jo sąlygomis iš dalies dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vienerių metų termino ir prašė šios teisės atėmimo terminą sumažinti iki šešių mėnesių, kadangi kaltinamasis ligotas, turi neįgalią sutuoktinę, kuria reikia rūpintis, vežti į gydymo įstaigas, taip pat prašoma teismo atsižvelgti į kaltinamojo amžių.

Laiduotojas G. A. sutinka laiduoti už kaltinamąjį J. A. nurodė, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi anksčiau neteistas, su dėde artimas, bendrauja visais gyvenimo klausimais, gali daryti jam teigiamą įtaką, juo pasitikėti ir tikėti, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nedarys.

Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad G. A. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo dėdei J. A. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad G. A. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje gali būti laiduotoju ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. J. A. neteistas, dirba, drausminių nuobaudų nebuvo turėjęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo ir siūlomo laiduotojo tarpusavio santykiai yra geri, jie yra giminaičiai ir vienas kitu pasitiki, palaiko glaudžius ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas laiduotojas atitinka formaliuosius įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl manytina, kad pagal savo asmenines savybes ir santykį su kaltinamuoju, turi objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir yra vertas teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamojo J. A. veiksmai atitinka neatsargaus nusikaltimo požymius, kai jis visiškai pripažino pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nuoširdžiai gailėjosi, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas (b. l. 89), bausta administracine tvarka (b. l. 86-88), nėra duomenų ar įrašytas psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėse, o laiduotojas G. A. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą G. A. atsakomybei. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis neteistas, nustatytinas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir J. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonė

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu teismo prašė J. A. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis J. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Vairuodamas transporto priemonių junginį, susidedantį iš lengvojo automobilio ir priekabos, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kad pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tą daryti yra saugu, važiuodamas atbuline eiga kliudė ir partrenkė pėsčiąją M. P., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tačiau nustatyta, jog J. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų, atsižvelgiant į paties kaltinamojo amžių, sergantį šeimos narį (sutuoktinę) bei į jo paties sveikatos būklę, dėl ko jam reikalinga dažnai lankytis pas gydytojus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

VI. Civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Nukentėjusioji M. P. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo ir ,,Lietuvos draudimas“ (b. l. 148-150, 151,152, 153-154, 155, ). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji sumažino civilinį ieškinį iki 10 000 eurų, atsižvelgiant į tai, kad ,,Lietuvos draudimas“ išmokėjo dalį pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis nesutinka su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu, mano, kad draudimo kompanija civilinį ieškinį atlygino.

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniais nesutinka (b. l. 171).

Prokuroras siūlė iš draudimo bendrovės priteisti 1 000 eurų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu sužalojo M. P.. Nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, neabejotinai sutriko gyvenimo ritmas, t. y. jai buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala.

2021 m. liepos 2 d. ,,Lietuvos draudimo“ duomenimis M. P. buvo išmokėta civilinė atsakomybės privalomojo draudimo 4 986,36 eurų (keturių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų, 36 centų) išmoka (b. l. 171).

Minėta, kad autoįvykio kaltininko J. A. vairuojamo automobilio ir priekabos civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas”. Įstatymas numato draudiko atsakomybės ribas – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 eurų dėl žalos asmeniui, iš kurių 5 000 eurų dėl neturtinės žalos bei 1 000 eurų dėl žalos turtui, ką numato Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis. Kaip matyti, draudiko atsakomybė atlyginant eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą yra apibrėžiama 5 000 eurų suma. Būtent 4 986,36 eurų (keturių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų, 36 centų) artimą maksimaliai sumai AB „Lietuvos draudimas” yra išmokėjęs nukentėjusiajai dėl eismo įvykio (b. l. 171).

Atsižvelgdamas į nurodytus kriterijus, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios M. P. pareikštas 10 000 eurų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus dėl nukentėjusiajai sukeltų pasekmių. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji buvo gydyta, tačiau kitų savo nurodytų aplinkybių, sudarančių neturtinės žalos turinį (nepatogumų, vienišumo, emocijomis ir nervais) neįrodė, todėl negalima sutikti, kad moralinė žala šiuo atveju galėtų būti įkainota 10 000 eurų. Teismo vertinimu 4 986,36 eurų draudimo bendrovės išmokėta suma ir iš kaltinamojo J. A. priteistina 1 000 eurų (vieno tūkstančio eurų) suma, šiuo atveju visiškai kompensuotų M. P. patirtą neturtinę žalą, kuri yra adekvati nukentėjusiosios patirtiems pojūčiams.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius prašo priteisti – 250,56 eurus už advokatės Angelės Fominienės paslaugas, teikiant nukentėjusiajai M. P. teisinę pagalbą (b. l. 166-169). Teismas, advokato darbui apmokėti, šias išlaidas priteisia jas iš kaltinamojo J. A. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

J. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96-97), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekabos „Maz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurie grąžinti J. A., įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktini kaltinamojo nuosavybėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį laiduotojo G. A. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. A., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui G. A., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

J. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo J. A. priteisti M. P. – 1 000 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. A. – 250,56 eurus už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus advokato teisines paslaugas nukentėjusiajai M. P.. (Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekabą „Maz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurie grąžinti J. A., įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti kaltinamojo nuosavybėje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.