- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- e2YT-4453-892/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01015-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Eimantas Šriupša
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.15.2Bylų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K., miręs (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į butą (unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo (duomenys neskelbtini) D. K., kuris nebuvo sudaręs testamento. Po jo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Kitų įpėdinių, kurie galėtų pretenduoti į D. K. turtą, nėra. D. K. iki pat mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini) D. K. savo vardu buto, kuriame gyveno, neįregistravo VĮ Registrų centras, o šiuo metu, jam mirus, tam, kad įregistruoti D. K. buto nuosavybės teises, trūksta duomenų apie buto privatizaciją tėvo vardu. Remiantis Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2021-10-14 raštu Nr. SP-2027, buto (duomenys neskelbtini), pirkimo ir pardavimo sutartis, susitarimas, įkainavimo aktas, mokėjimą pagrindžiantys dokumentai ir kiti dokumentai, susiję su buto privatizacija (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio (duomenys neskelbtini) dokumentuose, Vilniaus rajono valstybinės notarinės kontoros 1992 m. dokumentuose, Vilniaus rajono privatizavimo tarnybos 1992 m. dokumentuose nerasti (Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2021 m. spalio 14 d. raštas Nr. SP-2027). Dėl nurodytų aplinkybių, kadangi nėra galimybės įregistruoti buto VĮ Registrų centras pareiškėjo tėvo vardu, pareiškėjas, būdamas vieninteliu savo tėvo pirmos eilės įpėdiniu, negali nurodyto buto paveldėti. Pažymėjo, kad D. K. dirbo (duomenys neskelbtini). Jo šeimai buvo skirtas gyvenamasis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Dokumentų, patvirtinančių buto suteikimą pareiškėjo tėvui D. K. archyvuose nėra išlikę, kadangi dokumentai archyvui perduoti nebuvo, ką patvirtina Vilniaus regiono valstybės archyvo raštas. Buto nuosavybės dokumentai sutvarkyti nebuvo, tačiau D. K. gyveno bute su savo šeima iki mirties, valdė ir naudojosi juo kaip savo, po D. K. mirties bute liko gyventi pareiškėjas ir jį valdyti. Siekiant sutvarkyti buto, nuosavybės dokumentus, buvo kreiptasi į VĮ Registrų centras, kur paaiškėjo, kad butas nėra įregistruotas VĮ Registrų centras kaip daiktas. Vėliau pareiškėjas organizavo kadastro bylos parengimą. 2022 metais buvo atlikti namo ir ūkinio pastato kadastriniai matavimai, tačiau įregistruoti juos pareiškėjas neturi teisės, nes nėra dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę. Pažymėjo, kad nors butui yra suteiktas unikalus numeris, jis nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kadangi trūksta dokumentų pastatų įregistravimui.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškime nurodyta, jog trūksta duomenų apie buto privatizavimą, t. y. teigiama, kad archyve nėra duomenų, tačiau galima situacija, kad tokių dokumentų ir nebuvo. Nors byloje pateiktas 1992 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo pranešimas dėl 6 703 rublių, bet pareiškėjo tėvas galėjo ir neatlikti tolesnių veiksmų - įmokėti lėšas ir sudaryti (pasirašyti) buto privatizavimo sutartį, o bute gyventi ir toliau nebūdamas jo savininku. VĮ Turto banko nuomone, pagal šiuo metu byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti. Tuo atveju, jei byloje bus pateikti papildomi dokumentai, kurių pagrindu teismui pakaktų konstatuoti, kad yra aukščiau paminėtų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų visuma, neprieštarauja, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas.
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad pateiktais duomenimis, buto privatizavimo teisės pareiškėjo (duomenys neskelbtini) iki galo neįgyvendino. Taigi butas, administracijos manymu, liko valstybinė nuosavybė, nors ir nebuvo apskaitytas valstybės apskaitoje, nes butas, kaip buvęs valstybinio ūkio turtas, jeigu jis nebuvo privatizuotas, po ūkio likvidavimo negalėjo likti kaip bešeimininkis, nes kaip minėta, turtas buvo sukurtas tarybinio ūkio, t. y. iš esmės pagal tuometinę santvarką valstybinėmis lėšomis, todėl butas šiuo metu laikytinas kaip likęs savivaldybės/valstybės nuosavybėje. Vilniaus rajono savivaldybė nurodyto buto, (duomenys neskelbtini) savo apskaitoje neturėjo ir neturi, butas nėra savivaldybės nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė tenkinti pareiškimą jame nurodytais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
5. Įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016). Nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas) būtina visuma įstatyme nustatytų sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017).
