- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-16
- Bylos Nr.
- 2A-962-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01310-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- I. B., D. B.
- Kategorijos
- 2.1.2.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės, Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. patikslintą ieškinį atsakovams I. B., I. B., D. B. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą ir patikslinęs ieškinio reikalavimus prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. B., I. B. ir I. B. be teisinio pagrindo įgytus 8 000 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad nuo 2012 m. gyvena (duomenys neskelbtini), o 2018 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje paaiškėjo, kad ieškovo turimoje sąskaitoje trūksta 77 455,60 kronų (8 000 Eur). Banke ieškovas išsiaiškino, kad iš jo sąskaitos 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo pervesta 8 000 Eur pervesti į D., gyv. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Grįžęs į Lietuvą 2019 m. sausio mėn. banke sužinojo, kad pinigai iš jo banko sąskaitos buvo pervesti į D. B. banko sąskaitą, vėliau per tris kartus iš D. B. banko sąskaitos buvo pervesti į I. B. banko sąskaitą. Tuomet suprato, kad 8 000 Eur sumą iš jo sąskaitos galėjo pasisavinti I. B., kurią jis pažinojo ir su kuria (duomenys neskelbtini) dirbo tame pačiame fabrike. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakoves dėl lėšų grąžinimo, tačiau I. B. jam nurodė, kad pinigus pasisavino jos brolis I. B., kuris naudojosi tiek jos, tiek jos mamos banko kortelėmis. Telefoninio pokalbio metu I. B. prisipažino, kad pasisavino 8 000 Eur sumą ir žadėjo ją grąžinti, kai tik turės pinigų. Grįžęs į Lietuvą 2023 m. birželio – liepos mėn. dar kartą nuvažiavo pas I. B. tėvus ir atsakovas pažadėjo su juo susisiekti, tačiau to nepadarė, pinigų negrąžino. Jis negali nurodyti, kaip, kada ir kokiu būdu iš jo sąskaitos buvo inicijuotas bankinis pavedimas. (duomenys neskelbtini) tuo metu gyveno bendrabučio tipo patalpose, į kurias galėjo užeiti pašaliniai asmenys, nes kambario nerakindavo. Prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis laikė kambaryje buvusioje nerakinamoje spintoje. Ieškovas niekada neskolino pinigų I. B., I. B., D. B., ar kitiems asmenimis. I. B. žinojo iš matymo, tačiau su juo jokių santykių nepalaikė, kartu nedirbo.
3. Atsakovė I. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad su A. V. gyveno (duomenys neskelbtini) tame pačiame kaime, su juo bendraudavo, sutardavo. A. V. 2018 m. liepos mėnesį paprašė jo grynais paskolinti pinigų, nes išsigryninti iš savo banko sąskaitos bankomate vienu metu reikalingos sumos nebuvo galimybės. A. V. 2018 m. liepos mėnesį savo gyvenamojoje vietoje ranka parašė paskolos lapelį, kuriame nurodė, kad pasiskolina 8 000 Eur sumą grynais pinigais. Kai susisiekus su ieškovu buvo paprašyta grąžinti skolą, ieškovas pervedė pinigus į jo mamos D. B. banko sąskaitą, kuriuos vėliau jis per kelis kartus pervedė į savo sesers banko sąskaitą. Piniginių lėšų iš ieškovo į jo mamos D. B. banko sąskaitą pervedimo metu visi atsakovai buvo Lietuvoje.
5. Atsakovės D. B. ir I. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad niekada ir jokiu būdu, jokia forma nepasisavino piniginių lėšų iš ieškovo. Atsakovės D. B. sūnus I. B. ir dukra atsakovė I. B. nuo 2012 metų dirbo (duomenys neskelbtini). Atsakovė D. B. 2018 metais savo banko sąskaita nesinaudojo, ją buvo perdavusi naudotis sūnui I. B.. D. B. apie į jos banko sąskaitą pervestą 8 000 Eur sumą nieko nežinojo, kol ieškovas atvykęs nepradėjo reikalauti grąžinti pinigus. Atsakovė I. B. pažįsta ieškovą, yra su juo ilgą laiką dirbusi (duomenys neskelbtini), tačiau jokių piniginių lėšų iš jo banko sąskaitos į atsakovės D. B. banko sąskaitą nepervedinėjo. Išleidusi savo santaupas, atsakovė I. B. prašė savo brolio I. B. paskolinti pinigų. Ieškovui gražinus skolą I. B., šis 2018 m. rugpjūčio 24-26 d. iš tuo metu jo naudojamos atsakovės D. B. banko sąskaitos trimis pavedimais pervedė I. B. 8 000 Eur. Be to, ieškovas dar 2018 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje pastebėjo, kad banko sąskaitoje trūksta 8 000 Eur pinigų sumos, tačiau į teismą kreipėsi praleidęs 3 metų nustatytą ieškinio senaties terminą – 2023 m. rugpjūčio 16 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas – atsakovui I. B. 500 Eur, atsakovei I. B. 800 Eur, atsakovei D. B. 400 Eur.
