Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Glans“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Glans“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“, ieškinį atsakovams E. F. ir E. S. (E. S.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodoma, kad UAB „Glans“ įregistruota 2016 m. rugsėjo 30 d., kaip PVM mokėtoja įregistruota 2017 m. spalio 12 d. Pagrindinė įmonės veikla – laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla. Tikslai: pelno siekimas, vykdant bet kurią šalyje nedraudžiamą veiklą, naujų darbo vietų kūrimas, ekonominės gerovės kėlimas. Vadovai: nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki bankroto bylos iškėlimo – atsakovas E. S.; nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. – atsakovė E. F.; nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2017 m. vasario 10 d. – P. N.; nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. spalio 21 d. – L. Č.. Bendrovės akcininkai: nuo 2017 m. vasario 15 d. – atsakovas E. S., 100 proc.; nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2017 m. vasario 15 d. – P. N., 100 proc.; nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 25 d. – MB „LC paslaugų centras“, 100 proc. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-757-796/2019, įsiteisėjusia 2019 m. sausio 29 d., UAB „Glans“ iškelta bankroto byla. Nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną bendrovėje dirbančių darbuotojų nebuvo. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus pateiktą informaciją, per visą bendrovės veiklos vykdymo laikotarpį bendrovėje dirbo 72 darbuotojai. Visi darbuotojai dirbo, kai UAB „Galns“ vadovė buvo atsakovė E. F.. Įmonė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, bankroto procedūroje lėšų negauta.

3. Ieškinyje teigiama, jog Klaipėdos apygardos teismas, keldamas bankroto bylą, nustatė, jog 2017 m. UAB „Glans“ finansiniai rodikliai rodo, kad įmonė yra nemoki. Nemokumas, vadovaujant atsakovams, susidarė 2017 m. liepos 1 d. ir toliau vis didėjo – įmonės finansinė būklė vis blogėjo. Nuo 2017 m. liepos 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo kreditoriams atsirado nemaža finansinių kreditinių įsipareigojimų. Byloje pateiktas aiškinamasis raštas už 2016 metus patvirtina, kad UAB „Glans“ 2016 metais dirbo nuostolingai – veiklos rezultatas – 8 383 Eur nuostolis. Solidariesiems atsakovams 2017 m. liepos mėn. kilo pareiga inicijuoti įmonės bankroto procesą. Tuo metu atsakovas E. S. buvo vienintelis įstaigos akcininkas (juridinio asmens dalyvis), o atsakovė E. F. ėjo direktorės pareigas. Tačiau atsakovai, žinodami apie įmonės nemokumą, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonė tik prisiėmė įsipareigojimus labiausiai pažeidžiamiems pirmosios ir antrosios eilės kreditoriams (darbuotojams ir mokesčių administravimo subjektams) ir neatsiskaitė su kreditoriais, o neatsiskaitymą su kreditoriais lėmė neteisėti atsakovų veiksmai. Atsakovė jau nemokią įmonę perleido atsakovui E. S. ir galbūt jam neperdavė turto ir dokumentų. Perleisdama jau nemokią įmonę atsakovui, atsakovė nebuvo apdairi, rūpestinga, sąžininga vadovė, nes, žinodama apie tokią įmonės turtinę padėtį, kai įmonėje liko atsakovės E. F. vadovavimo laikotarpiu susiformavusios skolos ir perleisdama valdymą atsakovui, buvo nesąžininga, numatė ir turėjo numatyti, kad įmonės finansiniai kreditiniai įsipareigojimai gali tik didėti, turėjo pareigą pasidomėti, kaip toliau bus valdoma įmonė. Atsakovė žinodama, kad įmonė yra nemoki, galbūt stengdamasi sukurti sau palankią situaciją, paskutiniu direktoriumi ir akcininku padarė beveik nepasiekiamą asmenį, gyvenantį Vokietijoje, ir kurio vadovavimo įmonei laikotarpiu skolos kreditoriams vėl tik didėjo. Atsakovai atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus (netinkamai organizavo turto ir dokumentų saugojimą, iš viso neperdavė dokumentų), šie veiksmai kvalifikuoti kaip sukėlę bendrą žalą – įmonės turto ir dokumentų praradimą, finansinių kreditorinių įsipareigojimų labiausiai pažeidžiamiems kreditoriams nevykdymą. Dėl to įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija. Žalą atsakovai turi atlyginti solidariai. Atsakovai privalo solidariai atlyginti žalą – Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtintą bendrą 34 392,13 Eur kreditorių reikalavimų sumą.