6. Bylos duomenimis, pareiškėjo, jos atstovo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos tėvas D. K., miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sumokėjo 6703 rublių už butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (mokėjimo pranešime nurodyta, kad nurodytos sumos įmokėtos ir nurašytos banko įstaigoje). Minėtame bute palikėjas D. K. nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs gyvenamąją vietą ir jame su šeima ((duomenys neskelbtini) G. K.) gyveno iki mirties. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos duomenimis, 1998-2003 Ūkinėje knygoje Nr. 7 asmeninės sąskaitos Nr. 485 įrašyta, jog D. K. priklauso 2-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). D. K. testamento sudaręs nebuvo, po jo mirties paveldėjimo byla neužvesta. D. K. vardu nuosavybės teise nėra įregistruotų nekilnojamųjų daiktų. Vilniaus regioninio valstybės archyvo duomenimis, buto, (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, susitarimas, įkainavimo aktas, mokėjimą pagrindžiantys dokumentai ir kiti dokumentai, susiję su buto privatizacija (duomenys neskelbtini) viršaičio 1991-1993 m. dokumentuose, Vilniaus rajono valstybinės notarinės kontoros 1992 m. dokumentuose, Vilniaus rajono privatizavimo tarnybos 1992 m. dokumentuose nerasti; Vilniaus regioniniam valstybės archyvui saugoti perduoti (duomenys neskelbtini) dokumentai, sudaryti iki 1991 m. imtinai. Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko duomenimis, minėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės nėra registruotos, butas pastatytas 1953 metais, todėl sutiktina su suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas nuomone, kad jis priklausė valstybiniam ir visuomeniniams butų fondui, t. y. buvo viešoji nuosavybė. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo minimas pastatas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu. Taigi, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo turtas nebuvo privati asmenų nuosavybė, o galėjo būti valstybės arba savivaldybės nuosavybė.
7. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Lietuvos respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešąją nuosavybę pertvarkyti į privačią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad D. K. buto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė bei notariškai jos nepatvirtino, nors toks reikalavimas įtvirtintas pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio Butų privatizavimo įstatymo 10 straipsnyje, o pagal šį įstatymą sudaryta gyvenamojo namo, buto pirkimo-pardavimo sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai ji notariškai patvirtinta (Būtų privatizavimo įstatymo 11 straipsnis). Pagal pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusį 1964 m. CK 255 straipsnį gyvenamojo namo ar jo dalies pirkimo pardavimo sutarčiai nustatyta privaloma notarinė jos sudarymo forma bei privalomas sutarties įregistravimas per tris mėnesius turto registro įstaigoje, o šių reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Tai rodo, kad butas netapo privačia D. K. nuosavybe.
8. Pareiškėjas siekia, kad būtų nustatyta, jog jo (duomenys neskelbtini) D. K. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi tik tuo atveju, pareiškėjo nuomone, jis galės kreiptis i teismą dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo apie priimtą palikimą po tėvo mirties ir įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises i daiktą nekilnojamojo turto registre. Bylos duomenimis patvirtina, jog nagrinėjamu atveju buvo sudarytas buto įkainavimo aktas tarp pirkėjo D. K. ir pardavėjo (duomenys neskelbtini), palikėjas sumokėjo už butą 6 703 rublius. Atkreiptinas dėmesys, kad buto nuosavybės teisė po pinigų įskaitymo nebuvo registruota niekieno vardu. Nekilo ginčo, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) daugiau kaip dešimt metų valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė ir mokėjo mokesčius, tačiau vien dėl to pripažinti, kad palikėjas minėtą turtą įgijo pagal įgyjamąją senatį, nepakanka. Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių įgijimo procedūra neužbaigta pareiškėjo (duomenys neskelbtini) neįgyvendinus teisės į nuosavybę, o rūpinimasis turtu, turto išlaikymas pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti daikto valdymą kaip savo (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-141-440/2017). Sutiktina su suinteresuoti asmens VĮ Turto bankas argumentu, kad aplinkybė, jog archyve nėra duomenų apie buto privatizavimą nesuponuoja manymo, kad jie buvo.
9. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimas atmestinas, nustačius, jog nėra visų būtinų sąlygų pripažinti, kad pareiškėjo tėvas D. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (CK 4.69 straipsnio 3 dalis, žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-423-254/2019). Teismas konstatuoja, kad ginčo objektas, sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas privačių asmenų nuosavybėn ir tebepriklauso valstybei, todėl negalėjo būti įgyti įgyjamąja senatimi. Teismas, vadovaudamasis CK 4.69 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo pareiškimą atmeta, nes valstybės ar savivaldybės daiktai, nepriklausomai ar yra registruota nuosavybės teisė į daiktą ar ne, nepriklausomai nuo daikto stovio, būklės, negali būti įgyjami nuosavybės teise, taikant įgyjamosios senaties teisės institutą.
10. Pareiškėjas visiškai atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.