8. Teismas nustatė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovas neteigia, jog atsakovai yra praturtėję dėl jo veiksmų, byloje yra neįrodinėjami sutartiniai šalių santykiai, nes ieškovas iš esmės nurodė, kad atsakovai praturtėjo, iš jo pinigus neteisėtai pasisavinus, prisijungiant prie jo elektroninės bankininkystės.
9. Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad pinigai iš jo sąskaitos į atsakovės D. B. sąskaitą buvo pervesti be jo žinios, tai yra panaudojant apgaulę ir pan. Ieškovas ne tik plačiau nepaaiškino neteisėto pinigų pervedimo iš jo sąskaitos į atsakovės D. B. sąskaitą aplinkybių, tačiau ir nesikreipė į teisėsaugos instituciją tikslu tokias aplinkybes nustatyti. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad atsakovai pripažino pasisavinę ieškovo pinigus ir įsipareigojo jam juos grąžinti, prašė nesikreipti į policiją. Liudytojos V. P. parodymų negalima laikyti patvirtinančiais ieškovo nurodomą aplinkybę, kad atsakovas pokalbio metu pripažino kaltę dėl pinigų vagystės iš ieškovo sąskaitos, neteisėtai prie jos prisijungiant, nes liudytoja tiesiogiai tokių aplinkybių nematė.
10. Kad ieškovas su atsakovais I. B. ir I. B. buvo pažįstami, neneigia nei viena iš šalių, tik ieškovas nurodė, jog tarp jo ir atsakovo I. B. nebuvo jokių sutartinių santykių, atsakovas I. B. teigia priešingai – skolino ieškovui pinigus cigaretėms įsigyti, buvo pas jį namų virtuvėje, kur pasirašė paskolos sutartį.
11. Šiuo atveju ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovams dėl nusikalstamų veiksmų pagrindu iš jo įgytų pinigų grąžinimo, tačiau nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų neteisėtus veiksmus. Jei ieškovą ir atsakovą nesiejo paskoliniai santykiai ir jis pastebėjo iš jo banko sąskaitos dingusią 8 000 Eur pinigų sumą, niekuo nepagrįstas ir nelogiškas buvo ieškovo nesikreipimas į teisėsaugos įstaigas dėl pinigų vagystės. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad piniginių lėšų pervedimo metu atsakovai buvo Lietuvoje. Byloje neįrodyta, ar atsakovai iš viso pažeidė prievolę, kuri įpareigotų juos tuos pinigus grąžinti, todėl atsakovai neturi pareigos grąžinti ieškovui 8 000 Eur, kaip be pagrindo įgytą turtą ar neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
12. Atsakovai teismui įrodymus, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 700 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovo užmokestis advokatui už atstovavimą, bylą nagrinėjant teisme, nėra per didelis. Ieškinį atsakovų atžvilgiu atmetus visiškai, iš ieškovo atsakovams priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovas A. V. prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurie tiesiogiai išdėstyti skundžiamame sprendime. Teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas dėl iš jo banko sąskaitos dingusių pinigų nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Faktiškai ieškovas kreipėsi ne tik į jas, bet ir į du atskirus bankus, bandydamas išsiaiškinti, kur nukeliavo jo pinigai. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.237 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo savo paties nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Šiuo atveju ieškovo pažeistos teisės civiline tvarka gali būti neabejotinai apgintos, todėl patikslinto ieškinio tenkinimui nereikėjo įrodyti atsakovų nusikalstamų veikų. Ieškovui reikėjo įrodyti tik tai, kad atsakovai yra įgiję 8 000 Eur be teisinio pagrindo ir (arba) atliekant neteisėtus veiksmus civilinės teisinės atsakomybės aspektu. Pavedimas iš ieškovo į atsakovės D. B. sąskaitą banko sąskaita nebuvo