6. Atsakovas E. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė buvo samdoma bendrovės darbuoja ir niekada nebuvo bendrovės akcininkė. Atsakovė savo funkcijas bei pareigas bendrovei vykdė tinkamai ir laiku, jokių pažeidimų nepadarė. Būdama atidi ir rūpestinga, atsakovė absoliučiai visus jos žinioje buvusius bendrovės dokumentus, įskaitant ir buhalterinės apskaitos dokumentus, perdavė bendrovės akcininkui ir vadovui E. S. pagal 2018 m. birželio 1 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2018/06-01. Atsakovei nustojus eiti bendrovės vadovės pareigas bendrovė veikė sėkmingai, turėjo užsakymų, pagrindiniam klientui, iš kurio bendrovė uždirbdavo daugiausiai pajamų – Fawo Handels GmbH, už suteiktas paslaugas buvo išrašyta sąskaitų net už 291 371 Eur, sąskaitų apmokėjimo terminai dar nebuvo suėję, tad atsakovė neturėjo jokio pagrindo dvejoti bendrovės mokumu ir atitinkamai inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Bankroto byloje, kuri buvo nagrinėjama 2019 m., bendrovės nemokumas buvo nustatytas vien tik iš bendrovės balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos už 2017 metus. Atsakovei iš viso nebuvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą bendrovei. Nors, atsakovės įsitikinimu, jos vadovavimo laikotarpiu bendrovė neabejotinai buvo moki ir neatitiko įstatyme įtvirtintų nemokumų kriterijų, ji neturėjo objektyvios galimybės bankroto byloje teikti savo paaiškinimus bei įrodymus, pagrindžiančius šį faktą, atitinkamai ir teikti skundą dėl nutarties iškelti bankroto bylą bendrovei. Bankroto byloje nustatytos aplinkybės negalėjo būti laikomos prejudiciniais faktais atsakovės atžvilgiu sprendžiant klausimą dėl jai taikytinos civilinės atsakomybės. Teismas visiškai neįvertino fakto, kad atsakovė neturi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, jais nedisponuoja, todėl jai itin pasunkėjo galimybė apginti savo poziciją. Reali bendrovės finansinė padėtis atsakovės vadovavimo bendrovei laikotarpiu byloje nustatyta nebuvo. Vertinant, jog per 2017 m. bendrovė gavo 291 371 Eur pajamų, o 2018 m. sausio–kovo mėnesiais bendrovės pardavimų suma buvo lygi 107 891 Eur, neabejotina, kad iš gautų sumų turėjo būti padengti visi kreditiniai reikalavimai ir atkurtas bendrovės mokumas. Atsakovė neturi jokios galimybes nustatyti, ar šios pajamos buvo gautos, ir, jeigu buvo gautos, kaip jos buvo panaudotos, o jeigu negautos, – ar imtasi veiksmų joms išieškoti. Ieškovės bankroto administratorius net nesiėmė jokių veiksmų, kad patikrintų bendrovės sąskaitas ir nustatytų, ar buvo gauti mokėjimai. Nei 2017 m. gruodžio 31 d. (teismo nustatytas bendrovės nemokumo momentas), nei 2018 m. balandžio 6 d. (atsakovės vadovavimo bendrovei pabaiga) atsakovė nežinojo apie bendrovės nemokumo faktą ir neturėjo jokio pagrindo abejoti bendrovės mokumu, atitinkamai neturėjo pagrindo ir inicijuoti bankroto bylos bendrovei iškėlimą. Atsakovė neturėjo pareigos bendrovės dokumentus perduoti bendrovės bankroto administratoriui. Atsakovė į bylą pateikė 2018 m. birželio 1 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2018/06-01, iš kurio aiškiai matyti, jog atsakovė visus bendrovės dokumentus perdavė atsakovui, kuris po jos ėjo bendrovės vadovo pareigas. Todėl tik atsakovas turėjo pareigą perduoti visą ieškovė turtą ir dokumentus paskirtam bankroto administratoriui.