neturintis nuodytos paskirties, ji šiuo atveju buvo „Bryn keitimas“, kuri irgi nurodyta ties eilute „Operacijos duomenys“. Pinigų 8 000 Eur sumos pervedimas iš atsakovės D. B. sąskaitos į atsakovės I. B. sąskaitą, kaip paskolos suteikimas, yra prieštaraujantis rašytinei bylos medžiagai. Neaišku, kodėl teismas vertino, kad dėl šių aplinkybių tarp ieškovo ir atsakovų ginčo nėra. Faktinių aplinkybių, dėl kurių, neva, byloje nebuvo ginčo, ieškovas niekada jokia forma nepripažino. Teismas nenurodė jokių objektyvių įrodymų ir nepagrindė išvados, kad atsakovai yra įrodę, kad jie visi 2018 m. rugpjūčio 18 d. – 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo Lietuvoje, nesiaiškino ir nenustatė, dėl kokios šalies teisės taikymo ieškovas ir atsakovas I. B. susitarė, sudarydami paskolos sutartį, jeigu nustatė, kad ji buvo sudaryta. Jeigu šalys buvo susitarę paskolos sutarčiai taikyti Lietuvos Respublikos teisę, tai paskolos sutartis privalėjo būti notarinės formos.
13.2. Teismas neatskleidė bylos esmės, nesiaiškino esminių bylos faktinių aplinkybių, be jokio pagrindo nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo I. B. buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai. Teismas nesiaiškino tokių teisinių santykių susiklostymo aplinkybių ir tokių teisinių santykių realumo, niekaip nepagrindė, kodėl labiau tikėtina aplinkybė, kad ieškovas su atsakovu I. B. buvo sudarę paskolos sutartį, kad atsakovas I. B. naudojosi savo mamos atsakovės D. B. banko sąskaita, kad atsakovas I. B. apskritai galėjo paskolinti ieškovui 8 000 Eur, kad ieškovui reikėjo skolintis tokią pinigų sumą būtent iš atsakovo I. B., kad ieškovas grąžino paskolą atsakovui anksčiau termino ir kitokiu būdu, nei nurodė pats atsakovas, kad ieškovas turėjo galimybę išgryninti iš savo banko sąskaitos 8 000 Eur per du mėnesius, kad ieškovas kokiu nors būdu gavo atsakovės D. B. banko sąskaitos duomenis, kad atsakovė I. B. galėjo laikyti savo brolį galinčiu paskolinti 10 000 Eur, kai jis Lietuvoje net negali turėti aktyvios banko sąskaitos, ir kt. Teismas sprendimą priėmė įrodymais nepagrįstų prielaidų pagrindu. Teismas be pagrindo nustatė tam tikras faktines aplinkybes kaip nustatytas/įrodytas, nors faktiškai bylos medžiaga patvirtina priešingų (kitokių) faktinių aplinkybių egzistavimą. Dalyje dėl pačios bylos esmės – pagrindo atsakovei D. B. gauti iš ieškovo banko sąskaitos 8 000 Eur – teismas nenustatė daugelio esminę reikšmę šiam bylos aspektui turinčių faktinių aplinkybių, jų paprasčiausiai netyrė, dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė.
Atsiliepimas
14. Atsakovai I. B., I. B., D. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas faktines bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tai, kad ieškovas nesutinka su teismo išvadomis, motyvais, kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus bei aplinkybes, nereiškia, kad teismo išvados ir motyvai nepagrįsti. Teismas, įvertinęs visą byloje surinktą medžiagą, pagrįstai sprendė, kad atsakovai neturi pareigos grąžinti ieškovui 8 000 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą arba kaip neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir dėl to patikslintą ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo visiškai priešingas aplinkybes, nei buvo nurodęs pradiniame ir patikslintame ieškinyje. Nuolatinis aplinkybių keitimas ir bandymas „pritempti“ prie jam naudingų faktinių bylos aplinkybių, nenuosekli ir prieštaringa ieškovo pozicija vienareikšmiškai rodo jo nesąžiningumą ir reiškiamo reikalavimo nepagrįstumą, todėl teismas pagrįstai tokį reikalavimą atmetė.
14.2. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis dėl neva dingusių pinigų iš jo asmeninės banko sąskaitos kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ar Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijas. Šią aplinkybę ieškovas nurodė tik subjektyviu savo paties paaiškinimu. Ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iš jo sąskaitos atliktas piniginių lėšų pervedimas buvo atliktas naudojantis elektronine bankininkyste, o ne fiziškai nuvykus pačiam ieškovui į banką. Pats ieškovas be piniginių lėšų pervedimo fakto jokių kitų savo nurodytų aplinkybių nepagrindė ir neįrodė. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad pinigai iš jo sąskaitos į atsakovės D. B. sąskaitą buvo pervesti be jo žinios, tai yra panaudojant apgaulę. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovai pripažino pasisavinę ieškovo pinigus ir įsipareigojo jam juos grąžinti, prašė nesikreipti į policiją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
16. Ieškovas šioje byloje reikalavo, kad atsakovai grąžintų pasisavintas lėšas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės ir nepagrįstai netaikė nepagrįsto praturtėjimo instituto.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
17. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. V. ir atsakovai I. B., I. B. 2018 m. vasarą gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo A. V. banko sąskaitos 2018 m. rugpjūčio 20 d. į atsakovės D. B. banko sąskaitą buvo pervesta 8 000 Eur suma. Mokėjimo pavedime nėra nurodyta pinigų pervedimo paskirtis. Iš atsakovės D. B. banko sąskaitos 2018 m. rugpjūčio 24-25 d. dviem mokėjimo pavedimais į atsakovės I. B. banko sąskaitą buvo pervesta 6 000 Eur suma, nurodyta pavedimo paskirtis – paskola, ir 2018 m. rugpjūčio 26 d. buvo pervesta 1 995 Eur suma, pavedimo paskirtis – papildymas.
Dėl nepagrįsto parturtėjimo ar turto gavimo
18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė nepagrįsto praturtėjimo ar lėšų gavimo be pagrindo instituto taikymo sąlygų, todėl ieškinio netenkino.
19. Apeliantas, nesutikdama su teismo sprendimu, teigė, kad teismas netinkamai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą, teismo argumentai yra prieštaraujantys.
20. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą (CK 6.240 str. 1 d.). Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita.
21. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą, taikyti turi būti nustatytos šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-313/2019). Šios įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020).
22. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas, taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019). Taigi, bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).
23. Taigi, esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).
24. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).
25. Kaip jau minėta, byloje neginčijamai nustatyta, kad iš ieškovo A. V. banko sąskaitos 2018 m. rugpjūčio 20 d. į atsakovės D. B. banko sąskaitą buvo pervesta 8 000 Eur. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovai žinojo internetinės bankininkystės prisijungimo prie ieškovo sąskaitos duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pinigai iš ieškovo banko sąskaitos į atsakovės D. B. banko sąskaitą buvo pervesti esant teisiniam pagrindui, kaip paskolos grąžinimas atsakovui I. B. paskolos raštelio pagrindu.
27. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Nurodytas teisinis reglamentavimas nustato, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022). Be to, fizinių asmenų paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. (CK 6.871 str. 1 d.). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 str. 4 d.).
28. Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018; 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018).
29. Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas apie tai, jog tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai, sprendė išimtinai tik iš atsakovų parodymų. Atsakovo I. B. teigimu, jis 8 000 Eur sumą paskolino ieškovui pagal paskolos raštelį, kurį ieškovas pasirašė ranka savo gyvenamojoje vietovėje, tačiau raštelio neišsaugojo, nes paskola buvo grąžinta. Atsakovė I. B. teigė, jog I. B. jai paskolino 8 000 Eur sumą, gautą iš ieškovo A. V., kaip skolos grąžinimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su teismo išvada, jog byloje yra įrodytas paskolos suteikimo ieškovui A. V. faktas.
30. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad buvo pasirašytas koks nors skolos raštelis, nors pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, šis sandoris turėjo būti notarinės formos. Pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos pasekmės (CK 1.93 str. 5 d.). Vis dėlto nurodytos taisyklės išlyga dėl formos nesilaikymo nustatyta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią, 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų (net ir netiesioginių), kad atsakovas I. B. 2018 m. liepos mėnesį turėjo pakankamai lėšų paskolos suteikimui, o atsakovai bylos nagrinėjimo metu ir procesiniuose dokumentuose nuosekliai teigė, jog I. B. turėjo skolų, todėl naudojosi savo motinos D. B. banko sąskaita. Antra, mažai tikėtina, kad beveik nepažįstami asmenys būtų neįforminę raštu paskolos santykių, skolinant nemažą sumą, o ieškovas nebūtų išsaugojęs paskolos raštelio, patvirtinančio, kad paskola buvo grąžinta, nes gražinant paskolą, paprastai skolininkui yra grąžinamas paskolos raštelis. Atsakovas I. B., turėdamas teisę ir pareigą teikti įrodymus, pagrindžiančius nesutikimą su ieškiniu, tokių įrodymų nepateikė, o vien deklaratyvūs teiginiai, jog tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, šių aplinkybių nepatvirtina ir kelia pagrįstų abejonių dėl skolos raštelio sudarymo tikrumo, arba realumo. Trečia, atsakovai byloje nepateikė jokių įrodymų ir neįrodinėjo, kad pinigai buvo pervesti į D. B. sąskaitą esant ieškovo prievolei (sutartinei, įstatyminei, kt.), t. y. ieškovas turėjo prievolę perduoti pinigus kitu pagrindu (CPK 178 str.).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neginčijamai įrodyta, jog atsakovai yra praturtėję ieškovo sąskaita, iš ieškovo banko sąskaitos pervedus 8 000 Eur sumą į D. B. banko sąskaitą be teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); ši situacija egzistavo pareiškiant ieškinį (pinigai nėra grąžinti ieškovui), ieškovas nėra prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos ir negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais.
32. Nors nagrinėjamu atveju ieškovas iš atsakovų skolą prašė priteisti solidariai, tačiau tinkamai nemotyvavo prievolės grąžinti be pagrindo gautus pinigus solidarumo. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybės solidarumo prezumpcijos nenustatyta, nes tarp visų atsakovų ir pasekmių nėra vienodo priežastinio ryšio.
33. Byloje nustatyta, jog atsakovės D. B. banko sąskaita naudojosi atsakovas I. B.. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad iš ieškovo sąskaitos į atsakovės D. B. sąskaitą buvo pervesta 8 000 Eur (mokėjimas susijęs su Bryn keitimu), tačiau iš bylos duomenų nėra aišku, kas atliko pervedimą į atsakovės sąskaitą (pats ieškovas ar atsakovai, kurie teigė, kad pavedimo atlikimo dieną (2018 m. rugpjūčio 20 d.) buvo Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini) d. dalyvavo I. B. vestuvėse). Pažymėtina, jog aplinkybė, kad atsakovai I. B. ar I. B. 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo Lietuvoje nėra pagrįsta jokiais įrodymais, tačiau vertinat šių atsakovų veiksmus nėra pagrindo pripažinti, kad jie galimai atliko neteisėtus veiksmus, kurie, kad bent ir labai nutolusiu priežastiniu ryšiu būtų susiję su reikalaujamos priteisti sumos pervedimu iš ieškovo sąskaitos į atsakovės D. B. sąskaitą, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovų solidariosios atsakomybės.
34. Kaip jau minėta, byloje taip pat nėra įrodyta, jog atsakovė D. B. gavo iš ieškovo 8 000 Eur esant teisėtam pagrindui, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir ieškovui 8 000 Eur suma priteistina iš atsakovės D. B..
35. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.), todėl ieškovui iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (8 000 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2023 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylos baigties
36. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės ir (ar) materialinės teisės normų pažeidimus, todėl skundžiamas teismo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovas įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.).
38. Grįsdamas savo patirtas išlaidas, ieškovas pateikė įrodymus, jog jis patyrė 980 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: pirmosios instancijos teisme – 800 Eur, kurį sudaro 240 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 560 Eur už teisines paslaugas (pareiškimo už teismo įsakymo išdavimo surašymą, ieškinio parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose); apeliacinės instancijos teisme – 180 Eur kurį sudaro sumokėtas žyminis už apeliacinį skundą. Ieškovo nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos iš atsakovės D. B..
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) be pagrindo gautų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8 000 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2023 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 980 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.