14. Apeliaciniame skunde paaiškinama, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), norėdama atlikti bendrovės operatyvųjį patikrinimą, niekaip negalėjo susisiekti su atsakovu, tuomet VMI susisiekė su buvusia bendrovės vadove – atsakove. Ji, kaip buvusi bendrovės vadovė, įvertindama faktą, kad VMI nori atlikti patikrinimą už laikotarpį, kai bendrovei vadovavo būtent ji, atsakingai ir pareigingai reagavo į VMI raginimus ir reikalavimus, susisiekė su atsakovu ir informavo ji, kad jis turi pareigą VMI pateikti reikalaujamus dokumentus. Kadangi atsakovas gyvena Vokietijoje, jis paprašė atsakovės, kad dokumentus į VMI nuneštų ji. Būtent šiam tikslui atsakovas parašė atsakovei įgaliojimą – kadangi atsakovė nebeturėjo jokių įgaliojimų veikti bendrovės vardu ir nedisponavo jokiais bendrovės dokumentais. Todėl pristatydama dokumentus į VMI ji veikė ne kaip bendrovės vadovė, o tiesiog kaip tuometinio bendrovės vadovo ir akcininko įgaliotas fizinis asmuo. Prieš perduodama dokumentus VMI, ji šiais dokumentais nedisponavo, neturėjo jų savo žinioje. Dokumentus atsakovei perdavė buvęs bendrovės darbuotojas. Atsakovė bendrovei atstovavo tikperduodama dokumentus VMI.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad net jeigu ir būtų galima vadovautis neteisinga ir nepagrįsta teismo išvada, kad bendrovė buvo faktiškai nemoki nuo 2017 m. gruodžio 30 d., tai reikia analizuoti bendrovei pareikštus kreditinius reikalavimus, atsiradusius konkrečiai tik jos vadovavimo laikotarpiu, t. y. tik tuos, kurie atsirado laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. balandžio 6 d., o tai priimant skundžiamą sprendimą nebuvo padaryta. Skaičiuojant bendrą atitinkamu laikotarpiu išaugusią skolų sumą, turi būti atsižvelgiama į bendrovės veiklos rezultatą šiuo laikotarpiu, t. y. ne tik į tai, kiek išaugo bendra skolų suma, bet ir kokia apimtimi skolos sumažėjo. Todėl tuo atveju, kai nustatoma, kad konkrečiu įmonės veiklos laikotarpiu bendrovė iš savo veiklos gavo įplaukų, o ne tik didino bendrą skolų dydį, siekiant tinkamai individualizuoti civilinę atsakomybę, šios įplaukos turi būti priskiriamos būtent to laikotarpio bendrovės veiklos rezultatams. Teismas skundžiamame sprendime neanalizavo ieškovės skolų atsiradimo pagrindo ir konkretaus kiekvieno kreditoriaus reikalavimo atsiradimo momento, tik formaliai nurodė, jog 34 392,13 Eur dydžio skola susidarė po to, kai atsakovas buvo įmonės akcininkas, o atsakovė vadovė. Teismui nebuvo pateikti įrodymai apie pradelstas skolas tuo momentu, kai atsakovė buvo paskirta bendrovės vadove. Šią dieną atsakovės tariamai neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis Ieškovui nėra aiškus, todėl net negali būti nagrinėjamas klausimas dėl jos priteisimo. Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tik tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Ieškovė byloje neįrodė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų delsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei padaryta žala, todėl teismas ieškinį atsakovei turėjo atmesti, kadangi nebuvo nustatytos visos privalomos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

19. Atsakovas E. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, tačiau 2021 m. lapkričio 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog sutinka su apeliantės apeliaciniu skundu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso(toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo E. S. (E. S.) rašytinių paaiškinimų

22. 2021 m. lapkričio 10 d. atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog sutinka su apeliantės apeliaciniu skundu. Šių rašytinių paaiškinimų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, nes jie pateikti dieną prieš 2021 m. lapkričio 11 d. teismo posėdį, todėl juos atsisakytina priimti. Be to, iš rašytinių paaiškinimų turinio būtų galima padaryti išvadą, jog šie paaiškinimai savo prasme galėtų būti laikomi pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo. CPK 309 straipsnyje nustatyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, turi ne tik teisę savarankiškai paduoti apeliacinį skundą, bet ir, paduodami rašytinį pareiškimą, prisidėti prie jau paduoto byloje dalyvaujančio asmens skundo. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo reiškia byloje dalyvaujančio asmens pritarimą apeliaciniame skunde reiškiamiems apelianto reikalavimams.

23. Asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, per terminą, nustatytą atsiliepimams į apeliacinį skundą pareikšti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo. Pareiškimai dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo paduodami per pirmosios instancijos teismą. Atsakovas rašytinius paaiškinimus pateikė 2021 m. lapkričio 10 d., praleidęs nustatytą terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti, neprašo šio termino atnaujinti, todėl rašytinius paaiškinimus, kurių turinys tapatus pareiškimui dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, atsisakytina priimti ir šiuo pagrindu.

24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimas, kuriuo visiškai patenkintas ieškovės bankrutavusios UAB „Glans“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“, ieškinys atsakovams E. F. ir E. S. (E. S.) dėl žalos atlyginimo. Teismas priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 34 392,13 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 34 392,13 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovės E. F. 440 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo E. S. 440 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovės E. F. 370,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, iš atsakovo E. S. 370,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

25. Atsakovė E. F. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą – ieškinį atsakovei E. F. atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės E. F. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus, pripažįstant jas ieškovės bankrutavusios UAB ,,Glans“ bankroto administravimo išlaidomis. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad teismas skundžiamame sprendime padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, jog atsakovės tariami neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovei, kaip bendrovės vadovei, buvo žinoma, kad nuo 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo faktiškai nemoki, tačiau atsakovė nevykdė įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti nemokiai bendrovei bankroto bylą, ir kad atsakovė ieškovės bankroto administratoriui neperdavė bendrovės dokumentų. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovė neturėjo pareigos inicijuoti bendrovės bankroto bylą, kadangi jos vadovavimo laikotarpiu bendrovė buvo moki, taip pat atsakovė neturėjo pareigos bendrovės dokumentus perduoti bendrovės bankroto administratoriui, nes tokia pareiga tenka paskutiniajam vadovui – atsakovui, kuriam atsakovė dokumentus buvo perdavusi. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas skundžiamame sprendime neanalizavo ieškovės skolų atsiradimo pagrindo ir konkretaus kiekvieno kreditoriaus reikalavimo atsiradimo momento, nebuvo nustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų – dokumentų neperdavimo ir bankroto bylos bendrovei neinicijavimo 2017 m. gruodžio 31 d. bei skundžiamu sprendimu priteistos 34 392,13 Eur žalos, nebuvo nustatytos visos privalomos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

26. Įvertinus paminėtus apeliacinio skundo motyvus apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl teisinių pagrindų atlyginti žalą už bendrovės vadovės ir akcininko pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą, solidariosios bendrovės vadovės ir akcininko atsakomybės bei žalos dydžio, padarytos įmonei laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo.

Faktinės bylos aplinkybės

27. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-757-796/2019 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą iškėlė UAB „Glans“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Finresta“, įpareigojo BUAB „Glans“ valdymo organus per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, o administratorių įpareigojo perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 29 d.

28. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-757-796/2019 Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-757-796/2019 patvirtino bankrutuojančios UAB „Glans“ kreditorių sąrašą ir jų bendros 29 731,41 Eur sumos finansinius reikalavimus.

29. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad: nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. spalio 21 d. UAB „Glans“ vadovas buvo L. Č.; nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 25 d. UAB „Glans“ akcininkas – MB „LC paslaugų centras“, 100 proc.; nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2017 m. vasario 10 d. UAB „Glans“ vadovas – P. N.; nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2017 m. vasario 15 d. UAB „Glans“ akcininkas – P. N., 100 proc.; nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. UAB „Glans“ vadovė – atsakovė E. F.; nuo 2017 m. vasario 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2019 m. sausio 29 d.) UAB „Glans“ akcininkas – atsakovas E. S., 100 proc.; nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2019 m. sausio 29 d.) UAB „Glans“ vadovas – atsakovas E. S..

30. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi, iškeldamas UAB „Glans“ bankroto bylą, konstatavo, kad pagal balanso duomenis už 2017 metus UAB „Glans“ dirbo nuostolingai, nekilnojamojo turto neturi, 2017 metais įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 17 357 Eur, trumpalaikis turtas – 21 942 Eur, todėl pripažino, jog UAB „Glans“ yra nemoki. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad per finansinius 2016 metus įmonės UAB „Glans“ rezultatas – 8 383 Eur nuostolis (Aiškinamasis raštas prie 2016 m. finansinės atskaitomybės). Pagal 2017 m. duomenis, UAB „Glans“ turtą iš viso sudarė 21 942 Eur, iš kurio: ilgalaikis turtas – 0 Eur; trumpalaikis turtas – 21 942 Eur (atsargos – 1 817 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 20 125 Eur); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 17 357 Eur. Byloje pateikta UAB „Glans“ 2017 m. pelno nuostolių atskaita, iš kurios matyti, kad per finansinius metus įmonės nuostolis – 5 872 Eur.

31. 2018 m. spalio 18 d. UAB „Glans“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 6 034,32 Eur, iš jų 5 905,81 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus ir 128,51 Eur delspinigių. Byloje pateiktas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2019 m. vasario 28 d. raštas „Dėl kreditorinių reikalavimų UAB „Glans“ bankroto byloje“, kuriame nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. UAB „Glans“ yra nesumokėjusi 87,32 Eur vietinės rinkliavos mokesčio.

32. 2019 m. vasario mėn. VMI rašte „Dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo“ Nr. (23.28-08-1 E) RNA nurodyta, jog UAB „Glans“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. lapkričio 27 d. (9 388,43 Eur). Byloje pateiktas 2019 m. vasario 11 d. ir 2021 m. birželio mėn. VSDFV Kauno skyriaus raštas „Dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo“ Nr. (8.2) DV_S-9803, kuriame nurodyta, jog 6 282,52 Eur UAB „Glans“ nepriemoka skyriui susidarė už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Pagal 2019 m. vasario 7 d. UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ kreditinį reikalavimą Nr. 3231 – 2019/520 UAB „Glans“ 113,53 Eur skola susidarė už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

33. Byloje pateikti Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijos sprendimai: 2018 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. DGKS – 2701, kuriuo už 2018 m. vasario – 201 m. kovo mėn. R. K. nuspręsta išieškoti iš UAB „Glans“ 409,96 Eur darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 2 152 Eur dienpinigių bei 957,47 Eur netesybų; 2018 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. DGKS – 4053, kuriuo už 2018 m. sausio – 2018 m. balandžio mėn. O. I. nuspręsta išieškoti iš UAB „Glans“ 2 294,84 dienpinigių; 2018 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. DGKS – 4052, kuriuo už 2018 m. vasario – 2018 m. gegužės mėn. K. Š. nuspręsta išieškoti iš UAB „Glans“ 3 119 Eur dienpinigių bei 1 368,95 Eur netesybų; 2018 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. DGKS – 2981, kuriuo už 2018 m. vasario – 2018 m. balandžio mėn. E. U. nuspręsta išieškoti iš UAB „Glans“ 1 147,45 Eur darbo užmokesčio, 2 001 Eur dienpinigių bei 731,96 Eur netesybų; 2018 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. DGKS – 3659, kuriuo už 2018 m. vasario – 2018 m. gegužės mėn. D. R. nuspręsta išieškoti iš UAB „Glans“ 1 006,72 Eur darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 3 654 Eur dienpinigių.

34. Atsakovė posėdžio metu pripažino, kad jai vadovaujant 2018 m. kovo mėn. užsakovas iš Vokietijos neatsiskaitė už darbus, neapmokėjo sąskaitų, todėl susidarė skolos.

35. Byloje pateiktas 2018 m. birželio 1 d. UAB „Glans“ priėmimo–perdavimo dokumentų aktas Nr. 2018/06-01, kuriuo atsakovė E. F. perdavė atsakovui E. S.: 1) pirminius apskaitos dokumentus (pirkimo, pardavimo) ir jų registrus už laikotarpį 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d.; 2) banko dokumentus už laikotarpį 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d.; 3) kasos dokumentus 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d.; 4) buhalterinių sąskaitų likučius 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. birželio 30 d.; avansinės apyskaitas 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d.; 6) detalizaciją buhalterinių sąskaitų 2016, 2017, 2018 m.; 7) darbo sutartis su darbuotojais 2016–2018 m. birželio 1 d.; 8) darbų saugos dokumentaciją 2016–2018 m. birželio 1 d.; 9) įsakymus 2016–2018 m. birželio 1 d.; 10) VMI, „Sodros“ deklaracijas 2016–2018 m. birželio mėn.; 11) finansinių ataskaitų rinkinius 2016, 2017 m; 12.) A1 formos darbuotojų 2016–2018 m. birželio 1 d.; 13) sutartis su tiekėjais, pirkėjais 2016–2018 m. (sutartis „Fawo Handels GmbH“, Vokietija 2016–2018 m., banko sąskaitos sutartis DNB AB, 2016/11/11, VMI sutartis dėl dokumentų teikimo 2016/11/17, negyvenamųjų patalpų sutartis (duomenys neskelbtini) 2016/11/21, sutartis UAB „Infosta“ BH-2016/12/28 2016/12/28, sutartis AB „Klaipėdos vanduo“ A-05-201700068 2017/06/30, sutartis UAB „Balticum“ T2017/07/17-EM2 2017/07/25, administracinių patalpų nuomos sutartis Aivaras ir T. K. 2017/07/07, sutartis AB „Energijos skirstymo operatorius“ 606029-53512/170437 2017/09/01, sutartis UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2017-1-5930 2017/08/04, panaudos sutartis N. K. 2017/07/12, sutartis UAB „Darbo specialistai“ Nr. 33 2017/08/22 Nr.07 2018/01/29, sutartis akcijų pirkimo–pardavimo 2017/02/09 pardavėjas P. N. pirkėjas E. S., sprendimas įregistruoti PVM mokėtojų (17.26-40) RES-157750 2017/10/10, rinkodaros paslaugų sutartis UAB „Maviga“ 2017/01/31 2017/03/01, sutartis UAB „Lindstrom“ 2018/01/18, sutartis Klaipėdos teritorinė darbo birža URS-422 2018/04/12.

36. Byloje taip pat pateikta 2018 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (30.2) FR1042, kurioje nurodyta, kad bendrovės vadovas 2018 m. liepos 30 d. paskambino telefonu ir pranešė, kad buhalterinės apskaitos dokumentus pristatys 2018 m. rugpjūčio 6 d., nes visi jie yra Vokietijoje, kadangi šiuo metu veikla nevykdoma ir nėra kur dokumentų saugoti. Pažymoje nurodyta, kad bendrovės įgaliotas asmuo E. F. 2018 m. rugpjūčio 6 d. 10.00 val. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento I skyriaus I poskyryje, adresu (duomenys neskelbtini), 713 kabinete pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus: gaunamas, išrašomas PVM sąskaitas faktūras, jų registrus, nuomos sutartis, mokėjimo dokumentus – banko išrašus, kasos žiniaraščius, avansines apyskaitas, darbo užmokesčio žiniaraščius už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2017 m. birželio 30 d. (reg. 2018-08-06 Nr. FR0707-1565).

37. Byloje atsakovas E. S. pateikė fotofiksaciją, teigdamas, kad joje matomi dėžėse esantys įmonės dokumentai, esantys Lietuvoje.

38. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-757-796/2019 skyrė bankrutavusios UAB „Glans“ buvusiam direktoriui E. S. 500 Eur baudą, ją išieškant iš jo asmeninių lėšų.

Dėl teisinių pagrindų atlyginti žalą už bendrovės vadovės ir akcininko pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą

39. Byloje nustatyta, kad nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. UAB „Glans“ vadovė – atsakovė E. F.; nuo 2017 m. vasario 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2019 m. sausio 29 d.) UAB „Glans“ akcininkas – atsakovas E. S., 100 proc.; nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2019 m. sausio 29 d.) UAB „Glans“ vadovas – atsakovas E. S.

40. Ieškovė šioje byloje prašė priteisti solidariai iš atsakovės – apeliantės – administracijos vadovės laikotarpiui nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. bei kito atsakovo, kuris ėjo įmonės vadovo pareigas bei buvo įmonės akcininkas nuo 2018 m .balandžio 6 d. iki bankroto bylos iškėlimo, 34 392,13 Eur žalos atlyginimą.

41. Ieškovė žalos dydį nurodė Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtintą bendrą 34 392,13 Eur kreditinių reikalavimų sumą, o 2020 m. spalio 7 d. pateiktuose paaiškinimuose įmonės nemokumo momentą nurodo 2020 m. liepos 1d., nurodydama, jog įmonė buvo skolinga UAB ,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, ir šią aplinkybę įrodo raštas, pateiktas ieškinio priede Nr.21.

42. Ieškovės reikalavimas atsakovams atlyginti žalą ieškovės bankroto byloje kreditoriams grindžiamas savarankiškais juridiniais pagrindais: dėl žalos atlyginimo pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį (kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai) ir ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu dėl įmonės vadovo (akcininkų) nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat dėl fiduciarinių juridinio asmens valdymo organų pareigų, įtvirtintų CK 2.87 straipsnyje, pažeidimo.

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.).

44. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

45. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių – interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių – interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

46. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta: kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems pagal įstatymą nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas.

47. Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrąją taisyklę yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

48. Bendrovės vadovas atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o juridinio asmens dalyvis – pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas subsidiariai tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iš bendrovės turto. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, kvalifikuojant akcininkų ir vadovų atsakomybės konkurencijos atvejus, reikia nustatyti, ar žala kilo pažeidus vadovo pareigas (CK 2.87 straipsnis) ar akcininko pareigą nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

49. Taigi akcininkui, nevykdžiusiam bendrovės valdymo funkcijos, atsakomybė kyla, jei teismas konstatuoja, kad jis pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai. Atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Jei akcininkas de jure arba de facto vykdė įmonės valdymo funkciją, atsakomybė jam kyla kaip bendrovės vadovui pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015).

50. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1867 redakcija), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

51. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai faktiškai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

52. Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).

53. Šioje byloje nustatyta, kad apeliantė vadovavo įmonei laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. balandžio 6 d ir ieškovė prašo vadovautis 2018 m. balandžio 25 d. sudarytu įmonės balansu už 2017 metus ir konstatuoti, kad nuo 2017 metų vidurio įmonė buvo nemoki ir apeliantė turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovė teikė 2018 m. rugsėjo 6 d. operatyvaus patikrinimo pažymą, kurioje nurodyta, jog bendrovė metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus deklaravo daugiau nei 45 000 Eur pajamų ( 291 371 ), tačiau PVM mokėtoju įsiregistravo tik 2017 m. spalio 12 d.

54. Dėl įmonės balanso kaip įrodinėjimo priemonės žalos faktui ir dydžiui nustatyti kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau, vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą ir darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

55. Taigi pagal kasacinio teismo praktiką vien tik buhalterinės apskaitos dokumentai gali būti įrodymai, jei nėra kitų, pirminių dokumentų, arba jei pirminiai įrodymai neprieštarauja buhalterinės apskaitos dokumentams. Nagrinėjamu atveju atsakovė, neigdama įmonės nemokumą, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi įrodyti, kam buvo panaudotos operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytos gautos pajamos, kada jos buvo gautos, kodėl jos neatsispindi įmonės balanse ir kodėl iš gautų pajamų nebuvo padengtos balanse nurodytos 17 357 Eur vertės mokėtinos sumos.

56. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

57. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovės valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovės įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatuojant, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

58. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė vadovavo įmonei nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. balandžio 6 d., o ieškovės 2020 m. spalio 7 d. pateiktame paaiškinime raštu nurodytos kreditinių reikalavimų susiformavimo datos ir kitais laikotarpiais, todėl šios bylos įrodinėjimo dalykas yra bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovės įmonės valdymo laikotarpiu dėl ieškovo nurodomo bankroto bylos neinicijavimo laiku.

59. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama viešojo intereso svarba bylose, kuriose viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė (CPK 179 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-106/2014). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl viešojo intereso buvimo bankroto procese, kai ginčas byloje susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, teismas gali būti aktyvus ir rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-22/2010), todėl teismas turi teisę pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims teikti įrodymus ir pats jų reikalauti, aiškintis aplinkybes dėl dalinės ar solidariosios atsakovų atsakomybės 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. laikotarpiui, t. y. nustatyti teisingą padarytą ieškovei žalos dydį ir jį susieti priežastiniu ryšiu su kiekvieno atsakovo veiksmais.

60. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės nurodomame balanse, sudarytame atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpiu, nurodytos 17 357 Eur vertės mokėtinos sumos, t. y. kreditiniai reikalavimai, o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtinta bendra 34 392,13 Eur kreditinių reikalavimų suma, tačiau šios bylos įrodinėjimo dalykas yra kiekvieno atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žalos dydis turi būti tiksliai nustatytas ir susietas priežastiniu ryšiu su atsakovų veiksmais. Nagrinėjant bylą iš naujo atsakovei siūlytina pateikti įrodymus dėl jos nurodomų operatyvaus patikrinimo pažymoje pajamų gavimo momento, subjekto, panaudojimo, ieškovės administratorius turėtų patikrinti atsakovės nurodomą sumą pagal pajamų gavimo subjektą įmonės banko sąskaitoje, tirti atsakovės nurodomas aplinkybes kartu su įmonės 2017 metų balanso duomenimis, konstatuoti tikslų įmonės nemokumo momentą atsakovės vadovavimo laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys, jog kitas atsakovas nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. buvo tik akcininkas, ši aplinkybė yra svarbi atsakovės solidariai atsakomybei su atsakovu konstatuoti, t. y. aiškintis pagal paminėtą teisinį reglamentavimą, ar šis atsakovas buvo aktyvus akcininkas atsakovės vadovavimo laikotarpiui, ir kokio dydžio žalą įmonei jie padarė bendrai ar atskirai nurodytu laikotarpiui.

Dėl bylos procesinės baigties

61. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pirmosios instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias įmonės vadovui ir akcininkui kylančios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo atsiradimo momentus, nukrypo nuo šiais klausimais suformuotos kasacinio teismo praktikos, neišsiaiškino visų reikšmingų nurodytiems klausimams tinkamai išspręsti aplinkybių, todėl netinkamai konstatavo solidariąją atsakovų atsakomybę ir iš atsakovės priteistinos žalos dydį. Tai yra pagrindas naikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK CPK 326 straipsnis 1d. 4 p.). Dėl netinkamai nustatytos atsakovų solidariosios atsakomybės bei netikslaus žalos, priteistos iš atsakovės, dydžio nagrinėjamu atveju egzistuoja poreikis rinkti ir vertinti naujus šiam klausimui išspręsti reikšmingus įrodymus, taip pat, nustačius įmonės faktinio nemokumo momentą, reikalinga iš naujo įvertinti tiek atsakovų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentą, tiek vertinti aplinkybes, susijusias su iš atsakovų priteistinos žalos dydžiu.

62. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą kaip pagrindą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jei tokio proceso teisės pažeidimo negali pašalinti apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui priimant galutinį sprendimą (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Atsisakyti priimti E. S. (E. S.) 2021 m. lapkričio 10 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir juos grąžinti padavusiam asmeniui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.